2025-12-17 Nr. AB-22848-3-64-3-01596-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1023-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01596-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero (toliau – ir Meras) 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą, vykdyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 2–4 p.) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7, 8 punktus – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėjo analogiškas skundas dėl atsakovo Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (administracinė byla Nr. eI3-8054-931/2025). Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2025 m. kovo 26 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-374-1188/2025). Teismas darė išvadą, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

Teismo vertinimu, negali susiklostyti tokia situacija, jog pareiškėjas neribotai kreiptųsi į teismą, inicijuodamas analogiškus ginčus, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą. Liteko duomenys patvirtina, kad pirmasis skundas teismui buvo paduotas 2025 m. vasario 8 d. (teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025), tačiau teismas nesiima nagrinėti bylą, t. y. tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes tokį patį reikalavimą pareiškėjas buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025, kurioje Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, tačiau teismo nutarties motyvai iš esmės referuoja į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, t. y. administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 24 d. padavė skundą teismui dėl Mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį, konstatavęs, kad Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju minėtoje byloje 2025 m. sausio 24 d. skundas nebuvo priimtas ir byla nebuvo išnagrinėta, taigi nėra neigiamos prielaidos, nurodytos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą minėtu pagrindu. Vis tik, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi dėl to paties Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip ir administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 (Nr. eI3-8054-931/2025). Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog būtų išnykusios aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo ankstesnį skundą Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 (kad Raštas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos dalyku, todėl atsisakytinas priimti ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. pagrindu), todėl pagrindo priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nebuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakymo priimti pagrindas keičiamas į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį LVAT ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-752-520/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nors ir suklydo nurodydamas atsisakymo priimti pagrindą, bet iš esmės pagrįstai atsisakė priimti skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė