2020-10-21 Nr. AB-19634-2-52-3-03460-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-835-525/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03460-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams T. P., valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M., A. M., Z. P., AB SEB bankui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti T. P. surašytos 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Pareiškėjas nurodė, kad statytoja T. P. valstybės įmonės Registrų centrui pateikė 2013 m. vasario 21 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kuria deklaravo, jog užbaigta vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba, statinys priskiriamas neypatingų statinių grupei, statinio adresas: (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.

3. Vadovaujantis statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalimi, naujo vieno ar dviejų butų namo statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 35.1 punkte nustatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą (išskyrus nesudėtingam statiniui priskiriamą vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą tvirtinamos ir įregistruojamos Inspekcijos teritoriniame padalinyje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktą, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

4. Pažymėjo, kad Inspekcijoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei originalo, nei kopijos nėra.

5. VĮ Registrų centro užregistruotoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijoje apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyta jos registravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus IS „Infostatyba“ užregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad IS „Infostatyba“ yra užregistruota kita deklaracija, nei užregistruota Nekilnojamojo turto registre. IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neatitinka – skiriasi nurodytas statinio unikalus numeris: Inspekcijos patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre užregistruotoje deklaracijoje nurodytas unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini); skiriasi statinio statybos adresas: pagal Inspekcijoje patvirtintą ir IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus raj., pagal Inspekcijoje netvirtintą ir IS „Infostatyba“ neregistruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus raj.; skiriasi statinio projektuotojas: Inspekcijoje patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas projektuotojas V. G. S., Inspekcijoje netvirtintoje ir IS „Infostatyba“ neregistruotoje deklaracijoje nurodytas statinio projektuotojas R. V.; skiriasi statinio duomenys, nurodyti statinio bendrųjų rodiklių lentelėje.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl galbūt suklastotos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – ir Aprašas), atliko deklaracijos, kuria paskelbta apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą, pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Deklaracija yra neteisėta. Patikrinimo akte nurodyta, kad prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta.

7. Atsakovė T. P. atsiliepime į Inspekcijos skundą (ieškinį) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovė nurodė, kad Inspekcija 2016 m. birželio 14 d., vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, atliko Deklaracijos patikrinimą ir nustatė, jog prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai iš viso nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta. Atsakovė su šiais Inspekcijos argumentais nesutiko ir teigė, kad prašymas buvo pateiktas Inspekcijai, jog Inspekcijos pareigūnas priėmė pateiktą Deklaraciją ir patvirtino ją. Šiuos savo argumentus grindė pateikta Deklaracija, ant kurios yra uždėti pareiškėjos darbuotojo spaudai, nurodyta data, numeris. Atsakovė pabrėžė, kad buvo laikomasi visų teisės aktų nuostatų, todėl teigė, kad Deklaracija negali būti panaikinta vien tik dėl to, kad Inspekcija tokios Deklaracijos savo sistemoje negali rasti.

9. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą. Pažymėjo, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, jog Deklaracija galėjo būti patikrinta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jos patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad patvirtinus Deklaraciją, joje Inspekcijos darbuotojo spaudu buvo patvirtinta, jog „šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Deklaracija yra patvirtinta ir IS „Infostatyba“ įregistruota 2013 m. vasario 22 d. Vadinasi, pareiškėjas vėliausiai iki 2014 m. vasario 22 d. galėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl Deklaracijos panaikinimo. Neva tai Deklaracijoje nenustatyti pažeidimai užfiksuoti tik 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akte Nr. DTA-63 (praėjus daugiau nei 3 metams nuo Deklaracijos patvirtinimo), o su ieškiniu šioje byloje kreiptasi dar po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn.

10. Atsakovas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o yra viešojo administravimo subjektas, įstatymu nustatyta tvarka vykdantis nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu. Todėl prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, iš esmės nurodydamas analogiškus argumentus, kaip ir atsakovė T. P..

12. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

13. Atsiliepime nurodė, kad ginčo gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo įsigijo 2013 m. kovo 21 d. ir jokie neatitikimai teisės aktų nuostatoms nebuvo nustatyti. Ginčo daiktams tretieji suinteresuoti asmenys gavo banko paskolą, buvo išduotas gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikatas, sandoris buvo patvirtintas notaro. Pažymėjo, kad nebuvo jokių abejonių gyvenamojo namo statybos teisėtumu.

14. Paaiškino, kad Inspekcijos iš VĮ Registrų centro pateikta Deklaracija yra patvirtinta pačios Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini)“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Teigė, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog pats pareiškėjas patvirtino Deklaraciją. Vien ta aplinkybė, kad Inspekcija dėl kažkokių nežinomų priežasčių neranda su gyvenamojo namo Deklaracijos patvirtinimu susijusių dokumentų, savaime dar nesudaro pagrindo teigti, kad Deklaracija yra neteisėta.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys akcentavo, kad pareiškėjas negali perkelti galbūt padarytų savo klaidų teisėtiems įgijėjams. Prašė taikyti ieškinio senatį, pabrėždami, kad vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkto nuostatomis, patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą ir administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal padalinių metinius darbo planus inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus.

16. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo svarbi aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Atkreipė dėmesį, kad pagrindinis Inspekcijos argumentas, dėl ko Deklaracija turi būti panaikinta, buvo tai, jog Deklaracija suklastota. Šiai dienai šie Inspekcijos argumentai paneigti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė T. P. 2013 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą Nr. 4848685 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės nuosavybės teises į jį. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta 2012 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2013 m. vasario 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus bei nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsisako įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, 2013 m. vasario 28 d. įregistravo pastatą bei atsakovės nuosavybės teises į jį.

20. 2013 m. kovo 26 d. į pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. nuosavybės teisės 2013 m. kovo 21 d. pirkimo-paradavimo sutarties Nr. 1-3005 pagrindu.

21. Kaip skunde teismui nurodė pareiškėjas, jog jis, vadovaudamasis Aprašu, atliko Deklaracijos, kuria paskelbta apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą ir pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad Deklaracija yra neteisėta, nes prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta.

22. Teismas nurodė, kad atsakovė T. P. teigė priešingai – Deklaracija buvo pateikta, yra patvirtinta pačios Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini)“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“.

23. Teismas, vertindamas atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. P., A. M. ir A. M. argumentus dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, nurodė, jog iš Inspekcijos skundo turinio bei teismo posėdžio metu pateiktų argumentų spręstina, kad Inspekcija terminą kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo skaičiuoja nuo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63 nustatytų pažeidimų. Vienintelis Inspekcijos skundo argumentas, kodėl Deklaracija neteisėta ir turi būti panaikinta yra tas, kad Deklaracija Inspekcijai nebuvo pateikta, nebuvo gauta bei patvirtinta.

24. Teismas su Inspekcijos argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad šių savo argumentų pareiškėjas niekaip nepagrindė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog 2013 m. vasario 21 d. deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą buvo pateikta Inspekcijai, yra patvirtinta pačios Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini)“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus, nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su Inspekcijos teiginiais, kad Deklaracija nebuvo pateikta, o pateikta VĮ Registrų centrui galbūt suklastota. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, kurie paneigtų į bylą VĮ Registrų centro pateiktą Deklaraciją. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pabrėžė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00124-16 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, jog Inspekcijos darbuotojai galbūt išdavė suklastotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus statyti ir registruoti statinius Zujūnų III žvyro telkinio išžvalgytų išteklių teritorijoje, tarp jų ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nutrauktas. Pareiškėjo argumentus, jog pateikta Deklaracija yra galbūt suklastota, teismas atmetė.

25. Teismas nurodė, kad Deklaracijos pateikimo metu, t. y. 2013 m. vasario 21 d., galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“) 8.3 punkte buvo nustatyta, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. To paties reglamento 44 punktas nustatė, kad Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, o 40 punktas nustatė, kad <...> Deklaracijos patvirtinimo faktas užfiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus kompiuterines laikmenas su statinio projekto ir kitų dokumentų įrašais, Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą ir administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus Inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas. Aprašo 3 punktas nustato, kad statybos užbaigimo aktai tikrinami ne vėliau kaip vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo RC Nekilnojamojo turto registre (kai netvirtinamos) dienos

26. Iš esmės toks pats teisinis reguliavimas liko nustatytas ir priėmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 14 straipsnio 12 dalis nustatė, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėta teisės norma, nustatanti vienerių metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.

27. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad tiek STR „Statybos užbaigimas“ 40 punktas, tiek Aprašo 3 punktas, tiek ir įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalis nustatė naikinamąjį vienerių metų terminą Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo.

28. Teismas nurodė, kad Inspekcija Deklaracijos patikrinimą atliko 2016 m. birželio 14 d., todėl atliekant patikrinimą turėjo vadovautis patikrinimo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi vienerių metų teisės aktuose nustatytą naikinamąjį terminą, todėl pareiškėjo skundas dėl Deklaracijos panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Antrasis skundo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Deklaraciją. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

30. Teismas taip pat priteisė atsakovei T. P. iš Inspekcijos 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir A. M. iš Inspekcijos priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 31. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, todėl nepagrįstai atmetė Inspekcijos skundą.

33. Teismas nepagrįstai nesutiko su Inspekcijos skundo argumentu, kad ginčijama Deklaracija turi būti panaikinta kaip neteisėta, kadangi Inspekcijai nebuvo pateikta, nebuvo gauta bei patvirtinta. Tokią išvadą teismas sprendime grindžia tuo, kad Inspekcija nepagrindė šių savo argumentų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Inspekcija patikslintame ieškinyje nurodė teisinį reglamentavimą, galiojusį deklaracijos registravimo Nekilnojamojo turto registre metu, numatantį statybos užbaigimo procedūras. Vadovaujantis statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, naujo vieno ar dviejų butų namo statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828, 35.1 punkte numatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą (išskyrus nesudėtingam statiniui priskiriamą vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą tvirtinamos ir įregistruojamos Inspekcijos teritoriniame padalinyje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktą, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ginčijama deklaracija Inspekcijai pateikta nebuvo ir negalėjo būti registruota.

34. Inspekcija pažymi, kad IS „Infostatyba“ tokiu numeriu ((duomenys neskelbtini)) yra registruota, tačiau visai ne tokio turinio kaip Inspekcijos ginčijama Deklaracija. Atkreipia dėmesį, kad ginčijama Deklaracija, užregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra surašyta visai kitam statiniui nei tuo pačiu numeriu IS „Infostatyba“ užregistruota ir Inspekcijos patvirtinta Deklaracija, deklaracijos skiriasi savo turiniu. Iš 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.4, 4.5, 10.12 punktų matyti, kad šios deklaracijos pagrindu įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r.

VĮ Registrų centras užregistruotoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijoje apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyta jos registravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus IS „Infostatyba“ užregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad IS „Infostatyba“ yra užregistruota visai kitokio turinio deklaracija, nei užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neatitinka – skiriasi nurodytas statinio unikalus numeris: Inspekcijos patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre užregistruotoje deklaracijoje nurodytas unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini); skiriasi statinio statybos adresas: pagal Inspekcijoje patvirtintą ir IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., pagal Inspekcijoje netvirtintą ir IS „Infostatyba“ neregistruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r.; skiriasi statinio projektuotojas:

Inspekcijoje patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas projektuotojas V. G. S., Inspekcijoje netvirtintoje ir IS „Infostatyba“ neregistruotoje deklaracijoje nurodytas statinio projektuotojas R. V.; skiriasi statinio duomenys, nurodyti statinio bendrųjų rodiklių lentelėje: pagal Inspekcijoje patvirtintą ir IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją nurodoma, kad užbaigtas statyti 167,59 kv. m. ploto, 714 kub. m tūrio, 142 kv. m. užstatymo ir 6 m aukščio statinys, pagal Inspekcijoje netvirtintą ir IS „Infostatyba“ neregistruotą deklaraciją nurodoma, kad užbaigtas statyti 166,68 kv. m. ploto, 678 kub. m tūrio, 128 kv. m. užstatymo ir 6,40 m aukščio statinys.

35. Inspekcijoje 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei originalo, nei kopijos nėra. Statytojui pagal nurodytą tvarką pateikus Inspekcijai prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami privalomi pateikti dokumentai, pagrindžiantys statinio statybos teisėtumą. Atsakovė T. P. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Inspekcijai prašymo patvirtinti ginčijamą Deklaraciją, kartu su prie jo privalomais pateikti dokumentais, įskaitant pačią Deklaraciją. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nebuvo pateikta.

36. T. P. nepateikus prašymo patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, nebuvo galimybės įvertinti prie prašymo pridedamų dokumentų, statinio statybos teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra pasisakęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo. Šiuo atveju įrodymų apie pateiktus statybos teisėtumą pagrindžiančius dokumentus, kurie teiktini kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, byloje nėra, todėl ir statinio statybos užbaigimo negalima laikyti teisėtu, o neteisėtą Deklaraciją reikia panaikinti.

37. Inspekcija kartu su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2013 m. vasario 22 d. deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcijoje egzistuoja, tačiau tai yra deklaracija kitam statiniui, o ne tam, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklype, kurio (žemės sklypo) adresas: (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad dvi deklaracijos tuo pačiu numeriu negalėjo būti registruotos. Inspekcija pateikė įrodymus, kad T. P. Nekilnojamojo turto registrui pateikta deklaracija nebuvo pateikta, patvirtinta Inspekcijoje pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, o nesant deklaracijos patvirtinimo fakto, ji negalėjo būti registruojama Nekilnojamojo turto registre, juo labiau pasinaudojant Inspekcijoje tvirtintos deklaracijos registracijos numeriu. Viešame registre registruojami daiktai (nekilnojamieji) turi būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teisėtai. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, tokia Deklaracija yra neteisėta, todėl naikintina.

38. Pažymi, kad byloje nepaneigtas Inspekcijos argumentas, jog nepateikti dokumentai, privalomi pateikti kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, taigi pažeistos deklaracijos patikrinimo ir patvirtinimo procedūros. Atsakovė T. P. šių dokumentų bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu Inspekcija laikėsi pozicijos, kad ginčija deklaraciją kaip dokumentą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, sudarytą nesilaikius procedūrų.

39. Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas glaudžiai susijęs su tolesnėmis procedūromis. Teismui panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Inspekcija atlikti savavališkos statybos procedūras neturi galimybių, kadangi statinio statyba paskelbta užbaigta ir įregistruota Deklaracijos, kurios teisėtumą Inspekcija ginčija, pagrindu. Pažymi, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnio kontekste viešame registre registruojami daiktai (nekilnojamieji) turi būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teisėtai. Inspekcija yra specialųjį teisnumą turintis asmuo, keliantis reikalavimą dėl deklaracijos, kaip sandorio, galiojimo panaikinimo, siekdamas atlikti jam įstatymu priskirtą pareigą vykdyti statybos teisėtumo priežiūrą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Todėl Inspekcija siekia apginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią daryti žalą visuomenei dėl teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymo bei žalą teisės autoritetui, kai, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtų dokumentų pagrindu statinys įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

40. Inspekcija nesutinka su teismo argumentais, kad ginčo santykiams taikytinas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo, kadangi teisės aktai numato kitus terminus kreiptis dėl deklaracijos panaikinimo. Teismas neteisingai taiko teisės aktų, nustatančių terminą kreiptis į teismą, galiojimą laike. Priežiūros įstatymas priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Minėta teisės norma, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija apskritai neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo. Vienerių metų terminas patikrinti deklaraciją po jos patvirtinimo taikomas planinių patikrinimų atvejams. Šis terminas procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Taigi atsakovų prašomas taikyti terminas ne tik kad laikytinas procedūriniu terminu priskirtoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau ir nėra aktualus bylos nagrinėjimo ribose, kadangi jis taikytinas tik deklaracijų patvirtinimui naikinti, tuo tarpu byloje buvo prašoma panaikinti atsakovės surašytos 2012 m. vasario 21 d. deklaracijos galiojimą.

41. Akcentuoja, kad Inspekcija kreipėsi į teismą dėl deklaracijos kaip vienašalio sandorio panaikinimo, vadovaudamasi CK 1.63 straipsnio 3 dalimi, kadangi deklaraciją parengia ir pasirašo statytojas. Specialioji teisėjų kolegija 2012-08-16 nutartyje byloje Nr. T-126/2012 nagrinėdama klausimą dėl Inspekcijos pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo teismingumo, remdamasi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 8.3, 44 punktais, inter alia (be kita ko) išaiškino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio pobūdžio ginčais. Remiantis susiformavusia teismų praktika deklaracija, kaip T. P. parengtas ir pasirašytas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuriantis civilines teises ir pareigas, pripažintinas vienašaliu sandoriu, kurio teisėtumo nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Inspekcija skunde aiškiai ir išsamiai aptarė, kokiems teisės aktams bei imperatyvioms normoms prieštarauja atsakovės surašyta ginčijama Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, todėl vienašalis sandoris naikintinas šiuo pagrindu, kaip prieštaraujantis Inspekcijos skunde nurodytiems teisės aktams. Atsakovė patvirtino, kad deklaracijoje surašyti duomenys yra teisingi. Taigi už deklaracijos turinį būdama atsakinga atsakovė parengdama ir pasirašydama deklaraciją sudarė vienašalį sandorį, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl negalėjo būti pateiktas Nekilnojamojo turto registrui registruoti.

42. Teismų praktikoje laikoma, kad deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas. Taigi deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio Inspekcija nepraleido. Jeigu teismas visgi laikytų, kad ginčijama Deklaracija yra administracinis sprendimas, taikytinas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą nuo patikrinimo akto surašymo dienos. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas terminas Inspekcijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.). Atsižvelgiant į tai, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktas Nr. DTA-63 surašytas 2016 m. birželio 14 d., o skundas teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d., dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą nepraleistas.

43. Inspekcija dėl atsakovei ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistų bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad atsakovei T. P. bei tretiesiems asmenims A. ir A. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas nėra detalus, išsamus ir pagrįstas – iš pateiktų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra aišku, kiek laiko sąnaudų pareikalavo kiekviena atstovo paslauga. Nėra galimybės nustatyti, ar nurodytos išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus laiko limitus, kurie nurodyti kiekvienam konkrečiam veiksmui ir, ar pagrįstai nurodytos prašomos priteisti sumos. Taigi bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

44. Jeigu teismas visgi manytų, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos, dėl nurodomų prašymų trūkumų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama. Atsakovės T. P. advokatas P. M. pateikė į bylą 2017 m. kovo 6 d. prašymą dėl 2069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį patenkino teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad byla nėra sudėtinga, todėl teismas, vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį turi į tai atsižvelgti. Prašyme yra nurodytas 2017 m. sausio 23 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas ir pateikimas per EPP teismui, kuriam skirta 3,5 valandos. Ieškinys tikslintas minimaliai, iš esmės naujų faktų nepateikta, į kuriuos reikėtų atsikirsti, todėl mano, kad peržiūrėti nedidelės apimties patikslintą skundą prašyme nurodytas nepagrįstai ilgas laikas – 3,5 val., todėl priteistinos išlaidos šioje dalyje mažintinos iki 2 valandų. Taip pat 2017 m. sausio 30 d. buvo susipažįstama su naujai pateiktais ieškovo dokumentais, tačiau į bylą 2016 m. gruodžio 13 d. pateiktas naujas dokumentas (Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 15 d.) raštas, yra dviejų pastraipų informacinis dokumentas, jame nėra nurodyta ypatingų duomenų, kurių išnagrinėjimui reikėtų skirti ypatingai daug laiko, todėl jis turėtų būti mažinamas iki 1 val. Taip pat 2017 m. sausio 30 d. vykęs teismo posėdis truko 15 min., suapvalinus laiką, kurį truko posėdis, už atstovavimą jame bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

45. Trečiųjų asmenų A. M. ir A. M. atstovės advokatės I. V. 2017 m. kovo 6 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra tinkamai pagrįstas, išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nėra detalizuota, kiek laiko užtruko nurodytų veiksmų atlikimas, bendrai nurodant visas teisines paslaugas, tačiau nedetalizuojant nei laiko prasme, nei kitais būdais, kiek kurios paslaugos suteikimas pareikalavo laiko ir kitų išteklių, nurodant tik galutinę sumą, 400 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad atstovauta 2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje, atlikta pateiktų procesinių dokumentų analizė ir atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Ieškinys tikslintas minimaliai, todėl ypatingų sąnaudų jam paruošti nereikėjo. Vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys byloje patraukti, tačiau reikalavimų byloje jiems nepareikšta, gynyba nėra sudėtinga. Tiek 2016 m. rugsėjo 23 d. išrašytoje sąskaitoje, tiek 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje nurodyta paslauga – atsiliepimo į ieškinį parengimas, todėl 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje nurodyta 400 Eur suma nepriteistina kaip suma, nurodyta du kartus. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Vertinant nurodytas aplinkybes, tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis taip pat turi būti mažinamas.

46. Atsakovė T. P. ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsiliepime nurodo, kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais. Pažymi, kad išimtinai visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti atsakovė, kaip statytoja, ji atliko, visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti Inspekcijos pareigūnas, tikrindamas ir tvirtindamas Deklaraciją, atliko ir atliko tinkamai.

48. Atsakovė dėl Inspekcijos teiginių, kad atsakovė Inspekcijai buvo pateikusi ir kitą analogiškos datos, analogiško registracijos IS „Infostatyba“ numerio Deklaraciją visai kitam statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė, jog šioje deklaracijoje yra jos parašas. Atsakovė patvirtino, kad ne jos parašas yra ir Inspekcijos 2017 m. kovo 22 d. bendrosios kompetencijos teismui pateiktuose dokumentuose – 2013 m. vasario 21 d. prašyme patvirtinti deklaraciją dėl vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Dėl šios priežasties ir išrašai iš sistemų „Avilys“ ir „Infostatyba“, kuriuose nurodytas deklaracijos dėl kito statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teikėjas ir statytojas yra laikytini nieko byloje nepatvirtinančiais, kadangi nei deklaracijoje dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigimo, nei prašyme patvirtinti šią deklaraciją nėra atsakovės parašo (prie atsakovės vardo ir pavardės yra ne jos parašas). Mano, kad Inspekcijai nesugebant užtikrinti saugaus naudojimosi IS „Infostatyba“, neužtikrinant, jog neįvyktų techninių klaidų ir pan., asmuo, sąžiningai atlikęs visas teisės aktų numatytas procedūras, dėl tokio Inspekcijos aplaidumo (nesugebant visų duomenų patalpinti IS „Infostatyba“) negali patirti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad liudytoju teisme apklaustas Inspekcijos darbuotojas A. J. nurodė, jog Deklaracijos tvirtinimo laikotarpiu būdavo daug techninių nesklandumų su informacine sistema ir jos veikimu. Taigi dvi deklaracijos tuo pačiu numeriu galėjo atsirasti ir dėl techninės pačios VTPSI įdiegtos sistemos klaidos. Tačiau atsakovė šiuo atveju negalėjo atlikti ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

49. Dėl Deklaracijos teisėtumo pažymi, kad Inspekcija apeliaciniame skunde teigia, jog ginčo Deklaracija su joje nurodytais priedais niekada T. P. nebuvo pateikta. Tačiau Inspekcijos atstovė bendrosios kompetencijos teisme patvirtino, kad Inspekcijai yra žinomas 1999 m. vasario 22 d. statybos leidimo Nr. 2727 egzistavimas, jie su juo susipažino, tačiau dėl subjektyvių priežasčių teismui šio dokumento nepateikė. Taip pat atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Inspekcija netyrė minėto statybos leidimo, nes jo niekas jiems nepateikė. Vėliau nurodė, kad vis dėlto buvo tirtas, tačiau jame nebuvo duomenų apie statinius ir žemės sklypą. Taigi ieškinio ir patikslinto ieškinio (patikslintas skundas bylą perdavus administraciniam teismui nebuvo pateiktas) faktinis pagrindas iš tikrųjų skiriasi nuo realių aplinkybių: Inspekcija teigia, kad jų sistemoje nei ginčo Deklaracija, nei jos priedai registruoti niekada nebuvo (jau nevertinant to fakto, kad Inspekcijos darbuotojas Deklaraciją patvirtino), tačiau vėliau nurodo, kad apie ginčo Deklaracijos priedų egzistavimą yra žinoma, toks dokumentas buvo rastas, tirtas ir įvertintas.

50. Atsakovė akcentuoja, kad STR „Statybos užbaigimas“ 44 punkte nurodyta, jog ginčijama deklaracija tik po jos patvirtinimo Inspekcijoje tampa pagrindu įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, kad deklaracija apie statybos užbaigimą turi ypatingą reikšmę - tik jai esant yra oficialiai nurodoma, įregistruojama ir išviešinama asmens nuosavybės teisė į statinį. Dėl šių priežasčių minėti veiksmai, kuriuos atlieka valstybės įgaliotos institucijos pareigūnai, yra itin reikšmingi ir šios pareigos nėra / negali būti deklaratyvios. VĮ Registrų centro atstovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad Deklaracija būtent ir buvo teisėtas ir būtinas pateikti registratoriui faktinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra atliekama nekilnojamojo turto registracija nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

