3d42cc92-a36d-4bcd-9bec-7f197e637433 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-125-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15159-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1560-877/2018 pagal ieÅ¡kovo A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Z. S. dėl bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrÄ ja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų E. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1.1. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp nekilnojamojo turto bendraturčių pagal VÄ® Registrų centro sudarytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių patikslintÄ projektÄ M 1:500 (2018 m. vasario 6 d.): 1.1.1. ieÅ¡kovas A. B. atskirai naudosis žemės sklypo plotais D- 18 kv. m., D2-7 kv. m., D3-362 kv. m., viso -387 kv. m. ploto; bendrai naudosis žemės sklypo plotais A1-71 kv. m., A2-27 kv. m., A3-10 kv. m., B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 142 kv. m.; iÅ¡ viso A.

B. naudojamas žemės plotas sudarys 529 kv. m.; 1.1.2. atsakovė Z. S. atskirai naudosis žemės sklypo plotais E1-133 kv. m., E2-408 kv. m., viso – 541 kv. m., bendrai naudosis žemės sklypo plotais A1-71 kv. m., A2-27 kv. m., A3-10 kv. m., B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 142 kv. m.; iš viso Z. S. naudojamas žemės plotas sudarys 660 kv. m.; 1.1.3. M. B. turto paveldėtojai atskirai naudosis žemės sklypo plotais F1-72 kv. m., F2-169 kv. m., viso – 241 kv. m., bendrai naudosis žemės sklypo plotais B-23 kv. m., C-11 kv. m., viso – 34 kv. m.; iš viso M.

B. turto paveldėtojų naudojamas žemės plotas sudarys 275 kv. m. 1.2. Nustatyti Å«kinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : 1.2.1. ieÅ¡kovas A. B. naudojasi 11,02 kv. m. ploto pirmo aukÅ¡to patalpa Å¡io aukÅ¡to plane pažymėta indeksu 1-1 (plane pažymėta raudona spalva); 1.2.2. atsakovė Z. S. naudojasi ½ dalimi 2,84 kv. m. ploto pirmo aukÅ¡to patalpos Å¡io aukÅ¡to plane pažymėtos indeksu 1-2, kurios bendras plotas sudaro 5,68 kv. m. ir ½ dalimi 2,80 kv. m. ploto rÅ«sio (pusrÅ«sio) patalpos, plane pažymėtos indeksu R-1, kurios plotas sudaro 5,39 kv. m., viso atsakovės Z.

S. naudojamas plotas sudaro 5,64 kv. m. (plane pažymėta geltona spalva); 1.2.3. T. K. R. ir A. R. įpėdiniai naudojasi ½ dalimi 2,84 kv. m. ploto pirmo aukÅ¡to patalpos Å¡io aukÅ¡to plane pažymėtos indeksu 1-2, kurios bendras plotas sudaro 5,68 kv. m. ir ½ dalimi 2,79 kv. m. ploto rÅ«sio (pusrÅ«sio) patalpos, plane pažymėtos indeksu R-1, kurios plotas sudaro 5,39 kv. m., viso atsakovės T. K. R. naudojamas plotas sudaro 5,63 kv. m. (plane pažymėta mėlyna spalva). 1.3. Nustatyti Å«kinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : 1.3.1. ieÅ¡kovas A.

B. naudojasi 9,69 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpa šio aukšto plane pažymėta indeksu 1-1 (plane pažymėta raudona spalva); 1.3.2. atsakovė Z. S. ir T. K. R. (A. R.) įpėdiniai bendrai naudosis 6,53 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpa, šio aukšto plane pažymėta indeksu 1-2; 0,80 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpa, šio aukšto plane pažymėta indeksu 1-3; 6,10 kv. m rūsio patalpa, plane pažymėta R-1. Z. S. ir T. K. R. (A. R.) įpėdinių bendrai naudojamas plotas sudaro 13,45 kv. m. 1.4.

Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad bÅ«tina nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir Å«kiniais pastatais tarp bendraturčių tvarkÄ , kadangi ji iki Å¡iol nebuvo nustatyta, o su atsakove gera valia susitarti nepavyko. IeÅ¡kovas teigė, kad jo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra racionali, užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyrÄ .

3. Atsakovė Z. S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.5. Atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe esančius Å«kinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 1”) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 2”), bei priteisti Å¡iuos Å«kinius pastatus tokia tvarka: 1.5.1. sandėlis Nr. 1 tampa atsakovės Z. S. ir T. K. R. teisių perėmėjų bendrÄ ja nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ Sandėlio Nr. 1); 1.5.2. sandėlis Nr. 2 tampa asmenine ieÅ¡kovo A.

B. nuosavybe. 1.6. Netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo, nustatyti bendrÄ ja nuosavybe esančių Å«kinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 1”) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 2”), naudojimosi tvarkÄ : 1.6.1. Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 1“), naudojasi Z. S. ir kitas bendraturtis nenustatant tikslios Sandėlio Nr. 1 naudojimosi tvarkos; 1.6.2. Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 2“), atskirai naudojasi A.

B.. 1.7. Nustatyti bendrÄ ja nuosavybe esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2018 m. kovo 19 d. parengtÄ bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „BAUPROJEKT“ projektÄ M 1:500: 1.7.1. ieÅ¡kovas A. B. atskirai naudojasi A3+D1+D2+D3+G Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso atskirai – 413 kv. m.), o bendrai naudojasi – A1+B+C Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso bendrai – 116 kv. m.); 1.7.2. atsakovė Z. S. atskirai naudojasi A2+E1+E2 Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso atskirai – 589 kv. m.), o bendrai naudojasi – A1 (iÅ¡ viso bendrai – 71 kv. m.); 1.7.3.

M. B. teisių perėmėjai atskirai naudojasi F1+F2 Žemės sklypo plotais (iš viso atskirai – 241 kv. m.), o bendrai naudojasi – B+C Žemės sklypo plotais (iš viso bendrai – 34 kv. m.); 1.8. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė prašė teikti prioritetÄ pastatų atidalijimui pagal istoriÅ¡kai nusistovėjusiÄ naudojimosi jais tvarkÄ , o žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal jos užsakymu parengtÄ projektÄ , nes jos siÅ«lomas bÅ«das yra racionalus, atitinkantis istoriÅ¡kai (jau daugiau kaip 40 metų) nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka ir projektas ne tik, kad nepaÅ¡alins bendraturčių nesutarimų, bet ir sÄ lygos naujus, ji neteks privatumo, nes bus vaikÅ¡toma pro jos gyvenamojo namo patalpų langus ir pan.

5. Trečiasis asmuo E. B. paaiÅ¡kino, kad palaiko atsakovės Z. S. pozicijÄ ir teigė, kad J. B. niekada sandėliu 3I1m nesinaudojo.

6. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad 2008 m. spalio 27 d. pateiktas pareiÅ¡kimas notarui dėl M. B. palikimo priėmimo, tačiau nėra duomenų apie M. B. palikimo perėjimÄ valstybei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino: 1.9. nustatė bendrÄ ja nuosavybe esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „BAUPROJEKT“ 2018 m. kovo 19 d. parengtÄ projektÄ M 1:500: 1.9.1. ieÅ¡kovas A.

B. atskirai naudojasi A3 (20 m²), D1 (18 m²), D2 (7 m²),D3 (362 m²), G (6 m²) Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso atskirai – 413 m²), o bendrai naudojasi – A1 (71 m²), B (23 m²), C (22 m²) Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso bendrai – 116 m²); 1.9.2. atsakovė Z. S. atskirai naudojasi A2 (48 m²), E1 (133 m²), E2 (408 m²) Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso atskirai – 589 m²), o bendrai naudojasi – A1 (iÅ¡ viso bendrai – 71 m²); 1.9.3. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjai atskirai naudojasi F1 (72 m²), F2 (169 m²) Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso atskirai – 241 m²), o bendrai naudojasi – B (23 m²), C (11 m²), Žemės sklypo plotais (iÅ¡ viso bendrai – 34 m²). 1.10. atidalino bendrÄ ja daline nuosavybe esančius Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė Å¡iuos Å«kinius pastatus tokia tvarka: 1.10.1.

Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tampa Z. S. ir T. K. R. teisių perėmėjų bendrÄ ja nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ dalį pastato); 1.10.2. Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tampa asmenine ieÅ¡kovo A. B. nuosavybe.

2. Priteisė atsakovei Z. S. iš ieškovo A. B. 2 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovo A. B. priteisė 16,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas nustatė, kad žemės sklypo naudotojai J. B., A. B. (J. B. brolis), T. K. R. ir E. V. 1979 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri buvo įregistruota tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovui priklauso turtas, kurį 1979 m. gegužės 30 d. sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarymo metu valdė J. B..

4. Teismas nurodė, kad J. B. iniciatyva buvo sutarta ūkiniais pastatais ir toliau naudotis ta pačia tvarka – K. V. ir T. K. R. naudojasi Sandėliu Nr. 1, o J. B. ir jokios nuosavybės teisės į ūkinius pastatus neturinti M. B. naudojasi Sandėliu Nr.

2. Nei atsakovė, nei ankstesni atsakovės nuosavybės savininkai niekada nebuvo įleisti į Sandėlį Nr. 2 ir niekada neturėjo galimybės juo naudotis. Tokia Å«kinių pastatų naudojimo tvarka, pagal kuriÄ B. Å¡eimos nariai naudojasi visu Sandėliu Nr. 2, o kiti bendraturčiai – visu Sandėliu Nr. 1, ir galiojo nuo pat 1979 metų beveik 40 metų. Be to, atsakovė ir ankstesni jos turto savininkai nuolat gerino Sandėlio Nr. 1 bÅ«klę, kadangi turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį dėl beveik 40 metų egzistuojančios Å«kinių pastatų naudojimo tvarkos tęstinumo.

5. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, abejojo, kad tarp savininkų nebuvo jokio susitarimo dėl ginčo pastatų naudojimosi tvarkos. Be to, Sandėlyje Nr. 2 įrengti vandens Å¡ildytuvai ir kt., skirti aptarnauti M. B. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , nors nuosavybės teisės į šį gyvenamÄ jį namÄ turėję asmenys neturi nuosavybės teisės į Å«kinius pastatus, taip pat patvirtino, kad tarp savininkų buvo susitarta dėl Å«kinių pastatų naudojimosi tvarkos, o Å«kiniu pastatu 4I1ž naudojosi ne tik jo savininkai, bet ir kiti asmenys. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog Å«kinių pastatų savininkai jais naudojosi atsakovės nurodyta tvarka, kuri bendru savininkų žodiniu susitarimu egzistavo jau 40 metų.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas atidalijimo variantas reiÅ¡kia ne bendraturčių atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra, bet kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalį Å«kiniame pastate kitu turtu, t. y. ieÅ¡kovės ir T. K. R. teisių perėmėjų turima dalimi kitame bendrosios nuosavybės teise valdomame Å«kiniame pastate. Teismas nurodė, kad toks atidalinimo bÅ«das nėra laikomas mainų sutartimi ir yra taikomas teismų praktikoje.

7. Dėl Å«kinių pastatų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalinimo bÅ«das ir tvarka neatitinka proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų, tuo tarpu atsakovės siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das ir tvarka yra racionalesnė, maksimaliai eliminuojanti prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti, užtikrinanti istorinės – faktinės Å«kinių pastatų naudojimo tvarkos tęstinumÄ . Teismas nusprendęs Å¡alių ginÄÄ iÅ¡spręsti atidalijimo bÅ«du, dėl atsakovės praÅ¡omos nustatyti naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarkos nepasisakė.

8. Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos teismas sutiko su atsakove, kad pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siÅ«lo teismo sprendimu įtvirtinti bendraturčių vaikÅ¡tinėjimÄ kito bendraturčio žemės sklypo dalimis ir prieÅ¡ pat bendraturčio gyvenamojo namo dalies langus. IeÅ¡kovas siÅ«lė atitraukti jam tenkančias žemės sklypo dalis taip, kad jos atsidurtų atsakovės gyvenamojo namo dalies teritorijoje, kur yra jos patalpų langai.

Tuo tarpu pagal atsakovės siÅ«lomÄ modelį, prie gyvenamojo namo esančios žemės sklypo dalys lieka taip, kad iÅ¡ esmės sutaptų su gyvenamojo namo pasidalinimu, o ieÅ¡kovui tenkanti žemės sklypo dalis yra atitraukiama kitoje žemės sklypo dalyje. Be to, atsakovės pasiÅ«lytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pripažintas artimesniu jau anksčiau nusistovėjusiai tvarkai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, perskirstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , grÄ Å¾inti žyminį mokestį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo sumoje 4 396,50 Eur, jei bus netenkintas apeliacinis skundas, priteisti ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 9.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui šiuo metu priklauso turtas, kurį 1979 m. gegužės 30 d. sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarymo metu valdė J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. B. nuosavybes teise nuo 1978 gegužės 31 d. ir 1979 m. gegužės 30 d. sandorio data iki pat 2007 m. kovo 8 d. valdė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje dalyje J. B. ir A. B. nuosavybes teise valdomi nekilnojamieji daiktai sutapo. Tačiau 1979 m. gegužės 30 d. J. B. nuosavybės teise apskritai nevaldė jokio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 9.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tuo metu galiojančiomis teisės normomis, kuriose buvo nurodyta, kad žemė sovietų okupacijos metu buvo išimtine valstybes nuosavybe ir buvo suteikiama asmenims tik naudotis. Teismas iš esmės neįvertino aplinkybes, kad 1979 m. gegužės 30 d. sutartis buvo sudaryta tarp žemės naudotojų, bet ne tarp bendraturčių.

Teismas pažeidė 1964 m. liepos 7 d. CK 98 straipsnio 1 dalies, Å¡iuo metu galiojančio CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.72 straipsnio, 4.75 straipsnio ir Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai sulyginęs visus J. B. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus ir naudotÄ valstybinės žemės sklypo dalį praeityje su visais ieÅ¡kovo dabar valdomais nekilnojamaisiais daiktais. 9.3. Faktinė žemės sklype esančių Å«kinių pastatų naudojimosi tvarka, prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovė ir sprendė teismas, nebuvo susijusi ar kildintina iÅ¡ 1979 m. gegužės 30 d. sudarytos sutarties dėl žemės sklypo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad faktinė ginčo Å«kinių pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta. Teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ apie beveik 40 metų egzistuojančiÄ faktinę Å«kinių pastatų naudojimosi tvarkÄ nepatvirtina joks raÅ¡ytinis įrodymas, joks sandoris, joks įraÅ¡as ar atžyma Nekilnojamojo turto registre. 9.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, kas reiÅ¡kia, kad anksčiau sudaryti sandoriai dėl bendrų nekilnojamųjų daiktų – ginčo Å«kinių pastatų, naudojimosi tvarkos nustatymo turėjo bÅ«ti įregistruoti vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre. 9.5.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nesivadovavo oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu – Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u (registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 8 d.). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į ½ dalis abejus Å«kinius pastatus Nr. 1 ir Nr. 2, todėl nesuprantama, kaip atsakovė galėjo tvarkytis dalyje svetimo nekilnojamo objekto. Tuo tarpu atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kada, kokios apimties statybos darbus ji atliko Å«kiniame pastate Nr. 1. 9.6.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014, ir pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ dėl atidalijimo bÅ«do. Nurodytoje byloje teismas pasinaudojo antruoju atidalijimo bÅ«du – pinigine kompensacija, tuo tarpu nagrinėjamu atveju piniginė kompensacija buvo pakeista vien tik turto dalių mainais. Pasirenkant atsakovės turto atidalinimo bÅ«dÄ , buvo apmainytos bendraturčių dalys, dėl kurių iki Å¡iol nėra užbaigtos paveldėjimo procedÅ«ros, todėl buvo pažeistos to turto paveldėtojų teisės, nes buvo pasisakyta dėl kito asmens teisių ir pareigų (nebuvo praneÅ¡ta realiausiam paveldėtojui VÄ® Turto bankui ir nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ ). 9.7.

Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu apsunkino dviejų paveldėjimo bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimÄ ir įpėdinio į ¼ dalis Å«kiniuose pastatuose Nr. 1 ir Nr. 2 bei ginčo žemės sklypÄ nustatymÄ , kas ieÅ¡kovui yra reikÅ¡minga valdant bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamuosius daiktus. Teismas Å¡iuo atveju pažeidė CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatÄ dėl to, kad pakeitė įpėdinių priimto turto sudėtį ir nuosavybės teises į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, taip pat reikÅ¡mingai apsunkino nuosavybės teisės į abu Å«kinius pastatus bei žemės sklypo paveldėjimo užbaigimÄ . 9.8.

Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006 ir 3K-3-213/2011, tačiau faktiÅ¡kai netinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ Å¡iose bylose, įvertinant kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus, taip pat proporcingumo bei protingos, teisingos ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, pažeidė bÅ«tinuosius ieÅ¡kovo interesus naudotis abiem Å«kinių pastatų dalimis savo poreikiams.

10. Atsakovė Z. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniam skunde, pirmosios instancijos teismas visas bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes detaliai iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino. Teismas neturėjo jokios pareigos kvalifikuoti bendraturčių santykių pagal tuo metu galiojusį reguliavimÄ kiekvienÄ kartÄ nuo 1979 metų įvykus teisių turėtojų pasikeitimui.

Istoriniai bendraturčių santykiai buvo ne ginčo dėl bendrosios nuosavybės naudojimo dalyku, o įrodinėjimo dalyku. 10.2. IeÅ¡kovas nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jis įgijo turtÄ , kurį 1979 m. gegužės 30 d. sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo valdė ir naudojo J. B.. Teismas priimtu sprendimu nekonstatavo, kad 1979 m. gegužės 30 d. sutartį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo sudarę asmenys turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Nuosavybės teises į dalį žemės sklypo J. B. atkÅ«rė tokia pačia apimtimi, kokia ir naujojo pagal 1979 m. gegužės 30 d. susitarimÄ dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, atitinkamai ieÅ¡kovas yra įgijęs nuosavybės teisę į tas pačias žemės sklypo dalis. 10.3. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad susitarimo dėl Å«kinių pastatų naudojimosi tvarkos neįregistravimo faktas pats savaime paneigia bet kokiÄ tokio susitarimo egzistavimo galimybę. Ä®statymas nenumato jokios privalomos susitarimo dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos formos. 10.4.

IeÅ¡kovas nepaneigė istoriÅ¡kai susiformavusių bendraturčių santykių. Apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo pripažintomis aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams. Teismo iÅ¡vadÄ dėl istoriÅ¡kai susiformavusių Å«kinių pastatų naudojimosi santykių patvirtina faktinė situacija, kad puse Sandėlio Nr. 2 deÅ¡imtmečiais naudojosi asmenys, kurie jokios nuosavybės teisės į šį Å«kinį pastatÄ niekada neturėjo. IeÅ¡kovas žino ir visada žinojo apie istoriÅ¡kai susiformavusius Å«kinių pastatų naudojimo santykius, tai patvirtina ir jo paties pirmosios instancijos teismo metu duoti paaiÅ¡kinimai, trečiojo asmens bei liudytojų paaiÅ¡kinimai, raÅ¡tu iÅ¡dėstyti ir paties ieÅ¡kovo teiginiai. 10.5.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmenybę teikė atsakovės pasiÅ«lytam bendraturčių ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«dui, taikant Å«kinių pastatų atidalijimÄ . Tais atvejais, kai bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teises turi į daugiau kaip vienÄ turtinį objektÄ , ginčas gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas atitinkamÄ turtÄ kaip asmeninę nuosavybę priteisiant vienam bendraturčiui, o kitam ar kitiems bendraturčiams kaip kompensacija yra priteisiamas kitas bendrai jų turimas turtas.

Be to, toks atidalinimo bÅ«das atitinka ir visus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, o pritaikytas Å«kinių pastatų atidalinimo bÅ«das iÅ¡ esmės atitinka bendraturčių idealiÄ sias bendrosios nuosavybės dalis ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų. 10.6. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, priimtas sprendimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisų. Byla iÅ¡nagrinėta įtraukus į teisminį procesÄ visus asmenis, kurių teisių ir pareigų apimčiai sprendimas gali tÅ«rėti įtakos, ir kurie turėjo visas galimybes pasisakyti dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Tuo pačiu priimtas sprendimas nepažeidžia ir jokių VÄ® Turto banko teisių ir užtikrina racionalesnį VÄ® Turto banko funkcijų įgyvendinimÄ . Be to, neturi ir jokios neigiamos įtakos paveldėjimo bylų užbaigimui. 10.7. IeÅ¡kovo reikalavimas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir priteisti iÅ¡ atsakovės 4 396,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už tariamai nesÄ Å¾iningÄ jos elgesį yra nepagrįstas, neteisingai interpretuojamos ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos, o reikalavimas neatitinka Å¡iame straipsnyje įtvirtinto instituto esmės.

11. Trečiasis asmuo E. B. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys teiginiai, ieÅ¡kovas visada žinojo apie nuo seno galiojančiÄ namų valdoje esančio turto naudojimosi tvarkÄ . Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti Å«kinių pastatų naudojimosi tvarka neproporcingai pažeistų E. B. interesus, kadangi patvirtintus jo siÅ«lomÄ tvarkÄ , Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotųsi trys skirtingi asmenys ir Å¡eimos, o tai tuo pačiu reikÅ¡tų didesnio asmenų kiekio lankymÄ si iÅ¡ esmės jam tenkančioje žemės sklypo dalyje ir prie pat trečiajam asmeniui tenkančio gyvenamojo namo.

12. Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ginÄÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka ir parinktas bendro turto atidalijimo bÅ«das, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių bendraturčiai. Ieškovui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 529/1464 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,1464 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato 3I1m , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 660/1464 dalys žemės sklypo, kurio plotas 0,1464 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-garažas 6G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 275/1464 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota M. B., mirusios 2008 m. rugsėjo 28 d., vardu, paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtÄ iÅ¡duotas E. B.. Ä® ¼ dalį Å«kinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį Å«kinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota T. K. R., mirusio 2010 m. vasario 10 d., vardu, dėl Å¡io asmens palikimo praÅ¡ymÄ priimti palikimÄ pateikė VÄ® Turto bankas.

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas A. B. (apeliantas), t. y. vienas iÅ¡ bendraturčių, nesutinkantis su atsakovės siÅ«lytu atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantu, t. y. siekiu įgyti kitų bendraturčių dalis viename iÅ¡ bendrÄ ja nuosavybe esančių Å«kinių pastatų, kompensuojant jiems savo bendrosios nuosavybės dalimis kitame ginčo Å¡alių valdomame bendrosios nuosavybės teise Å«kiniame pastate, nurodė nesieksiantis atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra, t. y. ginčo statinių padalijimo pagal kiekvieno iÅ¡ bendraturčių turimas dalis į atskirus Å«kinius pastatus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ bei parinkdamas atsakovės pasiÅ«lytÄ turto atidalinimo bÅ«dÄ pažeidė ginčo turto paveldėtojų teises, turto atidalijimu taip pat buvo pažeistas ieÅ¡kovo interesas naudotis abiejų Å«kinių pastatų dalimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apelianto argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl paveldėtojų teisės pažeidimo 17.

Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimÄ Ä¯gytų, turi jį priimti. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyja nuo palikimo priėmimo momento ir bÅ«damas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ sukuria palikimo priėmimo faktas. Nagrinėjamu atveju dėl T. K. R., mirusio 2010 m. vasario 10 d., palikimo kreipėsi VÄ® Turto bankas, testamentų registro iÅ¡raÅ¡e pateikta informacija patvirtina faktÄ , kad Lietuvos Respublika yra priėmusi mirusio T. K. R. palikimÄ .

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas tiek dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek ir dėl atidalijimo turi įtakos visiems ginčo turto bendrasavininkiams, tačiau pareiÅ¡kus materialinius teisinius reikalavimus dėl turto atidalijimo, Å¡io turto bendrasavininkis ir T. K. R. įpėdinis – VÄ® Turto bankas, byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys 19. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. BÅ«tent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , sukeliantį teisinius padarinius. IeÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryÅ¡ys.

20. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės Å«kio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbHv. UAB “Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81-2004).

21. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . ir kt. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-7-149/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 453/2011).

22. Å iuo atveju T. K. R. įpėdinis, nors ir ne Å¡alies (atsakovo) statusu, bet kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavo byloje. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis. Å iuo atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vyko įprasta tvarka, turto paveldėtojo atstovas buvo informuotas apie vykstantį procesÄ , byloje pateiktu procesiniu dokumentu iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl ginčo esmės. Sprendimu iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės, nenurodė, kad jo procesinės teisės, nurodytos CPK 42 straipsnyje, buvo apribotos, ar, kad jis savo teisėmis negalėjo naudotis visa apimtimi, kaip ir bÅ«damas atsakovas ir apeliacinio skundo byloje neteikė.

Nenustačius trečiojo asmens VÄ® Turto bankas teisių pažeidimo, teisėjų kolegija pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvus dėl turto paveldėtojų teisės apribojimo, nes teismo sprendimo pripažinimas neteisėtu vien tik dėl T. K. R. įpėdinio procesinės padėties neatitikimo jo materialiam teisiniam suinteresuotumui bÅ«tų formalus ir neatitiktų proceso operatyvumo siekio (CPK 7 straipsnis). Dėl pastatų padalijimo 23. Nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių, kurie valdo bendrosios nuosavybės teise du Å«kinius pastatus, ginčas iÅ¡ esmės kilo tiek dėl atsidalijimo fakto, tiek ir teismo parinkto bÅ«do, nes apeliantas nurodo, kad jis nesiekia atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nes jo manymu, yra galimybė nustatyti abiem Å«kiniams pastatams naudojimosi tvarkÄ , atitinkančiÄ Å¡alių turimas nuosavybės dalis.

24. Nagrinėjamu atveju atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės siekianti bendraturtė (atsakovė) pasiÅ«lė tokį atidalijimo variantÄ , pagal kurį jai ir T. K. R. turto paveldėtojui tektų vienas iÅ¡ bendraturčių valdomų Å«kinių pastatų, kurį Å¡ie valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o apeliantui liktų kitas Å«kinis pastatas. Taigi atsakovė siekia pavienio (paprastojo) atsidalijimo, nori įgyti kito bendraturčio dalis viename iÅ¡ ginčo Å¡alių valdomų bendrosios nuosavybės teise Å«kinių pastatų, siÅ«lydama už tai perleisti savo bendrosios nuosavybės dalį kitame Å¡alių bendrai valdomame Å«kiniame pastate. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia atsakovės, t. y. vienos iÅ¡ bendraturčių, siÅ«lymÄ kitam bendraturčiui už jo dalis Å«kiniame pastate, kurio dalį siekia gauti atsidalijanti bendraturtė, kompensuoti jos turima dalimi kito ginčo Å¡alių valdomo bendrosios nuosavybės teise Å«kinio pastato.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės siÅ«lomas atidalijimo variantas reiÅ¡kia ne bendraturčių atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra, bet kompensuojant kitiems bendraturčiams jų dalis ginčo Å«kiniame pastate kitu turtu, t. y. atsakovės turima dalimi kitame bendrosios nuosavybės teise valdomame Å«kiniame pastate.

26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai Å¡alys bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos Å¡alies interesus, galimas toks atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantas, kai, vienai Å¡aliai sutikus, tam tikros dalies praradimÄ atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo bÅ«du, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrÄ ja nuosavybe esančio turto objektų bÅ«tų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu bÅ«tų esminis siÅ«lančio tokį atidalijimo bÅ«dÄ bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iÅ¡ bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

27. Šioje byloje šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra žemės sklypas, gyvenamasis namas bei du ūkiniai pastatai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama ūkinių pastatų atidalijimo, rėmėsi tuo, kad abu ginčo šalių valdomi bendrosios nuosavybės teise ūkiniai pastatai yra lygiaverčiai, taip pat, kad turtas racionaliau būtų valdomas ūkinius pastatus padalijus atskirai pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančias nuosavybės dalis.

28. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendė, kad atsakovė neturi poreikio valdyti ir/ar naudotis Å«kinio pastatu, ar jo dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi pagal ankstesnių bendrasavininkių žodinį susitarimÄ Å¡iuo Å«kiniu pastatu naudojosi J. B. bei nuosavybės teisės į Å«kinius pastatus neturėjusi M. B..

29. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitam – nustatyti daikto naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nes atidalijimu yra palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas bei iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

30. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad neįregistravus bendraturčių susitarimo dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, faktinės Å«kiniais pastatais naudojimosi tvarkos nepatvirtina joks raÅ¡ytinis įrodymas, taip pat tai, kad apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė galėjo naudotis turtu, kuris priklausė asmeniui, kurio palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas, savaime nepaneigia atsakovės teisės atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės atveju gauti ginčo pastato dalį natÅ«ra. Savininkas gali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, jeigu tai nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Priešingas aiškinimas prieštarautų tiek CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tiek Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnyje įtvirtintoms savininko teisių apsaugos garantijoms.

31. Pirmosios instancijos teismas tyrė bylos aplinkybes ir nagrinėjo visų bendraturčių interesus į ginčo Å«kinius pastatus bei nustatė, kad ieÅ¡kovo (apelianto) siÅ«loma naudojimosi tvarka nėra racionali, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principo, nes kitiems bendraturčiams siÅ«loma naudotis nelygiavertėmis pastatų patalpomis bei patalpomis, esančiomis rÅ«syje. Be to, teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi Å«kiniais pastatais naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi atsakovė ir T. K. R., jį gerino, jame įrengė vandentiekio ir elektros tinklus.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės pateiktas Å«kinių pastatų atidalijimo variantas procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Pažymėtina, kad pagal 2017 m. kadastrinių matavimų duomenimis, ginčo Å«kiniai pastatai pagal naudojimosi ir naudingÄ sias savybes yra praktiÅ¡kai identiÅ¡ki, o vidutinė rinkos vertė skiriasi nežymiai ir padalinus Å«kinius pastatus pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ , ieÅ¡kovui vienam atitektų vertingesnis pastatas.

33. Atsižvelgiant į šios nutarties 35-38 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad turto padalijimu yra išlaikytas bendraturčių interesų pusiausvyros principas, eliminuota konfliktų dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tarp bendraturčių grėsmė, todėl atmesti ir apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto teisių ar interesų pažeidimo. Dėl naudojimosi žemės sklypu 34. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, iš esmės neįvertino 1979 m. gegužės 30 d. sutarties, sudarytos tarp žemės naudotojų, aplinkybių.

35. Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo Å¡alys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kreipimasis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alys (bendraturčiai) iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.

Akivaizdu, kad kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o Å¡iuo atveju esant pareikÅ¡tam ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ teisminę praktikÄ orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbiÄ reikÅ¡mę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai Å¡aliai galimybę kreiptis į teismÄ dėl esamo bendraturčių ginčo iÅ¡sprendimo, pateikiant kitÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektÄ .

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto teismui pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektÄ pripažino neracionaliu, nes bendram naudojimui siÅ«loma naudotis didele sklypo dalimi, praėjimus numatant prie bendraturčių naudojamų pastatų langų. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iÅ¡ byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ , visiÅ¡kai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino faktinę padėtį ir žemės naudojimo racionalumÄ . Apeliantas nurodo, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ nėra pagrindo atsižvelgti į žemės naudotojų susitarimÄ , sudarytÄ 1979 m. gegužės 30 d. ar nusistovėjusiÄ faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymais nustatyta, kad ginčo žemės sklypo naudotojai, tarpusavio sutartimi, sudaryta 1979 m. gegužės 30 d., kuriÄ pasirašė visi žemės sklype esančių statinių bendraturčiai, buvo nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Å is bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarytas notarine tvarka bei buvo įregistruotas inventorizavimo biure. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks susitarimas bei prie jo esantis žemės sklypo planas vertinamas kaip bendraturčių valios iÅ¡raiÅ¡ka susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ , kuri faktiÅ¡kai ir buvo realizuota.

