2024-12-18 Nr. AB-18643-3-61-3-03797-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2517-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03797-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. liepos 8 d. (pastaba: data pataisyta pagal dokumento metaduomenų lentelę) sprendimą Nr. 24S161418 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2024 m. liepos 8 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Estijos Respublikoje, o Estijos Respublikos policijos ir sienos apsaugos tarnyba 2024 m. birželio 3 d. pateikė sutikimą priimti pareiškėją pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamentos ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“);

2.2. atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių gali būti taikoma Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Pareiškėjo nurodytos aplinkybes, kad Estijoje jis daugiau nei 6 mėnesius buvo sulaikytas (be teisės palikti sulaikymo vietą) ir daugiau nei 4 mėnesius buvo laikomas atviro tipo stovykloje, patvirtina, kad Estijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra netinkama, pažeidžianti prieglobsčio prašytojo teisę laukti sprendimo tinkamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį negalėjo ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Be to, pareiškėjas buvo nurodęs Departamentui, kad Estijoje buvo apribota jo teisė susitikti su artimaisiais;

2.3. atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo baimės, kad, grąžinus į Estiją, jo laisvė vėl bus labai apribota, sprendimo dėl prieglobsčio teks laukti ilgą laiką ir jis neteks galimybės susisiekti su šeimos nariais, bei neatliko išsamaus su pareiškėju susijusių aplinkybių tyrimo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą prieglobsčio procedūrą ir Reglamento „Dublinas III“ taikymą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją sistemoje „Eurodac“ (t. y. Europos sistemoje prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudams lyginti), nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Estijos Respublikoje. Departamentas, atsižvelgdamas į tai ir gavęs atsakingų Estijos institucijų sutikimą perimti pareiškėją, taip pat nenustatęs pagrindų taikyti diskrecinę išlygą pagal Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas), nusprendė perduoti pareiškėją Estijai;

4.2. pareiškėjo teiginiai, kad prieglobsčio nagrinėjimo procedūra Estijoje yra netinkama, yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Estijos Respublika yra viena iš 1985 m. birželio 14 d. sudaryto Šengeno susitarimo narių, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1951 m. liepos 28 d. priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad minėta valstybė netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti Estijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 9 d. sprendime atmetė pareiškėjo N. K. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas, 2024 m. gegužės 11 d. autobusu vykdamas maršrutu Talinas–Berlynas, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, atliekančių pasienio sargybą bei nelegalios migracijos kontrolę;

6.2. pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame tvirtino, kad jam bei jo šeimai kilmės šalyje gresia pavojus;

6.3. Departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją sistemoje „Eurodac“, nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Estijos Respublikoje. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kreipėsi į atsakingas Estijos Respublikos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion;

6.4. Estijos Respublikos policijos ir sienos apsaugos tarnyba 2024 m. birželio 3 d. rašte Nr. 15.6-7/65-2 sutiko perimti pareiškėją;

6.5. Departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus, 2024 m. liepos 8 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Reglamento „Dublinas III“ ir Įsakymo nuostatas. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl pagrindo taikyti Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą, pažymėjo, kad Estija yra viena iš 1985 m. birželio 14 d. sudaryto Šengeno susitarimo narių, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1951 m. liepos 28 d. priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad ši valstybė netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Departamentas, neturėdamas pagrindo abejoti Estijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Estijai, kuri yra atsakinga už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai skunde yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl Estija nėra tinkamiausia valstybė nagrinėti jo prašymą. Teismas akcentavo teismų praktiką, kurioje nurodyta, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, jis neturi kitose Europos Sąjungos valstybėse tarptautinės apsaugos prašančio arba tarptautinę apsaugą gavusio šeimos nario (Reglamento „Dublinas III“ 8–11 str.). Pareiškėjui taip pat netaikytinas Reglamento „Dublinas III“ 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį metu jis neturėjo teisę gyventi Europos Sąjungos šalyse patvirtinančių dokumentų arba vizų.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo per pirminę apklausą pateiktą informaciją ir kitą tyrimo metu surinktą bei turimą informaciją, nenustatė Įsakyme nurodytų aplinkybių, kuriomis gali būti taikoma Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga: byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad Estijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais (1 p.); byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjas yra ir / ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka (2 p.); Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės prašymo dėl jo ekstradicijos (3 p.); pareiškėjui nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojanti jo teisę išvykti iš Lietuvos (4 p.); Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuva būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (5 p.); nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo perdavimas Estijai galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą pareiškėjui (6 p.). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui galėtų būti taikomos Įsakymo 1–6 punktuose įtvirtintos aplinkybės.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Reglamente „Dublinas III“ įtvirtintus kriterijus nustatant už tarptautinės apsaugos prašymą atsakingą valstybę, pritarė Departamento išvadai, jog šiuo atveju valstybė, atsakinga už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, yra Estija. Be to, teismas akcentavo, jog pagal Reglamento „Dublinas III“ nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei šiame reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas turi būti perduodamas Estijos Respublikai ir kad šiuo atveju nėra taikytina Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Taigi, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat pastarojo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintų viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 13. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. teismas neteisingai nustatė arba neatkreipė dėmesio į reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjas buvo sulaikytas Lietuvoje 2024 m. gegužės 11 d. ir iškart žodžiu pasiprašė prieglobsčio, bet jo prašymas suteikti prieglobstį formaliai buvo priimtas ir užregistruotas tik 2024 m. gegužės 20 d. Departamento valstybės tarnautojas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, turėjo ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirinkti procedūrą, t. y. pirmiausiai turėjo būti nustatyta už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė;

14.2. Departamentas neatliko papildomos pareiškėjo apklausos, numatytos Aprašo 57 punkte, ir nesuteikė galimybės pateikti poziciją, kodėl aptariamas pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje. Manytina, kad Departamentas laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju egzistuoja Reglamento „Dublinas III“ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, tačiau tokia pozicija neteisinga. Taigi, atsakovas akivaizdžiai pažeidė privalomą procedūrinę seką ir šis pažeidimas yra esminis, nulemiantis Sprendimo nepagrįstumą;

14.3. prašymų atsakingai Europos Sąjungos valstybei narei išsiuntimo terminai nustatomi pagal Aprašo 59 punktą ir Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą momento iki šiol yra sulaikytas, motyvuojant tai jo perdavimu Estijai, tai jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų išsiaiškinimu, ir pažeidžiant Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnyje nustatytą 6 savaičių terminą. Atsižvelgiant į tai, Departamentas privalo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Pareiškėjo laisvė yra suvaržyta itin ilgą ir nepagrįstą laikotarpį, o institucijos net neapsisprendė, kokia procedūra pareiškėjui taikytina, ir tai yra reikšmingas jo teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas, kuris buvo priimtas tik 2024 m. liepos 8 d., akivaizdžiai prieštarauja Reglamento „Dublinas III“ dvasiai ir imperatyvioms jo nuostatoms;

14.4. teismas nepagrįstai vertino, kad Sprendimas yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei kad pareiškėjui neturėjo būti taikoma Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo galimybės įrodyti savo teiginius yra objektyviai ribotos. Pažymėta, kad pareiškėjas, sulaikytas Estijoje, per 1 metus net nebuvo apklaustas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, ir tai laikytina reikšmingu jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisių pažeidimu. Būtent Departamentas turėjo ir galėjo išsiaiškinti objektyvius faktus, atlikdamas vertinimo procedūrą dėl atsakingos už prašymo nagrinėjimą šalies nustatymo. Tai patvirtina teismų praktika (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Mahmundi ir kiti prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 14902/10)).

15. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pareigą Lietuvai prisiimti atsakomybę už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepagrįstai grindžia teiginiais apie padarytus procedūrinius pažeidimus, o pareiškėjo argumentai dėl jo sulaikymo nėra susiję su nagrinėjamo ginčo objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriame nuspręsta perduoti pareiškėją Estijos Respublikai, perdavimo tikslais išduoti jam kelionės dokumentą (pranc. laissez-passer) ir perdavimo vykdymą pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo individualią situaciją, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, jog egzistavo sąlygos taikyti Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą (be kita ko, Įsakymo 1–6 p. numatytos aplinkybės), todėl atsakovas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai, o Sprendimo turinys atitinka teisės aktų (be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo ir jame įtvirtintų principų) reikalavimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino arba netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl tikėtinų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisių pažeidimo, tuo atveju, jei jis būtų perduotas Estijai, bei atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, taip pat išdėsto pretenzijas dėl jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde savo nesutikimą su Sprendimu grindė tuo, kad atsakovas tinkamai nenustatė ir neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie Estijos Respublikoje padarytus jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisių pažeidimus ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai diskrecinei išlygai taikyti. Pareiškėjas (taip pat jo atstovas advokatas) nei skunde, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje nesirėmė argumentais dėl Departamento padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie yra išdėstyti apeliaciniame skunde: pareiškėjas, Lietuvoje sulaikytas 2024 m. gegužės 11 d., iškart žodžiu paprašė suteikti prieglobstį, bet jo prašymas buvo priimtas ir užregistruotas tik 2024 m. gegužės 20 d.; vadovaujantis Aprašo 37 punktu, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, remdamasis Aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, turėjo ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirinkti procedūrą, t. y. pirmiausiai turėjo būti nustatyta už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė; nebuvo atlikta papildoma pareiškėjo apklausa ir nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti savo poziciją, kodėl jo prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje (Aprašo 57 p.), nors aptariamas atvejis neatitiko nė vieno iš Reglamento „Dublinas III“ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, kai asmeninis pokalbis gali būti nerengiamas, ir šis pažeidimas yra esminis, nulemiantis Sprendimo nepagrįstumą; vadovaujantis Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po to, kai asmeniui buvo neleista atvykti arba pasilikti, kai jis buvo sulaikytas už neteisėtą buvimą arba kai jam buvo įteiktas arba įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo, klausimas turi būti sprendžiamas skubos tvarka, t. y. per 1 savaitę.

21. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta jurisprudencija ir pareiškėjo skunde apibrėžtomis administracinės bylos nagrinėjimo ribomis, išsamiau nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų naujų pareiškėjo nusiskundimų, kurie nebuvo pateikti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir pažymi tik tai, kad:

22.1. dėl neva praleisto termino prašymui perimti savo žinion pateikti:

22.1.1. prašymo perimti savo žinion pateikimo tvarka ir terminai yra nustatyti Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jei valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji gali kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to prašymo pateikimo, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, dienos paprašyti, kad ta kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion. Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje „Eurodac“ lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 14 straipsnį, prašymas siunčiamas per du mėnesius nuo to atitikties rezultato gavimo pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį. Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus laikotarpius nepateikiamas, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje prašymas buvo pateiktas;

22.1.2. Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašančioji valstybė narė gali prašyti skubaus atsakymo, jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po to, kai asmeniui buvo neleista atvykti arba pasilikti, kai jis buvo sulaikytas už neteisėtą buvimą arba kai jam buvo įteiktas arba įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo. Prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių reikalingas skubus atsakymas ir per kiek laiko tikimasi jo sulaukti. Tas laikotarpis yra ne trumpesnis kaip viena savaitė. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta, kad „klausimas“ (manytina, kad pareiškėjas turi omenyje Aprašo 59 p. nurodytų prašymų ir prašymų priedų parengimą) turi būti išsprendžiamas per 1 savaitę;

22.1.3. nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė 2024 m. gegužės 20 d. (žr. Prašymą dėl prieglobsčio Nr. 2405-AS-0017 ir kt.), o Departamentas prašymą perimti savo žinion pateikė (standartinę formą užpildė) 2024 m. gegužės 24 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamentas prašymą perimti savo žinion pateikė laikydamasis Reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto dviejų mėnesių nuo atitikties sistemoje „Eurodac“ rezultato gavimo termino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka Lietuvos Respublikai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos valdyba 2024 m. birželio 3 d. jau pateikė sutikimą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion;

22.2. dėl pareigos organizuoti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą:

22.2.1. pagal Reglamento „Dublinas III“ 5 straipsnio 1 dalį, siekiant palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė surengia asmeninį pokalbį su prašytoju. Pokalbis taip pat sudaro sąlygas tinkamai suprasti prašytojui pagal 4 straipsnį pateiktą informaciją. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas per pirminę apklausą jau pateikė visą informaciją, reikalingą Reglamento „Dublinas III“ 7–12 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms įvertinti, ir, vadovaujantis šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies b punktu, nėra tikslinga rengti jo apklausą. Reglamento „Dublinas III“ 5 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad asmeninis pokalbis gali būti nerengiamas, jei, gavęs 4 straipsnyje nurodytą informaciją, prašytojas kitomis priemonėmis jau pateikė informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti. Pokalbio nerengianti valstybė narė suteikia prašytojui galimybę pateikti visą papildomą informaciją, reikalingą norint teisingai nustatyti atsakingą valstybę narę, prieš priimant sprendimą dėl prašytojo perdavimo atsakingai valstybei narei pagal 26 straipsnio 1 dalį;

22.2.2. šioje byloje pareiškėjas neteigia, kad Reglamento „Dublinas III“ 4 straipsnyje reglamentuojama jo teisė į informaciją (inter alia (be kita ko) šio straipsnio 1 d. c p. – gauti pranešimą apie asmeninį pokalbį pagal 5 str. ir galimybę pateikti informaciją apie šeimos narių, giminaičių ar kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, buvimą valstybėse narėse, įskaitant priemones, kuriomis prašytojas gali pateikti tokią informaciją) buvo pažeista arba kad jis iki priimant Sprendimą (2024 m. liepos 8 d.) nežinojo apie atsakovo ketinimą perduoti pareiškėją Estijos Respublikai.

Papildomai pastebėtina, kad, patikrinus duomenis apie pareiškėją Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nustatyta, kad pareiškėjas buvo inicijavęs teisminius ginčus dėl jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1978-1188/2024 ir 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2365-520/2024). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras jau 2024 m. gegužės 21 d. teikime teismui rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Estijos Respublikoje, o 2024 m. birželio 20 d. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą paaiškino, jog Departamentas nustatė Europos Sąjungos valstybę, kuri yra atsakinga už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, t. y.

Estijos Respublika, ir ši valstybė prisiėmė atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prašymą. Be to, teismams pateiktoje pareiškėjo asmens byloje yra anksčiau aptarti Departamento ir Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos valdybos raštai dėl pareiškėjo perdavimo (anglų kalba, kurią, pareiškėjo teigimu, jis moka), o ta aplinkybė, jog yra svarstoma (derinama) galimybė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai pagal Reglamentą „Dublinas III“, atsispindi ir teismų procesiniuose sprendimuose minėtose bylose, su kuriais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai (įskaitant Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A20.-208-617/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1978-1188/2024).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįvardijo jokių kliūčių teikti papildomą informaciją Departamentui, egzistavusių iki Sprendimo priėmimo, o nesutikimo su Sprendime pateiktu Departamento vertinimu, jog nenustatyta aplinkybių Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai diskrecinei išlygai taikyti (inter alia aplinkybes, nurodytas Įsakymo 1 p.), argumentus pareiškėjas išdėstė skunde teismui. Dėl šių priežasčių ta aplinkybė, kad Departamentas nesuorganizavo asmeninio pokalbio pagal Reglamento „Dublinas III“ 5 straipsnį, nėra savaime pakankama konstatuoti, jog Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), ir panaikinti Sprendimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Reglamento „Dublinas III“ 3 straipsnio 1 dalį, valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus.

24. Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Valstybė narė, kuri nusprendžia nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą pagal šią dalį, tampa atsakinga valstybe nare ir prisiima su ta atsakomybe susijusias pareigas. Prireikus, naudodamasi „DubliNet“ elektroninių ryšių tinklu, sukurtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsnį, ji apie tai praneša anksčiau buvusiai atsakingai valstybei narei, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekančiai valstybei narei arba valstybei narei, kurios buvo prašoma perimti prašytoją savo žinion arba jį atsiimti. Valstybė narė, kuri tampa atsakinga pagal šią dalį, nedelsdama tai nurodo sistemoje „Eurodac“ pagal Reglamentą (ES) Nr. 603/2013, pridėdama datą, kai buvo priimtas sprendimas nagrinėti prašymą.

25. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013 (Reglamentu „Dublinas III“), nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

26. Vadovaujantis Įsakymu, Departamentas, atlikdamas tyrimą, siekiant nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą gali taikyti, inter alia, kai: 1. yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją; 2. prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu; 3. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui; 4. sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių; 5. vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti; 6. dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui.

27. Akcentuotina, jog Departamentas, vertindamas sąlygas Reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai diskrecinei išlygai taikyti, Sprendime pasisakė dėl kiekvienos iš Įsakyme nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, nurodė, kad Departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog Estijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais (Įsakymo 1 p.), ir kad, įvertinus turimą informaciją apie pareiškėją, nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo perdavimas Estijos Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingą žalą (Įsakymo 6 p.). Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime pritarė atsakovo išvadai, kad nėra Įsakymo 1–6 punktuose išvardytų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti aptariamą diskrecinę išlygą.

28. Primintina, kad pareiškėjas, skunde ginčydamas iš esmės tik Įsakymo 1 punkte nurodytos sąlygos vertinimą, teigė, jog Estijoje prieglobsčio nagrinėjimo procedūra yra netinkama, nes pareiškėjas Estijoje daugiau nei 6 mėn. buvo sulaikytas (be teisės palikti sulaikymo vietą) ir daugiau nei 4 mėn. buvo laikomas atviro tipo stovykloje, jis sprendimo dėl prieglobsčio laukė nepagrįstai ilgą laiką, be to, Estijoje buvo apribota pareiškėjo teisė susisiekti su artimaisiais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad jo galimybės įrodyti savo teiginius yra objektyviai ribotos, tačiau pareiškėjas neįvardija jokių kliūčių pateikti teismui detalų, išsamų jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo ir sulaikymo Estijos Respublikoje aplinkybių aprašymą, ypač kai pareiškėjas tvirtina, jog buvo pažeista jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisė laukti sprendimo tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas taip pat nepateikia argumentų, galinčių pagrįsti, kad jo nurodomi prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumai gali lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais bei kad šie trūkumai yra sisteminiai. Pareiškėjui remiantis tik abstraktaus pobūdžio teiginiais apie jo laikymo Estijos įstaigose trukmę ir netinkamumą, bei aiškiai neįvardijus konkrečių aplinkybių, kurias atsakovas galėtų (turėtų) patikrinti, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nes nesurinko įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

29. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju likę pareiškėjo ir atsakovo argumentai yra mažareikšmiai ir / arba nesusiję su ginčo dalyku (pvz., pareiškėjo argumentai dėl jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimų netinkamumo), todėl jie nekeičia teismo išvadų ir teisėjų kolegija plačiau jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė