Legislator Case Law & Legislation
3d4296a5-18d8-440a-b02e-6945decf3b46 AI generated

3d4296a5-18d8-440a-b02e-6945decf3b46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3d4296a5-18d8-440a-b02e-6945decf3b46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“, praÅ¡ydamas pripažinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymÄ Nr. 30-2596, kuriuo nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduoti VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negaliojančiu; pripažinti 2008-12-18 aktÄ â€žDėl VšĮ „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ negaliojančiu ab initio ir Å¡alių atžvilgiu taikyti restitucijÄ , t. y. bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ grÄ Å¾inti 2008-12-18 aktu perduotÄ turtÄ .

Legislator headnote

AI generated

3d4296a5-18d8-440a-b02e-6945decf3b46 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovo manymu, naikinti šį įsakymÄ nėra jokio teisinio pagrindo, nes jį priėmė kompetentingas subjektas, jis yra galiojantis, ieÅ¡kovas neįrodė jo neteisėtumo, taigi juo turi bÅ«ti vadovaujamasi. Todėl restitucijos taikymas taip pat yra negalimas. Minimų aktų panaikinimas ir grįžimas į buvusiÄ padėtį reikÅ¡tų galiojančių teisės normų pažeidimÄ , nes vieÅ¡oji įstaiga negali valdyti savivaldybės turto patikėjimo teise, be to, nebÅ«tų kam gražinti turto, nes VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡ esmės jau yra likviduota.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-225/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03792-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 31.1; 21.4.1.1; 116.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5988-340/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus butai“ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“, praÅ¡ydamas pripažinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymÄ Nr. 30-2596, kuriuo nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduoti VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negaliojančiu; pripažinti 2008-12-18 aktÄ â€žDėl VšĮ „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ negaliojančiu ab initio ir Å¡alių atžvilgiu taikyti restitucijÄ , t. y. bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ grÄ Å¾inti 2008-12-18 aktu perduotÄ turtÄ .

Nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba, bÅ«dama VšĮ „Vilniaus butai“ dalininke (savininku), priėmė sprendimÄ Nr. I-7666 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ ir 2008-12-29 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2596 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ įsipareigojimų ir turto perdavimo“ perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise VšĮ „Vilniaus butai“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ bei įsipareigojimus. 2009-01-15 įsakymu Nr. 30-60 likviduojamos VšĮ „Vilniaus butai“ likvidatoriumi buvo paskirtas E. J., kuris 2009-06-12 Å¡ios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo akte nurodė, kad likvidavimo pabaigoje įstaiga turto ir piniginių lėšų neturėjo, taip pat neturėjo kreditorių ir debitorių.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi likviduojamai VšĮ „Vilniaus butai“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę su praÅ¡ymu perduoti visus turimus VšĮ „Vilniaus butai“ dokumentų originalus bei turimÄ turtÄ . Vilniaus m. savivaldybė perdavė tik nedidelę dalį dokumentų. Nurodė, kad dėl sandorio, kuriuo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise buvo perduotas VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“ neturi turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl negali atsiskaityti su kreditoriais.

IÅ¡ VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-2010 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2008 m. ieÅ¡kovo turtiniai įsipareigojimai buvo 302 757 Lt, o turto tais metais turėjo viso 507 916 Lt. 2009-12-29 balanse matyti, kad ieÅ¡kovas nebeturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, o jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 95 955 Lt. Tokie patys duomenys pateikti ir 2010 m. balanse. Nurodė, kad LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 8 p. nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ dėl vieÅ¡ajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki ginčijamo 2008-12-29 įsakymo Nr. 30-2596 priėmimo buvo nuspręsta likviduoti VšĮ „Vilniaus butai“, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ . IeÅ¡kovo manymu, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2596 1 p. prieÅ¡tarauja LR Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. įtvirtintam imperatyvui, nustatančiam, jog patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iÅ¡ likusio vieÅ¡osios įstaigos turto dalininkams grÄ Å¾inamas turtas, todėl toks sandoris, vadovaujantis LR CK 1.80 str. 1 d. yra niekinis ir negalioja.

Nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-17 įsakymu Nr. 30-525 patvirtintų VšĮ „Vilniaus butai“ įstatų 14.2 p., įstaigai draudžiama neatlygintinai perduoti įstaigos turtÄ nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, iÅ¡skyrus LR Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. numatytÄ atvejį. Taigi VšĮ „Vilniaus butai“ įstatų 14.2 p. dar kartÄ patvirtina, kad VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise valdomas turtas negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas Vilniaus m. savivaldybei arba perduotas savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“.

Nurodo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 str., taikoma restitucija, t. y. turtas grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad visi ieÅ¡kovo reikalavimai nukreipti Vilniaus m. savivaldybės administracijai. Tuo tarpu savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Vilniaus m. savivaldybės taryba dar iki 2008-12-03 sprendimo Nr. 1-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ priėmimo buvo nusprendusi perduoti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas ir pavedusi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su visų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimu savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise.

Administracijos direktorius, vykdydamas pavedimus, 2008-12-18 aktu perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ turtÄ . Nurodė, kad buvęs VšĮ „Vilniaus butai“ direktorius V. G. 2008-12-29 bei 2008-12-18 (datos, kai buvo iÅ¡leistas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2596 bei pasiraÅ¡ytas aktas) nebuvo kreditorius LR Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. prasme. Be to, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2596 nėra sandoris, tai yra administracinis aktas.

LR CK 1.136 str. numato, kad sandorio ir administracinio akto yra skirtingi teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas jei jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t.y. kai jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros. Å iuo atveju naikinti administracinio akto nėra jokio pagrindo.Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija, kaip vienintelė įstaigos steigėja ir savininkė, turėjo teisę priimti sprendimÄ dėl vieÅ¡ajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo, taip pat sprendimus likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , skirti ir atleisti likvidatorių. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sprendimÄ likviduoti VšĮ „Vilniaus butai“ ir perleisti jos turtÄ naujai įmonei savivaldybė priėmė prieÅ¡ teisminių ginčų tarp V. G. ir VšĮ „Vilniaus butai“ pradžiÄ , todėl savivaldybė negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga ar siekiančia iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl UAB „Bendruvos“ finansinių sunkumų ir VšĮ „Vilniaus butai“ buvimo netinkamu asmeniu valdyti savivaldybės turtÄ , buvo nuspręstÄ UAB „Bendruva“ pertvarkyti į savivaldybės įmonę, o VšĮ „Vilniaus butai“ likviduoti, jos turtÄ ir funkcijas perduodant naujai savivaldybės įmonei. Tai buvo sÄ lygota 2007 m. spalio 17 d. pasitarimo pas Vilniaus miesto merÄ metu priimtų sprendimų. Atsakovas nurodo, kad savivaldybės turtas buvo perduotas VšĮ „Vilniaus butai“ patikėjimo, o ne nuosavybės teise, todėl savivaldybė turėjo šį turtÄ vėliau perduoti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kadangi patikėjimo teise naudoti ir valdyti savivaldybės turtÄ gali tik savivaldybės įmonės bei biudžetinės įstaigos.

IeÅ¡kovo argumentus dėl vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ reglamentuojančių specialiųjų teisės normų taikymo atsakovas laiko nepagrįstais, nes tik nuo 2009 m. sausio 19 dienos VšĮ „Vilniaus butai“ įgijo likviduojamos įstaigos teisinį statusÄ . Atsakovas nurodo, kad ginčijamų aktų priėmimo metu V. G. dar nebuvo VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriumi, todėl jokie Viešųjų įstaigų įstatyme numatyti imperatyvai nepažeisti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nėra sandoris, o administracinis aktas, todėl negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.80 numatytu pagrindu, o ieÅ¡kovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nesutampa faktinėmis aplinkybėmis su Å¡ia byla, todėl jomis vadovautis negalima.

Atsakovo manymu, naikinti šį įsakymÄ nėra jokio teisinio pagrindo, nes jį priėmė kompetentingas subjektas, jis yra galiojantis, ieÅ¡kovas neįrodė jo neteisėtumo, taigi juo turi bÅ«ti vadovaujamasi. Todėl restitucijos taikymas taip pat yra negalimas. Minimų aktų panaikinimas ir grįžimas į buvusiÄ padėtį reikÅ¡tų galiojančių teisės normų pažeidimÄ , nes vieÅ¡oji įstaiga negali valdyti savivaldybės turto patikėjimo teise, be to, nebÅ«tų kam gražinti turto, nes VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡ esmės jau yra likviduota.

Atsakovas mano, kad kreditoriniai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami tik iÅ¡ VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausančio turto, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas minimus aktus, veikė kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo. Atsakovas praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo bankrutuojančios VšĮ „Vilniaus butai“ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo netenkino.Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino 2008-12-18 aktÄ â€žDėl VšĮ „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ negaliojančiu ab initio ir Å¡alių atžvilgiu taikė restitucijÄ ; įpareigojo atsakovÄ savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto bÅ«stas“ grÄ Å¾inti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-18 aktu perduotÄ turtÄ , iÅ¡skyrus atskiruose akto punktuose paminėtas lėšas: 1.5 gyventojų įsiskolinimas už buto nuomÄ â€“ 276 049,26 Lt, 1.7 iÅ¡ankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 6 275,58 Lt, 2.1 gauti iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už nuomÄ â€“ 18 180,1 Lt, 2.2 ilgalaikiai įsipareigojimai – kaupiamos lėšos butų remontui – 577 589,19 Lt; pripažino Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymÄ Nr. 30-2596, kuriuo nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduoti VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negaliojančiu ab initio.Nurodė, kad ieÅ¡kovas, kuris yra skolininkas kreditorių atžvilgiu, ginčija VšĮ „Vilniaus butai“ savininkės (savivaldybės administracijos) administracinių aktų, sukėlusių jam civilines teisines pasekmes, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl Å¡alių teisiniam santykiams taikytinos CK 6.66 str. nuostatos, numatančios kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, jog priimant ginčijamus aktus (įsakymÄ ir turto priėmimo-perdavimo aktÄ ) buvo pažeistas Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. įtvirtintas imperatyvas, nustatantis, kad iÅ¡ likusio vieÅ¡osios įstaigos turto dalininkams grÄ Å¾inamas turtas tik patenkinus visus kreditorių reikalavimus. Konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. I-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ priėmimo momento keturi VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriai turėjo galiojančius kreditorinius reikalavimus įmonei.

Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai aiÅ¡kino Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. nuostatas.Atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti senaties terminÄ . Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams aktams apskųsti, tačiau nesutiko, kad Å¡io termino eiga prasidėjo nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento (2010-03-05) ir yra praleistas. Bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti administratoriui Ä®monių bankroto įstatymo numatyta tvarka ir terminais, dalis dokumentų buvo iÅ¡reikalauti per antstolę 2010-09-24.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2010-10-15, todėl sprendė, kad senaties terminas nėra praleistas.Pripažinęs, kad ginčijami aktai prieÅ¡tarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. įtvirtintam imperatyvui ir negalioja ab initio, taikė restitucijÄ . Netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti turto vertę pinigais, konstatavęs, jog įrodymų, kad restitucija natÅ«ra neįmanoma, nepateikta, todėl taikė restitucijÄ natÅ«ra. Nesutiko su atsakovo argumentais dėl restitucijos negalimumo, taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, kad VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡ esmės yra likviduota, buvo pasiraÅ¡ytas likvidavimo aktas.

Nurodė, kad neiÅ¡sprendus pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų, įmonės likvidavimo procedÅ«ra negali bÅ«ti pabaigta ir įmonė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡ esmės likviduota. Likvidavimo procedÅ«ra peraugo į bankroto procedÅ«rÄ , bankrutuojančios įmonės valdymo organų funkcijas atlieka teismo paskirtas administratorius, kuris privalo perimti visÄ Ä¯monės turtÄ Ä®monių bankroto įstatymo numatyta tvarka.Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia 2008-12-1/8 aktu perduoto savivaldybės įmonei 228 340,75 Lt vertės kilnojamojo turto grÄ Å¾inimo ir tokiai restitucija teismas kliūčių nenustatė.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad kilnojamasis turtas (programinė įranga, automobiliai ir kt.) ieÅ¡kovui nepriklausė. Sutiko su atsakovo argumentais, kad perdavimo akte paminėtos per vienerius metus gautinos sumos (gyventojų įsiskolinimas už butų nuomÄ ), iÅ¡ankstiniai apmokėjimai tiekėjams, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už nuomÄ bei gyventojų kaupiamos lėšos butų remontui yra tikslinės paskirties lėšos, kurias ieÅ¡kovas tvarkė, vykdydamas savivaldybės turto administravimo funkcijas, todėl ieÅ¡kovui nepriklausė ir neturi bÅ«ti jam grÄ Å¾intos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo faktines aplinkybes, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad Å¡alių teisiniams santykiams taikytinos CK 6.66 str. nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas. Å iuo atveju tokių sÄ lygų nėra, be to, nuspręsdamas iÅ¡ dalies tenkinti bankrutuojančios VšĮ „Vilniaus butai“ ieÅ¡kinį, teismas neužtikrino visų Å¡ioje situacijoje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros. Actio Pauliana pagrindu gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik sandoriai, tuo tarpu ginčijamas 2008 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2596 yra administracinis aktas, nors ir sukeliantis teisines pasekmes.

Administracinių aktų panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 89 str.Teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius CK 6.66 str. pagrindu turi pas kreditorius, kurio teises pažeidžia ginčijamas sandoris. Administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Kadangi ginčijamas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas nėra sandoris, o administracinis aktas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino ieÅ¡kovui bankrutuojančiai įmonei reikalavimo teisę Å¡ioje byloje CK 6.66 str. pagrindu ir iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį tenkino.Net jei bÅ«tų ginčijami ne administraciniai aktai, o sandoriai, tam, kad sandorį bÅ«tų galima pripažinti negaliojančių actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti konstatuotas skolininko nesÄ Å¾iningumas.

Å iuo atveju, priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei sudarant ginčijamÄ aktÄ , nebuvo Vilniaus m. savivaldybės, kaip VšĮ „Vilniaus butai“ savininkės nesÄ Å¾iningumo. Ginčijamas įsakymas bei aktas buvo 2007 m. spalio 17 d. pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės MerÄ miesto Å«kio departamento klausimais pasekmė.Vilniaus apygardos teismas, nuspręsdamas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį, pripažino ginčijamus aktus negaliojančiais ab initio ir taikė restitucijÄ , įpareigodamas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ grÄ Å¾inti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-12-18 aktu perduotÄ turtÄ , iÅ¡skyrus tam tikruose akto punktuose nurodytas pinigines lėšas.

Bendra grÄ Å¾intino turto vertė sudaro 478 340,75 Lt, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai siekia 174 968,10 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas kreditorių reikalavimams patenkinti įpareigojo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ grÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei vos ne tris kartus didesnės vertės turtÄ , nei bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma.Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, netinkamai aiÅ¡kino Å¡ios procedÅ«ros pradžiÄ nustatančias teisės normas bei nepagrįstai nusprendė, jog buvo pažeistas Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. nuostatos.

Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 2 d. numatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas), priėmęs sprendimÄ likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , privalo paskirti likvidatorių. Tačiau termino, per kurį turi bÅ«ti paskirtas likvidatorius, įstatymas nenumato. Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 5 d. numato, kad vieÅ¡osios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos. Todėl neteisus pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad sprendimÄ dėl likvidavimo priėmęs subjektas privalo paskirti likvidatorių kartu su sprendimu dėl įmonės likvidavimo.

Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 3 d., kuria rėmėsi teismas, ginčijamu atveju netaikoma. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl likvidatoriaus skyrimo Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2009 m. sausio 19 d. Todėl tik nuo Å¡ios datos prasidėjo VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo procedÅ«ra ir nuo Å¡io momento turi bÅ«ti taikomos specialios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę, o kartu ir pareigÄ vadovautis Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 8 p., o ne 17 str. 5 d. ir atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su visų VšĮ „Vilniaus butai“ valdytų gyvenamųjų patalpų bei kito turto perdavimu SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Konstatavus, kad ginčijamų Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir akto sudarymo metu viešųjų įstaigų likvidavimÄ reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, negali bÅ«ti konstatuotas ir jų pažeidimas.Nei ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nei akto sudarymo metu nebuvo VšĮ „Vilniaus butai“ kreditorių Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. prasme.

Likvidavimo proceso metu V. G., L. J., J. S. neturėjo kreditorinių reikalavimų VšĮ „Vilniaus butai“ atžvilgiu.Nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl restitucijos taikymo. Ginčijamas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra ne sandoris, o administracinis aktas, todėl jis negali būti pripažįstamas negaliojančių pagal CK 1.80 str. Tokiu atveju ir restitucijos taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šioje byloje taikytinas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio senaties terminas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog jis nėra praleistas.

Bankroto byla VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡kelta 2010 m. kovo 5 d. nutartimi. Bankroto administratorius, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas bei siekdamas tinkamai vykdyti savo funkcijas, jau nuo 2010 m. kovo 5 d. turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo įsakymo priėmimÄ . Tuo labiau, kad įsakymas yra vieÅ¡ai prieinamas interneto puslapyje.Priimdamas 2008 m. gruodžio 28 d. įsakymÄ bei sudarydamas 2008 m. gruodžio 18 d. aktÄ , Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius veikė ne administracijos vardu, o kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo atmesti ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu jau vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Atsakovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino Å¡alių ginčo faktines – teisines aplinkybes, ko pasekoje nepagrįstai sprendė, jog Å¡alių teisiniams santykiams taikytinos CK 6.66 str. nuostatos dėl actio Pauliana taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju tokių sÄ lygų nėra. Actio Pauliana pagrindu gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik sandoriai, tuo tarpu ginčijamas įsakymas yra administracinis aktas, nors ir sukeliantis civilines teisines pasekmes. Administracinių aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti ABTÄ® 89 str. Teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, remiantis CK 6.66 str. turi kreditorius, kurio teises pažeidžia ginčijamas sandoris.

Sprendimas (įsakymas) nėra sandoris, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino ieÅ¡kovui reikalavimo teisę CK 6.66 str. pagrindu. Net ir pripažįstant, kad ieÅ¡kovas ginčija ne administracinį aktÄ , o sandorį, tam, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti konstatuotas skolininko nesÄ Å¾iningumas. Priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei sudarant ginčijamÄ aktÄ nebuvo nei Vilniaus miesto savivaldybės, VšĮ „Vilniaus butai“ savininkės, nei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nesÄ Å¾iningumo.

Ginčijamas įsakymas ir aktas buvo 2007-10-17 vykusio pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės merÄ pasekmė. Toks sprendimas ir paskesni veiksmai jį įgyvendinant buvo sÄ lygotas tuo, kad VšĮ „Vilniaus butai“ nebuvo tinkamas juridinis asmuo, kuris pagal Viešųjų įstaigų, Biudžetinių įstaigų bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymų nustatytÄ tvarkÄ galėjo patikėjimo teise naudoti ir valdyti Vilniaus m. savivaldybei priklausančias socialinio bÅ«sto bei bendrabučių patalpas.Bendra grÄ Å¾intina turto vertė sudaro 478 340,75 Lt, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriniai reikalavimai siekia 174 968,10 Lt.

Teismas kreditorių reikalavimus įpareigojo tenkinti grÄ Å¾inant bankrutuojančiai įmonei didesnės vertės turtÄ , nei bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma.Teismas netinkamai pritaikė vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, netinkamai aiÅ¡kino Å¡ios procedÅ«ros pradžiÄ nustatančias teisės normas bei nepagrįstai nusprendė, jog buvo pažeista Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. nuostata. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-15 įsakymu VšĮ „Vilniaus butai“ likvidatoriumi paskyrė E. J..

Sprendimas dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo bei įsakymas dėl likvidatoriaus skyrimo Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2009 m. sausio 19 d. Taigi tik nuo Å¡ios datos prasidėjo VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo procedÅ«ra ir tik nuo Å¡io momento turi bÅ«ti taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ . Vien faktas, kad 2008-12-03 buvo priimtas įsakymas dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo, nereiÅ¡kia, kad nuo 2007-10-17 ar 2008-12-03, nesant paskirtam likvidatoriui, turėjo bÅ«ti taikomos specialios teisės normos (VĮĮ 17 str. 9 d.), reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ .

Konstatavus, kad ginčijamo įsakymo ir akto sudarymo metu viešųjų įstaigų likvidavimÄ reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, negali bÅ«ti konstatuotas ir jų pažeidimas.Nei ginčijamo įsakymo, nei akto sudarymo metu nebuvo VšĮ „Vilniaus butai“ kreditorių VĮĮ 17 str. 9 d. prasme. Likvidavimo proceso metu V. G., L. J., J. S. nebuvo kreditoriai, todėl nesudarė jokių teisinių kliūčių priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei sudaryti aktÄ .Teismo argumentai dėl restitucijos taikymo nepagrįsti ir neteisėti.

Teismas teisingai nusprendė, kad tam tikros 2008-12-18 akte nurodytos piniginės lėšos negali bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui, nes jos tikslinės paskirties ir ieÅ¡kovui nepriklausė, tačiau nepagrįstai nusprendė grÄ Å¾inti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduotÄ 250 000 Lt sumÄ , esančiÄ bankuose. Aktu VšĮ „Vilniaus butai“ perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ilgalaikius įsipareigojimus – kaupiamas lėšas neprivatizuotų butų remontui 577 589,19 Lt sumai.

Tam, kad pagrįsti Å¡ias tikslines lėšas realiais pinigais, 2008-12-18 akto 1.6 p. buvo perduota 250 000 Lt suma, esanti bankuose.Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio senaties terminas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog jis nėra praleistas. Bankroto byla VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡kelta 2010 m. kovo 5 d., todėl bankroto administratorius jau nuo Å¡ios datos turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo įsakymo priėmimÄ .Teismas ex officio turėjo atmesti ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu jau vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Argumentų dėl netinkamo atsakovo pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:IÅ¡ Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. normos turinio matyti, kad likviduojant vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ jos dalininkai turi teisę tik į tÄ vieÅ¡osios įstaigos turto dalį, kuri lieka patenkinus visus kreditorių reikalavimus. VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo procedÅ«ra buvo pradėta 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, todėl nuo 2008-12-03 turėjo bÅ«ti taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 9 d. nuostatos.

Tačiau skundžiamais 2008-12-29 įsakymu ir 2008-12-18 aktu, t. y. jau prasidėjus VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo procedÅ«rai buvo neteisėtai perleistas visas VšĮ „Vilniaus butai“ turtas, prieÅ¡ tai neatsiskaičius su tuo metu jau buvusiais kreditoriais. Nors atsakovai ginčija faktÄ , kad turto perdavimo metu VšĮ „Vilniaus butai“ kreditorių neturėjo, tačiau Å¡iems argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų. Akto pasiraÅ¡ymo metu VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriumi buvo UAB „Vox juris“, kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

Reikalavimas buvo atsiradęs pagal 2007-08-27 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už suteiktas paslaugas, kuri turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2007-09-26. Be to, tuo metu teisme jau vyko turtinis ginčas pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį. Ginčijamo akto bei įsakymo priėmimo metu įstaigoje dirbo L. J. bei J. S., kurios buvo įstaigos kreditorės.Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad ginčijamas įsakymas yra administracinis aktas ir negali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Remiantis ABTÄ® 2 str. 15 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administraciniais aktais laikomi tik tokie vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡leisti aktai, kurie skirti vieÅ¡ojo administravimo funkcijoms vykdyti.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priimdamas skundžiamÄ 2008-12-29 įsakymÄ vykdė ne vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, o atliko civilinio teisinio pobÅ«džio veiksmus dėl vieÅ¡osios įstaigos turto perdavimo, todėl Å¡is įsakymas nelaikytinais administraciniu aktu. Net ir laikant, kad ginčijamas įsakymas yra administracinis aktas, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Å¡alių santykiams taikytinos ne tik CK 1.80 str. nuostatos, bet ir actio Pauliana institutas.

Nustačius ir pripažinus ginčijamų aktų prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms, teismui nebuvo pagrindo ir prasmės nagrinėti, ar yra pagrindas taikyti actio Pauliana institutÄ bei spręsti dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygų buvimo. Kita vertus, jei sprendimas pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo bÅ«tų nepagrįstas, aktai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes egzistuoja visos sÄ lygos, reikalingos Å¡io instituto taikymui.Ginčijamus aktus pripažinus negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu turi bÅ«ti taikoma restitucija.

Atsiskaičius su VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriais, likęs turtas bus grÄ Å¾intas vieÅ¡osios įstaigos savininkei – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kuri Å¡iuo turtu galės disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jos interesai nebus pažeisti. Atsižvelgiant į tai, atsakovų teiginiai dėl netinkamo restitucijos taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas nepagrįstai grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 250 000 Lt sumÄ , kuri yra tikslinės paskirties, nes skirta neprivatizuotų butų remontui.

Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Nesutinka, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas priimtų aktų teisėtumui ginčyti. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ VšĮ „Vilniaus butai“, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2010-05-06. Administratorius tik nuo nutarties įsiteisėjimo pradėjo vykdyti savo funkcijas. IeÅ¡kovas kreipėsi į buvusį vieÅ¡osios įstaigos likvidatorių dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau buvo perduota tik nežymi dalis įstaigos dokumentų, nurodant, kad likę perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Savivaldybė administratoriui tik po 3 mėn. perdavė nedidelę dalį dokumentų ir tik po to, kai antstolė pateikė raginimÄ . Nei tarp likvidatoriaus E. J., nei tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotų dokumentų nebuvo ginčijamo įsakymo ir akto. Sandoriams pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str.). Jei teismas laikytų, kad ginčijamų aktų negalima panaikinti kaip prieÅ¡taraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, jie gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu ir tokiu atveju taikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovas ginčija administracinius aktus, kuriems apskųsti taikomas ABTÄ® 32 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas. Ä®sakymas ir aktas yra ne administraciniai aktai, o civiliniai teisiniai aktai, kurie gali bÅ«ti ginčijami remiantis sandorių negaliojimo pagrindais.Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas. Perduodant VšĮ „Vilniaus butai“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ , administracijos direktorius veikė bÅ«tent savivaldybės administracijos vardu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bÅ«dama VšĮ „Vilniaus butai“ dalininke (savininku), 2008 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimÄ Nr. I-7666 Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo (t. 1, b.l. 86).

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2596 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ įsipareigojimų ir turto perdavimo“ perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise VšĮ „Vilniaus butai“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ bei įsipareigojimus (t. 1, b.l. 16). Turtas buvo perduotas 2008 m. gruodžio 18 d. aktu (t. 1, b.l. 17-18). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi likviduojamai VšĮ „Vilniaus butai“ iÅ¡kelta bankroto byla.Ginčas byloje iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d.

įsakymas ir 2008 m. gruodžio 18 d. aktas, kuriais ieÅ¡kovo žinioje buvęs turtas perduotas valdyti patikėjimo teise atsakovui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, nepažeidė vieÅ¡osios įstaigos bei jos kreditorių interesų, nes nebelikus turto ieÅ¡kovas nebegali padengti kreditorinių reikalavimų.Apeliantų teigimu, VšĮ „Vilniaus butai“ nebuvo tinkamas juridinis asmuo, kuriam Viešųjų įstaigų, Biudžetinių įstaigų bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymų nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti suteikiama patikėjimo teisė valdyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtÄ , nes patikėjimo teise valdyti ir naudoti turtÄ , remiantis Å¡iais teisės aktais, gali tik savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos.

Nustatyta, kad ginčo turtÄ ieÅ¡kovas VšĮ „Vilniaus butai“ valdė patikėjimo teise pagal galiojančius, nenuginčytus ir nepanaikintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus (t. 1, b.l. 91). FaktÄ , kad VšĮ „Vilniaus butai“ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ valdė, naudojo bei juo disponavo patikėjimo teise, patvirtina ir Å¡ios įstaigos 2006 m. kovo 17 d. įstatų 1 punktas (t. 2, b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui negali tekti pačios Vilniaus miesto savivaldybės priimtų sprendimų neigiamos pasekmės, todėl likviduojant vieÅ¡Ä jį juridinį asmenį jo valdomas turtas turi bÅ«ti perduodamas dalininkams laikantis teisės aktais nustatytų sÄ lygų.CK 2.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Taigi vieÅ¡oji įstaiga už savo prievoles atsako turtu, kuris jai priklauso patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad vieÅ¡ajai įstaigai neleidžiama neatlygintinai perduoti vieÅ¡osios įstaigos turtÄ nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį vieÅ¡osios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, iÅ¡skyrus VĮĮ 17 straipsnio 9 dalyje numatytÄ atvejį. AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir VšĮ „Vilniaus butai“ įstatų 14.2 punkte (t. 2, b.l. 27).

Å ios nuostatos patvirtina, kad ieÅ¡kovo žinioje buvęs turtas negalėjo bÅ«ti neatlygintinai perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (dalininkei) arba perduotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, pažeidžiant VĮĮ 17 straipsnio 9 dalį.VĮĮ 17 straipsnio 9 dalis numato, kad likviduojamos vieÅ¡osios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iÅ¡ likusio vieÅ¡osios įstaigos turto dalininkams grÄ Å¾inamas turtas, kurio bendra vertė negali bÅ«ti didesnė nei dalininkų kapitalas.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, perleisdama ieÅ¡kovo žinioje buvusį turtÄ naujai įsteigtai savivaldybės įmonei, nesilaikė VĮĮ 17 straipsnio 9 dalies. Apeliantai nesutinka, kad buvo pažeistos VĮĮ 17 straipsnio 9 dalies nuostatos, tokį savo argumentÄ grįsdami tuo, kad turto perdavimo metu VšĮ „Vilniaus butai“ neturėjo kreditorių VĮĮ 17 straipsnio 9 dalies prasme bei tuo, kad sprendimas dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo bei įsakymas dėl likvidatoriaus skyrimo Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2009 m. sausio 19 d., todėl tik nuo Å¡ios datos prasidėjo vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«ra ir nuo Å¡io momento turi bÅ«ti taikomos teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ (tuo tarpu ginčijamas įsakymas bei aktas priimti atitinkamai 2008-12-29 ir 2008-12-18).

Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į tai, administracijos direktorius turėjo teisę atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su visų VšĮ „Vilniaus butai“ valdytų gyvenamųjų patalpų bei kito turto perdavimu SĮ „Vilniaus miesto būstas“.Kaip minėta, sprendimas dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo buvo priimtas 2008 m. gruodžio 3 d., tuo pačiu pavedant savivaldybės administracijos direktoriui spręsti visus su VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimu susijusius klausimus (t. 1, b.l. 86).

Nors ieÅ¡kovo žinioje buvęs turtas buvo perduotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise dar iki likvidatoriaus paskyrimo, tačiau situacija, kai esant priimtam sprendimui likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ visas turtas yra perduodamas kitai savivaldybės įmonei, neatsiskaičius su tuo metu buvusiais vieÅ¡osios įstaigos kreditoriais, prieÅ¡tarauja ne tik VĮĮ 17 straipsnio 9 daliai, bet ir pažeidžia kreditorių teises, kadangi buvo apribotos jų galimybės patenkinti savo reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantais, jog tik nuo 2009 m. sausio 19 d. (sprendimo dėl įstaigos likvidavimo ir įsakymo dėl likvidatoriaus skyrimo įregistravimo Juridinių asmenų registre) turėjo bÅ«ti taikomos vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ reglamentuojančios teisės normos, o iki tol administracijos direktorius turėjo teisę atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su VšĮ „Vilniaus butai“ valdytų gyvenamųjų patalpų bei kito turto perdavimu SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad nagrinėjamu atveju likvidavimo pradžios momentas nėra esminis.

Neatlygintinis turto perdavimas įstaigos dalininkams ar kitai savivaldybės įmonei, esant priimtam sprendimui likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ ir neatsiskaitant su kreditoriais, prieÅ¡tarauja tiek Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms, tiek ir pačios vieÅ¡osios įstaigos bei jos kreditorių interesams.Apeliantų teigimu, turto perdavimo metu VšĮ „Vilniaus butai“ neturėjo kreditorių. Bylos medžiaga patvirtina, kad likvidavimo procedÅ«ros metu VšĮ „Vilniaus butai“ buvo skolinga UAB „Vox juris“ pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 142, kuri turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2007 m. rugsėjo 26 d. (t. 3, b.l. 11-17).

Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Vox juris“ finansinis reikalavimas VšĮ „Vilniaus butai“ bankroto byloje (t. 2, b.l. 13-14). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2007 m. teisme vyko ginčas pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo (atleistas nuo 2007-12-05) ir iÅ¡mokų priteisimo. Apeliantų teigimu, tam, kad atsirastų reikalavimo teisė, V. G. atleidimas turėjo bÅ«ti teismine tvarka pripažintas neteisėtu bei priteista reikalaujama suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , o tai buvo padaryta tik Vilniaus apygardos teismui 2009 m. spalio 1 d. priėmus nutartį.

Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog teismo sprendimas pripažinti atleidimÄ neteisėtu ir priteisti įstatymo numatytas iÅ¡mokas yra kreditorių teisių gynimo aktas, bet ne reikalavimo teisės atsiradimo momentas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, jog turto perdavimo metu ieÅ¡kovas VšĮ „Vilniaus butai“ neturėjo kreditorių.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, po sprendimo likviduoti VšĮ „Vilniaus butai“ priėmimo perleisdama ieÅ¡kovo žinioje buvusį turtÄ naujai įsteigtai savivaldybės įmonei, ne tik elgėsi nesÄ Å¾iningai, bet ir pažeidė VĮĮ 17 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ VšĮ „Vilniaus butai“ ir nebelikus turto, ieÅ¡kovas nebegali padengti kreditorinių reikalavimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei aktÄ negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms VĮĮ 17 straipsnio 9 dalies nuostatoms, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 16 d. nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba ginčijamus aktus priėmė bÅ«dama VšĮ „Vilniaus butai“ dalininke (savininku), todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius veikė ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdantis vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, o atliko civilinio pobÅ«džio veiksmus dėl disponavimo vieÅ¡osios įstaigos turtu, sukuriančius civilines teisines pasekmes.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai yra civilinio teisinio pobÅ«džio (t. 3, b.l. 82-84). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinio kodekso nuostatas ir kad Å¡iuo atveju aktai negaliojančiais galėjo bÅ«ti pripažinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.Nesutiktina su apeliantais, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas praleidus senaties terminÄ .Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl senaties termino taikymo.

Apeliantų teigimu, turėtų būti taikytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, tuo tarpu ieškovo teigimu – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas arba CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino, pagrįstai taikė ir ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bankrutuojančios VšĮ „Vilniaus butai“ turtas ir dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Dalis dokumentų iÅ¡reikalauti per antstolį tik 2010 m. rugsėjo 24 d. (t. 1, b.l. 39), tuo tarpu ieÅ¡kinys dėl ginčijamo įsakymo ir akto pripažinimo negaliojančiais pateiktas 2010 m. spalio 15 d.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kinio senaties, nei administracinių bylų teisenos terminai nebuvo praleisti.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė grÄ Å¾inti BVšĮ „Vilniaus butai“ 228 340,75 Lt vertės programinę įrangÄ , transporto priemones, kitÄ Ä¯rangÄ bei biuro baldus, reikalingus SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ veiklai bei 250 000 Lt sumÄ , esančiÄ bankuose, kuri yra tikslinės paskirties, nes skirta neprivatizuotų butų remontui.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ grÄ Å¾inti bankrutuojančiai VšĮ „Vilniaus butai“ 2008 m. gruodžio 18 d. aktu perduotÄ turtÄ , pagrįstai sprendė, jog tam tikros akte nurodytos lėšos (iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už nuomÄ , gyventojų kaupiamos lėšos butų remontui ir pan.) yra tikslinės paskirties, ieÅ¡kovui nepriklausė, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos. Tačiau apeliantai, iÅ¡skyrus savo teiginius, nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su skundais nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bankuose esantys 250 000 Lt taip pat yra tikslinės paskirties, t. y. skirti neprivatizuotų butų remontui (CPK 178 str.).

Å ių aplinkybių nepatvirtina ir apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodomas 2010 m. sausio 18 d. raÅ¡tas (t. 2, b.l. 31). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad Å¡i suma ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta nepagrįstaiApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas įpareigojo grÄ Å¾inti VšĮ „Vilniaus butai“ vos ne tris kartus didesnės vertės turtÄ , nei kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų suma. Nurodė, kad bendra ieÅ¡kovui grÄ Å¾into turto vertė siekia 478 340,75 Lt, kai teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro tik 174 968,10 Lt.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, remdamasis VĮĮ 17 straipsnio 9 dalimi teigia, kad atsiskaičius su VšĮ „Vilniaus butai“ kreditoriais, likęs turtas bus grÄ Å¾intas vieÅ¡osios įstaigos savininkei (dalininkei) Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, todėl apeliantų teiginiai dėl netinkamo restitucijos taikymo nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pagal VĮĮ 17 straipsnio 9 dalį, patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iÅ¡ likusio vieÅ¡osios įstaigos turto dalininkams grÄ Å¾inamas turtas, kurio bendra vertė negali bÅ«ti didesnė nei dalininkų kapitalas.

Tačiau nagrinėjamu atveju siekiant nepažeisti vieÅ¡ojo intereso bei protingumo principo, 2008 m. gruodžio 18 d. aktu neturėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas ir 1.1 - 1.4 punktuose nurodytas turtas (programinė įranga, biuro baldai ir t. t.), reikalingas naujai įsteigtos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kasdienei veiklai, vykdant socialinės paramos funkcijas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti kreditorių 174 471,36 Lt finansiniai reikalavimai VšĮ „Vilniaus butai“ bankroto byloje nuo to laiko nesikeitė.

IeÅ¡kovo bankroto administratorius nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad 250 000 Lt nepakaks padengti tiek kreditorinių reikalavimų, tiek ir administravimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir 2008 m. gruodžio 18 d. akto 1.1 - 1.4 punktuose nurodytas turtas, reikalingas atsakovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ veiklai, negrÄ Å¾intinas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningumo, tai, remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.Apeliantų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad priimdamas ginčijamÄ 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ bei 2008 m. gruodžio 18 d. aktÄ , kuriais ieÅ¡kovo žinioje buvęs turtas perduotas savivaldybės įmonei, administracijos direktorius veikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu, todėl nepagrįstas skundo argumentas dėl netinkamo atsakovo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį, kuria atsakovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įpareigotas grÄ Å¾inti bankrutuojančiai vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus butai“ 2008 m. gruodžio 18 d. aktu perduotÄ turtÄ , iÅ¡skyrus atskiruose akto punktuose paminėtas lėšas, papildyti ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:įpareigoti atsakovÄ savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto bÅ«stas“ grÄ Å¾inti bankrutuojančiai vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus butai“ 2008 m. gruodžio 18 d. aktu perduotÄ turtÄ , iÅ¡skyrus atskiruose akto punktuose paminėtas lėšas: 1.1 programinė įranga (2 vnt.) – 9 540,71 Lt, 2.2 transporto priemonės (4 vnt.) – 117 560,60 Lt, 1.3 kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įranga (51 vnt.) – 47 197,66 Lt, 1.4 biuro baldai (146 vnt.) – 54 041,78 Lt, 1.5 gyventojų įsiskolinimas už buto nuomÄ â€“ 276 049,26 Lt, 1.7 iÅ¡ankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 6 275,58 Lt, 2.1 gauti iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už nuomÄ â€“ 18 180,10 Lt, 2.2 ilgalaikiai įsipareigojimai - kaupiamos lėšos butų remontui – 577 589,19 Lt.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Konstantinas Gurinas             Danutė Milašienė Egidija Tamošiūnienė