Kadangi susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtintas notariškai ir įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bei vertindamas atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , jį lygino su 1979 m. gegužės 30 d. sudarytu susitarimu ir, Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, kad atsakovės pateiktas pasiÅ«lymas atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Tiek iÅ¡ prie 1979 m. prie susitarimo pridėto plano, tiek iÅ¡ atsakovės pateikto pasiÅ«lymo matyti, kad teismo sprendimu Å¡alims naudojimuisi yra priskiriamos tos pačios žemės klypo dalys, kuriomis naudojosi asmenys, iÅ¡ kurių Å¡alys įgijo nuosavybės teises. Nurodyti planai patvirtina, kad tarp žemės sklypų naudotojų, o Å¡iuo metu tarp bendraturčių buvo ir yra siekiama atriboti kompaktiÅ¡kai suformuotas naudojamas sklypo dalis, paliekant bendram naudojimui tik statiniais užimtas bei praėjimui skirtas sklypo dalis.

40. Pripažintina, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡alių sudaryto susitarimo ar nusistovėjusios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau toks nukrypimas turi bÅ«ti motyvuotas iÅ¡ esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atmesdamas ieÅ¡kinį teismas byloje nustatė, kad žemės sklypo dydis nuo 1979 m. gegužės 30 d. susitarimo sudarymo yra pakitęs, t. y. padidėjęs, Å¡alys yra įgijusios nuosavybės teises, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad egzistavo pagrindas iÅ¡ dalies pakeisti ankstesnę naudojimosi tvarkÄ ir todėl tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.75, 1.5 straipsnių nuostatas ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

41. Bylos duomenys patvirtina, jog teismo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka nusistovėjusiÄ tarp Å¡alių tvarkÄ : Å¡alys valdys tas pačias žemės sklypo dalis, kuriomis naudojosi iki skundžiamo sprendimo priėmimo, Å¡iuo atveju keičiama tik Å¡alių naudojamų žemės plotų riba, be to, papildomai iÅ¡spręstas klausimas dėl priėjimo prie atidalintų Å«kinių statinių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus atsakovės pateikto projekto sprendinius, yra pagrindas spręsti, jog kylant ginčams tarp bendrasavininkų buvo bÅ«tinybė numatyti protingÄ / pakankamÄ bendro naudojimo juostÄ prie pastatų, sudarant bendrasavininkams galimybę prie jų prieiti dėl jų priežiÅ«ros ir eksploatavimo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės užsakymu parengtame plane siÅ«loma naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ , ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ , minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimÄ ateityje, turėjo pagrindÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Remdamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra pagrįsta ir teisėta, jÄ naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

44. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo 45. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o grÄ Å¾inti jam sumokėtÄ 25,00 Eur žyminį mokestį už patikslinto ieÅ¡kinio (2018 m. kovo 6 d.) reikalavimÄ nugriauti tvorÄ , kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė, pateikimÄ .

Kadangi žyminio mokesčio grÄ Å¾inimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir Å¡iuo atveju nėra priskirtinas apeliacinio teismo kompetencijai, todėl dėl Å¡io apeliacinio skundo praÅ¡ymo plačiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo, vadovaujantis CPK 87 straipsniu, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 46. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikus nepakeistÄ , nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tuo tarpu atmetus apelianto A. B. apeliacinį skundÄ , atsakovė Z. S. naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

47. Atsakovė Z. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, turėtų apeliacinės instancijos teisme, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (elektroninės bylos 9 t., b. l. 1-5). Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atsakovės iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija nustatytus maksimalius dydžius ((926,70*1,3)*80 proc.=963,77 Eur), todėl atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 963,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

48. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jo pirmosios instancijos teisme turėtas 4 396,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, o jeigu nebÅ«tų tenkintas jo apeliacinis skundas, ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas yra procesinis praÅ¡ymas, kuris priklauso nuo bylos baigties – bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“, todėl tiek palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tiek atmetus apeliacinį skundÄ , pagrindo tenkinti tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nėra (CPK 93 straipsnis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 3,69 Eur sumÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. valstybės naudai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. S., a. k (duomenys neskelbtini) naudai 963,77 (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 77 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,69 Eur (tris eurus 69 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas