3d2bebc3-49eb-4405-83c4-e5ebe9beeb63 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-312-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00794-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.4.3.2.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

Z. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų Å¡vara“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, ieÅ¡kinį atsakovams E. D., V. Ž., A. Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Elektrėnų Å¡vara“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kirkiliavas“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti A.

Z. faktiniu UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovu; priteisti iÅ¡ V. Ž. ir A. Z. solidariai 27 049,69 Eur žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ E. D. ir A. Z. solidariai 73 666,88 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė, atsižvelgusi į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ naudai iÅ¡ UAB „Statybų kodas“ priteista 22 887,85 Eur, Å¡ia suma sumažino ieÅ¡kinio reikalavimų bendrÄ sumÄ ir prašė priteisti 77 828,72 Eur žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Elektrėnų Å¡vara“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d., bankroto administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. 2016 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ä®monė buvo įregistruota 2002 m. sausio 22 d.; nuo 2002 m. sausio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. jos vadovas buvo V. Ž., nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo – E. D.. UAB „Elektrėnų Å¡vara“ akcininkas nuo 2002 m. sausio 22 d. iki 2006 m. birželio 7 d. buvo UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“, nuo 2006 m. birželio 7 d. vienintelis akcininkas yra A. Z..

3. IÅ¡ 2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. UAB „Elektrėnų Å¡vara“ balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas siekė 31 153,56 Eur (107 567 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 356 Eur (160 058 Lt); pagal 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. balansÄ turtas siekė 23 958,82 Eur (82 725 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 63 069,39 Eur (217 766 Lt); remiantis 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. balansu turto vertė buvo 29 671,86 Eur (102 451 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 83 231 Eur (287 380 Lt). 4. 2013 m. gruodžio 12 d. keičiantis UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovams, nebuvo pasiraÅ¡ytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas; nuo 2014 m. gegužės 30 d. išėjus iÅ¡ darbo įmonės buhalterei L.

L., UAB „Elektrėnų Å¡vara“ buhalteriniai dokumentai iÅ¡ viso nebuvo tvarkomi. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorei buvo perduota dalis įmonės dokumentų, neperduoti kasos dokumentai už 2011, 2012 ir 2013 metus; avansinės apyskaitos dokumentai už 2011 – 2014 metus bei sutartys.

5. Remiantis įmonės pateiktais balansais bei 2015 m. birželio 2 d. buvusio BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovo V. Ž. paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta „darbuotojams nebuvo lėšų mokėti atlyginimus nuo 2011 metų“ matyti, kad jau nuo 2011 metų BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ buvo nemoki ir įmonės vadovas apie tokiÄ padėtį žinojo, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais. Jau tuomet įmonei turėjo bÅ«ti keliama bankroto byla. Atsakovas V. Ž., nesikreipdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, elgėsi neteisėtai, kadangi augo skola valstybės biudžetui, nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais.

6. BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ direktoriumi tapus E. D., nebuvo pasiraÅ¡ytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, turtas nebuvo perimtas. Nors E. D. teigė, kad buvo apgautas dėl įmonės finansinės padėties, nežinojo, jog įmonė jam pradėjus vadovauti jau buvo nemoki, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia 2014 m. sausio 27 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriam pirmininkavo E. D., kuriame prie einamųjų klausimų nurodytas įmonės vadovo klausimas: „kÄ daryti su skolomis?“. Taigi nors įmonės vadovas E. D. žinojo, jog įmonė yra nemoki, tačiau bankroto bylos BUAB „Elektrėnų Å¡varai“ neiniciavo. Be to, atsakovas E. D. kaip įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ finansinių atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , kadangi neatsiskaičius su valstybės biudžetu ir darbuotojais, vykdė mokėjimus įmonėms.

7. Nors UAB „Elektrėnų Å¡vara“ buvo nemoki nuo 2011 metų, įmonės veikla buvo toliau tęsiama. Kiekvienais metais padėtis blogėjo, augo skolos, didėjo nuostoliai. Apie tokiÄ padėtį žinojo ir UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vienintelis akcininkas A. Z.. Tai patvirtina 2012 m. balandžio 25 d. A. Z. pasiraÅ¡ytas akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nuostolis 25 140,47 Eur (86 805 Lt) perkeliamas į kitus Å«kinius metus. Pagal 2013 m. balandžio 25 d. protokolÄ nuostolis siekė 49 048,60 Eur (169 355 Lt), o pagal 2014 m. balandžio 30 d. protokolÄ nuostolis siekė 63 497,16 Eur (219 243 Lt). Taigi UAB „Elektrėnų Å¡vara“ akcininkas žinojo, kad įmonė dirbo nuostolingai, tačiau nuostolius perkėlinėjo į sekančius metus, vietoje to, kad jie bÅ«tų mažinami ar keliama bankroto byla.

8. Remiantis E. D. teigimu, faktiniu įmonės vadovu buvo A. Z.. Ä®monė, atstovaujama V. Ž., 2008 m. sausio 7 d. buvo sudariusi panaudos sutartį su UAB „Lentvario komunalinis Å«kis“ , kuriam vadovavo A. Z.. Minėta panaudos sutartimi neatlygintinai buvo perduotas automobilis; analogiÅ¡kos panaudos sutartys buvo sudarytos ir 2009 m. balandžio 20 d. bei 2010 m. rugsėjo 1 d. Taigi automobiliai buvo akcininko žinioje, faktiÅ¡kai įmonei vadovavo akcininkas ir žinojo apie jos nemokumÄ , tačiau nesiėmė veiksmų kelti bankroto bylÄ . Tokiais veiksmais buvo didinamos skolos kreditoriams, neatsiskaitoma su darbuotojais, valstybe. Aplinkybė, kad dokumentus BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ vardu pasiraÅ¡inėjo tuo metu įmonę valdę direktoriai, nepaneigia akcininko A. Z. civilinės atsakomybės.

9. IÅ¡kėlus UAB „Elektrėnų Å¡vara“ bankroto bylÄ , bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“ įgaliotas asmuo perėmė UAB „Elektrėnų Å¡vara“ priklausiusius automobilius. Kadangi automobiliai negalėjo bÅ«ti eksploatuojami, jie buvo priduoti į metalo lauÅ¾Ä , už juos gauta 469,50 Eur suma. UAB „Elektrėnų Å¡vara“ valdant direktoriui V. Ž. ir akcininkui A. Z. iki 2013 m. gruodžio 11 d. įmonei padaryta 27 049,68 Eur žala (27 519,18 Eur – 469,50 Eur).

Tuo metu, kai UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovo pareigas užėmė E. D., kartu su akcininku A. Z. įmonei padaryta žala sudaro 73 666,88 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pripažino atsakovÄ A. Z. faktiniu UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ iÅ¡ atsakovo V.

Ž. ir subsidiariai iš atsakovo A. Z. 17 967,80 Eur žalai atlyginti; priteisė ieškovei BUAB „Elektrėnų švara“ iš atsakovo A. Z. 29 372,44 Eur žalai atlyginti; priteisė ieškovei BUAB „Elektrėnų švara“ solidariai iš atsakovų A. Z. ir E. D. 27 451,50 Eur žalai atlyginti; priteisė ieškovei BUAB „Elektrėnų švara“ iš atsakovų V. Ž., E. D. ir A. Z. lygiomis dalimis 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. Ž. 539 Eur, iš atsakovo E. D. 412 Eur, iš atsakovo A.

Z. 1 293 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės BUAB „Elektrėnų švara“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“, administravimo išlaidų 413,42 Eur atlyginti valstybei antrinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovų V. Ž., E. D. ir A. Z. lygiomis dalimis 22,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog V. Ž. vadovavimo laikotarpiu akcininkas A. Z. buvo faktinis įmonės vadovas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad akcininko atlikti atskiri veiksmai yra nepakankami konstatuoti, jog atsakovas A. Z. kaip akcininkas laikotarpiu, kai įmonei de jure (teisiÅ¡kai) vadovavo V. Ž., bÅ«tų atlikęs bendrovėje veiksmus, susijusius su jos veiklos organizavimu ir sprendimų priėmimu, kurie galėtų lemti iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ tiesų buvo įmonės vadovas ir atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Teismas konstatavo, kad pavienio akcininko patvarkymo (2011 m. sausio 20 d. sprendimo) negalima vertinti kaip nuolatinių veiksmų, kurių pagrindu jis užėmė de facto (faktiÅ¡kai) vadovo statusÄ .

12. Teismas nenustatė, kad atsakovo A. Z. kaip vienintelio akcininko veiksmų pobÅ«dis lemtų įmonės veiklos organizavimÄ ir sprendimų priėmimÄ , kurie bÅ«dingi įmonės vadovui ir kurie bÅ«tų darę esminę įtakÄ Ä¯monės valdymui. Taip pat nenustatė, kad de jure vadovas V. Ž. nebÅ«tų savarankiÅ¡kai priiminėjęs atitinkamų sprendimų ar jis bÅ«tų vykdęs atsakovo A. Z. nurodymus.

13. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas E. D. pradėjo vadovauti įmonei įtikintas akcininko A. Z., kuris buvo gerai pažįstamas su jo tėvu A. D., kad, atsakovo E. D. paaiÅ¡kinimais, jo vadovavimo įmonėje laikotarpiu faktiniu vadovu buvo akcininkas A. Z., kad dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktas su buvusiu vadovu V. Ž. nebuvo pasiraÅ¡ytas ir jokie duomenys bei turtas atsakovui E. D. nebuvo perduoti, kad į siekį perimti dokumentus bei turtÄ akcininkas A. Z. nereagavo, kad akcininkas žinojo sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, nepaisant to, 2013 m. gruodžio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu paskyrė atsakovÄ E. D. direktoriumi bei V.

Ž. atleido iÅ¡ vadovo pareigų bei paskyrė jį paslaugų vadovu, nors turėjo pareigÄ inicijuoti įmonei bankrotÄ , sprendė, kad įmonės turtas buvo akcininko A. Z. žinioje, kuris kontroliavo visÄ Ä¯monės veiklÄ , o atsakovas E. D. tik formaliai vadovavo įmonei. Todėl teismas pripažino akcininkÄ faktiniu įmonės vadovu, turinčiu pareigÄ atsakyti už įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo A. Z. veiksmai, susiję su bendrovės veiklos organizavimu (2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas dėl inventorizacijos sudarymo, 2014 m. sausio 27 d. protokolas), bendrovės lėšų panaudojimo praktika, paskolų įmonei suteikimu (2013 m. suteikė asmeninę paskolÄ 21 395 Lt (6 396,42 Eur); 2012 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. UAB „Lentvario komunalinis Å«kis“ (vadovas A. Z.) suteikė paskolÄ 5 754,22 Lt (1 666,54 Eur); žemės Å«kio bendrovė „Žaizdras“, kurios direktoriumi buvo A. Z., suteikė viso paskolų 8 896,09 Eur sumai; UAB „Almode“, kurios direktoriumi buvo A. Z., paskolino 868,86 Eur), patvirtina, kad atsakovas A. Z. buvo faktiniu įmonės vadovu.

15. Teismas pripažino, kad byloje įrodyta, jog atsakovas E. D. veikė UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vardu, nes jis 2014 m. sausio 22 d. iÅ¡leido įsakymÄ dėl inventorizacijos komisijos sudarymo, 2014 m. sausio 24 d. įsakymÄ dėl ritualinių paslaugų veiklos sustabdymo, įsakymus dėl kasmetinių atostogų, atleidimo iÅ¡ darbo ir pan. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigia, kad akcininko A. Z. priimti sprendimai, jų pobÅ«dis, nebuvo susiję su įmonės veiklos organizavimu, o atsakovo E. D. atlikti veiksmai, veikiant įmonės vardu, tik tokių sprendimų vykdymas, nes tuo metu jis teisiÅ¡kai vadovavo bendrovei. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. Z. nurodytu laikotarpiu buvo de facto direktorius.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015, kuria BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatė, kad UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovams ir akcininkui jau nuo 2011 metų buvo žinoma apie bendrovės itin sudėtingÄ finansinę padėtį, vėliau ir nemokumÄ , negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, tačiau Å¡ie asmenys beveik keturis metus nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tyčinio bankroto byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsniu, sprendė, kad nutartimi dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ , taigi nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nuo 2011 metų BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ buvo nemoki ir vadovai bei akcininkas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

17. Teismas, įvertinęs įmonės 2011 m. gegužės 31 d. balanso duomenis, nustatė, kad įmonė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, 2011 metais įmonė neatsiskaitė su darbuotojais, buvęs vadovas V. Ž. pripažino, kad įmonė neturėjo lėšų įmonės veiklai bei atsiskaityti su darbuotojais, be to, nustatė, kad socialinio draudimo skola valstybės biudžetui nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. (1 030,24 Eur) augo, atitinkamai 2011 m. spalio 19 d. sudarė 2 875,31 Eur, todėl konstatavo, kad vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

18. Teismas nustatė, kad laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 9 d. įmonei vadovavo atsakovas V. Ž., todėl jam, kaip valdymo organui, pažeidus nustatytÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taikoma civilinė atsakomybė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje nustatytu prejudiciniu faktu, kad akcininkas A. Z. nuo 2011 metų žinojo apie sudėtingÄ finansinę padėtį, vėliau ir nemokumÄ , negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sprendė, kad nesikreipdamas į teismÄ jis pažeidė akcininko pareigÄ nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), todėl Å¡iuo laikotarpiu jo atsakomybė yra subsidiari.

19. Teismas, nustatęs, kad atsakovas A. Z. nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo buvo bendrovės faktinis vadovas, darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent jis atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

20. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas A. Z. atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas, pripažino jį faktiniu bendrovės vadovu, tačiau sprendė, kad esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai, t. y. šiuo atveju tiek atsakovas A. Z., tiek E. D..

21. Teismas nustatė, kad atsakovas E. D. 2013 m. gruodžio 9 d. pradėjo eiti direktoriaus pareigas, tačiau jis negalėjo žinoti realios finansinės įmonės situacijos ir disponuoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 2 dalyje numatytais duomenimis, nes byloje nėra ginčo, jog jam nebuvo perduotas įmonės turtas. Pripažinus faktiniu vadovu akcininkÄ , atsakovas E. D. negalėjo žinoti tikrosios finansinės padėties bei disponuoti visa įmonės dokumentacija.

22. Teismas vertino, kad 2014 m. sausio 27 d. protokolas, kuriame atsakovas E. D. kelia klausimÄ â€žKÄ darom su skolomis“ nėra pakankama aplinkybė daryti iÅ¡vadÄ , kad jis žinojo realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Tačiau, atsižvelgęs į E. D. įstatyme numatytÄ pareigÄ parengti ir teikti finansinius duomenis Juridinių asmenų registrui, teismas sprendė, kad jis turėjo pareigÄ parengti įmonės balansÄ ir kitus finansinius duomenis už 2013 metus ir juos pateikti Juridinių asmenų registrui, todėl nustačius, kad akcininkas A.

Z. 2014 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu patvirtino metines finansines ataskaitas už 2013 metus, faktiÅ¡kai nuo Å¡io momento E. D. kaip paskirtas teisiÅ¡kai įmonės vadovas žinojo apie įmonės finansinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko sprendime akcininkas patvirtino, jog įmonės nuostolis (219 243 Lt) perkeliamas į kitus Å«kinius metus. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad E. D. disponavo įmonės finansiniais duomenimis bei galėjo spręsti įmonės nemokumo klausimÄ ir turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes parengti finansinius duomenis yra vadovo pareiga.

Atsižvelgęs į Å¡iÄ aplinkybę, teismas sprendė, kad nuo 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas E. D. pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu yra solidariai atsakingas su atsakovu A. Z. už įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ .

23. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovė pripažino faktÄ dėl duomenų perdavimo bei neįrodinėjo, kokie kiti konkretÅ«s duomenys jai nebuvo perduoti, bei neįrodė, kad dėl konkrečių jai neperduotų dokumentų įmonei padaryta žala, teismas nenustatė atsakovo E. D. ir/ar kitų valdymo organų neteisėtų veiksmų ar pažeidimo įvykdant nurodytÄ pareigÄ , taip pat nenustatė, kad ieÅ¡kovė dėl to bÅ«tų patyrusi žalÄ .

24. Teismas nurodė, kad atsakovÄ E. D. paskyrus įmonės direktoriumi, jis ėmėsi veiksmų tam, kad bÅ«tų galima keisti iÅ¡ esmės neveikiančios įmonės padėtį, nes gavusi pinigų vykdant statybos rangos darbus, ieÅ¡kovė UAB „Elektrėnų Å¡vara“ atsiskaitė su kreditoriais, nors, kaip nustatyta nutartyje pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžiant atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , numatytÄ CK 6.9301 straipsnyje. Teismas sprendė, kad atsakovas E. D. siekė atkurti bendrovės mokumÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovas negali ir neprivalo užtikrinti, kad bendrovė veiktų pelningai, nes kartais dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių tai objektyviai neįmanoma, vadovas tik privalo organizuoti bendrovės veiklÄ taip, kad Å¡i veikla atitiktų protingo verslininko standartÄ .

25. Teismas, remdamasis liudytojo A. D. paaiÅ¡kinimais, darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl akcininko A. Z. valdomų kitų įmonių neatsiskaitymo su UAB „Statybų kodas“ užsakovas laiku neatsiskaitinėjo su UAB „Elektrėnų Å¡vara“. Nustatęs, kad Å¡iame etape A. Z. faktiÅ¡kai vadovavo įmonės veiklai bei valdė turtÄ , formaliai vadovo pareigas atliekantis atsakovas E. D. atsiskaitymo su kreditoriais klausimų įmonėje negalėjo spręsti, jo vardu veikė akcininkas, todėl pasirinkti atsiskaitymo su kreditoriais organizavimo tvarkos jis negalėjo, nes E. D. iÅ¡ esmės dirbo statybose, kad įmonės turtinė padėtis pagerėtų, tačiau to padaryti buvo neįmanoma, kadangi įmonė buvo nemoki, daug metų jÄ nerÅ«pestingai ir nuostolingai valdė V. Ž. ir apie tai žinojo akcininkas.

26. Teismas, nustatęs, kad iki 2013 m. gruodžio 9 d. bendrovės vadovas V. Ž. turėjo pareigÄ vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei nustatęs nesÄ Å¾iningus įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu akcininko veiksmus, sprendė, kad V. Ž. ir A. Z. atsakomybė subsidiari. Teismas konstatavo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ kreditorinių įsiskolinimų lentelė, patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis sudarė 23 642,48 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo V. Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. Z..

27. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo faktinis bendrovės vadovas buvo atsakovas A. Z., įmonė ir jos kreditoriai Å¡iuo laikotarpiu patyrė 74 768,34 Eur žalos. Dalį žalos dydžio – 38 647,95 Eur, kuri susidarė iki 2014 m. balandžio 30 d., turi pareigÄ atlyginti atsakovas A. Z., o kitÄ dalį žalos, t. y. 36 120,39 Eur (susidariusi po 2014 m. balandžio 30 d. akcininko sprendimo, kai atsakovui E. D. atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), turi atlyginti solidariai atsakovai A. Z. ir E. D..

28. Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo patikslinimÄ , kuriuo pradinė ieÅ¡kinio reikalavimo suma sumažinta 22 887,86 Eur suma, proporcingai mažino pirmame etape patirtÄ Å¾alÄ 24 procentais ir priteisė 17 967,80 Eur sumÄ už šį laikotarpį iÅ¡ atsakovo V. Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. Z.. Už antrÄ laikotarpį paskaičiuotÄ 74 768,34 Eur žalos dydį teismas taip pat proporcingai sumažino 24 procentais iki 56 823,94 Eur ir 29 372,44 Eur žalos priteisė iÅ¡ atsakovo A.

Z., o 27 451,50 Eur žalos atlyginimÄ priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. Z. ir E. D.. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 29. Atsakovas A. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas A. Z. buvo pripažintas faktiniu bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. Z. buvo priteista subsidiariai 17 967,80 Eur žalai atlyginti; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

Z. buvo priteista 29 372,44 Eur žalai atlyginti; ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. Z. buvo solidariai priteista 27 451,50 Eur žalai atlyginti, bei, atsižvelgiant į tai, priimti naujÄ sprendimÄ kitų atsakovų atžvilgiu; iÅ¡ naujo perskirstyti Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo A. Z. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 6 050 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 30.1. Visais bendrovės dokumentais disponavo, juos perdavė ir (ar) turėjo perduoti bendrovės direktoriai, o ne bendrovės akcininkas, todėl Å¡ių veiksmų atlikimui atsakovas A. Z. neturėjo įtakos. 30.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad akcininkas A. Z. buvo faktinis bendrovės vadovas nuo 2013 m. gruodžio 9 d. Å i iÅ¡vada padaryta remiantis vien tik bylos baigtimi suinteresuoto atsakovo E. D. parodymais, taip pat bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo A.

D. antriniais parodymais. Atsakovo A. Z. kaip akcininko priimti sprendimai nepagrįstai priskirti direktoriaus kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad vienintelio akcininko galimybės priimti strateginius įmonės veiklos sprendimus ir duoti privalomus nurodymus bendrovės valdymo organams yra pakankamas pagrindas pripažinti jį faktiniu vadovu. Bendrovės vadovas atlieka kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimo veiksmus, o dalyvis ir (ar) dalyvių susirinkimas priima su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius sprendimus.

BÅ«tent pastariesiems turėjo bÅ«ti priskirti atsakovo A. Z. veiksmai. 30.3. IeÅ¡kovė į bylÄ bendrovės akcininkÄ A. Z. įtraukė atsakovu ir prašė jį pripažinti faktiniu bendrovės vadovu neturėdamas objektyvių ir pagrįstų pagrindų. Atsakovas A. Z. neturėjo jokių priėjimų prie įmonės finansų, todėl jis negali bÅ«ti laikomas faktiniu bendrovės vadovu, kadangi, nevaldant įmonės finansų, iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vykdomos bendrovės vadovo funkcijos. 30.4.

Liudytojas A. D., duodamas parodymus, atskleidė labai smulkias bendrovės veiklos detales, kurias galėjo sužinoti tik iÅ¡ savo sÅ«naus E. D., o tai taip pat paneigia bet kokias interpretacijas, jog E. D. buvo tik formalus bendrovės vadovas. Bendrovės veiklos pirminiai dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, sutartys, įsakymai ir kt.) patvirtina, kad E. D. vadovavo bendrovė kasdieninei veiklai. E. D. pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, atsiliepimai į kitas inicijuotas bylas patvirtina, jog jis buvo faktinis įmonės vadovas.

Buvusi bendrovės buhalterė L. L. civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad direktorius E. D. buvo realus įmonės vadovas, kuris valdė visus įmonės finansus ir tik jis priiminėjo su finansais susijusius sprendimus. 30.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nevertino E. D. parodymų, o tik rėmėsi keliais jo deklaratyviais teiginiais. Tačiau byloje yra nustatyta, kad E. D. tapus direktoriumi iki tol bendrovės vykdyta ritualinių paslaugų veikla buvo sustabdyta ir bendrovė iÅ¡ esmės vykdė tik statybų veiklÄ .

Atsakovas E. D. iš pradžių teigė, kad jam tapus direktoriumi nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, tačiau vėliau nurodė, kad jam buvo perduoti bendrovės dokumentai, tačiau teigė, kad jie buvo netvarkingi. 30.6. Atsakovas A. Z. nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl akcininko valdomų kitų įmonių neatsiskaitymo su UAB „Statybų kodas“ užsakovas laiku neatsiskaitinėjo su UAB „Elektrėnų švara“, nes tokia išvada grindžiama tik bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo A.

D. pakeistų antrinių parodymų pagrindu, kurie neatitinka tikrovės, nes atsakovo valdomos įmonės neturėjo jokių verslo santykių su UAB „Statybų kodas“. 30.7. Byloje nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir (ar) žinojimas apie įmonės nemokumÄ . Teismo iÅ¡vados, kad atsakovas A. Z. apie įmonės nemokumÄ sužinojo vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. yra deklaratyvios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas apie įmonės nemokumÄ sužinojo vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. remdamasis tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, tačiau toks prejudicinis faktas nustatytas nebuvo. 30.8.

Byloje neįrodyta, kada konkrečiai bendrovė tapo nemoki. Atsakovas pažymi, kad nei nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo, nei civilinėje byloje, kurioje bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nei bendrovės bankroto byloje nebuvo nustatytas tikslus bendrovės tapimo nemokia momentas, kadangi Å¡iai aplinkybei konstatuoti iÅ¡ esmės buvo vertinti tik bendrovės balanso duomenys, tačiau neįvertinti pradelsti įsipareigojimai. 30.9. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės akcininku, neturėjo teorinės galimybės nustatyti jos mokumÄ /nemokumÄ .

Akcininkas, 2012 m. balandžio 5 d., 2013 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. sprendimais patvirtinęs metines finansines ataskaitas, neturėjo objektyvios galimybės Å¡ių duomenų pagrindu spręsti dėl bendrovės mokumo ar nemokumo. Pirminiais apskaitos dokumentais, sutartimis, įmonės veiklos vykdymo einamaisiais dokumentais, kurie pagal kasacinio teismo praktikÄ turi bÅ«ti vertinami, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo/nemokumo, A. Z. nedisponavo, nes tokiais dokumentais disponuoja ir už juos atsako įmonės direktorius ir buhalteris. 30.10.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo bendrovės padarytÄ 27 944,63 Eur žalÄ UAB „Ledranga“. Å i skola kildinama iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1852-424/2014, tačiau atsakovas apie Å¡iÄ bylÄ sužinojo tik tada, kai buvo inicijuota civilinė byla dėl žalos atlyginimo, todėl dėl bendrovės 27 944,63 Eur skolos UAB „Ledranga“ atsakingu asmeniu gali bÅ«ti pripažintas tik E. D., kuris ne tik vykdė verslo santykius su UAB „Ledranga“, tačiau byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. 30.11.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu sumažintÄ ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ . Toks sumažintos ieÅ¡kinio reikalavimo sumos paskirstymas yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime minimų Å irvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-340-522/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-158-533/2017 turinys atskleidžia, jog Å¡iais procesiniais sprendimais iÅ¡ UAB „Statybų kodas“ bendrovei priteista 22 887,86 Eur skola susidarė 2014 m. rugpjūčio mėn., kai įmonei vadovavo E. D., todėl atitinkamai Å¡ia suma turėjo bÅ«ti mažinama ne abiejų etapų, o tik antrojo etapo metu (kai bendrovei vadovavo E. D.) bendrovei padaryta žala.

31. Atsakovas E. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria jis buvo pripažintas solidariai atsakingu už ieÅ¡kovės BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ 27 451,50 Eur nuostolius ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ ieÅ¡kinį E. D. atžvilgiu atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, ir pripažinti Å¡ias iÅ¡laidas bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidomis, kurios apmokamos Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

32. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 32.1. Pripažinus, kad nuo 2013 m. gruodžio 9 d. faktiniu bendrovės vadovu buvo A. Z., formaliam vadovui (E. D.) už kilusiÄ Å¾alÄ atsakomybės taikyti nebuvo pagrindo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nuo 2013 m. gruodžio 9 d. visus strateginius sprendimus priimdavo faktinis vadovas, o E. D. tik vykdydavo akcininko nurodymus. Tai savaime Å¡alina atsakovo, kaip formalaus vadovo, atsakomybę. 32.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad E. D. eiti vadovo pareigas sutiko įkalbėtas tėvo, pats sprendimų nepriimdavo, o vykdydavo akcininko nurodymus ir buvo jo kontroliuojamas.

Tai reiÅ¡kia, kad tarp A. Z. ir E. D. buvo faktiÅ¡kai susiklostę pavaldumo santykiai. Byloje pripažinta, kad E. D. buvo atsakingas už vienÄ iÅ¡ bendrovės sričių (statybas), bet ne už visÄ Ä¯monės veiklÄ . Vadovui priskirtinas pareigas, susijusias su visos įmonės valdymu, atsakovas vykdė tik formaliai (pasiraÅ¡ydavo reikiamus dokumentus), tačiau įmonės turto nevaldė, jo neskirstė ir su turtu susijusių sprendimų nepriiminėjo. Atsakovas neturėjo galios įmonėje priimti sprendimo dėl bankroto bylos inicijavimo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, E. D. neveikimo, nesant kontroliuojančio asmens nurodymo, negalima laikyti neteisėtu. Atsakovas, prieÅ¡ pradėdamas dirbti bendrovės direktoriumi, vadovavimo patirties neturėjo, dirbo kÅ«rybinį darbÄ . PrieÅ¡ pradėdamas dirbti atsakovas žinojo, kad pačiam sprendimų priimti nereikės, iÅ¡ esmės reikės tik vykdyti įmonės savininko ir faktinio vadovo (A. Z.) nurodymus (dėl Å¡ios priežasties jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai). 32.3. Atsakovas nesutinka, kad 2014 m. balandžio 30 d. patvirtinus metines ataskaitas jam turėjo tapti žinoma, kad įmonė yra nemoki.

Remiantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 2 dalimi, finansinių ataskaitų rinkiniai yra tik dalis duomenų, iÅ¡ kurių sprendžiama apie įmonės mokumÄ /nemokumÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien iÅ¡ finansinių ataskaitų duomenų atsakovas turėjo suprasti apie tai, kad jis privalo įmonei kelti bankroto bylÄ . 32.4. Jeigu pritarus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad už žalÄ , kilusiÄ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi atsakyti faktinis ir formalus vadovas solidariai, tokiu atveju reiktų pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo tenkančiÄ Å¾alÄ , kadangi bankroto administratoriaus susigrÄ Å¾inta iÅ¡ skolininko UAB „Statybų kodas“ 22 887,86 Eur suma turėtų bÅ«ti mažinama bÅ«tent laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo padaryta žala.

33. Atsiliepime į atsakovo A. Z. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 33.1. AtsakovÄ E. D. paskyrus bendrovės direktoriumi jam buvo perduotas įmonės anspaudas ir generatorius nuo prisijungimo prie bendrovės bankinių sÄ skaitų. Bendrovės dokumentų ir turto atsakovui E. D. niekas neperdavė ir jis jais nedisponavo.

Dalis turto buvo vienintelio akcininko A. Z. vadovaujamos įmonės žinioje. Teiginys, kad A. Z. neturėjo jokios esminės įtakos valdant bendrovės dokumentus ir turtÄ bei juos perduodant bankroto administratoriui yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 33.2. Atsakovas E. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad dirbdamas bendrovės direktoriumi savarankiÅ¡kai daugumos sprendimų nepriiminėjo, o tik vykdė atsakovo A. Z. ir savo tėvo A. D. nurodymus. SavarankiÅ¡kumÄ E. D. turėjo tik statybų sektoriuje ir iÅ¡ esmės dirbo kaip statybų vadovas. 33.3.

Aplinkybė, kad bendrovės direktorius E. D. atliko formalius bendrovės direktoriaus pareigas atitinkančius veiksmus ir kai kuriuos faktinius bendrovės direktoriaus pareigas atitinkančius veiksmus, nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas A. Z. buvo bendrovės faktinis vadovas tam tikrÄ laikotarpį, kadangi tuo metu jis priėmė bendrovei svarbiausius sprendimus ir nuo jo sprendimų priklausė bendrovės veikla. Operacijos, atliekamos su bankų sÄ skaitomis, iÅ¡ esmės yra formalus veiksmas ir faktiÅ¡kai yra svarbu, kas priima sprendimus dėl Å¡ių operacijų atlikimo.

Todėl teiginys, kad A. Z. negali bÅ«ti laikomas faktiniu bendrovės vadovu, nes neturėjo priėjimo prie bendrovės banko sÄ skaitų, yra nepagrįstas. Nurodymas atlikti bendrovės turto inventorizacijÄ , darbuotojo skyrimas dirbti tam tikrose pareigose, bendrovės lėšų panaudojimo praktika, rÅ«pinimasis bendrovės apyvartinėmis lėšomis yra bendrovės vadovo, o ne akcininko kompetencijos sritis. Visos UAB „Elektrėnų Å¡vara“ pasiskolintos lėšos priklausė su bendrovės vieninteliu akcininku susijusioms bendrovėms (A.

Z. buvo Å¡ių bendrovių vadovas) arba jam asmeniÅ¡kai. Skolintis lėšas iÅ¡ trečiųjų asmenų ar iÅ¡ bendrovės akcininko nėra neteisėta, tačiau žinant kaip lėšas skirstė atsakovas A. Z. tarp jam priklausančių ir (ar) jo vadovaujamų bendrovių yra akivaizdu, kad jis jose turėjo absoliučiÄ vadovavimo galiÄ . 33.4. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad bendrovė neatsiskaitinėjo su darbuotojais nuo 2008 m. gruodžio 31 d., su valstybės biudžetinėmis įstaigomis nuo 2011 m. rugsėjo 25 d., kad vienintelis bendrovės akcininkas A.

Z. savo sprendimais 2013 m., 2014 m. perkėlinėjo didžiulius bendrovės patiriamus nuostolius į sekančius metus, kad pagal bendrovės metinių balansų duomenis įmonės finansinė padėtis kiekvienais metais blogėjo, kad bendrovės darbuotoja (buhalterė) inicijavo bendrovės bankroto procesÄ , teigti, kad bendrovė nebuvo nemoki, yra neatsakinga. 33.5. Nepagrįstas atsakovo A. Z. argumentas, kad jis neturėjo teorinės galimybės nustatyti bendrovės mokumo/nemokumo. Atsižvelgiant į tai, kad A.

Z. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, akivaizdu, kad jis galėjo be didelių pastangų disponuoti visais bendrovės dokumentais. Byloje nustatytos aplinkybės, kad spręsdamas kitus bendrovės valdymo klausimus A. Z. šį bendrovės valdymo instrumentÄ (vienintelio akcininko sprendimÄ ) sėkmingai naudojo. 33.6. Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl to, kad skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo A. Z. priteista bendrovei padaryta 27 944,63 Eur žala dėl susidariusio įsiskolinimo UAB „Ledranga“. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalÄ iÅ¡ kaltų dėl jos atsiradimo asmenų, neiÅ¡skyrė žalos kilimo Å¡altinių ir neskirstė žalos pagal tai, iÅ¡ kokių sandorių ji yra kilusi. 33.7.

IeÅ¡kovė nusprendė sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , gavusi dalį lėšų bankroto proceso eigoje. MinėtÄ sumÄ (22 887,86 Eur) BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ atgavo inicijavusi procesÄ bankroto proceso metu, todėl nėra svarbu, iÅ¡ kokio ir kada sudaryto ar įvykdyto sandorio Å¡ios lėšos kilo ir neteisinga mažinti tik tÄ dalį bendrovei padarytos žalos, kuri buvo padaryta užginčytu sandoriu.

34. Atsiliepime į atsakovo E. D. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 34.1. Atsakovas E. D. turėjo pareigÄ inicijuoti bendrovės bankroto procedÅ«rÄ . Jis turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti bendrovės finansinę situacijÄ nuo 2014 m. balandžio 30 d., kai vienintelis bendrovės akcininkas patvirtino metines finansines ataskaitas už 2013 metus, ir inicijuoti bendrovei bankroto procedÅ«rÄ ar spręsti klausimÄ dėl bendrovės mokumo atstatymo. 34.2.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis buvo formalus bendrovės vadovas. Skundžiamame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kina, kad bendrovę nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo valdė akcininkas atsakovas A. Z., o E. D. buvo formalus bendrovės vadovas. Nuo 2014 m. balandžio 30 d. apeliantas E. D., kaip ir atsakovas A. Z., turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti bendrovės finansinę situacijÄ ir, nesant galimybės atstatyti bendrovės mokumÄ , inicijuoti bankroto procesÄ . 34.3.

Dėl 22 887,86 Eur sumos, gautos bankroto byloje, paskirstymo ieÅ¡kovė remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į atsakovo A. Z. apeliacinį skundÄ .

35. Atsiliepime į atsakovo A. Z. apeliacinį skundÄ atsakovas E. D. praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 35.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Z. nuo 2013 m. gruodžio 9 d. pripažino faktiniu bendrovės vadovu, kadangi Å¡ios iÅ¡vados yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik E. D. ir jo tėvo A. D. parodymais, kaip teigiama A. Z. apeliaciniame skunde. 35.2. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl buvimo faktiniu vadovu, atsakovas A.

Z. nepateikė naujų aplinkybių, o iÅ¡ esmės rėmėsi argumentais, anksčiau iÅ¡dėstytais jo procesiniuose dokumentuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 35.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. D., eidamas direktoriaus pareigas, pats savarankiÅ¡kai sprendimų nepriiminėjo ir tik vykdė akcininko nurodymus, tuo tarpu esminę įtakÄ Ä¯monės valdymui darė bÅ«tent A. Z.. 35.4. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų solidariÄ E. D. atsakomybę, tai skirstant žalÄ kiekvienam skirtingų asmenų vadovavimo laikotarpiui, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad bankroto administratoriaus iÅ¡ UAB „Statybų kodas“ atgauta suma, kuria buvo sumažinta bendra žalos suma, UAB „Statybų kodas“ turėjo bÅ«ti sumokėta 2014 m. rugsėjo 6 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ E. D. ir A.

Z. atsako solidariai. Taigi, Å¡iuo atveju sutiktina su A. Z. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ia suma sumažino bendrÄ Å¾alos sumÄ .

36. Atsiliepime į atsakovo E. D. apeliacinį skundÄ atsakovas A. Z. praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Elektrėnų Å¡vara“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“, administravimui skirtų lėšų apeliacinės instancijos teisme patirtas papildomas 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo paruoÅ¡imÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 36.1. Atsakovas E. D. buvo tiek formalus, tiek realus bendrovės vadovas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovÄ A.

Z. faktiniu vadovu, iÅ¡ esmės pasirėmęs tik paties atsakovo E. D. teiginiais ir jo tėvo A. D. antriniais parodymais, nors byloje esantys objektyvÅ«s duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . 36.2. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti atsakovÄ faktiniu bendrovės vadovu, iÅ¡ esmės rėmėsi tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimu bei trijų panaudos sutarčių, sudarytų dalyvaujant atsakovui A. Z. kaip kitos įmonės UAB „Lentvario komunalinis Å«kis“ direktoriui, sudarymo faktu, tačiau tokie argumentai nepatvirtino, kad atsakovas A.

Z. virÅ¡ijo savo kaip akcininko kompetencijÄ ir sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas. 36.3. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė reikÅ¡mingų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas buvo faktinis bendrovės vadovas. Atsakovas, nors ir turėdamas ribotas galimybes, pateikė į bylÄ visumÄ objektyvių ir įvairiapusių įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovės formalÅ«s direktoriai buvo ir faktiniai vadovai, o jis neatliko jokių vadovui priskirtinų funkcijų. 36.4.

Aplinkybę, kad E. D. atliko savo kaip direktoriaus funkcijas, patvirtina kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir tripliku į bylÄ pateikti duomenys, kurie buvo administratoriaus žinioje ir kurie leido daryti iÅ¡vadÄ , kad pats administratorius žinojo, jog bendrovės direktorius E. D. realiai atliko vadovo funkcijas. 36.5. Atsakovas E. D. buvo realus bendrovės vadovas, todėl civilinė atsakomybė dėl jo vadovavimo metu žalos padarymo bendrovei turėtų bÅ«ti taikoma bÅ«tent jam. Nepagrįsti ir atmestini atsakovo E. D. apeliacinio skundo argumentai, kad jo atžvilgiu civilinė atsakomybė visai neturėtų bÅ«ti taikoma.

37. Atsakovas A. Z. pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydamas prijungti juos prie bylos, patenkinti jo apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo E. D. apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Elektrėnų Å¡vara“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“, administravimui skirtų lėšų papildomai priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų paruoÅ¡imÄ . Atsakovas teikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, nurodydamas, kad tai yra naujausia kasacinio teismo praktika tokio pobÅ«džio civilinėse bylose, kuri reikÅ¡minga nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių atžvilgiu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant atsakovų apeliacinių skundų ribų. Dėl atsakovo A. Z. papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 39. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, be absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo, sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Å ie apeliacinio skundo elementai suformuluojami pačiame apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnis), kuris paduodamas per įstatyme nustatytÄ trisdeÅ¡imties dienų terminÄ nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui ir apeliacinį skundÄ priėmus, jo faktinis ir teisinis pagrindai jau nebegali bÅ«ti tikslinami ar pildomi, apeliacinis procesas vyksta pagal paduotame apeliaciniame skunde suformuluotÄ faktinį ir teisinį pagrindÄ (CPK 323 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo A. Z. papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turiniu, nustatė, kad juose atsakovas pateikia papildomų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ pagrindžiančių argumentų, papildomai vertina bylos duomenis ir pan. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais siekia papildyti apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti Å¡iuos atsakovo papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Dėl ginčo esmės 41. BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ bankroto administratorius, gindamas kreditorių teises, byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bendrovės akcininkui A. Z. ir buvusiems bendrovės vadovams V. Ž. ir E. D. dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ nesilaikymu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavo bendrovės nemokumo susidarymo momentÄ (2011 m. gruodžio 31 d.) ir priteisė iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo V.

Ž. jo vadovavimo laikotarpiu (iki 2013 m. gruodžio 9 d.) padidėjusiÄ bendrovės skolų sumÄ subsidiariai su bendrovės akcininku A. Z.. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ vienintelio akcininko A. Z. nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. padidėjusiÄ bendrovės skolų sumÄ ir solidariai iÅ¡ bendrovės akcininko A. Z. ir buvusio bendrovės vadovo E. D. priteisė nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėjusiÄ bendrovės skolų sumÄ . Pirmosios instancijos teismas padarytos žalos sumÄ sumažino 22 887,86 Eur suma, kuri BUAB „Elektrėnų Å¡vara“ naudai buvo priteista ir iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ bendrovės skolininko bei kuria ieÅ¡kovė sumažino savo ieÅ¡kinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiavęs, kad žala dėl šios priežasties sumažėjo 24 procentais, šia dalimi proporcingai sumažino visas iš atsakovų priteistinas žalos atlyginimo sumas.

42. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bendrovės akcininkas A. Z. ir buvęs bendrovės vadovas E. D.. Teisėjų kolegija, apibendrindama apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skiria Å¡iuos klausimus, į kuriuos bÅ«tina atsakyti vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagal apeliaciniuose skunduose suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus:

1) ar pirmosios instancijos teismas nustatė teisingÄ UAB „Elektrėnų Å¡vara“ nemokumo momentÄ ;

2) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bendrovės akcininko A. Z. pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir nustatė teisingÄ Å¡ios pareigos atsiradimo momentÄ ;

3) ar bendrovės akcininkas A. Z. skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo pripažintas faktiniu bendrovės vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d.;

4) ar skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota buvusiam bendrovės vadovui E. D. nuo 2014 m. balandžio 30 d. kilusi pareiga inicijuoti bankroto bylÄ ;

5) ar į žalos atlyginimo sumÄ pagrįstai įskaičiuota 27 944,63 Eur suma;

6) ar pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė ieÅ¡kovės sumažintus ieÅ¡kinio reikalavimus. Dėl bendrovės nemokumo momento 43. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 1 d.), apibrėžia, kad įmonės nemokumas – bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 4 straipsnio 1–3, 5 punktai nustato, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnyje iÅ¡vardinti asmenys gali pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrÄ Å¾ina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos, ir dėl Å¡ios priežasties antstolis grÄ Å¾ino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d., buvo numatyta galimybė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tais atvejais, kai įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

44. Pagal Ä®BÄ® nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, turėjo įmonės vadovas ir jos dalyviai. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės vadovas. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

45. Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Žala kreditoriams dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylÄ atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis).

46. Kaip ne kartÄ pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Ä®monės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

47. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo bÅ«sena aiÅ¡kinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumo aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad juridinis asmuo yra susidÅ«ręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais keliÄ vykdyti įprastÄ Å«kinę komercinę ar kitÄ Ä¯statuose apibrėžtÄ veiklÄ ir reikalaujančiais kraÅ¡tutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklÄ ir likviduojant jį per bankroto procedÅ«rų vykdymÄ .

Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiÅ¡kinami kaip reiÅ¡kiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ , t. y. negalėjimÄ nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. BÅ«tinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo bÅ«senos požymio, elementas – sistemiÅ¡kumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo bÅ«senos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi bÅ«ti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas.

Sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobÅ«džiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliÅ¡kumas, struktÅ«ra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktÅ«ra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti Å¡ių įsipareigojimų patenkinimÄ ir kt.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybės, jog UAB „Elektrėnų Å¡vara“ nuo 2011 m. buvo nemoki ir vadovai bei akcininkas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra prejudiciniai faktai, nustatyti teismo nutartyje pripažinti bankrotÄ tyčiniu, todėl jų nereikia įrodinėti.

49. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso normÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

50. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016 UAB „Elektrėnų Å¡vara“ bankrotas pripažintas tyčiniu kaip atitinkantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus požymius (atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos).

Matyti, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo ir nagrinėjamos bylos Å¡alys. IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, be kita ko, nurodė, jog „<…> UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovams ir akcininkui jau nuo 2011 m. buvo žinoma apie bendrovės itin sudėtingÄ finansinę padėtį, vėliau ir nemokumÄ , negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, iÅ¡ kurių ir pirmosios eilės (darbuotojai), – tačiau Å¡ie asmenys beveik keturis metus nevykdė įstatymuose numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo“.

51. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalyku buvo Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių nustatymas. Tam buvo aktualu įvertinti, ar buvo vykdomas įstatymo reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo. Lietuvos apeliacinis teismas byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡samiai analizavo Å¡ias įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – bendrovės veiklos duomenis, įrodymus apie pradelstus įsipareigojimus (tarp jų darbuotojams).

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad 2011 metais bendrovės finansinė padėtis buvo itin sudėtinga, kad apie tai nuo 2011 m. žinojo bendrovės vadovai ir akcininkai, tačiau jie beveik keturis metus nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybes dėl UAB „Elektrėnų Å¡vara“ nemokumo ir vadovų bei akcininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pripažino prejudiciniais faktais, nustatytais teismo nutartyje pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nustatydamas tikslų bendrovės nemokumo momentÄ , vertino, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo su Å¡ia aplinkybe nesutikti. Å iai iÅ¡vadai pagrįsti teisėjų kolegija pateikia iÅ¡samų byloje surinktų įrodymų apie įmonės veiklÄ Ä¯vertinimÄ .

53. Iš įmonės darbuotojos vyr. buhalterės L. L. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių matyti, kad pagrindinės bendrovės veiklos sritys buvo ritualinių paslaugų teikimas, aplinkos tvarkymas ir nepavojingų atliekų rinkimas. Nuo 2010 m. spalio mėn. įmonė kaip subrangovas vykdė gaisro likvidavimo darbus rangovui UAB „Irdaiva“ Žaizdrių kaime, Trakų rajone, dėl to buvo priimti nauji darbuotojai, įmonėje 2011 metais iš viso dirbo 17 darbuotojų.

Tačiau įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, nes 2011 m. buvo sustabdyti gaisro padarinių likvidavimo darbai. 2012–2013 m. įmonė nesėkmingai dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose. 2018 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. Z. nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti, kai apie 2011 m. Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ perimti miesto tvarkymo darbus, kuriuos anksčiau vykdė UAB „Elektrėnų Å¡vara“.

Aplinkybės, kad įmonės finansinė padėtis 2011 m. smarkiai pablogėjo, matomos iÅ¡ 2010–2011 metų balansų. Antai, iÅ¡ 2010 m. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 157 704 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 122 631 Lt ir gavo 759 Lt pelno. Tačiau 2011 m. įmonė patyrė itin didelį (lyginant su kapitalu ir turimu turtu) nuostolį, sudarantį net 86 805 Lt. Tuo bÅ«du nuosavas kapitalas pasiekė neigiamÄ reikÅ¡mę (– 52 491 Lt). Turimo turto vertė sumažėjo iki 107 567 Lt (iÅ¡ kurio net 59 886 Lt sudarė trumpalaikis turtas).

Tuo tarpu itin ženkliai iÅ¡augo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – jie sudarė net 160 058 Lt. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2011 m. nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams (1 t., b. l. 53). Apie tai, kad nuo 2011 m. nebuvo lėšų darbuotojams mokėti atlyginimÄ , patvirtino ir tuometinis bendrovės vadovas V. Ž. 2013 m. birželio 2 d. paaiÅ¡kinime. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pripažinti bankrotÄ tyčiniu nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. rugsėjo 25 d. bendrovė turėjo skolÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, sudarančiÄ 1 030,24 Eur, kuri nuolat augo (2011 m. spalio 19 d. sudarė 2 875,31 Eur).

Šioje teismo nutartyje nurodytos ir tos aplinkybės, kad bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su dar 2008 m. gruodžio 31 d. atleista darbuotoja J. B. ir liko jai skolinga 1 199,62 Eur, taip pat bendrovė neatsiskaitė su 2011 m. atleistais kitais darbuotojais B. M. ir A. J.. 2011 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko A. Z. sprendimu dėl blogos finansinės padėties 50 proc. buvo sumažintas direktoriaus darbo užmokestis už 2011 m. gegužės mėn. Iš BUAB „Elektrėnų švara“ patikslintos kreditorinių įsiskolinimų lentelės (5 t., b. l. 44–49) matoma, kad 2011 m. buvo pradelsti įsipareigojimai UAB „Subtilija“, UAB „Būsto pasaulis“, UAB „Omnitel“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir kt.

54. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai įgavo ilgalaikį, rimtÄ ir sisteminį pobÅ«dį jau 2011 m. pabaigoje. Nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės turimas turtas, kurio didesnioji dalis buvo trumpalaikis turtas, ypač atsižvelgiant į 2011 m. patirto nuostolio dydį, bÅ«tų pakankamas Å¡iems finansiniams sunkumams spręsti, t. y. įvykdyti pradelstus įsipareigojimus ir toliau tinkamai vykdyti einamuosius įsipareigojimus.

Jokių prielaidų, kad bendrovė galėtų atstatyti pelningÄ veiklÄ taip pat nebuvo. Å iÄ aplinkybę patvirtina duomenys apie tolesnę bendrovės finansinę padėtį. Nors bylos duomenys rodo, kad bendrovė ir toliau iki 2014 m. pradžios vykdė kitÄ savo veiklos rūšį (teikė ritualines paslaugas), o 2013 m. pabaigoje ėmė vystyti veiklÄ statybų srityje, taip pat bendrovei buvo suteikiama tikra finansinė pagalba paskolomis (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2012 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. UAB „Lentvario komunalinis Å«kis“ suteikė 1 666,54 Eur paskolÄ , žemės Å«kio bendrovė „Žaizdras“ suteikė 8 896,09 Eur paskolų, UAB „Almode“ suteikė 868,86 Eur paskolÄ , A.

Z. suteikė 6 396,42 Eur paskolÄ ), Å¡ios priemonės neatstatė bendrovės mokumo, bet, prieÅ¡ingai, dėl veiklos tęsimo bendrovei kilo dar didesni finansiniai sunkumai. IÅ¡ bylos duomenų matoma, kad jau 2012 m. pradžioje bendrovės finansinė padėtis tapo kritinė, buvo nemokamas darbo užmokestis darbuotojams ir formavosi pradelsti įsiskolinimai daugumai kreditorių. IÅ¡ 2012 m. balanso duomenų matoma, kad Å¡iais metais bendrovė patyrė itin didelį 169 355 Lt nuostolį, daugiau nei dvigubai virÅ¡ijantį balanse apskaityto turto vertę (neigiama nuosavo kapitalo vertė pasiekė – 135 041 Lt).

Atitinkamai turto vertė dar labiau sumažėjo (iki 82 725 Lt), o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma išaugo net iki 217 766 Lt. 2013 m. balanse užfiksuoti dar blogesni finansiniai rodikliai.

55. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d., o prieÅ¡ingus atsakovo A. Z. argumentus atmeta kaip neatitinkančius byloje surinktų įrodymų visumos. Dėl akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir jos atsiradimo momento 56. Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Vadinasi, bendrovei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ ir esant požymiams, nustatytiems Ä®BÄ® 4 straipsnyje, bendrovės vadovas turėjo pareigÄ nedelsdamas veikti, kad mokumas bÅ«tų atstatytas (pvz., praÅ¡yti akcininkÄ padengti nuostolius papildomais įnaÅ¡ais ar pan.) arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . To nepadaręs, bendrovės vadovas veikė neteisėtai ir turi atlyginti kreditorių patirtus nuostolius. Buvęs bendrovės vadovas V. Ž. savo civilinės atsakomybės neneigia.

57. Kaip minėta, pagal Ä®BÄ® nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, turėjo ne tik bendrovės vadovai, bet ir jos dalyviai. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas akcininkų civilinės atsakomybės aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktas).

Todėl kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

58. Vis dėlto, negali bÅ«ti atmetama galimybė, kad bendrovės vadovo ir akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ momentas sutampa. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas nuostatas dėl akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momento, nurodė, kad darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas (ar dėl kitų priežasčių), ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 48 punktas, 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 23 punktas).

59. Pastebėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai akcininko pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ susiaurina tik iki atvejo, kai akcininkas veikė kaip de facto vadovas. Kaip minėta, Ä®BÄ® nuostatos, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, nustatė ne tik bendrovės vadovams, bet ir jos dalyviams. Å i bendrovės dalyvių pareiga nei įstatyme, nei teismų praktikoje, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, nėra siejama vien tik su situacija, kai dalyvis yra de facto bendrovės vadovas.

60. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrįstų argumentų spręsti, jog bendrovės akcininkas A. Z. faktiÅ¡kai apie 2011 m. pabaigoje susiformavusį bendrovės nemokumÄ sužinojo vėliau, nei bendrovės vadovas V. Ž.. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovams ir akcininkui apie bendrovės itin sudėtingÄ finansinę padėtį jau buvo žinoma nuo 2011 m.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir įvairÅ«s nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys. A. Z. ilgÄ laikÄ buvo vienasmenis bendrovės dalyvis, jis nebuvo pasyviu akcininku, buvo įsitraukęs į bendrovės veiklÄ ir ja domėjosi, apie tai liudija jo sprendimas dėl blogos finansinės padėties 50 proc. sumažinti direktoriaus darbo užmokestį už 2011 m. gegužės mėn. Duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismui A. Z. nurodė, kad siekė bendrovės padėties pagerinimo, kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės vadovus dėl galimybės teikti aplinkos tvarkymo paslaugas (paaiÅ¡kinimai 2018 m. vasario 26 d. posėdžio metu).

Be to, jis pats asmeniÅ¡kai ir jo vadovaujamos įmonės teikė finansinę paramÄ bendrovei (žr. Å¡ios nutarties 54 punktÄ ), jis kasmet tvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Vyr. buhalterės L. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės, kad jos darbo UAB „Elektrėnų Å¡vara“ metu vadovui V. Ž. ir akcininkui A. Z. visa finansinė įmonės informacija buvo teikiama periodiÅ¡kai (kas mėnesį), ji informuodavo apie susidariusias skolas darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tiekėjams (informacija buvo teikiama žodžiu, raÅ¡tu ir elektroniniu paÅ¡tu).

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nežiÅ«rint tos aplinkybės, jog A. Z. skundžiamu sprendimu nebuvo pripažintas faktiniu bendrovės vadovu, kai jai vadovavo V. Ž., tačiau iÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad A. Z. aktyviai domėjosi įmonės veikla, jam periodiÅ¡kai buvo teikiama finansinė informacija, taigi jis žinojo apie itin sudėtingÄ finansinę padėtį, todėl jam pareiga inicijuoti bankroto bylÄ kilo tuo pat metu, kaip ir vadovui V. Ž.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė tÄ patį bendrovės vadovo ir akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo momentÄ . Dėl A. Z. pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

64. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė byloje suformulavo materialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti žalos atlyginimÄ ir pripažinti A. Z. faktiniu UAB „Elektrėnų Å¡vara“ vadovu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, be kita ko, pripažino A. Z. faktiniu bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo.

65. Teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovės suformuluotas praÅ¡ymas pripažinti atsakovÄ A. Z. faktiniu bendrovės vadovu neturėtų bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku materialiuoju ieÅ¡kinio reikalavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad akcininko pripažinimas ar nepripažinimas bendrovės faktiniu vadovu pats savaime nesukuria savarankiÅ¡kų teisinių padarinių ir nepadeda apginti galimai pažeistų teisių, todėl neatitinka nei vieno iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje numatytų pažeistos teisės gynimo bÅ«dų.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti A. Z. faktiniu bendrovės vadovu ne siekdama savarankiÅ¡kų teisinių pasekmių, bet grįsdama kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ . Todėl toks ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas pirmosios instancijos teismo neturėjo bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas materialaus pobÅ«džio reikalavimas, o turėjo bÅ«ti kvalifikuojamas kaip kito ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo faktinis pagrindas, atitinkamai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl Å¡io reikalavimo neturėjo bÅ«ti priimamas atskiras teismo patvarkymas.

66. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo A. Z. pareiga inicijuoti bankroto bylÄ kilo dar 2011 m. pabaigoje tuo pagrindu, kad jis, bÅ«damas akcininku, faktiÅ¡kai žinojo apie bendrovės nemokumÄ . Å i jo pareiga iÅ¡liko visÄ laikotarpį iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes bendrovės mokumas nebuvo atstatytas, bet, prieÅ¡ingai, bendrovės finansinė padėtis nuo 2011 m. pabaigos tik blogėjo (žr. Å¡ios nutarties 54 punktÄ ). Apie tolydžio blogėjančiÄ bendrovės finansinę padėtį jam neabejotinai buvo žinoma, nes jis bei jo vadovaujamos bendrovės teikė finansinę paramÄ , jis, kaip akcininkas, tvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus, sprendė dėl nuostolių perkėlimo į kitus finansinius metus ir kt.

Todėl nepriklausomai nuo to, ar A. Z. būtų pripažįstamas faktiniu bendrovės vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo ar ne, jam kyla civilinė atsakomybė už kreditorių patirtus nuostolius kaip asmeniui, laiku neinicijavusiam bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Vadinasi, A. Z. civilinės atsakomybės aspektu neturi esminės teisinės reikšmės įvertinimas, ar jis iš tiesų buvo faktiniu bendrovės vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo.

67. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada pripažinti A. Z. faktiniu bendrovės vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

68. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusÄ , turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

69. Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovas A. Z. nuo 2013 m. gruodžio 9 d. sistemingai ir nuolat vykdė bendrovės vadovui bÅ«dingas funkcijas. Byloje nustatyta, kad A. Z. buvo sutaręs su savo pažįstamu A. D. (E. D. tėvu), kad pastarasis, tuo metu dirbęs statybų bendrovėje UAB „Irdaiva“, padės jam plėtoti verslÄ statybų srityje, o A. D. bus perleista dalis UAB „Elektrėnų Å¡vara“ akcijų (žr., pvz., A. Z. 2015 m. rugsėjo 24 d. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu).

BÅ«tent A. D. pasiÅ«lymu atsakovas A. Z. kaip bendrovės akcininkas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu paskyrė E. D. bendrovės direktoriumi. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad E. D. buvo tik formalus bendrovės vadovas, o bendrovei faktiÅ¡kai vadovavo akcininkas. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad naujajam bendrovės vadovui buvo perduotas bendrovės antspaudas, buvo suteikti prisijungimo prie bankinių sistemų duomenys. E. D. vadovavimo metu bendrovė atsisakė laidojimo paslaugų veiklos ir vykdė tik statybų veiklÄ .

E. D. kaip bendrovės vadovas Å¡ioje veiklos srityje turėjo savarankiÅ¡kumÄ , atstovavo bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Antai, jis priėmė rangos darbams vykdyti reikalingus darbuotojus, sprendė dėl darbo užmokesčio jiems mokėjimo. Jis atstovavo bendrovę teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, pvz., veikė bendrovės vardu rangos santykiuose su UAB „Gabista“ (pasirašė atliktų darbų aktÄ , PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kt., 2 t., b. l. 171–172, 4 t., b. l. 150–155 ), UAB „Ledranga“ (pvz., sprendė su Å¡ia bendrove kilusius nesutarimus, 4 t., b. l. 96–141).

Iš vyr. buhalterės L. L. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių matyti, kad E. D. priimdavo visus finansinius sprendimus. Kad E. D. pats priimdavo finansinius sprendimus, patvirtina ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, kad būtent jo sprendimu vyr. buhalterei buvo išmokamas ne tik einamasis darbo užmokestis, bet ir dengiamas įsiskolinimas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl E. D. kaip vadovo veiksmų privalomus nurodymus būtų davęs akcininkas A.

Z. ar kad E. D. nebÅ«tų buvę prieinami bendrovės finansiniai dokumentai. Tai, kad E. D., jo paties paaiÅ¡kinimais, nebuvo patyręs vadovas, nesidomėjo bendrovės finansine padėtimi, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas faktiniu bendrovės vadovu pripažinti bendrovės akcininkÄ A. Z..

70. Pirmosios instancijos teismas, A. Z. pripažinęs bendrovės faktiniu vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d., rėmėsi aplinkybėmis, kad tam tikri jo atlikti veiksmai buvo nebūdingi akcininkui, o buvo susiję su bendrovės veiklos organizavimu (sprendimai dėl inventorizacijos sudarymo, buvusio direktoriaus V. Ž. įdarbinimo, paskolų bendrovei suteikimo, ritualinių paslaugų teikimo nutraukimo). Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad tokių veiksmų atlikimas nėra pakankamas pripažinti A. Z. faktiniu bendrovės vadovu.

Dėl sprendimo nutraukti ritualinių paslaugų teikimÄ pasakytina, kad toks sprendimas laikytinas vienu svarbiausių, su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusiu, nekasdieniniu sprendimu, kuris kasacinėje jurisprudencijoje priskiriamas bÅ«tent dalyvių, o ne vadovų kompetencijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Todėl sprendimas nutraukti vienÄ iÅ¡ bendrovės veiklos sričių neįrodo akcininko veikimo kaip faktinio bendrovės vadovo.

Tuo tarpu A. Z. sprendimai dėl pavedimo bendrovės vadovui atlikti inventorizacijÄ , paskirti buvusį direktorių į kitas pareigas, nors ir yra bÅ«dingi vadovavimo funkcijai, tačiau nebuvo sistemingi ir nuolatiniai. Aplinkybė dėl akcininko ar jo valdomų kitų įmonių paramos bendrovei paskolomis rodo, kad akcininkas žinojo sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį, tačiau paramos teikimas negali bÅ«ti pripažįstamas faktinio vadovavimo bendrovei veiksmu.

71. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo A. Z. pripažino bendrovės faktiniu vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Z. civilinės atsakomybės aspektu ši išvada neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi, kaip minėta, A. Z. civilinė atsakomybė už kreditorių patirtus nuostolius kyla ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip bendrovės vienasmeniam dalyviui, laiku neinicijavusiam bankroto bylos iškėlimo.

Dėl E. D. nuo 2014 m. balandžio 30 d. kilusios pareigos inicijuoti bankroto bylÄ 72. Dalyvaujantys byloje asmenys neginčija skundžiamojo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo E. D. dėl bankroto bylos neinicijavimo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad bendrovės vadovu 2013 m. gruodžio 9 d. tapęs E. D. galėjo nežinoti realios finansinės situacijos, o apie įmonės finansinę padėtį ir įmonės nemokumo faktÄ sužinojo 2014 m. balandžio 30 d., kadangi jis, kaip vadovas, turėjo parengti metines finansines ataskaitas už 2013 m. ir jas pateikti Juridinių asmenų registrui.

73. E. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ dėl nevykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nuo 2014 m. balandžio 30 d., teigdamas, kad buvo statytinis, atsakė tik už vienÄ bendrovės veiklos sritį (statybinę veiklÄ ), o vadovui priskirtas funkcijas vykdė tik formaliai, įmonės turto nevaldė, su turtu susijusių sprendimų nepriiminėjo, vykdė A. Z. nurodymus.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių E. D. argumentų nepagrįstumÄ patvirtina Å¡ios teismo nutarties motyvai, iÅ¡dėstyti sprendžiant dėl A. Z. pripažinimo bendrovės faktiniu vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. Pabrėžtina, kad E. D. tapus bendrovės vadovu jam kilo įvairios įstatymuose nustatytos pareigos, susiję su bendrovės turto apskaitos organizavimu, bendrovės finansinės padėties stebėjimu, tarp jų ir pareiga bendrovei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ nedelsiant veikti, kad mokumas bÅ«tų atstatytas arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kadangi E. D. turėjo pareigÄ parengti ir teikti įmonės balansÄ ir kitus finansinius duomenis Juridinių asmenų registrui, jis vėliausiai nuo 2014 m. balandžio 30 d., kai akcininkas patvirtino 2013 metų finansinius dokumentus, sužinojo ar privalėjo sužinoti apie bendrovės nemokumÄ . To nepadaręs, atsakovas veikė neteisėtai ir turi atlyginti kreditorių patirtus nuostolius.

75. E. D. akcentuoja, kad jis vykdė pareigas formaliai, prieÅ¡ pradėdamas dirbti bendrovės direktoriumi, vadovavimo patirties neturėjo, dirbo kÅ«rybinį darbÄ . Tokie atsakovo argumentai galėtų bÅ«ti svarbÅ«s kaltės kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymui. Pagal CK 6.248 straipsnį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.

Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ ) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas). Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rÅ«pestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rÅ«pestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankamai akivaizdu, kad atsakovas, tapęs bendrovės vadovu, tačiau nesidomėjęs bendrovės finansine padėtimi ir tuo, ar bendrovė nėra nemoki bei ar savo veikla nesukelia nuostolių kreditoriams, nukrypo nuo rÅ«pestingo vadovo standarto ir veikė nepateisinamai aplaidžiai. Tokio atsakovo neveikimo negali pateisinti jo nurodyti argumentai dėl nepatyrimo, kitų asmenų įtakos, nes bÅ«tent pats vadovas, prieÅ¡ sutikdamas eiti vadovo pareigas, turėtų įvertinti savo turimÄ patirtį, žinias ir apsispręsti, ar jis bus pajėgus tinkamai įvykdyti bendrovės vadovui įstatymuose nustatytas pareigas.

76. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ E. D. žalos atlyginimÄ dėl nevykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nuo 2014 m. balandžio 30 d., nes jo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl 27 944,63 Eur sumos įskaičiavimo į žalos atlyginimo sumÄ 77. Atsakovas A. Z. nesutinka, kad iÅ¡ jo kaip žalos atlyginimas buvo priteista 27 944,63 Eur suma, kuri kildinama iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

78. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

79. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ iÅ¡samius duomenis apie bendrovės įsiskolinimų didėjimÄ laikotarpiu, kai bendrovė buvo nemoki. Tarp Å¡ių duomenų yra informacija, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo pagrindu UAB „Ledranga“ iÅ¡ bendrovės yra priteista 27 944,63 Eur skolos suma, susidariusi pagal 2013 m. gruodžio 9 d. subrangos sutartį, lokalines sÄ matas, atliktų darbų aktus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Å io dydžio UAB „Ledranga“ reikalavimas yra patvirtintas bendrovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi.

80. Nors atsakovas A. Z. nesutinka su minėtos skolos įtraukimu į žalos sumÄ remdamasis tuo, kad už jos susiformavimÄ atsakingas bendrovės vadovas E. D., kad vadovas nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl Å¡ios sumos priteisimo, kad jis, A. Z., nežinojo apie vykstantį teismo procesÄ dėl Å¡ios skolos priteisimo iÅ¡ bendrovės, Å¡ie argumentai nepaneigia priežastinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io. Esminė aplinkybė A. Z. civilinės atsakomybės aspektu yra ta, kad minėta skola susiformavo laikotarpiu, kai jis nevykdė tenkančios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vadinasi, Å¡i skolos suma susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimu. Sprendžiant dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo nėra reikalaujama, kad pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ pažeidęs asmuo bÅ«tų žinojęs apie kiekvienÄ bendrovės nemokumo laikotarpiu naujai susiformavusiÄ skolÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Z., bendrovei esant nemokiai nesikreipęs dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pritaręs bendrovės veiklos tęsimui, priėmęs strateginį sprendimÄ vystyti bendrovės veiklÄ statybų srityje, turi bÅ«ti laikomas atsakingu už Å¡ios veiklos metu kilusius neigiamus finansinius padarinius kreditoriams.

Dėl sumažintų ieÅ¡kinio reikalavimų 81. Apeliacinius skundus padavę asmenys iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos, pasireiÅ¡kusios iÅ¡augusia bendrovės skolų suma, dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. Å¡iame etape bendras iÅ¡augęs skolų dydis sudarė ir įmonė bei jos kreditoriai patyrė 23 642,48 Eur žalÄ . Teismas sprendė, kad yra pagrindas Å¡iÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo V.

Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. Z.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki teismo nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo įmonė ir jos kreditoriai patyrė 74 768,34 Eur žalos. Teismas konstatavo, kad Å¡ios žalos sumos dalis – 38 647,95 Eur – susidarė iki 2014 m. balandžio 30 d. ir ji turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo A. Z., o likusi žalos suma (36 120,39 Eur) solidariai iÅ¡ atsakovų A. Z. ir E. D..

82. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 25 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimo 22 887,85 Eur suma. IÅ¡ Å¡io pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, nes įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ UAB „Statybų kodas“ bendrovės naudai buvo priteista nurodyta skolos suma. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡siieÅ¡kojusi Å¡iuo sprendimu priteistas lėšas turi galimybę iÅ¡ dalies patenkinti savo kreditorių reikalavimus.

83. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, padarytos žalos sumÄ sumažino 22 887,86 Eur ir, apskaičiavęs, kad bendra padarytos žalos suma sumažėjo 24 procentais, Å¡ia dalimi proporcingai sumažino visas iÅ¡ atsakovų priteistinas žalos atlyginimo sumas.

84. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus padavę asmenys nesutinka, nurodydami, kad sumažintos ieškinio reikalavimo sumos paskirstymas yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi teismų procesiniais sprendimais iš UAB „Statybų kodas“ bendrovei priteista 22 887,86 Eur skola susidarė 2014 m. rugpjūčio mėn., kai įmonei vadovo E. D., todėl atitinkamai šia suma turėjo būti mažinama ne abiejų etapų, o tik antrojo etapo metu (kai bendrovei vadovavo E. D.) bendrovei padaryta žala.

85. Teisėjų kolegija tokiems atsakovų argumentams pritaria. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuomet, kai bendrovei, kuri yra faktiÅ¡kai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, tai kiekvienas jų privalo individualiai atsakyti už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

PadarytÄ Å¾alÄ individualizuoja bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kurios liks nepadengtos, atskirais vadovavimo bendrovei laikotarpiais. Skaičiuojant bendrÄ atitinkamu laikotarpiu iÅ¡augusiÄ skolų sumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendrovės veiklos rezultatÄ Å¡iuo laikotarpiu, t. y. ne tik į tai, kiek iÅ¡augo bendra skolų suma, bet ir kokia apimtimi skolos sumažėjo. Todėl tuo atveju, kai nustatoma, kad konkrečiu įmonės veiklos laikotarpiu bendrovė iÅ¡ savo veiklos gavo įplaukų, o ne tik didino bendrÄ skolų dydį, siekiant tinkamai individualizuoti civilinę atsakomybę Å¡ios įplaukos turi bÅ«ti priskiriamos bÅ«tent to laikotarpio bendrovės veiklos rezultatams.

86. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Statybų kodas“ bendrovei priteista 22 887,86 Eur skola susidarė po 2014 m. balandžio 30 d., todėl ieÅ¡kovei sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodyta suma turi bÅ«ti mažinamas po 2014 m. balandžio 30 d. bendrovei ir kreditoriams padarytos 36 120,39 Eur žalos dydis ir solidariai iÅ¡ atsakovų A. Z. ir E. D. turėtų bÅ«ti priteisiamas 13 232,53 Eur žalos atlyginimas. Kitais bendrovės veiklos etapais padarytos žalos dydis neturėtų bÅ«ti mažinamas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo aspektų ir procesinės bylos baigties 87. CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių.

88. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos iÅ¡imtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijÄ , jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimÄ apsaugÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį nustatomas bendrininkavimas siaurÄ ja prasme. Vienas iÅ¡ tokių atvejų – objektyvusis bendrininkavimas, kai pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas. Jokio susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

89. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti bendrovės akcininko ir atitinkamais nemokios bendrovės laikotarpiais jai vadovavusių vadovų objektyvųjį bendrininkavimÄ , kadangi jie, nors ir neveikė turėdami bendrÄ tikslÄ , tačiau kiekvieno iÅ¡ jų neveikimas (bankroto bylos neinicijavimas) iÅ¡ esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo. Jokio protingo pagrindo priskirti atskiras žalos dalis atsakovui A. Z. ir V. Ž. (pastarojo vadovavimo laikotarpiu) bei A. Z. ir E. D. (pastarojo vadovavimo laikotarpiu) nėra.

Dėl Å¡ių priežasčių minėtų asmenų atsakomybė už minėtais bendrovės veiklos etapais padarytÄ Å¾alÄ turėtų bÅ«ti solidari. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. padarytÄ Å¾alÄ priteisė solidariai iÅ¡ A. Z. ir E. D., tačiau neteisingai įvertino, kad atsakovo V. Ž. ir A. Z. atsakomybė už laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. padarytÄ Å¾alÄ yra subsidiari. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 2.50 straipsnyje įtvirtinta subsidiarios atsakomybės taisykle, tačiau ji taikytina tik bendrovės ir jos dalyvio teisiniams santykiams.

Tuo tarpu sprendžiant dėl dalyvio ir bendrovės vadovo bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos solidarios ar dalinės atsakomybės taisyklės.

90. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju negali pakeisti sprendimo ir nustatyti, kad atsakovai žalÄ atlygina solidariai, nes tai reikÅ¡tų apeliacinį skundÄ padavusio atsakovo A. Z. teisinės padėties pabloginimÄ â€“ subsidiari prievolės rÅ«Å¡is yra palankesnė asmeniui nei solidarioji.

91. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovų veiksmuose visas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir priteisė bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės suformuluotÄ praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovÄ A. Z. faktiniu bendrovės vadovu laikė savarankiÅ¡ku materialiuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl Å¡io reikalavimo priėmė atskirÄ patvarkymÄ , taip pat be pakankamo pagrindo A. Z. pripažino bendrovės faktiniu vadovu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai individualizavo kilusiÄ Å¾alÄ ir nepagrįstai bendrovei priteista 22 887,86 Eur skolos suma sumažino visais bendrovės veiklos etapais padarytos žalos dydį.

92. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti keičiamas, iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinant patvarkymÄ dėl A. Z. pripažinimo bendrovės faktiniu vadovu ir priteisiant iÅ¡ atsakovo V. Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. Z. 23 642,48 Eur žalos, padarytos nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., atlyginimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo A. Z. 38 647,95 Eur žalos, padarytos nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., atlyginimo ir priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovo E. D. ir A. Z. 13 232,53 Eur žalos, padarytos nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki teismo nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.

93. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, proporcingai mažindamas žalos atlyginimÄ , pritaikė per didelį žalos atlyginimo mažinimo procentÄ , dėl Å¡ios priežasties priteisė mažesnę bendrÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ (74 791,74 Eur), nei turėjo priteisti pagal jo paties nustatytÄ padarytos žalos sumÄ (75 522,96 Eur). Dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidos ieÅ¡kovė apeliacinio skundo nepadavė. Todėl teisėjų kolegija, siekdama nepabloginti apeliacinį skundÄ padavusio A.

Z. teisinės padėties iÅ¡ jo priteistinÄ bendrÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ mažina 731,22 Eur suma iki pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo sumos (74 791,74 Eur), atitinkamai sumažindama iÅ¡ atsakovo A. Z. priteistinÄ Å¾alos, padarytos nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., atlyginimo sumÄ nuo 38 647,95 Eur iki 37 916,73 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 94. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

95. IeÅ¡kovė, sumažinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 77 828,72 Eur žalos atlyginimo. Å ia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , patenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 74 791,74 Eur žalos atlyginimo priteisimo, sudarantys 96,1 proc. nuo bendros ieÅ¡kinio reikalavimų sumos. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jai priteistina 961 Eur Å¡ių iÅ¡laidų dalis.

96. Iš V. Ž. ir A. Z. priteisiama 23 642,48 Eur suma sudaro 31,61 proc. patenkintų reikalavimų sumos. Ši ieškovės patirtų išlaidų dalis, sudaranti 303,77 Eur, lygiomis dalimis priteistina iš V. Ž. ir A. Z.. Iš A. Z. priteisiama 37 916,73 Eur suma sudaro 50,70 proc. patenkintų reikalavimų sumos. Ši ieškovės patirtų išlaidų dalis, sudaranti 487,23 Eur, priteistina iš A. Z.. Iš E. D. ir A. Z. priteisiama 13 232,53 Eur suma sudaro 17,69 proc. patenkintų reikalavimų sumos. Todėl ši ieškovės patirtų išlaidų dalis, sudaranti 170 Eur, priteistina lygiomis dalimis iš E. D. ir A. Z.. Atlikus aritmetinius veiksmus, iš A. Z. priteisiama 724,11 Eur, iš V. Ž. 151,88 Eur, iš E. D. 85 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

97. Atsakovas A. Z. pirmosios instancijos teisme patyrė 12 473 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs advokato suteiktų teisinių paslaugų mastÄ ir pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , sprendžia, kad pagrįsta ir racionali, nevirÅ¡ijanti rekomenduojamų dydžių gali bÅ«ti pripažinta 5 000 Eur dalis Å¡ių iÅ¡laidų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko rengimas, užklausų įvairioms institucijoms rengimas, praÅ¡ymų teismui rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose). Kadangi netenkinta 3,9 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 195 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Ä®skaičius prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovei iÅ¡ A. Z. priteistina 529,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

98. Kadangi E. D. atžvilgiu patenkinta dalis reikalavimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės valstybei priteisti dalį antrinės teisinės pagalbos, teiktos šiam atsakovui, išlaidų.

99. Už patenkintÄ reikalavimų dalį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 796 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å is žyminis mokestis (nuo jo mokėjimo ieÅ¡kovė atleista) priteistinas iÅ¡ atsakovų Å¡ios nutarties 96 punkte nurodytomis proporcijomis. Tuo bÅ«du valstybei iÅ¡ atsakovo V. Ž. priteistina 284 Eur, iÅ¡ E. D. 158 Eur, iÅ¡ A. Z. 1 354 Eur žyminio mokesčio. Tomis pačiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. Valstybė patyrė 22,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, jų dalis, tenkanti patenkintiems ieÅ¡kinio reikalavimams, sudaro 21,46 Eur.

Iš atsakovo V. Ž. priteistina 3,42 Eur, iš A. Z. priteistina 14,30 Eur šių išlaidų valstybei. Iš atsakovo E. D. šios išlaidos nepriteistinos, nes jų suma mažesnė, nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (1,9 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 100. Kadangi atsakovo A. Z. apeliacinis skundas iš esmės nėra patenkinamas (nepriklausomai nuo to, kad iš teismo sprendimo šalinamas patvarkymas dėl A. Z. pripažinimo bendrovės faktiniu vadovu, tačiau iš jo priteisiamas žalos atlyginimas), jo prašymas iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Atitinkamai, kadangi ieÅ¡kovė turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. Z. priteisiamos Å¡ios iÅ¡laidos. Pagal kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktus įrodymus ieÅ¡kovė patyrė 2 000 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Å i suma virÅ¡ija maksimalų rekomenduojamÄ priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ dydį, apskaičiuotÄ pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 papunktį, kuris yra 1 163,76 Eur (895,2×1,3). Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina suma mažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio. 101. Kadangi atsakovo E. D. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas ir iÅ¡ jo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma sumažinama vietoje 27 451,50 Eur sumos priteisiant 13 232,53 Eur (žalos dydis sumažinamas 51,80 proc.), valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina Å¡i dalis antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Pagal pateiktÄ pažymÄ Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 361,79 Eur, todėl valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 187,41 Eur. Nors ieÅ¡kovė nurodo patyrusi iÅ¡laidų dėl atsiliepimo į atsakovo E. D. apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jas priteisti, tačiau teismui nėra pateikti Å¡ių iÅ¡laidų realų turėjimÄ patvirtinantys dokumentai (pateikta tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. preliminari teisinių paslaugų atlikimo ataskaita ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų Å¡vara“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų Å¡vara“ iÅ¡ atsakovo V. Ž. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. Z. 23 642,48 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų Å¡vara“ iÅ¡ atsakovo A.

Z. 37 916,73 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų švara“ solidariai iš atsakovų E. D. ir A. Z. 13 232,53 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų švara“ iš atsakovo V. Ž. 151,88 Eur, iš atsakovo E. D. 85 Eur, iš atsakovo A. Z. 529,11 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. 284 Eur žyminio mokesčio ir 3,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo E. D. 158 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo A.

Z. 1 354 Eur žyminio mokesčio ir 14,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų Å¡vara“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, administravimo iÅ¡laidų 413,42 Eur atlyginti valstybei antrinės pagalbos iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų Å¡vara“ iÅ¡ atsakovo A.

Z. 1 163,76 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, administravimo išlaidų 187,41 Eur atlyginti valstybei antrinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas