3d376816-859f-4bf3-abb5-eae8db809ccf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-80/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03433-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir Angelė M. G., dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo nutraukti 1993m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo J. G. ir Vilniaus miesto valdybos (Å¡iuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J.

G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt. Nurodė, kad 1992 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovas dalyvavo Vilniaus m. valdybos Žemėtvarkos tarnybos organizuojamame žemės sklypo aukcione, kuriame įsigijo 51 aro žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1993 m. balandžio 6 d. tarp ieÅ¡kovo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (teisių perėmėjo) buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794, pagal kuriÄ buvo nustatyta žemės sklypo kaina 19 710 000 talonų ir Å¡iÄ sumÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m. lapkričio 1 d.

Sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 909 2.6 str. bendrajam vartotojų kainų indeksui pasikeitus daugiau nei 0,2 likusi nesumokėta žemės sklypo kaina yra tikslinama. Atsakovas 1995m. balandžio 14 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad vadovaujantis ieÅ¡kovo sutikimu dėl žemės sklypo kainos indeksavimo, sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20, todėl žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt, tokiu bÅ«du sutartyje nustatytÄ kainÄ padidinant daugiau nei 2 mln. litų (12 kartų).

IeÅ¡kovas nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties nutraukimo (1995, 1998, 1999 m.), kadangi po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieÅ¡kovo finansinių galimybių ir jo lÅ«kesčių, buvusių sutarties sudarymo metu. Atsakovas sutarties nenutraukė ir 2006 m. vasario 28 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kinį, vėliau patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo reikalavo teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 4 489 898,87 Lt, t. y. 2 378 340 Lt skolos pagal sutartį, 514 860,44 Lt palÅ«kanų ir 1 596 698,43 Lt delspinigių. 2006 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties kainos sumažinimo ir teismo prašė, taikant įskaitymÄ , sumažinti pagal sutartį ieÅ¡kovui mokėtinÄ sumÄ iki 276 084 Lt. 2006 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1533-51/2006, kuriuo buvo iÅ¡ dalies tenkintas atsakovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas pagal sutartį atsakovo naudai priteisė 2 378 340 Lt skolos, 514 860,44 Lt palÅ«kanų ir 50 000 Lt delspinigių. 2007m. spalio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-262/2007 Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2- 1533-51/2006 paliko nepakeistÄ . 2008 m. gegužės 6 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2008 grÄ Å¾ino bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad nustatyta žemės sklypo kaina yra neprotingai didelė ir sutarties kainos, palÅ«kanų ir netesybų priteisimas atsakovui prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams bei suteikia valstybei nepagrįstÄ ekonominį pranaÅ¡umÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismÄ nustatyti žemės sklypo rinkos kainÄ . 2009 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos apeliacinis teismas, nustatė, kad žemės sklypo rinkos verte yra laikytina 770 000 Lt. IeÅ¡kovas iki žemės sklypo kainos padidėjimo tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir laiku mokėjo sutartimi nustatytas įmokas. IÅ¡ atsakovo sužinojęs apie žemės sklypo kainos indeksavimÄ ir padidėjimÄ , nedelsdamas kreipėsi į atsakovÄ reikalaudamas sutartį nutraukti. Sutarties kaina buvo padidinta (indeksuota) pagal žemės sklypo kainos indeksavimo metodÄ , nustatytÄ LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės iÅ¡perkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“.

Jo nuomone, sutarties kaina ženkliai padidėjo dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo sutarties Å¡alių valios ir veiksmų. Sutarties kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurių nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Å ios aplinkybės atsirado po sutarties pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovui pateikiant praÅ¡ymÄ Å¾emės sklypui pirkti, žemės sklypo kaina 19 710 000 talonų (197 100 Lt) ir jos sumokėjimo sÄ lygos (per 8 metus) objektyviai atitiko ieÅ¡kovo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009 nustačius 770 000 Lt žemės sklypo kainÄ ir priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo 704 300 Lt (770 000 Lt – 65 700 Lt sumokėta įmoka) sutarties įvykdymas ieÅ¡kovui tapo neįmanomas, kadangi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Architektų g. 36-14, Vilnius, kuriame gyvena su sutuoktine, ir ginčo žemės sklypas . Taip pat ieÅ¡kovas paveldėjo 1/4 žemės sklypo, esančio Smulkių k., Raseinių raj., 1/4 žemės sklypo, esančio Smulkių k., Raseinių raj..

Kito turto ieÅ¡kovas neturi, taip pat ieÅ¡kovas neturi tokių pajamų, kad galėtų dalimis sumokėti sutarties kainÄ , ieÅ¡kovas yra garbaus amžiaus (68 metų), atsižvelgiant į gaunamas pajamas, objektyviai nėra prielaidų ieÅ¡kovo prievolių pagal sutartį įvykdymui. IeÅ¡kovui pardavus žemės sklypÄ ir kitÄ jam priklausantį turtÄ , jis liktų be gyvenamosios vietos ir dar skolingas valstybei.IeÅ¡kovo nuomone, besÄ lygiÅ¡kas principo pacta sunt servanda laikymasis vykdant sutartį pažeistų teisingumo principÄ bei ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius.

Sutarties vykdymas ieÅ¡kovui tapo objektyviai neįmanomas. Vertinant ieÅ¡kovo civilinę atsakomybę svarbu yra atsižvelgti į tai, kad Å¡ios bylos atveju aplinkybės, įtakojančios negalėjimÄ Ä¯vykdyti sutartį, yra ne ieÅ¡kovo mokumo sumažėjimas, bet sutarties kainos padidėjimas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo sutarties Å¡alių valios. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, faktiÅ¡kai negali sumokėti teismo nustatytos žemės sklypo kainos, Å¡i aplinkybė nėra įtakota ieÅ¡kovo veiksmais/neveikimu, todėl ieÅ¡kovas mano, kad yra visos sÄ lygos atleisti jį nuo prievolės pagal sutartį vykdymo.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ioje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.62 str. 1 d., 6.204 str. - nutraukti sutartį ir taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ , kadangi aplinkybės, įtakojančios ieÅ¡kovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti sutartį, atitinka visus CK 6.204 str. reikalavimus, t.y. ieÅ¡kovas apie neprotingÄ kainos padidėjimÄ sužinojo po sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad sutarties kaina gali bÅ«ti padidinta 12 kartų (teismo sprendimu padidinta 4 kartus), ieÅ¡kovas negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, kadangi žemės sklypo kaina buvo padidinta vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo, nors ieÅ¡kovas sudarant sutartį sutiko, kad sutarties kaina gali bÅ«ti indeksuojama, tačiau jokiu bÅ«du neprisiėmė rizikos, kad žemės sklypo kaina gali bÅ«ti padidinta 12 kartų (teismo sprendimu padidinta 4 kartus).

Sutarties nutraukimas yra pateisinamas tais atvejais, kai sutarties įvykdymas pasikeitus aplinkybėms sukeltų vienos Å¡alies nepagrįstÄ naudos gavimÄ , o kitos - praradimÄ (CK 6.217 str. 2 d. CK 6.204 str. 2 d.), arba kai atleidimas nuo tokios sutarties vykdymo leistų vienai Å¡aliai iÅ¡vengti žymių nuostolių, jei tuo pat metu kitos Å¡alies padėtis netaptų blogesnė už tÄ , kuri bÅ«tų buvus neesant sutarties. Nuo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas nespėjo žemės sklype atlikti jokių darbų, nepastatė statinių, nekeitė žemės sklypo paskirties.

Žemės sklypas ieÅ¡kinio padavimo metu nėra apsunkintas ir yra tokios bÅ«klės, kokios buvo sutarties sudarymo metu, todėl žemės sklypo perdavimas atsakovui nesukeltų neigiamų pasekmių. IeÅ¡kovas pagal sutartį atsakovui yra sumokėjęs 65 700 Lt (be delspinigių ir palÅ«kanų) žemės sklypo kainos. IeÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarties nutraukimo atsirado ne 1995 m. balandžio 14 d., o 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. tuo momentu kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas apie negalėjimÄ Ä¯vykdyti sutartį sužinojo tik 2009m. gruodžio 28 d., senaties terminas vadovaujantis CK 1.127 str. yra skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio 28 d. Trečiojo asmens A. M. G. atstovas palaikė ieÅ¡kovo teisinę pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡alims pasiraÅ¡ius praÅ¡ymÄ - pasižadėjimÄ ir sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, akivaizdu, jog susitarta dėl dviejų sÄ lygų: skolos privalomo indeksavimo ir indekso dydžio, o kitokiam sutarties aiÅ¡kinimui pagrindo nėra.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, anksčiau siekęs sutarties nutraukimo (1998-06-25, 1999-05-20 praÅ¡ymai), vėliau to atsisakė. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu Nr. 10-19/30/98/2-1632 ieÅ¡kovas informuotas, kad, padengus susidariusį įsiskolinimÄ valstybei (jei pasižadėjimo sÄ lygomis bus sumokėtos palÅ«kanos ir delspinigiai), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija sutiks nutraukti 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo, esančio EiÅ¡iÅ¡kių pl. 29, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį, kitu atveju dėl sandorio nutraukimo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ .

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas 1999 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kime iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ kad tuo atveju, jei bus nutraukta 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo, esančio EiÅ¡iÅ¡kių pl. 29, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis, jau sumokėtos sumos: 65 246,5 Lt, 9417 Lt palÅ«kanų, 8799 Lt papildomų iÅ¡laidų, bÅ«tų užskaitytos kaip nuostolių valstybei, kuriuos ji patyrė, nutraukiant sutartį, padengimas. Taip pat žemės sklypo EiÅ¡iÅ¡kių pl. 29, tvarkymo byloje yra ieÅ¡kovo įgalioto asmens A.

S. minėto žemės sklypo valstybės naudai atsisakymas (be datos). Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis LR žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tenkindamas J. G. 1999 m. gegužės 3 d. ir 1999 m. gegužės 20 d. praÅ¡ymus bei atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-19/30/98/2-1632, 2001 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1443-01 nurodytÄ Å¾emės sklypÄ EiÅ¡iÅ¡kių pl. 29, priklausantį J.

G. pagal 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-2794, paėmė į laisvos valstybinės žemės fondÄ bei taip pat nutarė negrÄ Å¾inti sumokėtos 83 916,00 Lt sumos. Vadovaujantis 1964 m. CK 84 straipsniu ieÅ¡kinys dėl 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-2794 nutraukimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas per trejus metus, t. y. iki 1996 m. balandžio 7 d., arba, gavus Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 221, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas apie žemės kainos indeksavimÄ ir įsiskolinimÄ iki 1998 m. balandžio 15 d.

Dėl to, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovas praleido senatį. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija palaikė atsakovo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir atmetimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, nutraukė 1993 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo J. G. ir Vilniaus miesto valdybos (Å¡iuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikė restitucijÄ : grÄ Å¾ino Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui J.

G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt, priteisė ieÅ¡kovui J. G. iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 5000 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su atstovo pagalba, priteisė iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai 6700 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad ieÅ¡kovas 1992 m. spalio 31 d. dalyvavo Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos organizuojamame žemės sklypo aukcione ir įsigijo 51 aro žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjo) 1993 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794 dėl minėto žemės sklypo įsigijimo. Sutarties 2 p. buvo nustatyta įsigyto žemės sklypo kaina – 19 700 000 talonų, kuriuos ieškovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m lapkričio 1 d., taip pat sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 967 ,,Dėl kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ bei atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ tvarkos patvirtinimo“ ir 1994 m. sausio 24 d. ir 1994 m. liepos 22 d. LR žemės Å«kio ministerijos įsakymus Nr. 45 ir 382 ,,Dėl žemės ir miÅ¡ko žemės nominalios kainos ir medynų tÅ«rio kainos indeksavimo“ sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20 ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt.

Po žemės sklypo kainos pasikeitimo ieÅ¡kovas 1995, 1998 ir 1999 m. kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties nutraukimo, nurodant, jog po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieÅ¡kovo finansinių galimybių ir jo lÅ«kesčių, buvusių sutarties sudarymo metu. Å alims nesutarus dėl sutarties nutraukimo, atsakovas 2006 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl skolos, netinkamai vykdant pagal sutartį mokėjimus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo, ieÅ¡kovas 2006 m. spalio 3 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties kainos sumažinimo iki 276 084 Lt.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje nustatė, kad žemės sklypo rinkos verte yra laikytina 2006 m. sausio 12 d. buvusi žemės sklypo vertė, UAB „Ober-haus“ ekspertų įvertinta 770 000 Lt. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo jokių galimybių numatyti, jog nustatyta žemės sklypo kaina, atsižvelgiant į indeksavimÄ , bus padidinta 12 kartų. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad ieÅ¡kovas nedelsiant nuo sutarties kainos pasikeitimo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sutartį nutraukti, taip pat siÅ«lant ir patirtos žalos atlyginimo galimybę, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sutarties vykdymas ieÅ¡kovui tapo objektyviai sunkiai įmanomas: ieÅ¡kovas su savo sutuoktine A.

M. G. be ginčo žemės sklypo, nevaldo vertingo nekilnojamojo turto, jų gaunamų pajamų dydis taip pat negali užtikrinti tinkamo pagal sutartį padidėjusios žemės sklypo kainos sumokėjimo, atsižvelgiant į akivaizdžius kasdieninius poreikius. Be to pažymėjo, kad Å¡iuo atveju svarbu yra tai, kad aplinkybės įtakojančios negalėjimÄ Ä¯vykdyti sutartį, yra ne ieÅ¡kovo mokumo sumažėjimas, bet sutarties kainos padidėjimas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sutarties Å¡alių valios.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl ženkliai pasikeitusios sutarties kainos, dėl ko tarp Å¡alių nekilo ginčo, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie atsiradusį esminį sutarties vykdymo suvaržymÄ , pažeidžiantį Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir darantį sutarties vykdymÄ itin sudėtingÄ (CPK 185 str.). Nurodytos pasikeitusios aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrÄ , atitinka CK 6.204 str. nurodytus kriterijus. Pirma, ieÅ¡kovas apie ženklų kainos padidėjimÄ sužinojo po sutarties sudarymo, antra, ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad sutarties kaina gali bÅ«ti padidinta 12 kartų, vėliau teismo sprendimu padidinta 4 kartus, trečia, abi sutarties Å¡alys negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, nes žemės sklypo kaina buvo padidinta įstatymų nustatyta tvarka, ir ketvirta, nors ieÅ¡kovas sudarant sutartį ir sutiko, kad sutarties kaina gali bÅ«ti indeksuojama, tačiau jokiu bÅ«du neprisiėmė rizikos, kad žemės sklypo kaina gali bÅ«ti padidinta kelis kartus.

CK 6.62 str. 1 d. nustato, kad, jeigu viena Å¡alis nebegali įvykdyti prievolės pagal dviÅ¡alę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kuriÄ neatsako nė viena iÅ¡ Å¡alių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi teisės reikalauti, kad kita Å¡alis įvykdytų sutartį. Å iuo atveju abi Å¡alys turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti visa, kÄ jos įvykdė be atitinkamo prieÅ¡prieÅ¡inio įvykdymo, todėl teismas priėjo iÅ¡vados, jog yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: nutraukti tarp Å¡alių 1993 m. balandžio 6 d. sudarytÄ Valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. 2-2794 ir taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J.

G. pagal sutartį atsakovui sumokėtus 65 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieÅ¡kovo argumentams, jog teisė kreiptis į teismÄ ieÅ¡kovui atsirado ne 1995 m. balandžio 14 d., o 2009 m. gruodžio 28 d. - pasibaigus teisminiams ginčams dėl sutarties kainos dydžio, t. y. kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė minėtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009. Teismui nustačius žemės sklypo kainÄ , ieÅ¡kovui tapo žinoma aplinkybė, kad sutarties įvykdymas jam iÅ¡ esmės tapo neįmanomas, nes nustatytas žemės sklypo kainos dydis buvo pernelyg didelis esant ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės finansinei padėčiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad parduoto minėto valstybinės žemės sklypo kainÄ sudarė ne tik nustatyta daikto kaina talonais (19 710 000 talonų), bet ir susitarimas pirkti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai bei sutikimas, kad nesumokėtos kainos likutis, atsižvelgiant į bendrÄ jį kainų indeksÄ , bÅ«tų perskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas pirko žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai, pasirašė praÅ¡ymÄ - pasižadėjimÄ ir sutiko, kad skolos likutis, atsižvelgiant į bendrÄ jį kainų indeksÄ , bÅ«tų perskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarties nutraukimo atsirado ne 1995 m. balandžio 14 d., o 2009 m. gruodžio 28 d. - pasibaigus teisminiams ginčams dėl sutarties kainos dydžio, t.y. kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009.

Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovui tapo žinoma žemės sklypo kaina, kuriÄ jis privalo sumokėti valstybei už 1992 m. spalio 31 d. aukcione įsigytÄ Å¾emės sklypÄ . Tačiau apie tai, kad žemės sklypo kaina indeksuota ir yra padidėjusi ieÅ¡kovui tapo žinoma nuo Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡to Nr. 221, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas apie žemės kainos indeksavimÄ ir įsiskolinimÄ gavimo. Nuo sužinojimo apie žemės sklypo kainos indeksavimÄ , t. y. apie žemės sklypo kainos padidėjimÄ , momento ieÅ¡kovas dėl 1993 m. balandžio 6 d.

žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nesiėmė aktyvių veiksmų, ir - per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepasinaudojo teise savo teises ginti teisme. 1964 m. CK 84 straipsniu ieÅ¡kinys dėl minėtos sutarties nutraukimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas per trejus metus (iki 1996 m. balandžio 7 d.), arba vėliausiai iki 1998 m. balandžio 15 d., gavus Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 221, ir ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl ko ieÅ¡kovui iÅ¡nyko teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ .3.

Nepagrįstas, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad dabartinėje situacijoje aptariamose valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta valstybei mokėtina kaina suteikia Lietuvos valstybei ekonominio pranaÅ¡umo. Tai, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygose numatyta kainos indeksacija, kurios apskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų, ir kurios tinkamai taikymas įtakojo žemės sklypo kainos padidėjimÄ , nėra pagrindas nutraukti sutartį, nes tokiu atveju teisinio tikrumo ir sutarties privalomumo principai bÅ«tų ignoruojami.

Taigi, teisės aktuose nustatyta kainos indeksacija negali būti pagrindas keisti šalių sudarytus sandorius ar juos nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad dėl teisės aktuose nustatytos kainos indeksacijos, kurios pagrindu padidėjo žemės sklypo kaina, turi būti peržiūrimos visos be išimties tiek privačių asmenų, tiek verslo subjektų sudarytos sutartys, nes sunki ekonominė padėtis turėjo įtakos visų Lietuvoje veikiančių verslo subjektų bei privačių asmenų turtinei ir finansinei situacijai.Ieškovas J.

G. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:

1. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo Å¡io raÅ¡to apie indeksuotÄ 2 531 348 Lt žemės sklypo kainÄ gavimo dienos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kia reikalavimo dėl sutarties, kurioje nurodyta žemės sklypo kaina - 2 531 348 Lt, t.y. ieÅ¡kovo teisių pažeidimas ir sutarties vykdymo suvaržymas nėra kildinamas iÅ¡ 1995 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos raÅ¡tu Nr. 221 nustatytos kainos. 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi c.b.

Nr. 2A-87/2009 pakeitė sutarties sÄ lygÄ , nustatančiÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo kainÄ , bei nustatė konkrečiÄ Å¾emės sklypo kainÄ - 770 000 Lt, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovo nesumokėta dalis - 704 300 Lt. Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo yra kildinamas iÅ¡ 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo pakeistų sutarties sÄ lygų, kai apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienÄ â€“ 2009 m. gruodžio 28 d., todėl pagrindo teigti, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas nėra.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl ženkliai pasikeitusios sutarties kainos ieÅ¡kovui atsirado esminis sutarties vykdymo suvaržymas, o pasikeitusios sutarties sÄ lygos pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir daro sutarties vykdymÄ itin sudėtingÄ . IeÅ¡kovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad kaina gali bÅ«ti padidinta 12 ar 4 kartus. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad sutarties kaina padidės bent dvigubai, jis nebÅ«tų sudaręs sutarties, nes sutarties sudarymas jam bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas, o sutarties sÄ lygos - objektyviai neįvykdomos dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties.

Laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki galutinio termino prievolei (per aÅ¡tuonerius metus) žemės sklypo rinkos kaina pakilo tik 6 % - tokiÄ sutarties padidėjimo apimtį ieÅ¡kovas ir galėjo numatyti, tačiau nebuvo jokio pagrindo numatyti ir prisiimti 400 % ar 1200 % kainos padidėjimo rizikos. Be to, sutarties kainos padidėjimo Å¡alys negalėjo kontroliuoti ir jis tapo žinomas po sutarties sudarymo. Aukščiau nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovo nuomone, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad sutarties vykdymas ieÅ¡kovui tapo iÅ¡ esmės suvaržytas.3.

IeÅ¡kovas sutinka su apelianto argumentu, kad vien faktas, kad kaina indeksuota negali bÅ«ti pagrindas taikyti CK 6.204 str., kadangi bÅ«tina nagrinėti konkretų teisinį santykį bei nustatyti, ar konkrečiame teisiniame santykyje nėra Å¡ios normos taikymo pagrindų. Å io ginčo atveju susidarė tokia situacija, kad sutarties vykdymo atveju pardavėjas gauna ženkliai daugiau nei galėjo tikėtis gauti pagal sutartį bei neadekvačiÄ Å¾emės sklypo kainÄ , o pirkėjo (ieÅ¡kovo) sutarties įvykdymas ženkliai apsunkinamas, sukuriant prievolę mokėti kainÄ , kuri neatitinka nei sutartyje nustatytos kainos, nei rinkoje sutarties sudarymo metu bei jos vykdymo metu buvusių kainų.

IeÅ¡kovo ir atsakovo santykiai, sureguliuoti sutartimi, konkrečiu atveju iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia Å¡alių interesų bei teisių pusiausvyrÄ , bei sukuria neproporcingai didelius praradimus ieÅ¡kovui, o atsakovui - neproporcingai didelę perteklinę naudÄ .Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepiÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai yra pagrįsti, todėl teismo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Å ios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nutraukta 1993 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794, sudaryta tarp ieÅ¡kovo J.

G. ir Vilniaus miesto valdybos (Å¡iuo metu teisių perėmėjo - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) ir taikyta restitucija: grÄ Å¾intas Lietuvos Respublikos nuosavybėn 51 aro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei ieÅ¡kovui J. G. grÄ Å¾inta pagal sutartį atsakovui sumokėta 65 700 Lt suma.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ argumentuoja tuo, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi apie tai, kad žemės sklypo kaina indeksuota ir yra padidėjusi ieÅ¡kovui tapo žinoma nuo Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡to Nr. 221, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas apie žemės kainos indeksavimÄ ir įsiskolinimÄ gavimo.

Nuo sužinojimo apie žemės sklypo kainos indeksavimÄ t. y. apie žemės sklypo kainos padidėjimÄ momento ieÅ¡kovas dėl 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, apelianto nuomone, nesiėmė aktyvių veiksmų, ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepasinaudojo teise savo teises ginti teisme. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie kainos padidėjimÄ nesiėmė jokių veiksmų. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų matyti, kad po žemės sklypo kainos pasikeitimo ieÅ¡kovas 1995, 1998 ir 1999 m. kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties nutraukimo, nurodant, jog po indeksavimo sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina neatitiko realios žemės sklypo rinkos vertės ir tolimesnis sutarties vykdymas neatitiko ieÅ¡kovo finansinių galimybių ir jo lÅ«kesčių, buvusių sutarties sudarymo metu, todėl pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų, nėra.Teisėjų kolegija pažymi, ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ )( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 ). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieÅ¡kovo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (teisių perėmėjo) 1993 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. 2-2794 dėl 51 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo.

Sutarties 2 p. buvo nustatyta įsigyto žemės sklypo kaina – 19 700 000 talonų, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2001 m lapkričio 1 d., taip pat Sutarties 2 (b) punkte buvo numatyta, kad likutinė sutarties kaina yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. (t.1, b.l.8-9) Atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 967 ,,Dėl kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ bei atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ tvarkos patvirtinimo“ ir 1994 m. sausio 24 d. ir 1994 m. liepos 22 d.

LR žemės ūkio ministerijos įsakymus Nr. 45 ir 382 ,,Dėl žemės ir miško žemės nominalios kainos ir medynų tūrio kainos indeksavimo“ sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota taikant koeficientus 16,2 ir 20 ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt (t.1, b.l.12). Ieškovas po šio rašto gavimo bandė su atsakovu nutraukti žemės sklypo pirkimo padavimo sutartį, aiškinosi, kokio dydžio nuostolius turės atlyginti sutarties nutraukimo atveju.

Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1443-01 nuspręsta J. G. priklausantį žemės sklypÄ , esantį EiÅ¡iÅ¡kių pl.29 paimti į laisvos valstybinės žemės fondÄ , tačiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.2.3-1049 Dėl įsakymo Nr. 1443-01 panaikinimo, buvo panaikintas aukščiau minėtas įsakymas ir įpareigotas Teisės departamento juridinis skyrius pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl skolos priteisimo iÅ¡ J.

G. dėl 1993 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų nevykdymo (t.1, b.l. 23). Byloje dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kainos sumažinimo. Apie tai, kokia bus nustatyta nurodyto sklypo kaina, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2009 m. gruodžio 28 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009, nagrinėdamas J. G. apeliacinį skundÄ , nustatė, jog nurodyto sklypo vertė yra 770 000 Lt ir priteisė už ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 704 300 Lt sumÄ (t.1, b.l. 29-30).

IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas aplinkybes, kad negalės įvykdyti sutartį dėl keturis kartus padidėjusios jo nupirkto žemės sklypo kainos, sužinojo bÅ«tent 2009 m. gruodžio 28 d., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nėra praleistas, kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo 2009 m. gruodžio 28 d.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodamas taip pat tuo, kad teisės aktuose nustatyta kainos indeksacija negali bÅ«ti pagrindas keisti Å¡alių sudarytus sandorius ar juos nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu.

Priešingas aiškinimas, apelianto nuomone, reikštų, kad dėl teisės aktuose nustatytos kainos indeksacijos, kurios pagrindu padidėjo žemės sklypo kaina, turi būti peržiūrimos visos be išimties tiek privačių asmenų, tiek verslo subjektų sudarytos sutartys, nes sunki ekonominė padėtis turėjo įtakos visų Lietuvoje veikiančių verslo subjektų bei privačių asmenų turtinei ir finansinei situacijai. Ieškovas sutiko su apelianto argumentu, jog vien faktas, kad kaina indeksuota negali būti pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnį, tačiau nurodė, jog būtina nagrinėti konkretų teisinį santykį bei nustatyti, ar konkrečiame teisiniame santykyje nėra šios normos taikymo pagrindų.Teisėjų kolegija sutikdama su šalių argumentais, jog pats žemės sklypo kainos indeksavimas nesudaro pagrindo nutraukti sutartį, pažymi, kad pagal CK 6.204 straipsnį sutarties nutraukimas yra galimas tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui.

CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikÅ¡mingas, kad jÄ vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiÅ«rėti sutarties sÄ lygas. Sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir Å¡alis jÄ sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti.

Be to, aplinkybės turi bÅ«ti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo Å¡alies valios. Å alis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo sukliudyti. Sutarties nutraukimas teismo tvarka CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas Å¡iame straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tarp jų ir aplinkybes, kurios atitinka visus Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, ir kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti, nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÅ¡Ä® Reabilitacijos centras „AuÅ¡veita“ v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas 1995 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog žemės sklypo kaina 1994 m. buvo indeksuota ir žemės sklypo kaina po indeksavimo buvo pakeista į 2 444 916 Lt. Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta žemės sklypo kaina yra 770 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta keturis kartus didesnė negu numatyta sutartyje žemės sklypo kaina, darytina iÅ¡vada, kad kaina pasidėjo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas apie ženklų kainos padidėjimÄ sužinojo po sutarties sudarymo, kad ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, jog sutarties kaina gali bÅ«ti padidinta 12 kartų, vėliau teismo sprendimu padidinta 4 kartus, kad abi sutarties Å¡alys negalėjo įtakoti kainos padidėjimo, nes žemės sklypo kaina buvo padidinta įstatymų nustatyta tvarka, ir kad nors ieÅ¡kovas sudarant sutartį ir sutiko, kad sutarties kaina gali bÅ«ti indeksuojama, tačiau jokiu bÅ«du neprisiėmė rizikos, jog žemės sklypo kaina gali bÅ«ti padidinta kelis kartus.

Taigi nors ieÅ¡kovas pirko žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai, pasirašė praÅ¡ymÄ - pasižadėjimÄ ir sutiko, kad skolos likutis, atsižvelgiant į bendrÄ jį kainų indeksÄ , bÅ«tų perskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau nustačius kainos padidėjimÄ keturis kartus, kitas CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, atsižvelgiant taip pat į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį bei galimybę įvykdyti sutartį pakitus kainai, teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimas ieÅ¡kovo vykdyti sutartį, t.y. sumokėti 770 000 Lt sumÄ už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas J. G. už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme patyrė 4731,10 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumÄ , į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos tesimo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui J. G. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j.a.k. 188704927) 1620 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                  Konstantinas Gurinas Danutė Milašienė Egidija Tamošiūnienė