51. Teigia, kad nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai leidžia vienareikšmiai teigti, jog visi su Deklaracija būtini pateikti dokumentai buvo pateikti bei Inspekcijos darbuotojai atliko /privalėjo atlikti /patikrinti pateiktos Deklaracijos atitikties reikalavimus teisės aktams. Tik atlikus šiuos veiksmus ir nenustačius pažeidimų, atsakovės pateikta Deklaracija buvo patvirtinta įgaliotos institucijos darbuotojo spaudu bei parašu, dėl to buvo įregistruota atsakovės nuosavybė, kuri vėliau buvo perleista tretiesiems asmenims šioje byloje - A. ir A. M.. Inspekcijos teiginiai, kad Deklaracija apskritai gauta, patvirtinta ir užregistruota niekada nebuvo, dėl to ir yra neteisėta, prieštarauja pačios Inspekcijos į bylą bendrosios kompetencijos teisme pateiktiems dokumentams (prierašams ant pateiktos Deklaracijos, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nurodytai pozicijai) bei Nekilnojamojo turto registro duomenims.

52. Skundžiamame sprendime teismas visiškai pagrįstai akcentavo ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00124-16 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Buvo tiriama, ar Inspekcijos darbuotojai galimai išdavė suklastotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus statyti ir registruoti statinius, tarp jų ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir šiuo metu nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Inspekcijos teiginys apie neva tai suklastotą deklaraciją yra visiškai nepagrįstas.

53. Atsakovė dėl vienerių metų naikinamojo termino nurodo, kad pagal Aprašo 3 punktą Deklaracija galėjo būti patikrinta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jos patvirtinimo (2013 m. vasario 22 d.), surašymo (2013 m. vasario 21 d.) ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2013 m. vasario 28 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Deklaracija buvo patvirtinta ir IS „Infostatyba“ įregistruota 2013 m. vasario 22 d. Taigi vėliausiai iki 2014 m. vasario 22 d. Inspekcija galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Deklaracijos panaikinimo. Inspekcija į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio mėn. Akivaizdu, kad Inspekcija žymiai praleido 1 metų skundo padavimo terminą, ką visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

54. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ši byla tęsėsi ilgą laiką, bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teismingumas, pasikeitė teisėjų kolegija, todėl nagrinėjimo laiko ir būtinų turėti specialių žinių kontekste mano, kad atsakovei pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra visiškai pagrįsta.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

56. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, tai, jog Deklaracija buvo pateikta Inspekcijai, yra patvirtinta pačios Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini)“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 (vienerius) metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Taip pat teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00124-16 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Inspekcijos darbuotojai galbūt išdavė suklastotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus statyti ir registruoti statinius Zujūnų III žvyro telkinio išžvalgytų išteklių teritorijoje, tarp jų ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nutrauktas. Inspekcijos darbuotojas A. J., už kurį atsakinga pati Inspekcija ir kaip darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis), patvirtino T. P. pateiktą Deklaraciją, veikdamas Inspekcijos vardu. Be to, Inspekcijos darbuotojo A. J. atžvilgiu už minėtus galbūt neteisėtus veiksmus pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Visuma aplinkybių suponuoja tai, jog Deklaraciją patvirtino darbuotojas, turėjęs įgaliojimus veikti Inspekcijos vardu, ir jo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl laikyti Deklaraciją nepateiktą ir nepatvirtintą Inspekcijos nėra teisinio pagrindo.

57. Dėl senaties termino nurodo, kad vienerių metų naikinamasis terminas buvo nustatytas ir iki 2014 m. sausio 1 d., - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 40 punkte, Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintame Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašo 3 punkte. Taigi Inspekcija nepagrįstai teigia ir galbūt klaidina teismą teigdama, kad naikinamasis vienerių metų terminas nebuvo nustatytas iki 2014 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai taikė ir aiškino Deklaracijos pateikimo metu, t. y. 2013 m. vasario 21 d., galiojusius minėtus teisės aktus ir padarė teisingas išvadas, jog Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi vienerių metų teisės aktuose nustatytą naikinamąjį terminą, todėl pareiškėjo skundas dėl Deklaracijos panaikinimo atmestas teisėtai. Akcentuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą ir Deklaraciją laikyti vienašaliu sandoriu.

58. Atkreipia dėmesį į tai, jog Inspekcija nesilaikė privalomos šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nesikreipė į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją - VĮ Registrų centrą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų, t. y. dėl 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Zujūnų šen., Vilniaus r. sav., bei nuosavybės teises į jį panaikinimo, todėl yra praleidusi vieno mėnesio terminą kreiptis į minėtą instituciją ir šia tvarka nebegali pasinaudoti (Registro įstatymo 30 straipsnis ir 31 straipsnio 2 dalis), bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 10 punktu, yra pagrindas bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Inspekcijos prašymą laikyti dviejų mėnesių terminą kreiptis į teismą nepraleistą nėra teisinio pagrindo, kadangi yra praleistas įstatymo nustatytas skundo padavimo terminas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai ir šia tvarka Inspekcija pasinaudoti negali.

59. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Zujūnų šen., Vilniaus r. sav., ir nuosavybės teisės į jį, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įregistruoti. Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog antrasis Inspekcijos skundo reikalavimas - panaikinti vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Zujūnų šen., Vilniaus r. sav., teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Deklaraciją. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priimdamas sprendimą įregistruoti minėtą pastatą ir nuosavybės teises į jį, jokių savo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, todėl teismas sprendime pagrįstai laikė antrąjį Inspekcijos minėtą reikalavimą išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

60. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

61. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas praleido teisės aktuose nustatytą 1 metų terminą skundui dėl Deklaracijos ginčijimo paduoti. Deklaracija buvo pasirašytinai patvirtinta Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. dar 2013 m. vasario 22 d., paliekant žymą, kad „šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyvenamojo namo teisinė registracija yra išviešinta nuo 2013 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į Aprašo, STR bei Priežiūros įstatymo nuostatas, taip pat į Inspekcijos darbuotojo įrašytą Deklaracijoje žymą, apeliacinio skundo argumentas, jog iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iki Priežiūros įstatymo įsigaliojimo naikinamasis terminas nebuvo nustatytas, prieštarauja Deklaracijos tvirtinimo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui, todėl atmestinas. Įvertinus tai, kad Inspekcija patvirtino ginčijamą Deklaraciją, teisė į deklaracijos teisėtumo patikrinimą bei skundą (nevertinant skundo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimo) Inspekcijai atsirado nuo 2013 m. vasario 22 d., kai buvo patvirtina Deklaracija, ir vėliausiai iki 2014 m. vasario 22 d. pareiškėjas turėjo patikrinti Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumą. Todėl 1 metų terminas baigėsi vėliausiai 2014 m. vasario 22 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad Inspekcija praleido 1 metų terminą 2013 m. vasario 21 d. Deklaracijos teisėtumui tikrinti, įskaitant ir skundo pareiškimą, todėl turi būti taikomos termino pabaigos teisinės pasekmės ir Inspekcijos apeliacinis skundas atmestas.

62. Pažymi, kad Inspekcijos teiginys, jog Deklaracijos teisėtumo nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijoms teismams, o Deklaracijai taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ne tik prieštarauja esamo teismingumo taisyklėms (byla nagrinėjama ir sprendimas priimtas administraciniame teisme) ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 nutarčiai (teismingumo byla Nr. T-29/2018), bet ir apskritai iškreipia teismingumo paskirtį, siekiant administraciniame procese nepagrįstai taikyti Civiliniame kodekse nurodytą ieškinio senaties terminą. Deklaracijos teisėtumui patikrinti teisės aktai numato imperatyvų vienerių metų terminą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

63. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog iš esmės vienintelis Inspekcijos skundo argumentas, kodėl Deklaracija neteisėta ir turi būti panaikinta yra tas, kad deklaracija Inspekcijai nebuvo pateikta, nebuvo gauta ir patvirtinta. Iškėlus klausimą, kodėl, Inspekcijos teigimu, ginčo Deklaracija nebuvo pateikta ir patvirtinta, Inspekcija apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiu - Deklaracijos originalo ir (ar) kopijos neturi. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina visiškai priešingus faktus, todėl su šiais argumentais, kurie akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims, sutikti negalima. Žymos, esančios ant Deklaracijos, kurią byloje pateikė Inspekcija, patvirtina, kad ginčo Deklaracija, atitinkamai ir prašymas ją patvirtinti, Inspekcijai buvo pateikti, patikrinti, kaip to reikalauja STR 39 punktas, ir Deklaracija buvo patvirtinta STR 40 punkte nustatyta tvarka. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ant Deklaracijos esančios žymos. Tai reiškia, kad Inspekcijos darbuotojas, patikrinęs ir nustatęs, kad STR 39 punkte nurodyti reikalavimai įvykdyti, patvirtino Deklaraciją, tokiu būdu konstatavęs ne tik jos teisėtumą, bet faktą, kad Inspekcija ją gavo ir patikrino įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad Deklaracijos Inspekcija „neranda“ IS „Infostatyba“ (kurios dažnas netinkamas veikimas visiems buvo gerai žinoma aplinkybė), per se (savaime) nepaneigia Inspekcijos atliktų administravimo veiksmų Deklaracijos atžvilgiu fakto.

64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad tai, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta Inspekcijai, yra patvirtinta Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini)“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Inspekcija šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad Inspekcija dėl kažkokių nežinomų priežasčių (pvz. dėl techninių IS „Infostatyba“ sistemos klaidų, VTPSI dokumentų dingimo, padarytų klaidų ar pan.) neranda su Deklaracijos patvirtinimu susijusių dokumentų ar dėl darbuotojų kaltės vidinėje sistemoje įsivėlė techninės klaidos, supainioti patvirtinimo numeriai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Deklaracija yra neteisėta. Inspekcija 2016 m. spalio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu bei kituose teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme, patvirtino, kad parašai ant Deklaracijos yra Inspekcijos darbuotojo. Savo parašo tikrumą patvirtino ir pats darbuotojas A. J. apklausos metu.

65. Taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl galbūt suklastoto statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų statyti ir registruoti statinius Zujūnų III žvyro telkinio išžvalgytų išteklių teritorijoje, tarp jų ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tai reiškia, kad visi Inspekcijos apeliacinio skundo argumentai dėl galimo Deklaracijos klastojimo yra atmestini kaip nepagrįsti, nes joks dokumentų klastojimo faktas kompetentingų institucijų nustatytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos nuogąstavimai bei subjektyvi nuomonė dėl tariamo Deklaracijos suklastojimo negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl Deklaracijos panaikinimo šioje byloje. Be to, Inspekcijos išvados vertintinos nepagrįstomis ir yra paneigtos VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis.

66. Nurodo, kad jeigu teismas vis tik nuspręstų Deklaraciją pripažinti neteisėta ir negaliojančia, dėl tokio sprendimo nukentėtų tik sąžiningi gyvenamojo namo įgijėjai - tretieji suinteresuoti asmenys. Asmenys, kurie nuosavybės teise valdo ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus bei juose pastatytus statinius, pagrįstai tikėjosi teisėtų lūkesčių išsipildymo bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju kompetentingos valdžios institucijos patvirtino Deklaraciją, o vėliau įregistravo statinį viešajame registre, tokiu būdu patvirtindamos, kad statinys buvo pastatytas teisėtai. Tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami pastatytą ir Inspekcijos patvirtintos Deklaracijos pagrindu viešame registre įregistruotą statinį turėjo teisėtus lūkesčius, kad ateityje jiems nebus nurodyta nugriauti statinį, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant jų, kaip sąžiningu įgijėjų, nuosavybės teises. Jeigu vykdant gyvenamojo namo statybas, įforminant statybos užbaigimą buvo padaryti pažeidimai, tai tuos pažeidimus padarė ne tretieji suinteresuoti asmenys. Duomenų apie jų, kaip gyvenamojo namo savininkų, namą su banko paskola įsigijusių jau po namo įregistravimo viešame registre, piktnaudžiavimo, kitokios neteisėtos veikos, Inspekcija nepateikė. Jie negalėjo numatyti, kad Inspekcija ateityje kreipsis dėl jos pačios patvirtintos Deklaracijos panaikinimo. Todėl jie, kaip savininkai, turėjo teisėtą lūkestį šią nuosavybę įsigyti, ja toliau netrukdomai naudotis, į ją investuoti, ją puoselėti. Gyvenamais namas įrengtas, sutvarkytas jo gerbūvis, name 5 metus faktiškai gyvena su šeima. Akcentuoja, kad gyvenamasis namas yra vienintelis jų ir jų mažamečio vaiko būstas, todėl sprendžiant dėl administracinių aktų panaikinimo padarinių, valstybė negali atsidurti geresnėje padėtyje nei sąžiningi įgijėjai, pažeidžiant jų teisinio saugumo elementą bei teisėtų lūkesčių principą.

67. Tretieji suinteresuoti asmenys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir pagrįstos. Inspekcija skunde nenurodo jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ar sumažinimo atmestinas.

68. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pateikė prašymą priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 69. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija T. P. surašytos 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą bei pateikė susijusį reikalavimą - panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

70. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė padaręs išvadas, kad pareiškėjas teisme neįrodė jog ginčo Deklaracija nebuvo pateikta Inspekcijai ir kad ji VĮ Registrų centrui buvo pateikta galimai suklastota, taip pat, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą vienerių metų kreipimosi į teismą terminą.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

73. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, kad T. P. 2013m. vasario 21d. surašyta deklaracija apie statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.) statybos užbaigimą, kurioje yra žyma apie jos registraciją Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo pateikta Inspekcijai ir ji nėra registruota IS „Infostatyba“, ji yra galimai suklastota ir todėl jos pagrindu atlikta statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėta. Pareiškėjas taip pat teigia, kad kita 2013m. vasario 21d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą versija buvo pateikta Inspekcijai ir ji yra registruota IS „Infostatyba“ (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šioje deklaracijos versijoje yra nurodytas kitas statinys, t.y. gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Inspekcijai nebuvo pateikti jokie statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantys dokumentai.

74. VĮ Registrų centro pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą yra nurodoma, kad statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2013m. vasario 21d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ir registruotos IS „Infostatyba“ (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. O statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2013m. vasario 21d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2013m. vasario 21d. registruotos IS „Infostatyba“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. I b.l. 154-156, 157-187).

75. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas bei VĮ Registrų centras pateikė tarpusavyje prieštaraujančius duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino bei esamų prieštaravimų nepašalino.

76. Be to byloje nustatyta, kad pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I b.l. 95-110). Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016m. gegužės 13d. rašte Nr. 4331(1)-3178-(26.2.1) nurodoma, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius neturi duomenų apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą statyti statinius žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini) (t. III b.l. 64). Taigi, byloje yra pateikti duomenys, jog statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti pastatytas neturint statinio statybą leidžiančio dokumento. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė ir dėl jų nepasisakė, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra nurodęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Nes negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018m. vasario 28d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-26-701/2018).

77. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą vienerių metų kreipimosi į teismą terminą.

78. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Įstatymo 14 straipsnio 12 dalis, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija apskritai neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo. Todėl spręstina, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas.

79. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištirti visus byloje esančius įrodymus, pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

80. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020 ir kt.).

81. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

82. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

A. D.

Dalia Višinskienė