3d3dfd09-87fa-4ac7-8867-3ed4549a9b34 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas V. Kursevičius                                 Civilinė byla Nr. 2A-545-210/2012Teisėja S. Gerybienė                                   Proceso Nr. 2-29-3-03467-2010-9Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                             44.5.2.16.; 44.5.2.17.; 121.21.

                                                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Policijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Policijos Departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 23208 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Mažeikių r. PK vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir eismo priežiÅ«ros poskyrio vyresniajam patruliui V. Å . 2007-09-02 apie 21.30 val. dirbant kartu su patruliu T. M. ekipaže (duomenys neskelbtini), buvo gautas praneÅ¡imas, kad reikalinga pagalba ekipažui (duomenys neskelbtini). Pagal praneÅ¡imÄ iÅ¡vyko vienas ekipažas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Asmenys, kurie buvo įtarti motorolerio vagyste, elgėsi agresyviai, nepakluso pareigÅ«nų siÅ«lymui vykti į policijos komisariatÄ , todėl vadovaujantis policijos veiklos nuostatomis buvo bandoma asmenis sulaikyti, uždėti spec. priemones – antrankius.

Ä®vyko susistumdymas, kurio metu buvo sužalotas pareigÅ«nas V. Å .. Dėl patirtų sužalojimų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad pareigÅ«nas nukentėjo vykdydamas savo tarnybines pareigas. Vidaus tarnybos statutas numato, jeigu pareigÅ«nas yra sužalotas tarnybos metu, priklausomai nuo sužalojimo laipsnio jam iÅ¡mokama piniginė kompensacija. BÅ«tent dėl patirtų sužalojimų pasiprieÅ¡inus A. B., pareigÅ«nui V. Å ., patyrusiam lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu, buvo iÅ¡mokėta 23208 Lt kompensacija, tai yra 12 mėnesių dydžio kompensacija.

IÅ¡mokėdamas kompensacijÄ policijos departamentas patyrė turtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jÄ padaręs turi jÄ atlyginti pilnutinai. Be to, tai numato ir socialinio draudimo taisyklės, numato, kad iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos patyrus traumÄ dėl kito kaltės, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos regreso tvarka. Todėl reiÅ¡kė ieÅ¡kinį tai sumai, kuri buvo sumokėta pareigÅ«nui V.

Å ., prašė jį tenkinti ir priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo A. B..Atsakovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kovo reikalavimams ieÅ¡kinio senatį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Nurodė, kad savo veiksmais atsakovas nenusižengė jokiam įstatymui, todėl jo atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikoma jokia civilinė atsakomybė, kiek tai susiję su pareigÅ«no V. Å . sužalojimu. NežiÅ«rint į tai, kad ikiteisminis tyrimas dabar yra atnaujintas, tačiau pradiniame etape jis buvo nutrauktas, nesant A.

B. veikoje nusikaltimo sudėties. Atsakovo teigimu, policijos pareigÅ«nai elgėsi netinkamai, kai kuria prasme virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes gavę A. M. praneÅ¡imÄ , kuris pirmiausia buvo telefoninis, jog du vyriÅ¡kiai pavogė jo motorolerį, policijos pareigÅ«nai iÅ¡ karto nuvyko pas J. T., kuris su A. B. vartojo alkoholį, ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinę to dingusio motorolerio aplinkybių, nuspendė tuos du asmenis pristatyti į policijos komisariatÄ . Ar tam buvo teisėtas pagrindas, kyla klausimas, nes A.

M. pareiškimas dar net nebuvo užregistruotas PK, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tad anot atsakovo, vežti jį į PK nebuvo nei pagrindo, nei būtinybės. Kadangi pareigūnai tų veiksmų ėmėsi savo iniciatyva, todėl pagal padarytus sužalojimus galima manyti, kad jie atsirado dėl labai aktyvių pareigūnų veiksmų, tai yra stumiant, suduodant ir panašiai. Kitas aspektas yra tas, kad visiškai neaišku, kurį iš tų asmenų: A. B., ar J. T. sulaikant, jiems besipriešinant buvo sužalotas V.

Š.. Todėl atsakovas teigė, kad ieškinys nėra pagrįstas ir tokių įrodymų, kurie yra byloje, neužtenka.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino:

1) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui Policijos Departamentui prie LR Vidaus Reikalų ministerijos 23208 Lt žalos atlyginimo;

2) priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo A. B. 696,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 20,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad pareigÅ«nas V. Å . buvo sužalotas jam atliekant tarnybines pareigas. Pats V. Å ., liudytojai V. D., I. P., D. V., A. M. teismo posėdyje parodė, kad tada sulaikomi asmenys prieÅ¡inosi, atsakovÄ A. B. konkrečiai sulaikinėjo pareigÅ«nas V. Å . ir liudytojas V. D. bei pats V. Å . aiÅ¡kiai parodė, kad bÅ«tent A. B. ir sužalojo V. Å .. Teismas pripažino, kad atsakovas A.

B. sulaikomas elgėsi nerÅ«pestingai, neapdairiai, policijos pareigÅ«nui V. Å . atliekant tarnybines pareigas, jį sužalojo. Teismo vertinimu, atsakovas buvo sulaikomas dėl galimai padarytos dviračio vagystės, iÅ¡kart po jos padarymo, todėl jis galėjo ir turėjo suprasti, kas vyksta, galėjo ir turėjo suvokti bei valdyti savo veiksmus. Teismas laikė įrodytu, jog A. B. prieÅ¡inosi ir jį sulaikinėjo bÅ«tent V. Å .. Todėl atmetė atsakovo A. B. argumentus, kad jis nesiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, ir kad jis tik buvo užgulęs, siekiant apsaugoti, savo draugÄ , nes tokie jo parodymai nuneigti kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų visuma ir policijos pareigÅ«nų parodymais.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatyti atsakovo A. B. neteisėti veiksmai (pasiprieÅ¡inimas jį sulaikant), jų pasekmės (sužalojimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens (atsakovo) kaltė ir pripažino, jog egzistuoja visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei liudytojų ir proceso dalyvių parodymus, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas. Nutarimas dėl atsakovo ir J. T. sulaikymo ir atvesdinimo nebuvo priimtas, todėl esant tokioms aplinkybėms pareigÅ«nai neturėjo teisės naudoti prievartos, tam, kad pristatyti į policijos komisariatÄ o neteisėtai sulaikomi atsakovas ir J. T. turėjo teisę nepaklusti jėgÄ prieÅ¡ juos naudojantiems pareigÅ«nams ir atsisakyti su jais vykti.

Be to, ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nebaigtas, todėl nėra aiÅ¡ku, ar atsakovas ir J. T. bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o gal kils tik administracinė atsakomybė. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad bÅ«tent atsakovo aktyvių veiksmų pasėkoje buvo sužalotas pareigÅ«nas V. Å .. Atsakovas nurodo, kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju taikytina tik jo atžvilgiu, kodėl į bylÄ atsakovu nepatrauktas ir J.

T..Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Policijos Departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

IV.

1. Dėl sÄ lygų civilinei atsakomybei (pareigai atlyginti kito asmens padarytÄ Å¾alÄ (atgręžtinio reikalavimo teisė)) kilti. Teisėjų kolegija vertindama apelianto teisinius argumentus primena, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas prašė teismo regreso tvarka priteisti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ atsakovo nuostolius, patirtus dėl žalos atlyginimo pareigÅ«nui V. Å ., kuriam, patyrus dėl atsakovo A. B. veiksmų lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu, buvo iÅ¡mokėta 23208 Lt kompensacija, tai yra 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-09-02 policijos pareigÅ«nas V. Å . kartu su kitais pareigÅ«nais, atliko tarnybines pareigas vykdė atsakovo, įtariamo teisės pažeidimo padarymu, sulaikymÄ tikslu pristatyti jį į policijos įstaigÄ . Atsakovas A. B., vengdamas paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigÅ«nui ir stengdamasis iÅ¡trÅ«kti, sulaikomas elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, ir policijos pareigÅ«nui V. Å . atliekant tarnybines pareigas, jį sužalojo.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog egzistuoja visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Anot teismo, byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyti: atsakovo A. B. neteisėti veiksmai (pasiprieÅ¡inimas jį sulaikant); jų padariniai (policijos pareigÅ«no, einančio jam pavestas tarnybos pareigas sužalojimas; dėl Å¡io sužalojimo jam iÅ¡mokėta įstatymo nustatyto dydžio kompensacija; priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir pasekmių, bei atsakingo asmens (atsakovo) kaltė.

Todėl pripažino ieÅ¡kinį tenkintinu. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei dėl Å¡ių argumentų. Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma liudija, kad pareigÅ«nai, tame tarpe ir V. Å ., nurodytu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime metu atliko savo tarnybines pareigas, t. y. veikdami jiems įstatymo suteiktų administracinių įgalinimų rėmuose, gavę praneÅ¡imÄ apie galimai įvykdytÄ teisės pažeidimÄ â€“ motorinio dviračio vagystę, nuvykę į įvykio vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, patyrė įtariamų asmenų pasiprieÅ¡inimÄ , nesutikimÄ vykti su pareigÅ«nais į policijos komisariatÄ svarbių įvykio iÅ¡tyrimui aplinkybių nustatymui, asmenybių nustatymui ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimui.

Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus byloje apklaustų liudytojų – V. D., V. Å ., I. P., D. V., A. M. parodymus, taip pat 2007-10-09 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini); Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ dėl aptariamo įvykio, taip pat kitus įrodymus, bei juos susiejus su Policijos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ sprendžia, kad joje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai Å¡iuo konkrečiu atveju veikė pažeisdami teisės aktais jiems suteiktus įgalinimus, arba juos virÅ¡ijo, pažeisdami kitų asmenų pilietines ir asmenines teises.

Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovas Å¡ioje byloje ir kiti aptariamame įvykyje dalyvavę asmenys iki Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme neskundė pareigÅ«nų veiksmų, neteigė, kad atliekant jiems tarnybos pareigas buvo virÅ¡yti jų įgalinimai, kad pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti. Policijos veiklos įstatymo 18 str. nustato, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;

įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti. To paties Policijos veiklos įstatymo 21 str. nurodoma, kad pareigÅ«nai gavę praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar galimai įvykdytÄ kitokį teisės pažeidimÄ privalo imtis priemonių tokiai veiklai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenis, galimai susijusius su tokia veika.

Taigi Å¡ios ir kitos įstatymo nuostatos pagrindžia nukentėjusių pareigÅ«nų (V. Å . ir kitų) veiksmų teisėtumÄ ir paneigia apelianto teiginius apie tai, kad policijos pareigÅ«nai sulaikydami jį ir vartodami prieÅ¡ jį specialias priemones pažeidė įstatymo reikalavimus. Nors dėl Å¡io įvykio dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas (nutarimas ar nuosprendis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nas V. Å . buvo įvykio metu sužalotas, padarant jam lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ yra pakankamai.

Šiuo atveju nėra reikšminga, ar sveikata pareigūnui buvo sutrikdyta tyčiniais veiksmais ar dėl neatsargumo, elgiantis nerūpestingai ir neapdairiai, nesiekiant žalingų padarinių. Teisės aktais nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo paklusti teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams ir reikalavimams, elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ar jų turtui, nebent tai būtų padaryta dėl būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo. Šios bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas A.

B. veikė bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Ä®vykyje dalyvavo net keturi policijos pareigÅ«nai, kartu buvo ir kitų civilių asmenų, nei A. B. nei kitam asmeniui J. T. joks pavojus nei jų sveikatai, nei turtui negrėsė. Byloje taip pat nustatyta, kad V. Å . nukentėjo nuo A. B. veiksmų. Tai patvirtino dalis byloje apklaustų liudytojų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl žalos atsakingas bÅ«tent atsakovas A. B.. Teismas įrodymus įbertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.IV.

2. Dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigÅ«nams ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisės teisinio reglamentavimoPagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakcijÄ , t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Todėl kolegija dar kartÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti ne tik atsakovo prievolę atlyginti patirtus ieÅ¡kovo nuostolius, bet ir nuostolių dydį, nes sužalotam pareigÅ«nui apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo kompensacijÄ pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 ir Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1130 nuostatas, o atsakovas nepaneigė Å¡ios kompensacijos dydžio pagrįstumo.

Taigi Policijos departamentas įgijo regreso teisę į atsakovÄ dėl visos iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio, nes tokia atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 26 str., CK 6.280 str. 1 d.. Teismas pripažįsta, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigÅ«nui atsakovo sulaikymo metu padaryta žala. Ji iÅ¡mokėta iÅ¡ lėšų, skirtų policijos pareigÅ«nams drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kompensacijoms iÅ¡mokėti. Kompensacijos paskirtis, minėta, yra socialinio draudimo iÅ¡moka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigÅ«nų profesinės veiklos specifikÄ bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigÅ«nams socialinį draudimÄ .

Grįžtant prie nagrinėjamos bylos faktų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo veiksmais buvo sužalotas jį sulaikęs policijos pareigūnas. Šiam pareigūnui, t. y. viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui V. Š. 2007-11-05 LR VRM medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos duomenimis nustatyta dešinės plaštakos penktojo piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas.

PareigÅ«nui Mažeikių rajono PK iÅ¡mokėjo 23208 Lt (12 mėnesinių darbo užmokesčio dydžio) kompensacijÄ už sužalojimÄ , patirtÄ einant tarnybines pareigas, kuriÄ pervedė komisariatui Policijos departamentas. Taigi pareigÅ«nui V. Å . atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iÅ¡ valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo bÅ«du, nustatytu 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 str. 3 d. 6 p.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007-11-22 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 06/05-08/05, konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnis „PareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“, 40 straipsnis inter alia neprieÅ¡taravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija apskritai įpareigoja valstybę paisyti socialinio (materialinio) pobÅ«džio garantijų realumo imperatyvo. Sužalotam pareigÅ«nui 23208 Lt kompensacija iÅ¡mokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygos).

Nurodytos draudimo sÄ lygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 str. 3 d.). Draudžiant policijos pareigÅ«nus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir iÅ¡mokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigÅ«nams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumÄ ir kt.) įgyvendinimÄ .

Kartu pareigÅ«nui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes bÅ«tent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė specialiųjų teisės aktų normas.

Ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį visa jo apimtimi.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Vytautas Kursevičius Teisėjai                                                                                                      Danutė Burbulienė                                                                                                                                      Birutė Simonaitienė