2023-04-12 Nr. AB-7949-3-63-3-00021-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-473-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20146 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Nutarimu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir, vadovaujantis UĮ 58 straipsnio 3 dalimi, paskyrė 200 Eur baudą. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, keturis kartus apskaitydamas pareiškėjo darbuotojo K. S. (toliau – ir Darbuotojas) darbo laiką: neapskaitytas 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 27 d., 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. spalio 5 d. darbo laikas, nors darbuotojas neva faktiškai dirbo tomis dienomis.

2.2. Nutarimas neatitinka faktinių pareiškėjo vykdytų darbo apskaitos aplinkybių, kurios įrodo, kad jokio neapskaityto darbo laiko nebuvo; pareiškėjui užtraukia neproporcingas neigiamas pasekmes, todėl Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.3. Nutarime nurodytas teiginys, jog buvo neapskaitytas darbuotojo 2020 m. gruodžio 4 d. darbo laikas, nors Darbuotojas faktiškai dirbo, yra neteisingas, 2020 m. gruodžio 4 d. darbuotojas faktiškai nedirbo, nes Darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje aiškiai nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 4 d. Darbuotojui buvo ne darbo diena. Paties Darbuotojo užpildytas vairuotojo ataskaitinis lapas, kuriame vairuotojai registruoja atliekamus reisus, nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 4 d. Darbuotojas faktiškai nedirbo (dirbo tik 2020 m. gruodžio 2 d., o vėliau 2020 m. gruodžio 5 d.). Iš Darbuotojo užpildyto vairuotojo ataskaitinio lapo matyti, kad 2020 m. gruodžio 5 d. darbuotojas darbą pradėjo iškart po vidurnakčio.

2.4. Visi pareiškėjo darbuotojai pradėdami vairuoti transporto priemones privalo savo darbo kortelę pasižymėti transporto priemonėse esančiuose tachografuose. Tachografų duomenys yra objektyvūs ir parodo, kada faktiškai atitinkamas vairuotojas naudojo transporto priemonę. Iš 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjo tachografo ataskaitos matyti, jog 2020 m. gruodžio 4 d. Darbuotojui buvo poilsio diena. Tachografo ataskaita įrodo, 2020 m. gruodžio 4 d. darbuotojui 23 valandas ir 54 minutes buvo poilsio laikas. Dėl pareiškėjui nežinomų aplinkybių, prieš pasirengdamas darbui 2020 m. gruodžio 5 d., kurį Darbuotojas turėjo pradėti iškart po vidurnakčio, ir atitinkamai faktiškai pradėjo 00:05 val., Darbuotojas vos 5 minutėms pažymėjo savo darbo kortelę tachografe (ir atitinkamai tachografas užfiksavo 5 minučių darbo laiką 2020 m. gruodžio 4 d. nuo 23:34 val.). Faktiškai jokių darbinių funkcijų tuo metu Darbuotojas nevykdė, tą patvirtina ir aplinkybė, kad po 5 minučių tachografas vėl nefiksavo jokio darbo laiko iki 2020 m. gruodžio 5 d. 00:05 val. Vairuotojai prieš darbo pradžią mėgsta nuvažiuoti į degalinę kavos ar užkandžių, ką, šiuo atveju Darbuotojas ir atliko, todėl toks važiavimas pavalgyti netampa darbo laiku. Darbuotojas per klaidą įkišo savo kortelę į tachografą, 5 minutes pavažiavo (kavos ar užkandžių) ir iki 2020 m. gruodžio 5 d. (nuo 23:35 val. iki vidurnakčio likusias 25 minutes) transporto priemonė stovėjo (kitu atveju tachografas žymėtų važiavimo laiką, todėl tiek pareiškėjo apskaitos dokumentai, tiek Darbuotojo užpildytas vairuotojo ataskaitinis lapas, tiek tachografo duomenys įrodo, jog darbuotojas 2020 m. gruodžio 4 d. nedirbo.

2.5. Darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje aiškiai nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 27 d. Darbuotojui buvo ne darbo diena. Darbuotojo užpildytas vairuotojo ataskaitinis lapas, kuriame vairuotojai registruoja atliekamus reisus, patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 27 d. darbuotojas faktiškai nedirbo (dirbo tik 2020 m. gruodžio 21 d., o vėliau 2020 m. gruodžio 28 d.). Iš Darbuotojo tachografo ataskaitos matyti, jog 2020 m. gruodžio 27 d. darbuotojui 24 valandas buvo poilsio laikas. Pareiškėjui neaišku, kuo remdamasis atsakovas nusprendė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. darbuotojas dirbo, kuomet nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti tokią aplinkybę.

2.6. Darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje aiškiai nurodyta, jog 2021 m. liepos 31 d. darbuotojui buvo ne darbo diena. Iš Darbuotojo tachografo ataskaitos matyti, jog jis rankiniu būdu suvedė informaciją, kad 22 valandas ir 36 minutes jam buvo poilsio laikas, o 1 valandą ir 24 minutes buvo antruoju vairuotoju, stulpelyje Slot įrašant skaičių „2” (antrojo vairuotojo žymėjimas). Aplinkybę, kad Darbuotojas transporto priemonės nevairavo įrodo ir pirmojo vairuotojo tachografo ataskaita, kurioje stulpelyje Slot įrašytas skaičius „1” (pirmojo vairuotojo žymėjimas), o 2021 m. liepos 31 d. ataskaitinis laikas sutampa su Darbuotojo ataskaitiniu laiku (t. y. 1 valanda ir 24 minutės).

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis (8 p., 13 p., 13.2 p.) antrojo vairuotojo (šiuo atveju – Darbuotojo) buvimas transporto priemonėje, kuomet pirmasis vairuotojas ją vairuoja, nėra laikomas Darbuotojo darbo laiku. Toks Darbuotojo buvimo transporto priemonėje laikas neturėjo (ir negalėjo) būti apskaitytas kaip šio Darbuotojo darbo laikas.

2.8. Darbuotojas pavėlavo ataskaitiniu laiku pateikti (grąžinti apskaitai) savo tachografo kortelę. Žinodamas, kad Darbuotojas faktiškai dirbo, Darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2021 m. spalio 5 d. datai įvedė 9 darbo valandas. Darbuotojui darbo apskaitai pateikus savo tachografo kortelę, iš ataskaitos duomenų įsitikino, kad pareiškėjui apskaitytos 9 darbo valandos buvo tikslus faktiškai išdirbto laiko įvertinimas, kadangi darbuotojas 2021 m. spalio 4 d. – 2021 m. spalio 5 d. iš viso dirbo 8 valandas ir 2 minutes. Tam tikrų nuokrypių darbo valandų ataskaitose (kaip šiuo atveju – 58 minučių) pasitaiko dažnai, tačiau, bet kuriuo atveju, Darbuotojui (paklaidos apimtyje) apskaitė daugiau darbo laiko ir sumokėjo daugiau mokesčių valstybei nei buvo reikalaujama pagal faktiškai išdirbtą laiką, kaip įprastai ir elgiasi analogiškose situacijose. Nutarimo išvada, kad Darbuotojas 2021 m. spalio 5 d. dirbo poilsio metu yra nepagrįsta ir neatitinka pareiškėjo darbo apskaitos faktinių aplinkybių.

2.9. Nutarimas yra nepagrįstas vien dėl to, kad pareiškėjas yra nubaustas už aplinkybes, kurių nebuvo. Nutarimas sukelia pareiškėjui neadekvačias ir neproporcingas pasekmes, net jeigu būtų laikoma, kad pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas yra viena didžiausių keleivių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, veiklą pradėjusi dar 1995 metais; be kita ko, teikia paslaugas įvairiose Lietuvos savivaldybėse, kuriose susisiekimo paslaugų prieinamumas yra labai svarbus ir tuo pačiu ribotas. Itin dideles neigiamas pasekmes sukelia ne baudos dydis (nes jis yra santykinai mažas), tačiau Nutarimo poveikis pareiškėjo veiklai (galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įsivežti užsienio darbuotojus ir pan.). Dėl kritinio darbuotojų Lietuvoje trūkumo visos Lietuvos transporto sektoriaus įmonės didelę dalį savo darbuotojų įdarbina užsieniečių leidimų gyventi Lietuvoje pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktu, jeigu Nutarimas liktų galioti, pareiškėjas negalėtų vienus kalendorinius metus (net iki 2022 m. gruodžio 7 d.) siekiamiems įdarbinti užsieniečiams gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Tai turėtų itin neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai ir galimai net keltų riziką paties pareiškėjo verslo tęstinumui, kadangi pastaraisiais metais leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu dirbantys užsienio piliečiai sudarė 20-30 proc. visų pareiškėjo vairuotojų.

2.10. Vežimo paslaugas Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos įsigyja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) numatyta tvarka. Pareiškėjas yra vienas iš tokių paslaugų teikėjų, ir šios paslaugos sudaro nemažą dalį pareiškėjo verslo. Pareiškėjo pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose gali būti atmetami vienerius metus nuo Nutarimo įsiteisėjimo dienos. Vien 2017 m. – 2021 m. laikotarpiu pareiškėjas laimėjo ne mažiau nei 272 viešųjų pirkimų dėl vežimo paslaugų teikimo ir iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių gaunamos lėšos yra itin reikšmingos pareiškėjo veiklai.

2.11. Analogiškose situacijose teismai įvertina vertinamo pažeidimo mažareikšmiškumą, neigiamą įtaką verslui ir konkurencijai viešuosiuose pirkimuose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais yra linkę administracinės nuobaudos neskirti. Jeigu teismas vertintų, kad kuriuose nors epizoduose pažeidimai visgi buvo padaryti, administracinė nuobauda turėtų būti panaikinta dėl to, kad jos paskyrimas sukelia neproporcingas pasekmes.

2.12. Pareiškėjas Nutarimu paskirtą 200 Eur baudą yra sumokėjęs tik dėl to, jog buhalterijos atstovai be papildomo teisinio vertinimo įgyvendino principinę poziciją nesant būtinybės neginčyti atsakingų institucijų priimamų sprendimų. Aplinkybę, kad Nutarimo paskirtos baudos pareiškėjo buhalterijos nebuvo derintas su vadovybe įrodo vyr. buhalterės pavaduotojos paaiškinimas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VDI nurodė, kad bauda 2021 m. gruodžio 22 d. buvo apmokėta. Pareiškėjo patikrinimas buvo inicijuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) pateikta rašytine informacija, kurioje buvo nurodoma, kad Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama byla pagal Darbuotojo prašymą pareiškėjui dėl kasmetinių atostogų suteikimo, viršvalandinio darbo apmokėjimo. Nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, buvo gauti Darbuotojo išplėstiniai vairuotojo kortelės duomenys už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Atliekant įmonės patikrinimą, būtent Darbo ginčų komisijai pateikti vairuotojo kortelės duomenys buvo lyginami su pareiškėjo pateiktais darbo laiko grafikais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ir buvo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d.; 2020 m. gruodžio 27 d.; 2021 m. liepos 31 d.; 2021 m. spalio 5 d., darbuotojas faktiškai dirbo (vairavo), o darbo laikas nebuvo įtrauktas į darbo laiko apskaitos dokumentus, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

5. VDI pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas pvz. 2020 m. gruodžio 15, 16, 17, 18 d. buvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nors darbuotojas, remiantis vairuotojo kortelės duomenimis nedirbo, t. y. nevairavo, kitų darbų taip pat neatliko. Nustačius minėtus pažeidimus, buvo paimtas paaiškinimas iš atsakingo asmens už įmonės darbo laiko apskaitos tvarkymą. Pareiškėjas Klaipėdoje turi veikiantį padalinį, už kurio darbuotojų darbo laiko apskaitos tvarkymą yra atsakinga padalinio vadovė, kurios paaiškinimas, dėl kokių priežasčių buvo nepažymėtas darbuotojo dirbtas laikas aukščiau minėtomis dienomis, ir dėl kokių priežasčių buvo pažymėtos darbo valandos, jei darbuotojas, remiantis vairuotojo kortelės duomenimis – nedirbo. Klaipėdos padalinio vadovės atžvilgiu, už neteisingą darbo laiko apskaitos dokumentų tvarkymą, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnio 1 dalį ir administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėti 75 Eur baudą, šis administracinis nurodymas buvo įvykdytas ir administracinė teisena baigta.

6. VDI akcentavo, kad patikrinimo metu buvo remtasi ir vadovaujamasi Darbo ginčų komisijos byloje gautais Darbuotojo vairuotojo kortelės duomenimis, kurie buvo lyginami su įmonės pateiktais darbo laiko grafikais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Šių duomenų teisingumu nebuvo abejojama, nei bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, nei protokolo ar nutarimo surašymo metu. Sulyginus duomenis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d.; 2020 m. gruodžio 27 d.; 2021 m. liepos 31 d.; 2021 m. spalio 5 d., darbuotojas faktiškai dirbo (vairavo), o darbo laikas nebuvo įtrauktas į darbo laiko apskaitos dokumentus. Darbo laiko tinkamas žymėjimas yra ypatingai svarbus dėl dviejų priežasčių: 1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. 1 d.; 2) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turi esminę reikšmę, konstatuojant, kad darbuotojui nelaimingas atsitikimas atsitiko darbo metu, o ne poilsio metu. Tuo atveju, jei bus toleruotina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, būtų pildomi pagal darbo laiko grafiką ar kitaip „išlyginant valandas”, o ne pagal faktinį darbuotojo darbą, būtų paneigiama darbuotojo teisė į socialines garantijas, kurias darbuotojas gauna konstatavus nelaimingo atsitikimo darbe faktą.

7. VDI atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pateikiamos 2020 m. gruodžio 4 d.; 2020 m. gruodžio 27 d.; 2021 m. liepos 31 d.; 2021 m. spalio 5 d. Darbuotojo vairuotojo kortelės nuotraukos, neatitinka turimų duomenų, kurie buvo pateikti Darbo ginčų komisijos byloje, bet institucija surašiusi protokolą, rėmėsi pirminiais dokumentais, kurie buvo teikti Darbo ginčų komisijai, nežinant apie padarytus pažeidimus ir gresiančią atsakomybę. Pagal skunde pateiktus minėtų dienų vairuotojo kortelės duomenis, taip pat yra matyti pažeidimai, nes matosi, kad darbuotojas dirbo dienomis, kai darbo laikas nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas neneigia, kad įmonės veiklos praktikoje, pasitaiko neretai atvejų, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esanti informacija nėra tiksli ir darbo laikas yra „apvalinamas”, t. y. akivaizdu, kad įmonė ne pirmą kartą nepažymėjo darbuotojo dirbto laiko poilsio dieną.

8. VDI, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teigė, kad nagrinėtinu atveju, pažeidimai yra nustatyti, atsakomybėn traukiamo asmens padalinio vadovė neneigė pažeidimo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskirta minimali nuobauda – 200 Eur, o pareiškėjo motyvas, kad Nutarimas apsunkina užsieniečių įdarbinimo procesą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nėra priežastys, dėl kurių minėtas nutarimas neturėjo būti priimtas ar turėtų būti panaikintas, nes kiekvienas pažeidimas, turi būti įvertintas ir turėti pasekmes, siekiant, kad ateityje analogiški pažeidimai nesikartotų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Nutarimu, vadovaudamasi UĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, VDI pareiškėjui, atstovaujamam Klaipėdos padalinio vadovės, už pažeidimo, numatyto UĮ 58 straipsnio 1 dalies punkte, padarymą skyrė 200 Eur baudą. Nurodyta bauda skirta už tai, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, atstovaujamu pagal įgaliojimą Klaipėdos padalinio vadovės, neužtikrino, kad 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. liepos mėn., 2021 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų pažymėtas visas Darbuotojo faktiškai dirbtas laikas. Nutarime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra pažymėtas darbuotojo (keleivinio autobuso vairuotojo) poilsio dienomis dirbtas darbo laikas: 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 27 d. darbuotojo dirbtas laikas 2020 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nors pagal vairuotojo kortelės duomenis darbuotojas faktiškai dirbo (vairavo) tomis dienomis; 2020 m. liepos 31 d. darbuotojo dirbtas laikas 2021 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nors pagal vairuotojo kortelės duomenis, vairuotojas faktiškai dirbo (vairavo); 2021 m. spalio 5 d. darbuotojo dirbtas laikas 2021 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nors pagal vairuotojo kortelės duomenis, vairuotojas faktiškai dirbo (vairavo).

11. Teismas apžvelgė UĮ nuostatas (1 str. 1 d., 58 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas (120 str. 1–5 d., 121 str.), Aprašo nuostatas (18 p., 18.1 p., 18.2 p., 18.3 p.) ir konstatavo, kad, kadangi būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėjas privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir / ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir tokiu būdu žymėti faktiškai darbuotojų dirbtus viršvalandžius.

12. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog VDI, priimdama Nutarimą, vadovavosi Darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga. Pareiškėjo atstovė – Klaipėdos padalinio vadovė, 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimus, jog Darbuotojo dirbtos poilsio dienos nebuvo pažymėtos dėl žmogiškos klaidos, taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15, 16, 17, 18 buvo pažymėtos poilsio dienos, nors darbuotojas faktiškai nedirbo todėl, kad pasilygintų darbo valandos ir darbuotojui galėtų sumokėti visą darbo užmokestį; 2021 m. rugpjūčio 3 d. darbuotojas nedirbo. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovei – Klaipėdos padalinio vadovei, už DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto, ANK 100 straipsnio 1 dalies pažeidimą 2021 m. gruodžio 7 d. surašytas Administracinių nusižengimų protokolas ir paskirta 75 Eur bauda. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo atstovė minėto administracinių nusižengimų protokolo nuginčijo, o paskirtą baudą – sumokėjo.

13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas (jo atstovė) žinojo apie VDI atliekamą patikrinimą, teikė paaiškinimus, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytais pažeidimais, turėjo visas galimybes teikti prieštaravimus ir įrodymus, kuriais grindžia nesutikimo motyvus. Teismas nurodė, kad skunde teikiamos 2020 m. gruodžio 4 d.; 2020 m. gruodžio 27 d.; 2021 m. liepos 31 d.; 2021 m. spalio 5 d. darbuotojo vairuotojo kortelės nuotraukos ir paaiškinimai apie jas, neatitinka VDI vertintų duomenų, kurie buvo pateikti Darbo ginčų komisijos byloje. Nagrinėjamu atveju, nesant priešingų duomenų, atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi dokumentais, kurie buvo teikti Darbo ginčų komisijai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovės – Klaipėdos padalinio vadovės, 2021 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų turinys patvirtina, jog buvo daromi darbo laiko apskaitos pažeidimai (nebuvo pažymėtos darbuotojo poilsio dienos, lyginamos darbo valandos ir pan.).

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Nutarimu paskirtą baudą, tačiau tuo pačiu ją ir pripažįsta, t. y., skunde nurodo, jog tam tikrų nuokrypių darbo valandų ataskaitose pasitaiko dažnai; bet kuriuo atveju, darbuotojui (paklaidos apimtyje) apskaitė daugiau darbo laiko ir sumokėjo daugiau mokesčių valstybei nei buvo reikalaujama pagal faktiškai išdirbtą laiką, kaip įprastai ir elgiasi analogiškose situacijose.

15. Teismas padarė išvadą, kad UĮ 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas laikytinas įrodytu, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Pasisakydamas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog tam tikrų nuokrypių darbo valandų ataskaitose pasitaiko dažnai, todėl toks pareiškėjo paaiškinimas leido teismui daryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo vienkartinis, atsitiktinis. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas neužkirto kelio žalingoms pažeidimo pasekmėms, o aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau nėra gavęs baudų, ar, kad šiuos pažeidimus atliko pirmą kartą, nesudaro pagrindo vertinti kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas pažeidimą pripažinti mažareikšmiu.

17. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu, Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl Nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tik pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į skundą pirmą kartą pareiškėjui nurodė kokiu faktiniu pagrindu priėmė Nutarimą, t. y. paties Darbuotojo Darbo ginčų komisijai pateiktais išplėstiniais vairuotojo kortelės duomenimis.

20. Pareiškėjas pažymi, kad Darbo ginčų komisija konstatavo, jog nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio 26 d. pareiškėjo parengti darbo laiko apskaitos dokumentai yra tinkami ir atitinka faktiškai Darbuotojo išdirbtą laiką. Visos Nutarime pažeidimo datomis įvardijamos dienos patenka į Darbo ginčų komisijos sprendimu vertintą laikotarpį, taigi atsakovas ir pirmosios instancijos teismas vertindami tas pačias faktines aplinkybes (faktinį pagrindą) padarė visiškai priešingą teisinę išvadą nei priimta Darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas dokumentas, todėl, nepanaikinus Nutarimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet tos pačios faktinės aplinkybės civiline ir administracine tvarka yra vertinamos kardinaliai skirtingai: galutiniu sprendimu civiliniame procese yra pripažinta, jog jokių darbo laiko apskaitos pažeidimų Pareiškėjas nėra atlikęs, tuo tarpu administraciniame procese pripažįstama priešingai.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atsiliepimo priedai įrodo, jog Nutarimą atsakovas grindžia faktiškai netiksliais (klaidingais) duomenimis, t. y. atsakovas vairuotojo kortelės duomenims interpretuoti naudojo ne Lietuvos, o Jungtinės Karalystės laiko juostą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors pareiškėjas jas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Pareiškėjas pabrėžia, kad ši aplinkybė byloje yra esminė, kadangi visomis atsakovo įvardintomis neva netikslaus (netinkamo) darbo laiko apskaitos datomis aktualios Darbuotojo darbo valandos yra apie vidurnaktį, t. y., atsakovui netinkamai parinkus laiko juostą dėl 2 (dviejų) valandų skirtumo, atsakovas vertino netinkamas (kitas) kalendorines datas.

22. Pareiškėjas teigia, kad vien aplinkybė, jog duomenų teisingumu nebuvo abejojama nei bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, nei Nutarimo surašymo metu, nereiškia, jog Nutarimas gali būti vertinamas kaip priimtas teisėtai ir pagrįstai, remiantis tuo, kad buvo priimtas lyginant tuo metu turimus duomenis.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad baudos sumokėjimas negali būti laikomas pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai neatitinka pažeidimo sąvokos turinio, kadangi pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėčiai būtinų elementų, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl baudos sumokėjimo priežasčių, konstatavo, neva pareiškėjas sąmoningai sumokėjo baudą, taigi ir pripažįsta, kad padarė pažeidimą. Pareiškėjo pažeidimų pakartotinumas pirmosios instancijos teismo yra konstatuotas interpretuojant pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, bet ne vadovaujantis objektyviais įrodymais.

24. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus argumentus dėl Nutarimo neproporcingumo ir didelės neigiamos įtakos pareiškėjo veiklai.

25. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės identiškus argumentus tiems, kuriais buvo grindžiamas atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. . Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus skirta 200 Eur finansinė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėjas kaip darbdavys neužtikrino, kad 2020 metų gruodžio ,2021 m. liepos ir spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai būtų tinkamai užpildyti ir atitiktų faktiškai dirbtą darbuotojo K.S. laiką. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus.

28. Apeliaciniame pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės kvestionuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, papildomai akcentuojant paskirtos sankcijos pasekmių neproporcingumą.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. liepos mėn. bei 2021 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų pažymėtas visas K. S. faktiškai dirbtas laikas.

31. Užimtumo įstatymo 58 straipsnis numato atsakomybę už nedeklaruotą darbą. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėtas darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas rėmėsi vairuotojo kortelės duomenimis, įmonės pateiktais darbo laiko grafikais bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, tachografo duomenys buvo vertinami tik kaip papildomi įrodymai. Be to, teismas rėmėsi pareiškėjo atstovės – Klaipėdos padalinio vadovės paaiškinimais, jos atžvilgiu priimtu ir įvykdytu administraciniu nurodymu skirti administracinę baudą.

34. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių.

35. Nors apeliantas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas vertindami tas pačias faktines aplinkybes padarė visiškai priešingą teisinę išvadą nei konstatuota įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos sprendimu, teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes Darbo ginčų komisijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjo darbuotojui K. S. buvo suteiktos kasmetinės atostogos bei apmokėti viršvalandžiai, tačiau nebuvo tikrinamas darbo laiko apskaitos dokumentų pildymo tvarkingumas. Atsakovo sprendime taip pat nėra teigiama, kad K.S. pareiškėjas nėra apmokėjęs už dirbtą laiką, todėl pripažintina, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek Darbo ginčų komisija vertino skirtingas faktines aplinkybes ir prieštaravimo tarp apelianto minimų dokumentų nėra. Pažymėtinas ir tas faktas, kad Valstybinė darbo inspekcija tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo gavusi būtent Darbo ginčų komisijos informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pažeidžiami darbo ir poilsio režimai. Be to, neteisingo darbo laiko apskaitos dokumentų pildymo faktas patvirtintas ir įsiteisėjusiame nurodyme skirti administracinę 75 Eur baudą pareiškėjo Klaipėdos padalinio vadovei, taigi būtent panaikinus Nutarimą pareiškėjo nurodomais motyvais, būtų priimtos dvi priešingos teisinės išvados dėl tų pačių teisinių aplinkybių.

36. Būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuoja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, kuri taikoma minimaliam dienos poilsio, savaitės poilsio ir kasmetinių atostogų laikui, pertraukoms ir maksimaliam savaitės darbo laikui bei tam tikriems naktinio darbo, pamaininio darbo ir darbo modelių aspektams reglamentuoti (Direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą darbo laiko apibrėžtį darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką. Atitinkamai poilsio laikas – tai visoks laikas, kuris nėra darbo laikas (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 2 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo laiko ir poilsio laiko sąvokos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2003/88/EB, yra Europos Sąjungos teisės sąvokos ir jas reikia apibrėžti pagal objektyvius kriterijus, remiantis šios direktyvos, kuria siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, sistema ir tikslu. Iš tiesų tik tokiu savarankišku aiškinimu galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos veiksmingumą ir vienodą minėtų sąvokų taikymą visose valstybėse narėse (žr. ESTT sprendimo Dellas ir kt., C-14/04, EU:C:2005:728, 44 ir 45 punktus; nutarties Vorel, C-437/05, EU:C:2007:23, 26 punktą ir nutarties Grigore, C-258/10, EU:C:2011:122, 44 punktą). ESTT nurodė, kad tam, jog konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti šios trys sąlygos: pirma, darbuotojas turi būti darbo vietoje; antra, jis turi būti darbdavio žinioje; trečia, jis turi vykdyti savo veiklą arba atlikti pareigas (žr. ESTT 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Federación de Servicios Privados del sindicato Comisiones obreras, C 266/14, EU:C:2015:578, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsniu (darbo laiko sąvoka) perkeltos minėtos Direktyvos 2003/88/EB nuostatos. Pagal Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalį darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pagal to paties straipsnio 2 dalį į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: pasirengimas darbui darbo vietoje (1 punktas), fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos (2 punktas), kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas (3 punktas), budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka (4 punktas) ir kiti laikotarpiai.

38. Pagal Europos Sąjungos bei nacionalinį teisinį reguliavimą, ESTT išaiškinimus tam, kad konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti nustatyta sąlygų visuma, t. y. kad darbuotojas šiuo laiku privalo fiziškai būti darbo vietoje, yra darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą. Vairuotojo darbo laikas – tai laikas, kai jis vairuoja transporto priemonę, ir kitas darbo laikas, t. y. visa veikla, išskyrus vairavimą, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo, kad 2020 m.gruodžio 4 d. 23.34 darbuotojas K.S. buvo savo darbo vietoje ir vairavo jam darbdavio priskirtą autobusą, nors savo pamainą turėjo pradėti po pusės valandos, t.y. baigęs 24 valandų poilsio laiką. Taip pat pareiškėjas iš esmės pripažino faktą, kad 2021 m. liepos 31 d. šis darbuotojas tam tikrą laiką dirbo antruoju vairuotoju, nors turėjo pradėti darbą sekančią dieną. Galu gale pareiškėjas taip pat neneigė, jog darbuotojo darbo laikas 2021 m. spalio 4-5 dienomis taip pat nebuvo teisingai atspindėtas darbo laiko apskaitos dokumentuose. Aplinkybės, dėl kurių tai įvyko, neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjo atsakomybei atsirasti.

40. Iš tikrųjų byloje nėra įrodymų, jog darbuotojas K.S. dirbo 2021 m. gruodžio 27 d. ir šis laikotarpis nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos dokumentuose. Dėl šios priežasties ši faktinė aplinkybė šalintina iš VDI Nutarime išvardintų pareiškėjo veikų, už kuriuos taikyta atsakomybė.

41. Nors apeliantas akcentuoja padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą bei paskirtos nuobaudos neproporcingumą, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiais aspektais. Pareiškėjui skirta minimali finansinė sankcija, numatyta už tokius pažeidimus, patys pažeidimai nėra mažareikšmiai ar nesukeliantys pasekmių. Objektyvių duomenų, kad paskirtoji sankcija neigiamai atsiliepė pareiškėjo galimybėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar samdyti užsienio šalių darbuotojus, nėra pateikta. Be to, skirtos nuobaudos tikslas yra ir atgrasomasis - prevencinis, įpareigojantis kruopščiau pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus.

42. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pastebėti Nutarimo trūkumai ištaisyti šios nutarties motyvuojamoje dalyje.

43. Apeliantas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmetamas, tai pareiškėjas neįgija teisės į išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant apeliacinį skundą, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas