3d3f8e68-52cf-4f55-8a91-bd6bf0ff3315 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-280-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01492-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. V. (G. V.) ir R. V. (R. V.) dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir pagal atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. M. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : ieÅ¡kovė naudojasi kambariu, 17,49 kv. m bendro ploto, kuris plane pažymėtas indeksu 2-4, o atsakovai R. V. ir G. V. naudojasi kambariais, 42,03 kv. m bendro ploto, kurie plane pažymėti indeksais 2-3, 2-2, 2-7; koridorių, 5,64 kv. m bendro ploto, vonios kambarį-tualetÄ , 4,75 kv. m bendro ploto, ir virtuvę, 9,28 kv. m bendro ploto, ieÅ¡kovė ir atsakovai valdo lygiomis dalimis ir Å¡alys naudojasi Å¡iomis patalpomis kartu;

2) įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei valdyti ir naudotis jai priklausančia buto dalimi ir perduoti buto raktus;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad 2017 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu tapo 32/100 buto dalių savininke, tačiau atsakovai atsisakė ieÅ¡kovę įsileisti į butÄ , su atsakovais nepavyko susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atsakovai 2018 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieÅ¡kovę įsileido į butÄ , bet atsisakė jai perduoti buto raktus ir užleisti vienÄ iÅ¡ trijų kambarių bei suteikti galimybę naudotis bendro naudojimosi patalpomis.

2. Atsakovas R. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – priteisti atsakovui R. V. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. V. piniginę kompensacijÄ â€“ 12 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimi tėvas G. V. jam nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį padovanojo R. V.. Atsakovas su tėvu G. V. naudojasi kambariais, plane pažymėtais indeksais 2-2 ir 2-3.

IeÅ¡kovė įsigijo R. V. motinai nuosavybės teise priklausiusiÄ buto dalį, plane pažymėtÄ indeksu 2-4, kurioje nuolat gyveno ir gyvena motinos tėvas V. F. (V. F.), jis yra senyvo amžiaus, serga. Kadangi jis gyvena ne atsakovui nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, iÅ¡keldinti jį iÅ¡ buto atsakovas neturi teisės. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės ir atsakovų naudojimasis turtu natÅ«ra neįmanomas. Atsakovas siÅ«lo atidalyti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai piniginę kompensacijÄ .

Piniginė kompensacija, atitinkanti turto vertę, t. y. 12 000 Eur, ir esanti didesnė už ieÅ¡kovės turto įsigijimo kainÄ (9 600 Eur), yra teisinga ir pagrįsta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovės J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir atidalyti atsakovui R. V. ir ieÅ¡kovei J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovo R.

V. nuosavybėn ieÅ¡kovei J. M. priklausančias 32/100 dalis buto, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. ieÅ¡kovei 12 000 Eur kompensacijÄ už atsakovui R. V. atitenkančias 32/100 dalis buto; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 270 Eur žyminio mokesčio ir 420 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad į butÄ , kuris yra trijų kambarių, yra vienas įėjimas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali bÅ«ti naudojamos tik bendrai. Padaryta iÅ¡vada, kad buto atidalijimas natÅ«ra nėra įmanomas, kadangi neįmanoma atidalyti taip, jog bÅ«tų įmanoma suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamÄ sias patalpas (butus), toks pertvarkymas iÅ¡ esmės bÅ«tų žalingas turto paskirčiai. Bute gyvena trys vyrai, atsakovui tenkanti buto dalis yra daug didesnė už ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį.

Nustatyta, kad atsakovai turi piniginių lėšų ieÅ¡kovei sumokėti kompensacijÄ . Teismas, atsižvelgęs į ginčo situacijÄ , į konfliktinius Å¡alių santykius, į tai, kad ieÅ¡kovė niekada bute ir negyveno, pripažino, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ ar atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra nagrinėjamu atveju netikslinga, bet yra pagrindas taikyti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensacijÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės turto dalies vertė atitinka ekspertizės akte nustatytÄ 12 000 Eur vertę, nes ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta nei masinio vertinimo bÅ«du nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti vidutinę rinkos vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; teismui tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį, skirti byloje ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti ir priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , atitinkančiÄ tikrÄ jÄ jos turto dalies vertę; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai: 5.1.

Teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, nenustatė tikrosios atidalijamo turto dalies vertės. IeÅ¡kovės nuomone, turto vertės nustatymas pagal 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktÄ netinkamas. Ekspertizė buvo atlikta daugiau kaip prieÅ¡ vienerius metu iki teismo sprendimo priėmimo, byloje nebuvo pateiktas ekspertizės aktas, ekspertizės iÅ¡vada negali galioti ilgiau nei 6 mėnesius, todėl turto vertės nustatymas pagal nurodytÄ iÅ¡vadÄ laikytinas niekiniu. 5.2. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės byloje praÅ¡yti skirti ekspertizę, kadangi jos reikalavimas buvo nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .

Teismas nepasiÅ«lė skirti ekspertizės, todėl ieÅ¡kovė prašė teismo po teismo sprendimo priėmimo leisti patekti į butÄ ir atlikti turto vertinimÄ Â / ekspertizę, kad tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų nustatyta tikroji atidalijamo turto vertė, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. 5.3. IeÅ¡kovė praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį ir nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , kadangi butas turi tris izoliuotus kambarius ir toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas visiÅ¡kai atitiktų kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

Teismui manant, kad ieškinio tenkinimas negalimas, prašo skirti ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti. Ieškovei turi būti priteista reali, o ne varžytynėse nustatyta turto vertė.

6. Atsiliepimu atsakovas R. V. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Esminiai atsiliepimo motyvai: 6.1. Bendraturčių naudojimosi ginčo butu tvarka buvo nustatyta turto įsigijimo metu ir pakartotinai nustatyti tÄ pačiÄ tvarkÄ nėra pagrindo ir bÅ«tinybės. 6.2. Atsakovo nuomone, daiktas nedalijamas natÅ«ra, nes visi dabartiniai buto gyventojai bendrai naudojasi rÅ«siu, virtuve, koridoriumi ir duÅ¡u, jų santykiai su ieÅ¡kove yra konfliktiÅ¡ki, ateityje bus neįmanoma iÅ¡vengti teisminių ginčų, buto gyventojų ir bendraturčių konfliktų.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensacijÄ . 6.3. Atsakovas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei priteistos 12 000 Eur kompensacijos dydis yra protingas, atitinkantis realiÄ turto vertę ir nuostolių ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju nepatyrė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė J. M. ir atsakovas R. V. yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturčiai: ieÅ¡kovei priklauso 32/100 dalys, o atsakovui R. V. – 68/100 dalys Å¡io turto. Å alių pozicijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gyvendinimo skirtingos: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kelia klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ . Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. M., visų pirma, praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti jos ieÅ¡kinį ir nustatyti naudojimosi Butu tvarkÄ . Å iÄ pozicijÄ apeliantė grindžia pagrindiniu motyvu, kad Butas turi tris izoliuotus kambarius ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymas atitiktų kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

11. Å alių paaiÅ¡kinimai ir byloje esantys Buto planai patvirtina aplinkybę, kad Bute yra trys atskiri kambariai. Tačiau tiek įėjimas į butÄ , tiek likusios buto patalpos (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas) gali bÅ«ti naudojamos tik bendrai. Bylos duomenys patvirtina, kad Bute ilgÄ laikÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę ir gyvena keli asmenys: bendraturtis atsakovas R. V., taip pat jo tėvas G. V. ir senelis V. F.. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė po 32/100 dalių Buto įsigijimo iÅ¡ varžytynių Bute iki Å¡iol negyveno. Atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nemato galimybės Butu Å¡alims naudotis kartu. IÅ¡ Å¡alių bylos nagrinėjimo metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, Å¡alys gražiuoju nebendrauja.

12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

Å is aiÅ¡kinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantui grindžiamas nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimu ir supaprastinimu. Svarbu ir tai, kad prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymo taisyklė nėra absoliuti, ji taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra iÅ¡laikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑255‑248/2018).

13. Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde akcentuoja tik aplinkybę, kad Butas turi tris izoliuotus kambarius, tačiau nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent naudojimosi Butu tvarkos nustatymas geriausiai iÅ¡laikytų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Ä®vertinus anksčiau nurodytus duomenis apie Å¡alių tarpusavio santykius, ankstesnio naudojimosi Butu aplinkybes ir galimybes juo bendrai naudotis ateityje matyti, kad bendras naudojimasis Butu, liekant bendrai naudojamų patalpų, nepalengvintų jo savininkų teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimo, savininkams įgyvendinant su bendru turtu susijusias teises ir pareigas sudarytų sÄ lygas ir ateityje kilti ginčams.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant visiÅ¡kai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir byloje esant pareikÅ¡tam kito bendraturčio reikalavimui dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrindas šį bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (pasibaigimo) bÅ«dÄ pripažinti optimaliausiu ir taikyti jam prioritetÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 14. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; prieÅ¡ingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais. Atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natÅ«ra.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį) yra tai, kad ji bÅ«tų teisinga. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę.

15. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Buto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos turto paskirčiai yra negalimas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, nurodydama motyvus ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinimo atveju, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do, t. y. Buto priteisimo atsakovui R. V. ir kompensacijos pinigais už atidalijamÄ turto dalį priteisimo ieÅ¡kovei J. M., kaip atidalijamai bendraturtei. Tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieÅ¡kovei priteisiamos kompensacijos dydžiu. IeÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos dydį.

16. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. M. pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugpjūčio 13 d. sutartį dėl turto vertinimo, 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymÄ dėl vertinimo ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Verslavita“ konsultacijÄ dėl galimos turto kainos rinkoje. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti byloje ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti ir priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , atitinkančiÄ tikrÄ jÄ jos turto dalies vertę.

17. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinį procesÄ reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad įrodymus Å¡alys teikia iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 226, 250, 251 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Reikšminga ir tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

18. Iš ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų datų nustatyta, kad jie sudaryti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė prašymo skirti ekspertizę jai priklausančios nekilnojamojo turto objekto dalies rinkos vertei nustatyti. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje skirti ekspertizės, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis).

Nustatyta, kad tiek 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek 2018 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu teismas suteikė ieÅ¡kovei galimybę nurodyti, kokiais įrodymais ieÅ¡kovė grindžia savo turto dalies vertę. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovei nesuteikta galimybė ar kitaip apribota ieÅ¡kovės procesinė teisė teikti į bylÄ Ä¯rodymus, paneigiančius atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ ginčo turto vertę.

19. Apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės byloje praÅ¡yti skirti ekspertizę, kadangi jos reikalavimas buvo nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame iÅ¡dėstė nesutikimo su prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta turto verte argumentus. Svarbu tai, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Taigi, Å¡alys turi procesinę pareigÄ pagrįsti ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į prieÅ¡ingos Å¡alies pozicijÄ (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei nesutinkant su atsakovo nurodyta turto verte, ieÅ¡kovei teko procesinė įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo nesutikimo motyvus ir pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo nurodytÄ ginčo turto vertę.

20. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme savo pozicijÄ dėl jos turto dalies vertės grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties duomenimis. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymų teikti kitokius duomenis, pagrindžiančius ieÅ¡kovės nurodomÄ jos turto dalies vertę ar paneigiančius atsakovo nurodomÄ ieÅ¡kovės turto dalies vertę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų negalėjo gauti ir pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ieÅ¡kovės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina. Teisėjų kolegija anksčiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu taip pat netenkina apeliantės praÅ¡ymo skirti byloje ekspertizę.

21. Atsakovas R. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – visÄ teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktÄ bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus. PraÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujus įrodymus Å¡is atsakovas motyvavo tuo, kad pateikti Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės, nes juos gavo tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo. Atsakovo R. V. pateiktas jo atstovės 2018 m. birželio 8 d. praÅ¡ymas antstoliui Jonui Petrikui ir 2018 m. birželio 12 d. antstolio raÅ¡tas dėl informacijos suteikimo patvirtina, kad atsakovui atsisakyta pateikti praÅ¡omus duomenis (2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto kopijÄ ), nes R.

V. nėra vykdomosios bylos šalis. Iš antstolio Jono Petriko 2018 m. liepos 3 d. lydraščio duomenų matyti, kad ekspertizės akto kopija atsakovui pateikta po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija įvertina duomenis, kad 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovo R. V. atstovė nurodė, jog neturint kitų duomenų teismui pateikta tik ekspertizės akto išvada, o visas ekspertizės aktas bus pateiktas vėliau, tačiau 2018 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė teismui aplinkybių, kad ekspertizės akto negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių, su šio įrodymo pateikimu susijusių prašymų teismui nepareiškė.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo R. V. pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

22. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog jai priklausančių 32/100 Buto dalių vertė yra 23 000 Eur. Ieškovė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties duomenimis.

23. Byloje esančio 2018 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2009 m. liepos 9 d. masinio vertinimo bÅ«du nustatyta 114 690 Eur Buto vidutinė rinkos vertė. Ä®vertinus tai, kad nurodyta turto rinkos vertė nustatyta prieÅ¡ itin ilgÄ laiko tarpÄ , be to, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ie duomenys patvirtina realiÄ rinkos vertę, tad Å¡iais duomenimis nesivadovaujama.

24. Byloje esančio 2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2018 m. kovo 15 d. masinio vertinimo bÅ«du nustatyta 69 100 Eur Buto vidutinė rinkos vertė. IeÅ¡kovė byloje akcentavo aplinkybę, kad 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartyje, kuria G. V. padovanojo R. V. 68/100 dalis ginčo buto, Å¡iÄ dovanojamÄ turto dalį sutarties Å¡alys įvertino 50 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija reikÅ¡minga aplinkybe pripažįsta tai, kad nurodyta 69 100 Eur Buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du. Ä® Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir jÄ Ä¯vertino. Be to, 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartyje įtrauktas pačių sutarties Å¡alių nurodytas dovanojamo daikto įvertinimas, tad jis nepripažintinas objektyviai patvirtinančiu kitam bendraturčiui priklausančios Buto dalies rinkos vertę.

25. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. antstolio Jono Petriko patvarkymu, remiantis teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu Nr. E1718GT RVI KLAI ir jame pateikta išvada, kad 32/100 dalių Buto rinkos vertė yra 12 000 Eur, minėtas areštuotas turtas įvertintas 12 000 Eur. Iš byloje esančios 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto išvados matyti, kad teismo ekspertas atsižvelgė ir įvertino objekto rinkos vertei reikšmingus veiksnius, į kuriuos neįmanoma atsižvelgti nustatant turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu; taip pat pažymima, kad ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė.

26. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, individualaus vertinimo iÅ¡vados yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto iÅ¡vada, nes jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

27. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo pateiktas ekspertizės aktas. Nustatyta, kad byloje pateikta teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto dalis su teismo eksperto iÅ¡vada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė tokiais argumentais, jog byloje esanti ekspertizės akto dalis (iÅ¡vada) nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje. IeÅ¡kovė, kaip turtÄ iÅ¡ varžytynių įsigijusi pirkėja, iÅ¡ esmės galėjo su Å¡iuo ekspertizės aktu susipažinti. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad ekspertizės akte turto vertė nustatyta netinkamai.

28. Apeliantė kaip pagrindinį nesutikimo su ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada dėl 32/100 dalių Buto vertės motyvÄ nurodo tai, kad ekspertizė atlikta prieÅ¡ daugiau nei vienerius metus iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantės argumentas, kad ekspertizės iÅ¡vada negali galioti ilgiau nei 6 mėnesius, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Buto 32/100 dalis ieÅ¡kovė J. M. įsigijo 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. po penkių mėnesių nuo ekspertizės akto sudarymo, įvykusiose varžytynėse.

Å iose varžytynėse ieÅ¡kovė pasiÅ«lė didžiausiÄ tokio turto kainÄ , t. y. 9 600 Eur. Pirkėjų, pasiÅ«liusių didesnę kainÄ už parduodamÄ turtÄ , neatsirado. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ekspertizės akto pagrindu antstolio nustatyta iÅ¡ varžytynių parduodamo turto kaina neatitiko tokio turto rinkos kainos. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydžio, pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nustatyta ieÅ¡kovės turto dalies verte, t. y. 12 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nustatyta ieÅ¡kovės įsigytos Buto dalies vertė yra didesnė už ieÅ¡kovės varžytynėse už šį turtÄ sumokėtÄ kainÄ , taip pat įvertinus aplinkybes, kad ieÅ¡kovė įsigytame turte realiai neapsigyveno, bendraturčio reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pareikÅ¡tas praėjus neilgam laiko tarpui nuo varžytynių pabaigos, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos ieÅ¡kovei dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties 29. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi bylos faktinius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai pritaikė kriterijus, reikÅ¡mingus sprendžiant klausimus, pirma, dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi daiktu tvarkÄ , antra, dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat parenkant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ ir nustatant kompensacijos dydį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė ir pagrįstai tenkino atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui R. V. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis yra 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. pažymos duomenimis, Å¡io atsakovo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 214,50 Eur.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, Å¡ios iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atmesti ieÅ¡kovės J. M. praÅ¡ymÄ skirti byloje ekspertizę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. M. į valstybės biudžetÄ 214,50 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Valstybei priteista suma mokėtina į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Erika MisiÅ«nienė Albina Pupeikienė