2024-03-06 Nr. BB-1351-1-01-1-20474-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-733/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20474-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo T. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį už padarytus nusikaltimus paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. B. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bendravo su pirkėjais. Vienintelis atvejis, kai susidarius sunkioms finansinėms aplinkybėms šeimoje, ir būtinybės spaudžiamas turėjo perleisti nedidelę dalį asmeninėms reikmėms laikomos narkotinės medžiagos, nepakeičia šios narkotinės medžiagos įsigijimo paskirties ir tikslo, t. y., kad ji buvo įsigyta ir laikoma asmeniniam vartojimui. Vilniaus apygardos teismas padarė BPK 1, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimus, nes įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino įrodymų patikimumo, o vidinis teismo įsitikinimas grįstas prielaidomis, pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, nebuvo nešališkas, prioritetą suteikė kaltinimui palankiems įrodymams, o T.

B. teisinančius įrodymus nepagrįstai atmetė arba iš viso jų nevertino, egzistuojančius prieštaravimus ir abejones nepagrįstai įvertino kaip nereikšmingus. Mano, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir todėl dalyje namuose laikomų narkotinių medžiagų yra pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio l dalį nepagrįstai ir neteisėtai. Jokio tikslo jas pardavinėti jis neturėjo ir niekada to nedarė. Ši teismo klaidingai nustatyta aplinkybė įtakoja kasatoriui paskirtą bausmę. Byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant T.

B. už padarytą sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), susijusį su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę bei neskiriant arešto už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nepagrįstos teismų išvados, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuoširdžiai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų.

Aplinkybė, kad nepripažino tai ko nebuvo, t. y. jog iš narkotinių medžiagų bendro kiekio, kurį laikė namuose, nenustatytą kiekį ketino ateityje parduoti, negali būti vertinama kaip dalinis kaltės pripažinimas. Atsižvelgiant, kad ši aplinkybė yra paremta tik prielaida ir pagrįstai ją panaikinus iš kaltinimo, pripažintina, T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kasatorius stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nevartoja narkotinių medžiagų, jokių naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, turi nuolatinį darbą, yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką ir vienintelis išlaiko šeimą.

Nepagrįstai griežta bausmė gali skaudžiai atsiliepti jo šeimos ir mažamečio sūnaus gyvenimo sąlygoms.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, T. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Skunde interpretuojamas įrodymų, kurais grindžiamas nuosprendis, turinys dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau nepateikiami argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, taip pat ginčijama bylos duomenų įrodomoji vertė, jų pakankamumas, o tai nėra kasacijos dalykas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl tikslo platinti narkotines medžiagas nustatymo (BK 260 straipsnio 1 dalis), dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, dėl bausmės). T. B. teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, jam palankią įvykių interpretaciją.

Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl byloje egzistuojančių sąlygų taikyti T. B. BK 54 straipsnio 3 dalį ir už padarytus nusikaltimus paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra išimtiniai atvejai, kai padarytos veikos pavojingumas, nuteistojo asmenybė neatitinka veikos požymių pavojingumo bei kitų bendrųjų sąlygų, numatytų konkrečioje teisės normoje, numatančioje atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai daugiau susiję su T. B. asmenybe, jo socialine - šeimine padėtimi. Į šias aplinkybes teismai atsižvelgė paskirdami T. B. bausmes, tačiau konstatavo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti T. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistajam T. B. paskirtos tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybei bausmės, kurios tinkamai subendrintos.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis