3d2ab2de-84fe-42c1-bec6-2e61197bca22 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-5508-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01790-2012-7                             Procesinio sprendimo kategorijos 27.7.; 44.; 44.5.2.17.; 116.5.1.; 126.8.(S)                                                                                                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TGF“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

I. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas BUAB „TGF“ 2012 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo G. I. 150 919,59 Lt žalÄ už neperduotÄ turtÄ ir laiku neinicijuotÄ bankroto bylÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Nurodė, jog atsakovas G.

I. buvo UAB „TGF“ direktorius, o nuo 2007 m. vasario 16 d. vienintelis Å¡ios įmonės akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „TGF“ bankroto bylÄ . Å ia nutartimi bankrutuojančios įmonės organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 29 d., todėl minėtÄ Ä¯pareigojimÄ bendrovės valdymo organai turėjo įvykdyti iki 2011 m. gegužės 16 d., tačiau atsakovas 2011 m. spalio 4 d. priėmimo-perdavimo aktais bei 2011 m. spalio 11 d. registruotu paÅ¡tu bankroto administratoriui perdavė tik maÅ¾Ä dalį visų bendrovės dokumentų ir neperdavė jokio turto. BUAB „TGF“ bankroto administratorius ne kartÄ ragino atsakovÄ perduoti likusius įmonės dokumentus ir turtÄ , atsakovui už įpareigojimų nevykdymÄ teismo nutartimis buvo skirtos baudos, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsakovas iki Å¡iol bankroto administratoriui neperdavė bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

BUAB „TGF“ priklauso dvi transporto priemonės, kurios, anot atsakovo, yra dingusios, nors atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo dėti visas pastangas esamo turto apsaugai bei dingusio paieÅ¡kai, kadangi žinojo, jog įmonė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau to nepadarė. UAB „TGF“ jokios veiklos nevykdė nuo 2009 metų. Å i įmonė jau 2007-2008 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsakovas privalėjo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tačiau to nepadarė, dėl ko buvo padaryta žala tiek įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Dėl BUAB TGF“ neperduoto turto ir laiku neinicijuotos bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei padaryta žala, kuriÄ atsakovas privalo atlyginti. IeÅ¡kovas praÅ¡o, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimti sprendimÄ už akių atsakovo atžvilgiu. IeÅ¡kinio nuoraÅ¡as su priedais ir teismo praneÅ¡imas atsakovui buvo įteikti tinkamai 2012 m. rugpjūčio 8 d. (CPK 123 str. 3 d.). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ dvideÅ¡imties dienų terminÄ , o ieÅ¡kovas praÅ¡o, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimti sprendimÄ už akių atsakovo atžvilgiu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimÄ už akių.

Atsižvelgiant į tai, priimamas sprendimas už akių, iÅ¡dėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 286 str.).IeÅ¡kinys tenkintinas. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog UAB „TGF“ įregistruota 2002 m. lapkričio 21 d. ir nuo Å¡ios datos iki 2011 m. gegužės 6 d. atsakovas G. I. buvo įmonės direktorius, o nuo 2007 m. vasario 6 d. ir vienintelis akcininkas (b.l. 10-12). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „TGF“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 7-9).

BUAB „TGF“ bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ buvusio įmonės vadovo - atsakovo G. I., žalÄ , kuriÄ jis įmonei ir jos kreditoriams padarė dėl to, jog laiku neinicijavo bankroto bylos UAB „TGF“ ir kad, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „TGF“, neperdavė administratoriui įmonės turto.              Iki 2008 m. liepos 1 d. Ä®monių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sÄ lygoms, jie nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala.

Nuo nurodytos datos, įsigaliojus Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad, net ir nesant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo (Ä®monių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011).

             Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog didžioji dalis UAB „TGF“ skolų kreditoriams, kurių reikalavimų sumas patvirtino Vilniaus apygardos teismas UAB „TGF“ bankroto byloje, susidarė nuo 2007-2009 metų (b.l. 44-45). Kai kurių kreditorių skolos tik didėjo: kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2008 m. sausio 22 d. skola buvo 3 970,82 Lt (b.l. 46), o teismo šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas – 7 988,52 Lt; Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė 2008 m. liepos 9 d. buvo skolinga 17 551,19 Lt (b.l. 47), o teismo šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas – 20 984,33 Lt.

UAB „TGF“ nedengė kreditoriams įsiskolinimų už telekomunikacijų paslaugas, prekes, taip pat laiku negrÄ Å¾ino prisiimtų paskolų jau nuo 2007-2008 metų (b.l. 39-43). Turto areÅ¡tai įmonei pradėti taikyti nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 48-59). UAB „TGF“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai metinių pelno deklaracijų nepateikė už 2006, 2008 ir 2009 metus, PVM deklaracijos už 2009 metus (b.l. 60). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai UAB „TGF“ duomenų apie apdraustuosius neteikia nuo 2009 m. liepos 1 d., paskutinė įmonės darbuotoja (be atsakovo) pačios praÅ¡ymu atleista nuo 2009 m. liepos 1 d. (b.l. 61-62).

UAB „TGF“ iÅ¡ PVM mokesčių registro iÅ¡registruota 2009 m. kovo 17 d. (b.l. 69). UAB „TGF“ finansinės atskaitomybės už 2007, 2008, 2009 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė, nekilnojamojo turto neturėjo (b.l. 8, CPK 182 str. 2 p.). Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog UAB „TGF“ jau 2007-2008 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2009 metų.              Civilinės bylos duomenys taip pat tvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria UAB „TGF“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įpareigojo UAB „TGF“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b.l. 7-9).

Atsakovas 2011 m. spalio 4 d. priėmimo-perdavimo aktais perdavė BUAB „TGF“ administratoriui UAB „TGF“ antspaudÄ , registravimo pažymėjimÄ , įstatus (b.l. 13-14). Atsakovas ieÅ¡kovo 2011 m. rugsėjo 19 d. praneÅ¡imu buvo ragintas perduoti administratoriui visÄ UAB „TGF“ dokumentacijÄ bei turtÄ (b.l. 17). Už teismo įpareigojimų perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus nevykdymÄ atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta 3 000 Lt, o 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi – 5 000 Lt bauda (b.l. 19-22).

BUAB „TGF“ administratoriui 2011 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta UAB „TGF“ bankroto byla, pagrindu (b.l. 23-24), kuris 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas vykdyti antstoliui (b.l. 25). Už antstolio reikalavimų nevykdymÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui skyrė 22 400 Lt baudÄ (b.l. 27). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį (b.l. 28).

BUAB „TGF“ vardu registruotos dvi transporto priemonės – Renault AE 420 (1996 m. gamybos) ir MAN 19.322 (1992 m. gamybos) (b.l. 30-33). IeÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateikti duomenys tvirtina, jog automobilio Renault AE 420 vidutinė rinkos vertė 2011 m. balandžio mėnesį (kai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla) buvo 15 397 Lt, o automobilio MAN 19.322 tuo pačiu laikotarpiu – 11 016 Lt (b.l. 37-38). Atsakovas savo paraÅ¡u patvirtino, jog krovininis automobilis Renault AE 420 turėjo stovėti Kaune, bet dabar jo nėra, o krovininis automobilis MAN 19.322 apie 2008 metais iÅ¡važiavo į UkrainÄ ir dingo (b.l. 34-35).

Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog UAB „TGF“ turtÄ sudaro dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo 26 413 Lt, tačiau Å¡io turto, kaip ir įmonės visų dokumentų, atsakovas BUAB „TGF“ administratoriui neperdavė.               Nagrinėjamu atveju tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (ar neteisėtÄ neveikimÄ ), dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Ä®monės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.              Byloje nustatyta, jog UAB „TGF“ jau 2007-2008 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2009 metų. Tačiau atsakovas, bÅ«damas UAB „TGF“ direktoriumi ir žinodamas sunkiÄ Å¡ios įmonės finansinę padėtį, toliau netęsdamas veiklos, nesiimdamas jokių veiksmų iÅ¡saugoti įmonės turtÄ , iÅ¡ kurio kreditoriai galėtų bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus, neteikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. atsakovas neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus.

Bankroto byla UAB „TGF“ buvo iÅ¡kelta 2011 m. balandžio 18 d. kreditoriaus, o ne administracijos vadovo (atsakovo) iniciatyva. Atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo pareigos, Ä®monių bankroto įstatyme tiesiogiai įtvirtintos nuo 2008 m. liepos 1 d., kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, nevykdymas yra neteisėtas neveikimas. Be to, atsakovas neperdavė BUAB „TGF“ administratoriui bendrovei priklausančių dviejų transporto priemonių bei visų įmonės dokumentų, nors tai padaryti atsakovÄ Ä¯pareigojo Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria UAB „TGF“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Å i atsakovo pareiga taip pat numatyta ir Ä®monių bankroto įstatyme. Tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip neteisėti ir pažeidžiantys tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus.              Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų bendrai 151 919,59 Lt sumai (b.l. 70-72). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu pardavus BUAB „TGF“ priklausantį turtÄ buvo gauta 1 000 Lt (b.l. 73-74), Å¡ia suma mažintina bendra įsiskolinimų suma kreditoriams, t.y. iki 150 919,59 Lt, ir ji (Å¡i suma) vertintina kaip atsakovo neteisėtu neveikimu, nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „TGF“, įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala, kuriÄ jis privalo atlyginti.

Be to, atsakovas neperdavė BUAB „TGF“ administratoriui įmonei priklausančio 26 413 Lt vertės turto ir taip užkirto keliÄ bet kokiems kreditorių reikalavimų patenkinimams.              Žala BUAB „TGF“ padaryta bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kadangi pagal įstatymo nuostatas pareiga perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės turtÄ atsiranda valdymo organams, t.y. įmonės savininkui ir vadovui. Taip pat Å¡iems asmenims numatyta pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monei.

Tačiau atsakovas administratoriui turto neperdavė, dėl ko atsirado žala įmonės kreditoriams. Be to, atsakovui elgiantis sÄ Å¾iningai, apdairiai, rÅ«pestingai žalos bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti arba pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ji bÅ«tų buvusi mažesnė, jei atsakovas bÅ«tų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kuomet įmonės turtas dar nebuvo prarastas. Tokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) žala atsirado tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.                           Atsakovo kaltė preziumuojama.

Atsakovas Å¡ios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nepaneigė.              Remdamasis visomis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas G. I. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais UAB „TGF“ ir Å¡ios įmonės kreditoriams padarė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti, ieÅ¡kovas įrodė visas sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.245-6.249 str.).              Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi valstybės patirtos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ yra mažesnės nei 10 Lt, jos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos. Byloje nesant duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TGF“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priimti sprendimÄ už akių.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „TGF“ (juridinio asmens kodas 126097370, buveinės adresas Sausio 13-osios g. 31, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr.LT967010400016467937, AB Ūkio bankas, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Finresta“) iÅ¡ atsakovo G.

I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) 150 919,59 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių devynis Å¡imtus devyniolika litų ir 59 centus) žalÄ už neperduotÄ turtÄ ir laiku neinicijuotÄ bankroto bylÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (150 191,59 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.   Sprendimas už akių per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti ieÅ¡kovo skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .Sprendimas už akių negali bÅ«ti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.Atsakovas per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Teisėja                                                                                                    Alma Urbanavičienė Â