3d3d8c06-6faa-4b6a-bde8-e11a23c895ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-964-619/2013

Teisminio proceso Nr.2-68-3-05844-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 118.3; 122.4.

 (S)

Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų T. Č.,

R. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės

teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. Č., R. Č. ieškinį dėl neteisėto

kredito sutarties nutraukimo atsakovui „DnB bankas“, AB

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,                    n u s t a t ė:

ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu (b.l. 1-8) prašė pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007-01-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-27 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimÄ , atliktÄ atsakovo neteisėtu ir negaliojančiu bei taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu pakeisti Kredito sutartį, atidedant mokėjimus, tačiau bankas į tai nereagavo. IeÅ¡kovams nepadengus įsiskolinimų pagal Kredito sutartį, bankas informavo ieÅ¡kovus, kad iki 2012 m. balandžio 2 d. neįvykdžius įsipareigojimų bankui, bankas sekančiÄ dienÄ , einančiÄ po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, nutraukia Kredito sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovai nesutinka su vienaÅ¡aliÅ¡ku kredito sutarties nutraukimu, nutraukimÄ laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Nurodė, kad papildomai jokio praneÅ¡imo apie tai, kad kredito sutartis nutraukiama konkrečiÄ datÄ , bankas nėra atsiuntęs. Å iuo atveju ieÅ¡kovai tik preziumuoja, kad kredito sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2013-04-03 d. Taip pat nėra nurodoma, kokiu konkrečiu sutarties punktu yra grindžiamas sutarties nutraukimas. Kredito bendrosios sutarties punktas 43 negalioja nuo jo sudarymo dienos, todėl bankas negalėjo juo remtis nutraukdamas sutartį, tačiau turėjo vadovautis CK nustatyta sutarties nutraukimo procedÅ«ra, CK 6.209 str. normomis. IeÅ¡kovų tvirtinimu, bankas nutraukdamas sutartį pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas. Taip pat bankas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigÄ , turėjo atitinkamai pakeisti Kredito sutarties vykdymo sÄ lygas. Bankas pažeidė jo veiklai keliamus aukÅ¡tus atidumo, rÅ«pestingumo standartus.Â

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo

15 d. nutartimi (b.l. 11-12) atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. 413/2012 areÅ¡tavo įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio įsigijimui buvo sudaryta Sutartis ir įspėjo skolininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teismas, priimdamas 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, pasisakė dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo. Minėta nutartis apeliacine tvarka palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, atlikęs kreditavimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo bei nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, pripažino, kad sutarties nutraukimÄ reglamentuojanti sÄ lyga, suteikianti teisę bankui, jeigu kredito gavėjas negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra negaliojanti ab inito (CK 6.188 str. 7 d.). Taip pat teismas sprendė kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumo klausimÄ pagal CK 6.209 str. ir 6.217 str. nuostatas ir nustatė, kad buvo pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti kreditavimo sutartį, taip pat teismas pasisakė ir dėl banko bendradarbiavimo (b.l.108). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra iÅ¡tirtos visos aplinkybės, kuriomis remiasi ieÅ¡kovai. Taigi, kilęs tarp Å¡alių ginčas, įvertinus teismui pateikto ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ yra iÅ¡spręstas, dėl jo yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

Apeliantai T. Č., R. Č. atskiruoju skundu (b.l. 16-17) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo arba iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Su minėtais teismo motyvais nesutinka. Nurodė, kad hipotekos ir įkeitimo teisiniai santykiai yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, Å¡ie klausimai nėra nagrinėjami byloje dėl hipotekos ar įkeitimo, toks ginčas yra nagrinėtinas CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, bei tokiu bÅ«du užkirto keliÄ ieÅ¡kovams savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos. Be to, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų.

CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. IeÅ¡kinio atsisakymas priimti Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kia, kad byla yra užbaigta ir tapatÅ«s reikalavimai teisme pakartotinai negali bÅ«ti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo Å¡alis; 2) ieÅ¡kinio dalykÄ ; 3) ieÅ¡kinio pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį (b.l. 1-8) kuriuo prašė pripažinti atsakovo atliktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007-01-16 kredito sutarties Nr. K-2400-2007-27 su visais pakeitimais ir papildymais nutraukimÄ neteisėtu. IeÅ¡kinį motyvavo tuo, kad kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu pakeisti Kredito sutartį, atidedant mokėjimus, tačiau bankas į tai nereagavo. IeÅ¡kovams nepadengus įsiskolinimų pagal Kredito sutartį, bankas informavo ieÅ¡kovus, kad iki 2012 m. balandžio 2 d. neįvykdžius įsipareigojimų bankui, bankas sekančiÄ dienÄ , einančiÄ po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, nutraukia Kredito sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovai nesutinka su vienaÅ¡aliÅ¡ku kredito sutarties nutraukimu, nutraukimÄ laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Nurodė, kad papildomai jokio praneÅ¡imo apie tai, kad kredito sutartis nutraukiama konkrečiÄ datÄ , bankas nėra atsiuntęs. Å iuo atveju ieÅ¡kovai tik preziumuoja, kad kredito sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2013-04-03 d. Taip pat nėra nurodoma, kokiu konkrečiu sutarties punktu yra grindžiamas sutarties nutraukimas. Kredito bendrosios sutarties punktas 43 negalioja nuo jo sudarymo dienos, todėl bankas negalėjo juo remtis nutraukdamas sutartį, tačiau turėjo vadovautis CK nustatyta sutarties nutraukimo procedÅ«ra, CK 6.209 str. normomis. IeÅ¡kovų tvirtinimu, bankas nutraukdamas sutartį pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas. Taip pat bankas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigÄ , turėjo atitinkamai pakeisti Kredito sutarties vykdymo sÄ lygas. Bankas pažeidė jo veiklai keliamus aukÅ¡tus atidumo, rÅ«pestingumo standartus.

Apeliantai skunde nurodo, kad jų byloje yra kilęs ginčas, susijęs su pagrindine prievole, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, todėl šalių ginčas yra nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisena. Su šiais apeliantų argumentais nesutiktina.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario

22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „GrigiÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.Â

IÅ¡ vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo iÅ¡nagrinėtas 2012-04-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2012-12-05 palikus galioti minėtÄ nutartį (civilinė byla Nr.2S-1880-565/2012). Byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys. Nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos Å¡alių sudarytos kreditavimo sutarties 46.1 p., 48.1 p. nuostatų teisėtumas, vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumas remiantis CK 6.209 str. ir 6.217 str. pagrindais. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindÄ nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, įvertino ir banko veiksmus, pažymėdamas, kad atsakovas bendradarbiavo su apeliantais ir siekė jiems palengvinti įsipareigojimų vykdymÄ pagal kreditavimo sutartį – 2009-11-25 susitarimu buvo pakeistos kreditavimo sutarties sÄ lygos, tačiau ir po to apeliantai netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Taigi, įvertinus apeliantų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ Å¡ioje byloje, konstatuotina, kad civilinėje byloje Nr. 2S-1880-565/2012 iÅ¡ esmės buvo pasisakyta dėl tų pačių reikalavimų. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje kreditavimo sutarties nutraukimo negrindžia kitais faktiniais pagrindais (netinkamai nustatytu skolos dydžiu ir kt.). Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl civilinių bylų tapatumo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs bylų tapatumÄ , pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio tapatumo klausimÄ , todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPKÂ

337 str. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Â

Teisėja                                                                                     Andrutė

Kalinauskienė