Legislator Case Law & Legislation
3d2c6aaa-2eae-4945-b38e-b1f6dc2cc41b AI generated

3d2c6aaa-2eae-4945-b38e-b1f6dc2cc41b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3d2c6aaa-2eae-4945-b38e-b1f6dc2cc41b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-84-479/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00207-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Legislator headnote

AI generated

3d2c6aaa-2eae-4945-b38e-b1f6dc2cc41b · Klaipėdos apygardos teismas: BeleÅ¡ and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, §49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismÄ apima ne tik teisę inicijuoti procesÄ , bet ir teisę, kad teismas ginÄÄ iÅ¡spręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-84-479/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00207-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“ dėl nuostolių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 6 893,92 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas V. R. ir V. G. 2003 m. birželio 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V. G. paskolino 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) iki 2003 m. liepos 16 d. V. G. skolos sutartyje nurodytu laiku negrÄ Å¾ino ir į raginimus grÄ Å¾inti skolÄ nereagavo. IeÅ¡kovas ir atsakovė UAB „Skolų departamentas“ (dabar – BUAB „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“) 2012 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17, pasirašė skolos priėmimo–perdavimo aktÄ , pagal kuriuos ieÅ¡kovas atsakovei perleido teisę į V.

G. skolÄ pagal 2003 m. birželio 7 d. paskolos sutartį. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktÄ už perleidžiamÄ reikalavimÄ naujasis kreditorius įsipareigojo atsiskaityti per 7 dienas po skolos ar skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo. Skolos priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 nurodyta perleidžiama suma bei naujojo kreditoriaus įsipareigojimas sumokėti pradiniam kreditoriui 85 proc. nuo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos už reikalavimo teisę, likę 15 proc. numatyti kaip komisinis mokestis naujajam kreditoriui.

PaaiÅ¡kėjus, kad UAB „Skolų departamentas“ iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. G., o tik formaliai surašė kelis praneÅ¡imus, ieÅ¡kovas V. R. 2016 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktÄ ir priteisti nuostolius. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinė sutartis dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugų teikimo.

UAB „Skolų departamentas“ netinkamai vykdant reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17, ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukė, kad galėtų pats savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ V. G. priteisimo. UAB „Skolų departamentas“ reikalavimo teises ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 2017 m. kovo 8 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu Nr.

2. SusigrÄ Å¾inęs reikalavimo teises, ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 13 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ V. G. priteisti paskolos sutartyje numatytÄ sumÄ bei susidariusius nuostolius. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė dėl to, kad yra praleistas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas dėl Å¡ių bylų nagrinėjimo papildomai patyrė 2 260,00 Eur dydžio nuostolius. Nagrinėjant bylas paaiÅ¡kėjo, kad skolininkė V.

G. nuo 2012 m. gegužės mėn. niekur nesislapstė, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi Palangos miesto savivaldybėje ir nuolat gyveno adresu Duomenys neskelbtini, visÄ laikÄ dirbo, o apie gautas pajamas darbdaviai sistemingai informuodavo Valstybino socialinio draudimo fondÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė praktiÅ¡kai neatliko veiksmų kad iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ V. G., todėl ieÅ¡kovui atsirado teisė į nuostolių atlyginimÄ . IeÅ¡kovo nurodytÄ 6 893,92 Eur nuostolių atlyginimÄ sudaro: dėl neiÅ¡ieÅ¡kotos skolos iÅ¡ V.

G. – 4 633,92 Eur ir 2 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-687-824/2017.

2. Atsakovė BUAB „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad klausimas dėl 4 633,92 Eur dydžio skolininkės V. G. skolos iÅ¡nagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teisme. 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016 Kretingos rajono apylinkės teismas atmetė V. R. ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine ir negaliojančia bei skolos priteisimo. Kretingos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad prievolė pagal (reikalavimo teisių perleidimo) sutartį atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsiranda tik įvykus sÄ lygai – iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ ieÅ¡kovo skolininkių skolas.

Skolos dar nebuvo iÅ¡ieÅ¡kotos, nes ieÅ¡kovo skolininkės yra nemokios, neturi jokio turto ir negyvena Lietuvoje, todėl prievolė atsakovei atsiskaityti su ieÅ¡kovu nėra atsiradusi, nes sutarties sÄ lyga dar nėra įvykusi. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė BUAB „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“ neperėmė reikalavimo teisės į ieÅ¡kovo skolininkes pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17. Atsakovė įgijo tik materialines subjektines teises, o procesinės teisės nebuvo perimtos ir priklausė / priklauso ieÅ¡kovui.

Tiek Kretingos rajono apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas, kuris 2016 m. gegužės 31 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , nustatė, jog senaties terminas dėl V. G. skolos buvo praleistas ne dėl atsakovės galimo neveikimo, o dėl to, kad ieÅ¡kovas pats nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo.

3. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovui antrÄ jį kartÄ kreipusis į teismÄ dėl V. G. 4 633,92 Eur dydžio skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-687-824/2017 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Teismas pakartotinai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Skolų departamentas“ buvo sudaryta sÄ lyginė prievolė ir kad sÄ lyga dar nėra įvykusi, t. y.

UAB „Skolų departamentas“ nebuvo atsiradusi prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje nustatyta tvarka, todėl netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl skolos priteisimo. Ir Kretingos rajono apylinkės teismas, ir Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, atsakovei (V. G.) su juo laiku neatsiskaičius gera valia, supratęs apie pažeistÄ savo teisę ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo laiku kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo. Taip pat buvo padaryta iÅ¡vada, kad atnaujinti senaties terminÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikÅ¡ti nėra pagrindo.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė turi atlyginti 4 633,92 Eur žalÄ , kadangi, kaip Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, procesinės teisės visada priklausė ir priklauso tik ieÅ¡kovui, todėl tiek senaties termino praleidimas, tiek nesusigrÄ Å¾inta V. G. skola yra paties ieÅ¡kovo abejingumo ir neveikimo pasekmė. IeÅ¡kovas sutartį su atsakove sudarė apgalvotai, suvokdamas, kad skolų iÅ¡ieÅ¡koti nepavyks, ir siekdamas atsakomybę už tai perkelti atsakovei.

Be to, ieÅ¡kovas reikÅ¡damas tokį reikalavimÄ dėl V. G. skolos ir ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų elgiasi nesÄ Å¾iningai, tokiu bÅ«du siekia ne tik iÅ¡vengti atsiskaitymo už jam suteiktas paslaugas, bet ir iÅ¡ atsakovės iÅ¡sireikalauti pinigus, kurių nebegali atgauti iÅ¡ savo nemokių skolininkų. Už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis prašė ieÅ¡kovui skirti ne mažesnę kaip 2 000 Eur dydžio baudÄ , 50 procentų paskirtos baudos sumokant atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo V. R. 773,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BUAB „Išieškojimo grupė“.

5. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Kretingos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-275-325/2016 ir nagrinėjamos bylos Å¡alys yra tos pačios. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas V. R. civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016 buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Skolų departamentas“ dėl tarp Å¡alių 2012 m. balandžio 17 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. SP/12/04/17 1.3 punkto, nustatančio, kad už perleidžiamÄ reikalavimÄ naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti per 7 dienas po skolos ar skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir skolos (85 procentų nuo sutartimi perleisto reikalavimo) priteisimo.

Tai yra minėtoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teikė remdamasis sandorių pripažinimo negaliojančiais institutu, o Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys atsakovei reiÅ¡kiamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurį įsiteisėjusiu teismo sprendimu perkvalifikuota į paslaugų sutartį, vykdymo, t. y. ginčas kildinamas iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors faktinės aplinkybės (ieÅ¡kinio pagrindas) abiejose bylose iÅ¡ esmės yra labai panaÅ¡ios, tačiau konstatuoti, kad reikalavimai yra tapatÅ«s, nėra pagrindo.

6. Teismas nustatė, kad šalys paslaugų teikimo sutartimi iš esmės nebuvo susitarusios, kokius konkrečius skolos išieškojimo veiksmus privalo atlikti atsakovė. Šalys taip pat nebuvo susitarusios ir dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad duomenų, jog šalys būtų inicijavusios sutarties tikslinimo veiksmus, apsibrėžusios iš sutarties kylančias teises ar pareigas, byloje nėra.

7. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinyje dėstomų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė kreiptis į teismÄ nebuvo įsipareigojusi, tai buvo ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai, nenumatyti Å¡alių sudaryta sutartimi. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis buvo nutraukta tik 2016 m. gruodžio 12 d., terminas ieÅ¡kiniui V. G. pareikÅ¡ti baigėsi 2013 m. liepos 16 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016 nustatyta, jog ieÅ¡kovas dėl jo paties kaltės nesikreipė į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese, nenutraukė sutarties ir pats nesikreipė dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ . Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovas sutarties pagrindu buvo perleidęs tik materialines subjektines teises į skolininkę, procesinėmis teisėmis jis disponavo, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti.

8. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytomis aplinkybėmis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Nurodė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, paneigiama kaltės prezumcija, o žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryÅ¡ys nebenustatinėtini.

9. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs tapatų ieÅ¡kinį, todėl netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iššlaidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas nepasisakė ir neanalizavo, kaip buvo vykdoma reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. SP/12/04/17. 10.2. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys paslaugų teikimo sutartimi iÅ¡ esmės nebuvo susitarusios, kokius konkrečius skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus privalo atlikti atsakovė. Atsakovė pripažino, kad pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17 ji turėjo vykdyti ikiteisminį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . FaktiÅ¡kai atsakovė jokių ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų neatliko, nepateikė įrodymų, jog vykdė kokius nors kitus, iÅ¡skyrus praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ , veiksmus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 10.3.

Atsakovė, vykdydama reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17, su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo. Atsakovė, pasiraÅ¡iusi sutartį, faktiÅ¡kai jokių ikiteisminio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų nevykdė, todėl ieÅ¡kovui ir buvo padaryta žala. 10.4. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė. Atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina aplinkybė, jog atsakovė nevykdė reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. SP/12/04/17 reikalavimų, pagal kuriÄ ji turėjo teikti paslaugÄ â€“ vykdyti ikiteisminį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės V.

G..

11. Atsakovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Apelianto argumentai, jog atsakovė netinkamai įvykdė Å¡alių sudarytÄ sutartį, nepagrįsti. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartį ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl atsakovei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. 11.2.

Atsakovė nedelsdama po sutarties sudarymo registruotÄ ja paÅ¡to siunta 2012 m. balandžio 19 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovo nurodytu adresu skolininkei V. G. praneÅ¡imÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo. Taip pat atsakovė iÅ¡siuntė kelis neregistruotus laiÅ¡kus, patikrino Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pagal Gyventojų registro duomenis, skolininkė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ nuo 2010 m. birželio 10 d. Kitų duomenų apie skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir (ar) darbovietę atsakovė neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti.

Atsakovė neturėjo (ir šiuo metu neturi) teisės gauti informacijos iš socialinio draudimo įstaigos apie skolininkę, todėl ieškovo argumentai, jog atsakovė turėjo galimybę skolininkei įteikti dokumentus per jos darbovietę, yra nepagrįsti. 11.3. Skundo argumentai, susiję su atsakovės pareiga pareikšti ieškinį V. G., taip pat nepagrįsti. 2016 m. gegužės 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2- 275-325/2016 konstatavo, kad atsakovė neperėmė reikalavimo teisės į ieškovo skolininkes pagal sutartį.

Atsakovė įgijo tik materialines subjektines teises, o procesinės teisės nebuvo perimtos ir priklausė ieÅ¡kovui. 11.4. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.Taip pat negali bÅ«ti konstatuota ir atsakovės kaltė. Pažymėtina, kad ne dėl atsakovės neveikimo iÅ¡ skolininkės nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota skola. IeÅ¡kovas beveik devynerius metus iki sutarties sudarymo pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad prisiteistų skolÄ iÅ¡ skolininkės. Civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016 pateikti duomenys, kad atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovui parengti ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kovas su atsakovės siÅ«lymu nesutiko.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 14. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

16. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais: teismas nepasisakė ir neanalizavo, kaip buvo vykdoma reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. SP/12/04/17; atsakovė vykdydama reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17 su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo; teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra kvalifikuoti įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016. Šioje byloje teismas konstatavo, kad nors šalys sudarė 2012 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau tarp šalių susiformavę santykiai kvalifikuojami kaip santykiai pagal paslaugų teikimo sutartį.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl atsakovės netinkamo 2012 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo jis patyrė 6 893,92 Eur dydžio nuostolius.

19. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), kaltė preziumuojama, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

20. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ir pan. IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų, jei bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji Å¡alis tokioje padėtyje ir atsidurtų.

Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo tikisi iÅ¡likti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti asmenį į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alys paslaugų teikimo sutartimi iÅ¡ esmės nebuvo susitarusios, kokius konkrečius skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus privalo atlikti atsakovė. BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovės įsipareigojimų turinio, tai yra Å¡alys susitarė, kad atsakovė vykdys ikiteisminį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

22. Minėta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė UAB „Skolų departamentas“ 2012 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17 ir skolos priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 1, pagal kuriuos ieÅ¡kovas atsakovei perleido teisę į V. G. skolÄ pagal 2003 m. birželio 7 d. paskolos sutartį. Civilinės bylos Nr. e2-275-325/2016 duomenimis atsakovė 2012 m. balandžio 18 d. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė V. G. praneÅ¡imÄ Nr. 12/04/18/2 dėl 17 940,00 Lt skolos grÄ Å¾inimo. 2015 m. gegužės 11 d. atsakovė patikrino Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. G. nuo 2010 m. birželio 10 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ Duomenys neskelbtini savivaldybėje. Kaip matyti iÅ¡ minėtos bylos medžiagos, kitų įrodymų apie skolininkės V. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė neturėjo ir, sutiktina su atsakove, objektyviai negalėjo turėti.

23. Atmetamai apelianto argumentai, jog atsakovė turėjo galimybę skolininkei įteikti dokumentus per jos darbovietę. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. pažymos, adresuotos V. G., nustatyta, kad skolininkė V. G. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo Duomenys neskelbtini; nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. – Duomenys neskelbtini; nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – Duomenys neskelbtini nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. – Duomenys neskelbtini. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, jog skolininkė nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. dirbo, tačiau vertinant atsakovės ikiteisminio išieškojimo veiksmų apimtį, būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovė nebuvo ir nėra sudariusi sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl duomenų apie fizinius asmenis gavimo.

24. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacija apie draudėjÄ , apdraustÄ jį asmenį, socialinio draudimo iÅ¡mokos arba kitos iÅ¡mokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjÄ gali bÅ«ti pateikta kitiems asmenims tik esant raÅ¡ytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba iÅ¡mokos gavėjo sutikimui arba jo praÅ¡ymui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba iÅ¡mokų gavėjo sutikimo nereikia. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė neturėjo raÅ¡tiÅ¡ko skolininkės V. G. sutikimo dėl informacijos teikimo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovė tinkamai vykdė Å¡alių 2012 m. balandžio 17 d. sudarytÄ sutartį Nr. SP/12/04/17 ir neatliko neteisėtų veiksmų.

26. Apeliantas Å¡alių sudarytos sutarties pažeidimÄ Ä¯rodinėja ir aplinkybėmis, jog atsakovė, vykdydama reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu. Apelianto teigimu, atsakovė, turėdama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dokumentus, neinformavo ieÅ¡kovo, kad baigiasi senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus vertina kritiÅ¡kai.

27. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, jog Å¡iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad ieÅ¡kovas beveik devynerius metus iki sutarties sudarymo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad prisiteistų iÅ¡ skolininkės skolÄ . Bylos duomenimis, V. G. paskolos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2003 m. liepos 16 d.; ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta 2012 m. balandžio 17 d., o nutraukta tik 2016 m. gruodžio 12 d. Pažymėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-687-824/2017, konstatavo:

„<...> Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog pagal ieÅ¡kovo ir UAB „Skolų departamentas“ sudarytÄ sutartį Nr. SP/12/04/17 reikalavimo teisė į sutartyje nurodytas skolininkes (tame tarme ir atsakovÄ Å¡ioje byloje) nebuvo perimta, vadinasi ieÅ¡kovui teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo pareikÅ¡ti prasidėjo 2003-07-17.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas skolininkei dėl skolos grÄ Å¾inimo.

AnalogiÅ¡kos aplinkybės nustatytos ir civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-687-824/2017, ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1722-538/2017, nustatė, jog senaties terminas dėl V. G. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo praleistas dėl ieÅ¡kovo neveikimo – ieÅ¡kovas beveik 14 metų nuo sužinojimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo teise nepasinaudojo.

28. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybes, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. liepos 17 d., įvertinus, jog ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, įvertinus ir tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovo neveikimo, apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Nutarties 19 punkte nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Akcentuotina, kad nesant vienos iÅ¡ įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, tai yra nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių bÅ«tinųjų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų - atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti.

Todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245–6.250 straipsniai). Dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo 30. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovė praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog ieÅ¡kovas jau trečiÄ kartÄ kreipiasi į teismÄ dėl tos pačios skolos priteisimo, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas.

Su šiais atsakovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

31. CPK 5 straipsnis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos taip pat įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ , kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr.

BeleÅ¡ and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, §49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismÄ apima ne tik teisę inicijuoti procesÄ , bet ir teisę, kad teismas ginÄÄ iÅ¡spręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. R. civilinėje byloje Nr. e2-275-325/2016 prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2012 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktÄ ; iÅ¡ atsakovės UAB „Skolų departamentas“ priteisti 29 887,66 Eur skolÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Civilinėje byloje Nr. e2-687-824/2017 ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės V. G. priteisti 4 633,92 Eur dydžio skolÄ , 1 158,48 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«knas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės UAB „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“ priteisti 6 893,92 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kia analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė kitu tikslu nei siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesÄ Å¾iningumo ar sÄ moningo veikimo prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Kadangi pateiktÄ ieÅ¡kinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ , pareikÅ¡tÄ ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo ieÅ¡kovui taikyti procesinę sankcijÄ už piktnaudžiavimÄ Å¡alies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

36. Apelianto apeliacinio skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 320,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu (2018 m. liepos 13 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 0234, AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡as).

38. Pažymėtina, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti 320,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IÅ¡ieÅ¡kojimo grupė“, juridinio asmens kodas 302680936, iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Marius Dobrovolskis AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė