2021-06-02 Nr. AB-11942-3-62-3-02417-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-515-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02417-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. su skundu, kurį šalindamas skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. birželio 20 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) buvo pervežtas toliau atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK). Nurodė, kad būdamas Lukiškių TI-K, dirbo ir gavo atlyginimą, tačiau Lukiškių TI-K per klaidą A. D. atlyginimą pervedė į Marijampolės PN. Paaiškėjus klaidai, Lukiškių TI-K pareiškėjo atsiprašė ir Marijampolės PN įpareigojo pareiškėjui grąžinti per klaidą pervestus pinigus. Nurodė, kad Marijampolės PN pinigus į Pravieniškių PN-AK A. D. grąžino tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau 2019 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės PN reikalavimu jo pinigai vėl buvo grąžinti į Marijampolės PN.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo asmeniniai pinigai į sąskaitą buvo grąžinti tik 2019 m. rugsėjo 12 d. Teigė, kad šiuos pinigus buvo pasilikęs maistui įsigyti parduotuvėje 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona D. D., atliekančia bausmę Panevėžio pataisos namuose, metu, tačiau dėl Marijampolės PN buhalterijos aplaidaus ir neatsakingai atliekamo darbo to negalėjo padaryti, kadangi pinigų jo sąskaitoje tuo metu nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. per ilgalaikį pasimatymą su žmona turėjo visą parą būti be maisto, dėl to pasimatymas buvo sugadintas, o A. D. patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Marijampolės PN paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) į Marijampolės PN buvo atsiųsti 84,9 Eur, iš kurių 78,38 Eur buvo A. D. asmeniniai pinigai, kita – neliečiama sąskaitos dalis. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pinigai buvo išsiųsti į Pravieniškių PN-AK, sužinojus, kad pareiškėjas kalinamas ten. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN yra kalinamas asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip pareiškėjo, todėl Pravieniškių PN-AK buvo paprašyta pinigus grąžinti atgal į Marijampolės PN. Kai pareiškėjas su 2019 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į Marijampolės PN, išaiškėjo, kad pinigai priklauso Pravieniškių PN-AK esančiam A. D., todėl nedelsiant, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d., pinigai buvo grąžinti.

6. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologę nesikreipė. Teigė, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, o A. D. neįrodė, jog patyrė žalą. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona metu pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 punktas) dėl Marijampolės PN veiksmų buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad sprendžiant A. D. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

9. Teismas nustatė, kad A. D. perkėlus iš Vilniaus PN Lukiškių padalinio į Pravieniškių PN-AK, 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš Vilniaus PN į Marijampolės PN per klaidą buvo atsiųsti 84,9 Eur, iš kurių 78,38 Eur buvo pareiškėjo asmeniniai pinigai, o 6,52 Eur – neliečiama sąskaitos dalis. Paaiškėjus klaidai, 2019 m. rugpjūčio 21 d. 78,38 Eur iš Marijampolės PN buvo pervesti į Pravieniškių PN-AK sąskaitą, o 2019 m. rugsėjo 3 d. 78,38 Eur iš Pravieniškių PN-AK vėl buvo pervesti į Marijampolės PN sąskaitą pagal Marijampolės PN 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimą.

10. Iš administracinėje byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad situacija dėl A. D. priklausančių 78,38 Eur pervedimo ne į tuos pataisos namus, į kuriuos jie privalėjo būti pervesti, susiklostė dėl kelių subjektų padarytų klaidų, tačiau pareiškėjas neturtinę žalą siejo tik su Marijampolės PN padaryta klaida, 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikiant prašymą Pravieniškių PN-AK grąžinti A. D. priklausančius 78,38 Eur į Marijampolės PN. Pareiškėjas teigė, kad būtent dėl šių Marijampolės PN veiksmų jis 2019 m. rugsėjo 3 d. patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog jis ir sutuoktinė vieną parą liko nevalgę.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog A. D. 2019 m. rugsėjo 3 d. Pravieniškių PN-AK buvo paskirtas ir įvyko ilgalaikis pasimatymas su žmona D. D.. Taip pat buvo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo sąskaitoje jam priklausančių 78,38 Eur asmeninių pinigų nebuvo, kadangi jie per klaidą pagal Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto vyriausiojo finansininko 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimą buvo pervesti į Marijampolės PN, kuriuose A. D. tuo metu bausmės neatliko.

12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-114 patvirtinto Asmenų, atvykusių į ilgalaikius pasimatymus, apsipirkimo ir maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašas) 3 punktas nustato, jog pareiškėjas likus 5 dienoms iki pasimatymo pateikia prašymą, kuriame nurodo, ar maitinsis nemokamai, ar ketina įsigyti prekių parduotuvėje, o šio aprašo 9 punktas įtvirtina, jog asmenys, atvykę į ilgalaikius pasimatymus ir išreiškę valią, kad ilgalaikio pasimatymo metu jiems nemokamai būtų tiekiamas maistas, numatytas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje arba Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, nemokamai maitinami pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintą dienotvarkę ilgalaikių pasimatymų patalpose.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar A. D. likus 5 dienoms iki pasimatymo pataisos namų administracijai buvo pateikęs prašymą, ar ilgalaikio pasimatymo metu maitinsis nemokamai, ar ketina įsigyti prekių parduotuvėje, tačiau iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 14863 turinio matyti, jog jam nebuvo suteikta teisė pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių, kadangi nuteistasis buvo nemokus. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės iš esmės patvirtina pareiškėjo patirtus nepatogumus ilgalaikio pasimatymo su žmona metu ir atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, tačiau A. D. argumentai, jog per jam suteiktą ilgalaikį pasimatymą 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų turėjo būti be maisto visą parą, yra nepagrįsti.

14. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis turi galimybę valgyti pataisos įstaigos maistą, o A. D. jo atsisakė. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė ir suteikta galimybė 2019 m. rugsėjo 3 d. valgyti pataisos įstaigos maistą, jis neginčijo, prie skundo pats pridėjo rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad teisės ir galimybės valgyti pataisos namų maistą, pareiškėjui buvo žinomos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad A. D. 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo metu buvo išaiškinta teisė ir suteikta galimybė valgyti pataisos įstaigos maistą, todėl pareiškėjas vieną parą nevalgė ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats savo valia priėmė tokį sprendimą. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių, jog A. D. 2019 m. rugsėjo 3 d. vieną parą liko nevalgęs.

15. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo galbūt pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl Marijampolės PN administracijos nerūpestingumo, pasireiškusio 2019 m. rugsėjo 2 d. klaidingu pareikalavimu dėl A. D. lėšų pervedimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl nustatyto pažeidimo A. D. būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimo nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

16. Aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 1.138 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 dalies nuostatas bei aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas; ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais; neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

17. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo sąlyginai neilgą trukmę, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo A. D. sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes (pareiškėjas į gydytoją bei psichologą dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė), teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Teismo nuomone, atsakovo atstovo nerūpestingumas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, A. D. atlyginimo. Teismas sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nebuvo priteistas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovo atstovo veiksmais buvo padaryta žala ir jo sutuoktinei, tačiau skundas buvo pareikštas A. D. vardu. Teismas pažymėjo, kad kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą, ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia teisė pareiškėjui nėra suteikta, todėl skundas buvo išnagrinėtas tik dėl jo galbūt pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų, o dėl A. D. sutuoktinės teisių ir interesų šiame sprendime teismas argumentų nepateikė.

III. 19. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės arba jį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba patenkinti pareiškėjo skundą ir jam priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

20. A. D. teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neįvertinęs visų aplinkybių ir neįsigilinęs į jas. Nors teismas Marijampolės PN padarytą pažeidimą pripažino, tačiau neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas pasimatymo metu atsisakė maisto, tačiau tai neatitinka tikrovės. A. D. pažymi, kad pagal Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašo 3 punktą, asmuo likus 5 dienoms iki pasimatymo, pateikia prašymą, kuriame nurodo, ar maitinsis nemokamai, ar ketina įsigyti prekių parduotuvėje. Nurodo, kad atsižvelgęs į tai, jog likus 5 dienoms iki pasimatymo sąskaitoje turėjo pinigų, parašė prašymą, kuriame pasimatymo metu įstaigos maisto atsisakė ir nurodė, kad jį pirks parduotuvėje. Akcentuoja, kad pasimatymo dieną, t. y, 2019 m. rugsėjo 3 d., jo sąskaitoje pinigų dėl Marijampolės PN aplaidumo nebebuvo, tačiau pareiškėjui nebuvo pasiūlyta valgyti įstaigos maisto ir jis jo neatsisakė; apie tai su A. D. niekas nekalbėjo ir jis 2019 m. rugsėjo 3 d. jokio prašymo nerašė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 24 valandas buvo nevalgę ne dėl to, kad A. D. maisto atsisakė.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad pasimatymo metu jie su sutuoktine buvo nerūkę, neturėjo vaisių, daržovių, gaiviųjų gėrimų, kavos, arbatos ir higienos priemonių, kurias planavo pirkti parduotuvėje. Nurodo, kad pasimatymo dieną iš jo sąskaitos dingo pinigai, tačiau nebuvo paaiškinta, kur jie dingo. Dėl to pareiškėjas ir jo sutuoktinė patyrė šoką, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, buvo sugadinta jų nuotaika, A. D. ir jo sutuoktinė buvo suirzę, jie negalėjo pasinaudoti elementariomis higienos priemonėmis ir bent minimaliai pavalgyti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas jo sutuoktinę atsisakė pripažinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo nekompetentingas ir turbūt nežinojo apie logiškumo bei protingumo principus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatą.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašo pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Marijampolės PN pažymi, kad yra pateikę atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakę į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikę visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Marijampolės PN nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar bylos nagrinėjimą papildančius duomenis nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo A. D. prašymo priteisti jam 200 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš Marijampolės PN veiksmų, pasireiškusių klaidingu 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimu dėl A. D. lėšų pervedimo, atlyginti.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad A. D. teisė 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona metu pataisos namų parduotuvėje įsigyti prekių dėl Marijampolės PN veiksmų buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neįvertinęs visų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pats A. D. pasimatymo metu atsisakė maisto. Nurodo, kad iš jo sąskaitos pervedus pinigus, negalėjo įsigyti maisto produktų, gėrimų bei higienos priemonių, todėl patyrė neigiamų išgyvenimų. Be to, teismas jo sutuoktinę atsisakė pripažinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

28. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Marijampolės PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl Marijampolės PN administracijos nerūpestingumo, pasireiškusio klaidingu 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimu dėl A. D. lėšų pervedimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN neteisėti veiksmai buvo pakankama A. D. kilusių neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo priežastis.

30. Pirmosios instancijos teismas taip sprendė, kad nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina pareiškėjo patirtus nepatogumus ilgalaikio pasimatymo su žmona metu ir atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, tačiau A. D. argumentai, jog per jam suteiktą ilgalaikį pasimatymą 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas turėjo būti be maisto visą parą, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.

31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio ilgalaikio pareiškėjo pasimatymo su sutuoktine (b. l.

25) metu A. D. sąskaitoje jam priklausiusių 78,38 Eur asmeninių pinigų nebuvo, kadangi jie per klaidą pagal Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto vyriausiojo finansininko 2019 m. rugsėjo 2 d. pareikalavimą buvo pervesti į Marijampolės PN (b. l. 3, 4), kuriuose A. D. tuo metu bausmės neatliko. Pagal Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašo 3 punktą, į ilgalaikį pasimatymą atvyksiantis asmuo ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki ilgalaikio pasimatymo dienos pateikia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriui prašymą, kuriame nurodo, ar pageidauja įsigyti prekių įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, ar nemokamai maitinsis Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje arba Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Ginčo dėl to, kad A. D. prašymo nemokamai maitintis įstaigos maistu nustatyta tvarka nebuvo pateikęs, nėra; pareiškėjas nurodė, jog tikėjosi maisto nusipirkti už sąskaitoje turimas lėšas, tačiau pasimatymo dieną pinigų A. D. sąskaitoje nebebuvo. Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 7-4852 pareiškėjui pateikta informacija patvirtina, kad jam 2019 m. rugsėjo 3 d. ilgalaikio pasimatymo su žmona metu nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kadangi A. D. buvo nemokus (b. l. 7). Minėtame rašte taip pat yra nurodyta, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jis ilgalaikio pasimatymo metu turi galimybę valgyti pataisos įstaigos maistą, tačiau A.

D. pataisos įstaigos maisto neėmė. Tokia pati informacija yra nurodyta ir Pravieniškių PN-AK 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 14-5628, adresuotame Marijampolės PN direktoriui (b. l. 38). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktuose raštuose nurodytos informacijos teisingumu, o pareiškėjo argumentai, kad jam 2019 m. rugsėjo 3 d. nemokamas maistas nebuvo pasiūlytas, nėra niekuo pagrįsti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. D. vieną parą nevalgė ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats savo valia priėmė tokį sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, jog jam buvo išaiškinta teisė ir suteikta galimybė 2019 m. rugsėjo 3 d. valgyti pataisos įstaigos maistą, A. D. pirmosios instancijos teismui neginčijo ir prie skundo jis pridėjo rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog teisės ir galimybės valgyti pataisos namų maistą pareiškėjui buvo žinomos, tačiau jis nemokamo maisto atsisakė.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas buvo nurodęs tik tai, jog dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų jis negalėjo nusipirkti maisto ir buvo nevalgęs, o argumentai dėl negalėjimo įsigyti gėrimų, rūkalų ir higienos priemonių yra nurodyti tik apeliaciniame skunde, tačiau vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti A. D. tik apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusios su negalėjimu įsigyti ne tik maisto, bet ir kitų prekių.

33. Atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo konstatuotą Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės institucijos veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme buvo neteisėti, o A. D. teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

35. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

36. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo būdą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog A. D. pagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad teismas jo sutuoktinę atsisakė pripažinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau nei teismo sprendimo turinys, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai tokio A. D. teiginio nepatvirtina. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėje byloje apskritai būtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sutuoktinės įtraukimo į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas neturtinę žalą vertino tik skundą pateikusio A. D. atžvilgiu. Nors skunde pareiškėjas akcentavo, kad Marijampolės PN veiksmais neturtinė žala buvo padaryta ir jo sutuoktinei, tačiau pirmosios instancijos teismas, nesant įrodymų, kad A. D. yra įgaliotas ginti savo sutuoktinės teises, pagrįstai pareiškėjo vardu pateiktą skundą nagrinėjo tik dėl jo galbūt pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų.

38. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). A. D. teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Kaip nepagrįstas atmetamas ir A. D. argumentas dėl teismo nekompetencijos.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir tinkamai įvertinęs Marijampolės PN padarytą pažeidimą, pagrįstai A. D. nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimą manė esant pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan