A-858-1449-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1449/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01636-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei G. E.,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3, 12.6, 31 punktus, 8 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad mokyklos steigėjas „iki spalio 1 d. patikslina“ bei 2 punkto nuostatą dalyje, kurioje nustatyta, kad „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“.

Patikslintame prašyme (b. l. 21-24) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 2, 8, 12.1.1 – 12.1.3, 12.6, 31 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.

Aprašo 2 punkte nustatyta, jog šiame dokumente nustatytų terminų trukmė skaičiuojama darbo dienomis. Jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną. Apraše nustatyta terminų skaičiavimo tvarka pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas terminų skaičiavimo taisykles. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. CK 1.121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog oficialių švenčių ir ne darbo dienos įskaitomi į terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Analogiškos terminų skaičiavimo taisyklės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 73 bei 74 straipsniuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnyje.

Aprašo 8 punkte nustatyta, jog mokyklos steigėjas ar jo įgaliotas atstovas <...> kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31d. nustato <...> bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų skaičių. Ši nuostata neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 2 punkto nuostatos, numatančios, kad biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kiekvienais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. nustato <...> klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo komplektų skaičių pagal vykdomas programas. Švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 nauja redakcija išdėstyto Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punkte numatyta, jog klasių skaičius nustatomas iki kovo 31 d.

Nurodė, jog pareiškėjas atsisako prašymo panaikinti Aprašo 8 punktą toje dalyje, kurioje nurodyta, kad klasių komplektų skaičius nustatomas iki kovo 31d. Pažymėjo, jog aktualios redakcijos Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punkte nurodyta, kad klasių komplektų skaičius gali būti patikslintas iki liepos 1 d., kai tuo tarpu Aprašo 8 punktas nustato, kad šie veiksmai gali būti atliekami iki spalio 1 d. Todėl darė išvadą, jog Aprašo 8 punktas toje dalyje, kuria nustatyta, kad mokyklos steigėjas <...> iki spalio 1 d. patikslina bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų skaičių, yra neteisėtas.

Aprašo 12.1.1 punkte nustatyta, kad mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 20, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą mieste esančioje <...> mokykloje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintos Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 priedo 5 eilutėje nurodyta, jog miesto mokykloje mokantis pagal pradinio ugdymo programą klasių komplektuose mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 22. Aprašo 12.1.2 bei 12.1.3 punktuose nustatyta, kad mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 22, jeigu mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalį mieste esančioje mokykloje. Metodikos 1 priedo 5 eilutėje nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis – 25.

Aprašo 12.6 punkte nustatyta, jog specialiosios klasės komplektuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad minėtas nutarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 4.2 punktu pripažintas netekusiu galios. Be to, Aprašo 31 punkte išdėstytas mokinių priėmimo į laisvas vietas prioritetų eiliškumas neatitinka Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 10 punkte nurodytų prioritetų eiliškumo. Nepaisant to, kad aktualios redakcijos Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašas nustatė absoliučiai kitokius kriterijus, pagal kuriuos mokiniai gali būti priimami į laisvas vietas, nei buvo nustatyti Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 10 punkte, nurodyti Aprašo punktai neatitinka šiuo metu galiojančio ministro įsakymo 9 punkto (pirmumo teise priimami mokiniai pagal prašymo padavimo datą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus, individualią vaikų brandą (kai priimama į pirmą klasę).

Nurodė, jog apie teisės aktų pažeidimus Vyriausybės atstovas 2011 m. liepos 11 d. teikimu Nr. 1T-27 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, siūlydamas jam svarstyti Aprašo 2, 8, 12.1.1 – 12.1.3, 12.6, 31 punktų pakeitimo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu (toliau – ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas), savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimą turi apsvarstyti per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui pranešti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Suėjus įstatyme nustatytam terminui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neinformavo apie priimtą sprendimą. Prašymo pratęsti teikimo svarstymo terminą nebuvo. Toks elgesys laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tokiu atveju įpareigoja Vyriausybės atstovą ginčijamą aktą skųsti atitinkamos kompetencijos teismui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu parašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 16-18) paaiškino, kad Vyriausybės atstovo kompetencija kreiptis į teismą dėl galimo savivaldybės administravimo subjekto neveikimo numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstyta nuostata įtvirtina pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektai atsisako įgyvendinti įstatymą.

Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės atstovas 2011 m. liepos 11 d. teikimu Nr. 1T-27 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 30-1656 pakeitimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, merą ir nurodė, kad Aprašo 8, 12.1.1 – 12.1.3, 12.6, 31 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams ir pasiūlė svarstyti jų pakeitimo klausimą. Vykdydama šį pareiškėjo teikimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-27442-(3.3.13.1-EM4) informavo pareiškėją apie esamą situaciją ir paprašė pratęsti teikimo Nr. 1T-27 vykdymo terminą.

Rašte nurodoma, jog vykdant pareiškėjo 2011 m. liepos 11 d. teikimą Nr. 1T-27 Švietimo, kultūros ir sporto departamente buvo parengtas Mokinių priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo naujos redakcijos projektas. 2011 m. liepos 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1369 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir šiuo įsakymu patvirtintų 3, 6, 7, 9.1, 9.2, 9.4 ir 10.2.3 punktų nuostatos įpareigoja savivaldybę iš esmės pakeisti šiuo metu galiojantį Aprašą, prieš tai naują mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką viešai apsvarstant mokyklų bendruomenėse.

Rašte taip pat nurodoma, jog parengtas naujas mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo projektas bus teikiamas svarstyti mokyklų bendruomenėms. Tai rodo, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neatsisakė įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo, nes kaip ir buvo Vyriausybės atstovui pranešta 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-27442-(3.3.13.1-EM4), parengtas naujas mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo projektas bus teikiamas svarstyti mokyklų bendruomenėms.

Tuo tarpu pareiškėjas, nelaukdamas, kol bus priimtas mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas ar bus gautas atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2011 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog tokiais savo veiksmais pareiškėjas nepaisė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto tarnybinio bendradarbiavimo principo. Manė, jog šiuo atveju pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą nurodytais savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pagrindais, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neatsisakė įgyvendinti jo reikalavimo, išsamiai informavo pareiškėją, jog įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 29 straipsnio 2 punkte savivaldybei numatytą pareigą.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo prašymo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes 2008 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinto Aprašo ir su pareiškėjo prašymu panaikintais punktais taikymas negalimas pasikeitus Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 25 d įsakymui Nr. ISAK-1019.

Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti Aprašo 2 punkto nuostatą, toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“ prašymą grindė tuo, kad Apraše nustatyta terminų skaičiavimo tvarka prieštarauja CK bei CPK įtvirtintai terminų skaičiavimo tvarkai. Pažymėjo, kad CK bei CPK reglamentuojami santykiai skiriasi savo pobūdžiu ir paskirtimi, t. y. reguliuojami civiliniai teisiniai santykiai, šių santykių dalyvių teisių ir pareigų įgyvendinimo laike taisyklės ir procesinių terminų skaičiavimo tvarka. Tuo tarpu pareiškėjo skundžiamame Apraše reguliuojami administraciniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pozicija dėl Aprašo 2 punkte įtvirtintos terminų skaičiavimo tvarkos neatitikimo CK ir CPK įtvirtintai terminų skaičiavimo tvarkai yra nepagrįsta.

Manė, kad nėra jokio pagrindo Vyriausybės atstovui kreiptis į teismą, reikalaujant panaikinti Aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3, 12.6, 31, 2 punktų nuostatas, toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „jeigu termino ribos diena yra ne darbe diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“ ir 8 punktą toje dalyje, kurioje nustatyta, kad mokyklos steigėjas „iki spalio 1 d. patikslina“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 39-45) pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatą dalyje, kurioje nustatyta, „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“, 8 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad mokyklos steigėjas „iki spalio 1 d. patikslina“, 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3, 12.6, 31 punktus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vyriausybės atstovas, pasinaudodamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktais įgaliojimais, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymu patvirtinto Aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3, 12.6, 31 punktus, 8 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad mokyklos steigėjas „iki spalio 1 d. patikslina“ bei 2 punkto nuostatą dalyje, kurioje nustatyta, „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“.

Teismas pabrėžė, kad Vyriausybės atstovui teisė ginti viešąjį interesą suteikta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (1 p.). Neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti (3 p.), kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (4 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad savaime suprantama, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui savivaldybės institucijos privalo suderinti savo priimtus teisės aktus su aktualiomis aukštesnės galios teisės aktų redakcijomis.

Pažymėjo, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vyriausybės atstovas 2011 m. liepos 11 d. teikimu (b. l. 4-5) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir pasiūlė svarstyti Aprašo 2, 8, 12.1.1 – 12.1.3, 12.6, 31 punktų pakeitimo, suderinant su galiojančiais teisės aktais, klausimą. Rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo atstovės paaiškinimas teismo posėdyje patvirtina, jog atsakovas gavęs teikimą per savaitę Vyriausybės atstovui nepranešė apie sprendimo priėmimą ir nesikreipė su prašymu pratęsti teikimo svarstymo terminą.

Pareiškėjas, pasinaudodamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikiama teise, laiku pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tik po to, kai prašymas buvo užregistruotas teisme, atsakovas 2011 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydamas atidėti teikimo Nr. 1T-217 vykdymą (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog akivaizdu, kad prašymo atidėti teikimo vykdymą padavimo terminas nustatytas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo praleistas.

Prašyme Vyriausybės atstovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė, jog yra parengtas Mokinių priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo naujos redakcijos projektas. Pasak atsakovo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu pakeistas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą kriterijų sąrašas įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę iš esmės pakeisti galiojantį Aprašą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino, jog, parengus aprašo projektą, jis bus svarstomas mokyklų bendruomenėse.

Tačiau teismas pabrėžė, jog jam nebuvo pateiktas šį faktą patvirtinantis įrodymas, o būtent, aprašo projektas, todėl daryti išvadą, kad atsakovas ėmėsi priemonių pareiškėjo teikime nurodytiems trūkumams pašalinti, nėra pagrindo. Teismas pripažino, jog pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, nes per įstatymo nustatytą terminą atsakovas Vyriausybės atstovui nepateikė jokios informacijos. Toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas prilygintinas atsisakymui. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti, nes jis neatsisako ir nevengia vykdyti įpareigojimų.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, nes neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2011 m. liepos 11 d. Jokių veiksmų atsakovas nesiėmė iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. Tik tada kreipėsi su prašymu atidėti reikalavimo įvykdymo terminą (b. l. 19), kai Vyriausybės atstovas 2011 m. liepos 27 d. jau buvo kreipęsis su prašymu (b. l. 1-3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pabrėžė, jog Aprašo 2 punkte nurodyta, kad Apraše nustatytų terminų trukmė skaičiuojama darbo dienomis. Jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokia nuostata prieštarauja CK 1.121 straipsniui, nustatančiam oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymą. Šio straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Analogiškos terminų skaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 4 straipsnio 5 punkte, ABTĮ 66 straipsnyje. Taigi teismas darė išvadą, jog šis Aprašo punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir turi būti panaikintas.

Teismas nurodė, jog Aprašo 8 punktas įpareigoja mokyklos steigėją ar jo įgaliotą atstovą kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustatyti, o iki spalio 1 d. patikslinti bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų skaičių. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs šį atsakovo Apraše įtvirtintą įpareigojimą su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktu, nustatančiu, jog kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, mokinių ir klasių pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių kitiems mokslo metams iki liepos 1 d. šiuos skaičius patikslina, pripažino, jog tarp Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kaip aukštesnės galios teisės akto, ir atsakovo Aprašo atitinkamų punktų yra akivaizdus neatitikimas. Todėl atsakovo Aprašo 8 punktas dalyje, numatančioje, jog iki spalio 1 d. patikslinamas bendrojo lavinimo mokykloms klasių komplektų skaičius, naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Aprašo 12 punkte yra išdėstyti klasių komplektavimo kriterijai. Nurodoma, jog bendrojo lavinimo klasių komplektuose mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 20, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą mieste esančioje pradinėje mokykloje, pagrindinėje mokykloje, vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), 22, jeigu mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį mieste esančiose pagrindinėje mokykloje, vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), 22, jeigu mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mieste esančioje pagrindinėje mokykloje (Aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3 p.). Aprašo 12.6 punkte nurodyta, jog bendrojo lavinimo klasėje maksimalus mokinių skaičius prasidėjus mokslo metams išimties tvarka gali būti didinamas ne daugiau kaip 2. Teismas, išanalizavęs Aprašo priėmimo metu galiojusios Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ patvirtintą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, nurodė, jog klasės moksleivių skaičiaus vidurkis nustatytas 22 pradinėje mokykloje ir 25 pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3 punktai prieštarauja Vyriausybės nutarimui ir yra naikintini.

Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Aprašo 12.6 punktą, kuris suteikia galimybę padidinti mokinių skaičių ne daugiau 2 bendrojo lavinimo mokykloje prasidėjus mokslo metams. Tačiau Vyriausybės atstovas prašyme nurodė apie specialiųjų klasių komplektavimą, o tai įtvirtinta Aprašo 12.7 punkte. Teismas laikė, kad pareiškėjas suklydo nurodydamas minėtą punktą, todėl tai pripažino rašymo apsirikimu ir pasisakė, kad minėtame punkte numatytas specialiųjų klasių komplektavimas remiantis Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 nustatyta tvarka pripažintinas neteisėtu, nes šį nutarimą Vyriausybė pakeitė 2011 m. birželio 29 d. Nutarimu Nr. 768 buvo patvirtintos naujos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. Pabrėžė, jog sena tvarka neteko galios, todėl Aprašo 12.7 punktas yra naikintinas.

Teismas nurodė, jog Vyriausybės atstovas prašo panaikinti Aprašo 31 punktą, numatantį priėmimo į likusias laisvas vietas tvarką, nes jis prieštarauja Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašui. Pabrėžė, jog skundžiame punkte yra išdėstyta tokia pirmumo tvarka: 31.1. našlaičiai; 31.2. vaikai, turintys globėjus ar rūpintojus; 31.3. specialiųjų poreikių vaikai; 31.4. neįgalių tėvų vaikai; 31.5. mokiniai, kurių broliai ar seserys prašymo pateikimo metu jau mokose toje mokykloje; 31.6. vaikai, lankę priešmokyklinio ugdymo grupę (-es) toje mokykloje; 31.7. jeigu mokyklos teritorijoje gyvena vaiko seneliai ar kiti artimi giminaičiai, galintys prižiūrėti ir pasirūpinti vaiku (tik į 1-8 klases); 31.8. iš gretimos mokyklos teritorijos; 31.9. jeigu šalia mokyklos yra tėvų darbo vieta; 31.10. mokiniai, turintys aukštesnius mokymosi pasiekimus; 31.11. pagal prašymo pateikimo registracijos eilę.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo” numatė bendruosius asmenų priėmimo kriterijus į valstybines ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklas. Įsakyme pabrėžiama, jog kriterijais vadovaujasi biudžetinių įstaigų steigėjai ir viešųjų įstaigų visuotiniai dalininkų susirinkimai, nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką.

Todėl teismas nurodė, jog atsakovas, tvirtindamas ginčijamą Aprašą, privalėjo vadovautis nurodytu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nurodyto įsakymo II skyriuje „Priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas kriterijai“ 10 punkte nurodyta, jei į savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I ir II dalį jau yra priimti visi norintys jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, į likusias laisvas vietas pirmiausia priimami: našlaičiai; vaikai, turintys globėjus ar rūpintojus; specialiųjų poreikių vaikai; vaikai, kurių broliai ir seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje; vaikai, kurių tėvai dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje.

Palyginęs įsakymu įtvirtintus kriterijus ir Apraše išvardintą eiliškumą, teismas konstatavo, kad jie akivaizdžiai skiriasi prioritetų eiliškumu. Teismas pripažino, jog administravimo subjekto priimtas Aprašas neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo. Teismas darė išvadą, jog šis Aprašo punktas prieštarauja aukštesnę galią turinčiam teisės aktui, todėl yra naikintinas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 49-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimą turi apsvarstyti per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui pranešti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo teikimas Nr. 1T-27 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-08 įsakymo Nr. 30-1656 pakeitimo“ Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas 2011 m. liepos 12 d. Šis teikimas turėjo būti apsvarstytas per savaitę nuo jo gavimo dienos ir per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turėjo būti pranešta pareiškėjui. Pareiškėjo teikimui svarstyti paskutinė termino diena buvo 2011 m. liepos 19 d. ir nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamas 10 dienų pranešimo apie priimtą sprendimą terminas. Taigi paskutinė diena informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą buvo 2011 m. liepos 29 d. ir dėl šios priežasties pareiškėjas anksčiausiai į teismą galėjo kreiptis tik 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Atsakovas pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. A51-27442-(3.3.13.1-EM4) „Dėl 2011-07-11 teikimo Nr. 1T-217 vykdymo atidėjimo“, nežymiai praleidusi terminą dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjo teikime nurodyti teisės aktai (Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1019), su kuriais turėjo būti suderintas Aprašas, buvo pakeisti Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pažymi, jog 2011 m. liepos 20 d. priimtas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1369 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir šiuo įsakymu patvirtintų 3, 6, 7, 9.1, 9.2, 9.4 ir 10.2.3 punktų nuostatos įpareigojo savivaldybes iš esmės pakeisti galiojusią savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarką, prieš tai naują mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką viešai apsvarstant mokyklų bendruomenėse. Atkreipia dėmesį, jog teismas nevertino aplinkybių, jog įsakymo nuostatos būtų tinkamai įgyvendintos tik tuo atveju, jei svarstymas su mokyklų bendruomenėmis būtų realus. Tinkamu viešu svarstymu galima laikyti tuos atvejus, jei aprašas būtų apsvarstytas su visais mokyklų bendruomenės nariais, suteikiant teisę visiems nariams įvertinti pateiktą aprašą, siūlyti savo pastabas ir reikšti pasiūlymus, o visa tai galima padaryti tik prasidėjus naujiems mokslo metams, kada po vasaros atostogų susirenka visi mokyklų bendruomenės nariai.

Atkreipia dėmesį, kad net Vilniaus miesto savivaldybės administracijai informavus pareiškėją laiku, t. y. 2011 m. liepos 29 d., apie tai, jog teikimas negali būti įvykdytas, nes rengiamas aprašo projektas nėra apsvarstytas su mokyklų bendruomenėmis, pareiškėjas vis tiek jau būtų pateikęs prašymą teismui panaikinti Aprašo atitinkamus punktus. Atsižvelgiant į tai, mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė įgyvendinti pareiškėjo teikimą. Nurodo, jog teismas nevertino ir pareiškėjo veiksmų, kuriais jis nepaisė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto tarnybinio bendradarbiavimo principo ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme numatytų terminų.

Atsakovas pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasikeitus teisėms aktams, siekė parengti aprašą atitinkantį galiojančius teisės aktus, nes pareiškėjo teikime nurodyti teisės aktai iki teikimo įvykdymui skirto termino pabaigos neteko galios, todėl yra parengtas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2011 m. liepos 11 d. teikimas. Pabrėžia, jog pareiškėjui yra suteikti įgaliojimai prižiūrėti, ar savivaldybės kolegialių ir kolegialių administravimo subjektų priimti teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo objektų priimtiems teisės aktams. Pareiškėjas, turėdamas pareigą prižiūrėti, ar savivaldybės priimti aktai atitinka aukštesnės galios teisės aktų aktualias redakcijas, 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti nurodytus Aprašo punktus, remdamasis nebegaliojančiu Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai įvertinti tai, kai buvo kreiptasi nesulaukus teikimo įvykdymo termino pabaigos bei remiantis negaliojančia teisės akto redakcija. Atkreipia dėmesį, jog Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1369 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priimtas 2011 m. liepos 20 d., o pareiškėjas kreipėsi į teismą 2011 liepos 29 d. Mano, jog subjektui, kurio teisinė pareiga yra savivaldybių administracinė priežiūra, toks terminas turėtų būti laikomas pakankamu susipažinti su nauja teisės akto, kuriuo grindžiamas prašymas teismui, redakcija.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinto Aprašo taikymas negalimas pasikeitus Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 25 d įsakymui Nr. ISAK-1019, todėl Įsakymu įtvirtinto Aprašo punktų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Aprašo 2 punkto nuostata dalyje, kurioje nustatyta, kad, jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną, prieštarauja CK 1.121 straipsniui, CPK 74 straipsnio 5 punktui ir ABTĮ 66 straipsniui. Mano, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi viešojo administravimo subjekto teisės aktais priskirtų funkcijų įgyvendinimas nelaikytinas civiliniais teisiniais santykiais, kuriems taikomas CK, o CPK reglamentuoja civilinių procesinių terminų skaičiavimo tvarką, ABTĮ reglamentuoja administracinių procesinių terminų skaičiavimo tvarką. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, t. y. teisės normos, kurioje būtų įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektas įgyvendindamas administracinius teisinius įgalinimus turėjo laikytis procesinės paskirties teisės aktuose – CPK ar ABTĮ – reglamentuotos procesinių terminų skaičiavimo tvarkos, taip pat, kad priimdamas jam pagal kompetenciją priskirtus teisės aktus turėjo taikyti civilinius teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą – CK.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 57-59) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Vyriausybės atstovo 2011 m. liepos 11 d. teikimas Nr. 1T-27 Vilniaus miesto savivaldybei buvo išsiųstas 2011 m. liepos 11 d. faksu. 2011 m. liepos 11 d. buvo užregistruotas ir Vilniaus miesto savivaldybei faksu taip pat buvo išsiųstas Vyriausybės atstovo 2011 m. liepos 11 d. reikalavimas Nr. 1R-42. Daugiau tą dieną registruotų ir Vilniaus miesto savivaldybei siunčiamų dokumentų nebuvo. Įvertinus tai, kad teikimas Vilniaus miesto savivaldybei buvo faksu išsiųstas 2011 m. liepos 11 d. ir turėjo būti tą pačią dieną užregistruotas, darytina išvada, kad atsakovas sprendimą dėl teikimo vykdymo privalėjo priimti iki 2011 m. liepos 18 d., o Vyriausybės atstovui apie priimtą sprendimą privalėjo pranešti iki 2011 m. liepos 28 d. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja Vyriausybės atstovą per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos, arba per 10 dienų nuo paskutinės dienos, iki kurios privalėjo būti pateiktas atsakymas, ginčijamą teisės aktą skųsti teismui. Taigi nuo 2011 m. liepos 29 d. Vyriausybės atstovui kilo pareiga kreiptis į teismą. Pažymi, kad Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi 2011 m. liepos 29 d., o ne 2011 m. liepos 27 d., kaip nurodo atsakovas. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad prieš tvirtinant mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką ji turėjo būti viešai apsvarstyta su mokyklos bendruomene. Atsakovas nenurodo jokių teisės normų, kuriose būtų įtvirtinta tokia pareiga. Nei Švietimo įstatyme, nei Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. ISAK-1019 nėra nustatyta, kad, prieš tvirtinant priėmimo į mokyklas tvarką, ji turi būti apsvarstyta su mokyklos bendruomene.

Pareiškėjas nurodo, jog Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1019 yra galiojantis. Minėtas įsakymas Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Atkreipia dėmesį, jog Vyriausybės atstovo 2011 m. liepos 11 d. teikime Nr. 1T-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui siūloma svarstyti Aprašo 2, 8, 12.1.1 – 12.1.3, 12.6, 31 punktų pakeitimo, suderinant juos su galiojančiais teisės aktais, klausimą. Nepaisant to, kad minėtas įsakymas buvo išdėstytas nauja redakcija (Vyriausybės atstovas, atsižvelgdamas į minėtus pakeitimus, 2011 m. rugsėjo 19 d. patikslino prašymą teismui), ginčijamos nuostatos neatitinka nei teikimo surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu galiojusių minėto ministro įsakymo nuostatų, reglamentuojančių analogiškus santykius. Be to, ginčijamų nuostatų neteisėtumas buvo grindžiamas ne tik Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, Vietos savivaldos įstatymu, kurių nuostatos tiek teikimo surašymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nesikeitė.

Vyriausybės atstovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamame teisės akte įtvirtintos terminų skaičiavimo taisyklės neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad analogiškos terminų skaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CK, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK), ABTĮ, CPK. Tokios pat terminų skaičiavimo taisyklės yra nustatytos Europos Tarybos 1971 m. birželio 3 d. reglamente Nr. 1182/71 ir 1972 m. gegužės 16 d. Europos konvencijoje dėl terminų skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtuose teisės aktuose yra nustatytos bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės, darytina išvada, kad tais atvejais, kai įstatyme, reglamentuojančiame viešojo administravimo subjektų veiklą, expressis verbis nėra nustatytos kitokios nei įprasta terminų skaičiavimo taisyklės, terminai skaičiuojami vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 12.1.1, 12.1.2, 12.1.3, 12.6, 31 punktų teisėtumą, 8 punkto teisėtumą tiek, kiek jame nustatyta, kad mokyklos steigėjas „iki spalio 1 d. patikslina“, taip pat minėto Aprašo 2 punkto teisėtumą tiek kiek, kiek joje nustatyta, kad „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino visiškai.

Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus, o neveikimas prilygintinas atsisakymui, nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Taigi nurodytos teisės normos nustato aiškius terminus, per kuriuos turi būti apsvarstomas pareiškėjo pateiktas teikimas ir pateiktas atsakymas, taip pat terminas, per kurį turi būti kreiptasi į teismą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teikimą dėl byloje vertinamo teisės akto teisėtumo (b.l. 4) atsakovui faksu išsiuntė 2011 m. liepos 11 d. (b.l. 65, 69). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtą teikimą gavo 2011 m. liepos 12 d., į bylą nėra pateikta šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjo teikimą gavo 2011 m. liepos 11 d. Atsižvelgiant į Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjui atsakyti dėl teikimo turėjo iki 2011 m. liepos 28 d., tačiau, kaip nurodo pats atsakovas apeliaciniame skunde, atsakymas į pareiškėjo teikimą buvo pateiktas 2011 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas su prašymu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2011 m. liepos 29 d. (b.l. 1-3), taigi nėra pagrindo teigti, kad pateikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas būtų pažeidęs teisės aktuose nustatytus terminus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas šio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl jo pasisakyti.

Kiek tai susiję su Aprašo 8 ir 31 punktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Aprašo 8 punktas prieštarauja Švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 nauja redakcija išdėstyto Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punkto nuostatoms, o Aprašo 31 punktas – minėto Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 10 punkto nuostatoms.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr. 15), savivaldybių administravimo subjekto norminio akto teisėtumo tyrimui taikomos specialios taisyklės, reglamentuotos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šešioliktame skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika be kita ko pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 str. 1 d.), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme.

Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina.

ABTĮ 110 straipsnio 2 dalis numato: „Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.“ Ši įstatymo norma numato administracinių teismų kompetenciją tirti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.

Vyriausiojo administracinio teismo nuolatinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (ABTĮ 110 str. 1 d., 112 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant individualią bylą, jei tam yra būtinybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiškos nuostatos toms, kurias įtvirtina ABTĮ 110 straipsnio 2 dalis, numatytos ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos nuostatos turinio, joje, vienu vertus, expressis verbis kalbama apie abstrakčios savivaldybės administravimo subjektų priimtų norminių teisės aktų atitikties kontrolę būtent įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams teisės aktams, be to, daroma nuoroda į ABTĮ 110 straipsnį.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos atlikti abstrakčią savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitikties ministro priimtiems teisės aktams kontrolę. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dalį, kuria prašyta ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 8 ir 31 punkto atitiktį atitinkamai Švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 nauja redakcija išdėstyto Priėmimo bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktui ir 10 punktui, turėjo atsisakyti priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir byla šioje apimtyje nutrauktina.

Kiek tai susiję su Aprašo 2 punkto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jame įtvirtintos nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 1.121 straipsniui, Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 5 daliai, ABTĮ 66 straipsniui.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka iš dalies.

Aprašo 2 punkte nurodyta, nustatyta, jog šiame teisės akte nustatytų terminų trukmė skaičiuojama darbo dienomis. Jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną.

Vertindama Aprašo 2 punkto atitiktį pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatoms teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog LR CK 1.1 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant šio Kodekso taikymo apimtį, nurodyta, jog turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Nėra abejonės, kad Apraše įtvirtintos nuostatos priskirtinos viešąjai teisei, taigi, LR CK nuostatos byloje vertinamu atveju reikšmingos tiek, kiek nėra lex specialis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 1.121 straipsnyje, kuriame reglamentuotas oficialių švenčių ir nedarbo dienų įskaitymas skaičiuojant terminus, nurodyta, jog oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą (1dalis); jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (2 dalis). Konstatuotina, kad viešosios teisės reguliavimo sferoje nesant įstatymo, kuris nustatytų kitokius terminų skaičiavimo principus nei LR CK 1.121 straipsnyje, šio straipsnio nuostatos taip pat taikytinos ir santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Vertinant Aprašo 2 punkto nuostatas akivaizdu, jog tiek, kiek jose nurodyta, kad „jeigu termino ribos diena yra ne darbo diena, termino pradžios ir pabaigos diena laikoma paskutinė darbo diena prieš šią dieną“, šios nuostatos prieštarauja LR CK 1.121 straipsnio 2 daliai. Konstatavus minėtų Aprašo 2 punkto nuostatų prieštaravimą LR CK 1.121 straipsnio 2 daliai, nėra poreikio ir pagrindo vertinti minėtos nuostatos atitktį LR CPK ir ABTĮ nuostatoms.

Kiek tai susiję su Aprašo 12.1.1-12.1.3 ir 12.6 punkto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtos nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintos Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 1 priedo 5 eilutės nuostatoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Pažymėtina, kad minėtos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintos Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 1 priedo 5 eilutės nuostatos galiojo ir pareiškėjo teikimo atsakovui, ir pareiškėjo prašymo teismui pateikimo metu. Įvertinusi minėtas Aprašo 12.1.1-12.1.3 ir 12.6 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintos Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 1 priedo 5 eilutės nuostatas, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir šioje dalyje atskirai nepasisako.

Kiek tai susiję su Aprašo 12.7 punktu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėtoje Aprašo nuostatoje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m birželio 14 d. nutarimą Nr. 746 pakeitė 2011 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 768, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Aprašo 12.7 punktas naikintinas. Kita vertus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl Aprašo 12.7 punkto panaikinimo nepasisakė rezoliucinėje sprendimo dalyje, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 8 ir 31 punkto atitikties Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1369 išdėstyta nauja) patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktui ir 10 punktui pakeisti, bylą šioje dalyje nutraukti.

Papildyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą tokia dalimi: „Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 12.7 punktą“.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė