2015-11-12 Nr. AB-21813-3-62-3-00524-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3391-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK, atsakovas), priteisti: 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą; 2) 53 158,16 Eur (183 544,51 Lt) turtinės žalos atlyginimą; 3) 5 procentų metinių palūkanų nuo visos prašomos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki visiško žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, jog 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresnysis patrulis neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų ir tvarkos, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 381317. Šiame procesiniame dokumente policijos pareigūnas konstatavo, kad pareiškėjas yra apsvaigęs, tačiau tai gali nustatyti tik šeimos gydytojai, gydytojai – psichiatrai arba kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai, specialiai pasirengę ir gavę tai patvirtinantį dokumentą.

Policijos pareigūnas paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, išdavė laikiną leidimą vairuoti, taip pat nušalino nuo transporto priemonės vairavimo bei organizavo pareiškėjo automobilio pristatymą į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis policijos pareigūno nepagrįstai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kitais įrodymais, 2013 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjui paskyrė administracines nuobaudas – 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams.

Pareiškėjas šį teismo nutarimą apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kauno apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi įrodymais nebuvo patvirtintas apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, konstatavo, jog policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 381317, veikė neteisėtai, pažeidė įstatymų reikalavimus, viršijo jam priskirtos kompetencijos ribas. Pareiškėjas nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, prarado galimybę įsidarbinti ir gauti didelį darbo užmokestį, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą bei įtampą.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Pareiškėjui atsirado pareiga sumokėti piniginę kompensaciją už sudarytos sutarties nevykdymą. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė bei bendravimo galimybės. Nebuvo jokio teisėto pagrindo surašyti pažeidimo protokolą, paimti vairuotojo pažymėjimą, inicijuoti transporto priemonės nutempimą ar nušalinti pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio pareigūnas pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Policijos pareigūnas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

Kauno apskrities VPK policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog bendraujant su pareiškėju buvo akivaizdžiai matyti, kad šis yra apsvaigęs, nes kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad pareiškėjo elgesys, nuotaikų kaita sukėlė jam įtarimų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas buvo vartojęs amfetamino, metamfetamino, kanabinoidų.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime ir Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartyje padarė išvadą, kad patikimų ir objektyvių duomenų dėl pareiškėjo apsvaigimo surinkti nepavyko, ir konstatavo, kad teismo išvada dėl neginčytinų ir objektyvių duomenų trūkumo laikytina pagrįsta. Teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, suabejojo tik pareiškėjo kaltės įrodymų pakankamumu. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas tinkamai užfiksavo KET pažeidimo faktą, tačiau surinktų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę, nepakako.

Tai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų, įpareigojančių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus. Šios aplinkybės (įrodymų nepakankamumas) nesudaro pagrindo vertinti pareigūno veiksmus kaip neteisėtus. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir vadovaujantis šia norma priteisti žalą, patirtą dėl pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, pareiškėjui nepagrįstai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei iš to kilusių pasekmių, t. y. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo, vairuotojo pažymėjimo paėmimo.

Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyresnysis patrulis 2013 m. sausio 11 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį paskyrė administracines nuobaudas – 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nors jis, vairuodamas transporto priemonę, buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas analizavo CK 6.271 straipsnio, 6.247 straipsnio nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, visų pirma, būtina nustatyti viešosios atsakomybės elementą – neteisėtumą, būtent, ar atsakovo pareigūnų veiksmai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo teisėti ir ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos pareigūnai privalėjo veikti.

Šiuos aspektu teismas analizavo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 19 straipsnio 5 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodė, kad policija, kaip teisėtvarką užtikrinanti institucija, privalo ne tik tirti teisės pažeidimus, tačiau ir užtikrinti bei garantuoti visuomenės saugumą nuo gresiančių pavojų. Visuomenės apgynimas ir apsaugojimas nuo pavojų yra tapačiai svarbus bei reikšmingas kaip ir padarytos neteisėtos veikos tyrimas. Ginčo atveju, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, privalėjo imtis visų teisinių priemonių visuomenės saugumui užtikrinti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4573-919/2013 esančio tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenys, liudytojo A. V. parodymai Kauno apylinkės teisme, teismo vertinimu, patvirtina, jog 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 20 min. per radijo ryšį buvo gautas Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimas, jog Sukilėlių pr., Kaune, prie prekybos centro „Topolis“ pilietis vartoja narkotines medžiagas. Buvo nurodyta, kad pilietis automobiliu „Audi A4 Avant“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyks į (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo elgesys pareigūnams kėlė įtarimų, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie daromą teisės pažeidimą, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai neteisėtai veikai (Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d. 2 p.). Pranešimas apie daromą teisės pažeidimą buvo gautas iš Kauno apskrities VPK budėtojo. Buvo pateikta informacija, jog automobilį galimai gali vairuoti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo. Pareigūnai, gavę nurodytą informaciją bei užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, šią informaciją tyrė nustatyta tvarka (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. ir 5 p.). Nurodyto pobūdžio informacija, jog automobilį gali vairuoti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo ir tai, kad pareiškėjo elgesys kėlė įtarimų, sudarė sąlygas policijos pareigūnams, siekiantiems užkardyti daromą teisės pažeidimą, pareiškėją pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstinai patikrinti apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnai šią pareigą atliko nustatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 10 punkte tvarka, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

Teismas rėmėsi ATPK 2701 straipsniu, 269 straipsnio 4 dalimi, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija), 22, 22.4, 47, 69 punktais ir sprendė, kad policijos pareigūnai, gavę informaciją apie daromą teisės pažeidimą, t. y. galimai apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų transporto priemonės vairuotoją, vairuojantį automobilį, turėjo neabejotiną teisinį pagrindą užkirsti kelią galimai daromai neteisėtai veikai, siekdami užtikrinti visuomenės saugumą, t. y. tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusi, pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 9 p.), taip pat pareigą nušalinti pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo (Instrukcijos 69 p.), paimti vairuotojo pažymėjimą (ATPK 269 str. 4 d.).

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4573-919/2013 nagrinėjimo metu pateikti policijos pareigūno A. V. parodymai patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas pagal pirminio tyrimo rezultatus, kurie bylojo apie pareiškėjo organizme rastų psichiką veikiančių medžiagų faktą. Galutinė tyrimo išvada buvo pateikta vėliau, įvertinus 2013 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. T-N92/13(01), kuri patvirtino, jog pareiškėjas buvo vartojęs amfetaminą, metamfetaminą, kanabinoidus, tačiau nepatvirtino pareiškėjo apsvaigimo būsenos.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4573-919/2013 pažymėjo, jog kaltinimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo pagrįstas tik įtarimais ir prielaidomis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jį surašiusio asmens parodymais, nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų. Teismas tokią išvadą grindė ištyręs papildomus įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu papildomai apklausęs liudytoją J.

Bujauskaitę, gydytoją, atlikusią pareiškėjo medicininę apžiūrą jo apsvaigimui nustatyti, taip pat apklausęs liudytoją, medicinos ekspertę, V. D., pateikusią 2013 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. T-N92/13(01). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, 2013 m. spalio 22 d. nutartyje patvirtino Kauno apylinkės teismo išvadą, jog jokių patikimų objektyvių duomenų pareiškėjo apsvaigimui pagrįsti nepavyko surinkti. Teismas akcentavo, kad nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl įrodymų nepakankamumo, jų trūkumo, teisminio nagrinėjimo metu ištyrus papildomus įrodymus.

Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negalėjo būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, buvo aiškintini pareiškėjo, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Vis dėlto teismas akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas dėl įrodymų stokos, nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

Teismo nuomone, pareiškėjo organizme rastų psichiką veikiančių medžiagų faktas, bei pareiškėjo rizikingas elgesys – pats pripažino vartojęs narkotines medžiagas – „žolę“, buvo pakankamas pagrindas policijos pareigūnams pagrįstai manyti, jog pareiškėjas galėjo būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir pradėti procesą dėl galimai padaryto teisės pažeidimo. Teismas nurodė, kad pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio keliamus reikalavimus. Procedūrinių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nenustatyta. Pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (ATPK 270 str., Instrukcijos 69 p.), iš pareiškėjo pagrįstai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (ATPK 269 str. 4 d.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje administracinėje byloje nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimams. Pareigūnai, įvertinę tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, surinktų įrodymų neužteko pareiškėjo kaltei pagrįsti. Tokia išvada buvo padaryta ištyrus teisminio proceso metu surinktus papildomus įrodymus. Pareiškėjo narkotinių medžiagų vartojimo faktas, kurio pareiškėjas ir pats neneigė, jo rizikingas elgesys, buvo esminės priežastys, kurios sąlygojo administracinio teisės pažeidimo proceso pradėjimą, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą pareiškėjui.

Teismas darė išvadą, kad įrodymų nepakankamumas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti vertinamas kaip policijos pareigūnų neteisėti veiksmai. Todėl teismo priimtas nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu, negali būti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigūnų veiksmai administracinės bylos iškėlimo stadijoje buvo neteisėti. Teismas konstatavo, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvimas pašalina teisinį pagrindą svarstyti pareiškėjo reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas prašė priteisti kaip turtinę žalą bylinėjimosi išlaidas viso 802,24 Eur (2 770 Lt). Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti teisinės pagalbos išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje.

III. Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad, pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnai, sulaikę pareiškėją, turėjo teisę tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį, pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įtaigą atlikti medicininės apžiūros. Surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą galima tik remiantis specialisto išvada, bet ne prielaidomis. Atsižvelgęs į tai, mano, kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, kai įtarimas apie asmens apsvaigimą dar nebuvo išnykęs – nesurašyta specialisto išvada.

Taip pat nurodo, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo formos ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių patvirtinimo“ II dalies 5 punkto, taip pat ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinė skundą nurodo iš esmės analogiškus motyvus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Akcentuoja, jog pareiškėjas pats patvirtino, jog, prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vartojo narkotinių medžiagų, todėl mano, kad žalos kilimą lėmė paties pareiškėjo sąmoningas priešingas teisei elgesys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti: 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) 53 158,16 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) 5 procentų metinių palūkanų nuo visos prašomos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki visiško žalos atlyginimo.

Šį reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog 2013 m. sausio 11 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresnysis patrulis neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų ir tvarkos, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, įvykdymo. Šiame procesiniame dokumente policijos pareigūnas konstatavo, kad pareiškėjas yra apsvaigęs, tačiau tai, pareiškėjo vertinimu, gali nustatyti tik šeimos gydytojai, gydytojai – psichiatrai arba kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai, specialiai pasirengę ir gavę tai patvirtinantį dokumentą. Policijos pareigūnas paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, išdavė laikiną leidimą vairuoti, taip pat nušalino nuo transporto priemonės vairavimo bei organizavo pareiškėjo automobilio pristatymą į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Pareiškėjas nurodė, jog dėl šių pareigūno veiksmų jam kilo turtinė ir neturinė žala.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams. Teismas akcentavo, kad pareigūnai, įvertinę tai, jog pareiškėjui buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą galima tik remiantis specialisto išvada, bet ne prielaidomis. Atsižvelgęs į tai, mano, kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir nesilaikė Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo formos ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių patvirtinimo“ II dalies 5 punkto, taip pat ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies.

Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, esminis nagrinėjamos bylos dalykas – neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, nesprendė dėl kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėja, ar pirmosios instancijos išvada, vertinant policijos pareigūnų veiksmus, yra teisėta ir pagrįsta.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamiesi policijos pareigūnai privalėjo veikti priimdami sprendimus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir laikino leidimo vairuoti išdavimo bei transporto priemonės nuvežimo.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 5 straipsnio dalį, vienas iš policijos veiklos uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Atsižvelgus į tai, šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui transporto priemonės vairuoti bei pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (19 str. 5 p.).

Dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo

Pagal ATPK (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 24 d.) 270 straipsnį, vairuojantys transporto priemones, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turi būti nušalinami nuo transporto priemonių ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių būsenai nustatyti ir jie tikrinami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka.

Iš esmės analogiška nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.) (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 69 punkto nuostatas, vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (69.1 p.).

Nušalinęs asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, policijos patrulis tarnybiniame pranešime nurodo nušalinimo nuo vairavimo priežastį (-is), kur transporto priemonė yra, ar ji buvo pristatyta į policijos įstaigą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu. Jei ją vairuos kitas vairuotojas, nurodo jo duomenis (70 p.). Vairuojančiam transporto priemonę asmeniui apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašomas pranešimas (8 priedas), kurio vienas egzempliorius įteikiamas jam pasirašytinai. Jei asmuo atsisako pasirašyti, tai pažymima pranešime. Antras pranešimo egzempliorius (nuorašas) pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo bylos ar kitos medžiagos (71 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): policijos ar Inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, o Inspekcijos pareigūnai prieš kreipimąsi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punkte išdėstyti požymiai, inter alia kuriais vadovaujantis, galima įtarti asmens apsvaigimą: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 10 p.).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad iki kol nebeliks narkotinių medžiagų organizme, pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (Administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byla, b. l. 5), apie susipažinimą su šiuo pranešimu liudija pareiškėjo parašas. Šiuo parašu pareiškėjas taip pat patvirtino, kad jam yra žinomos galimybės apskųsti šiuos pareigūnų veiksmus – nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo – teismui, tačiau pareiškėjas, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, šia teise nepasinaudojo. Apie pareiškėjo nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, nušalinimo nuo vairavimo priežastį, kur yra transporto priemonė (nugabenta į saugojimo aikštelę) nurodyta tarnybiniame pranešime bei administracinio teisės pažeidimo protokole (ATP byla, b. l. 1, 4).

Kaip matyti iš į bylą pateikto 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo (ATP byla, b. l. 4), 2013 m. sausio 11 d. apie 15 val. 20 min. per radijo ryšį buvo gautas Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimas, jog Sukilėlių pr., Kaune, pilietis vartoja narkotines medžiagas. Buvo nurodyta, kad pilietis automobiliu „Audi A4 Avant“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyks į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai, vykdami į nurytą adresą, pasilenkė su minėtu automobiliu. Atvykę į (duomenys neskelbtini), pareigūnai, gavę VPK budėtojo pranešimą, bei kitame policijos ekipaže esantys pareigūnai, įvertinę bendrą pareiškėjo būklę, darė išvadą, jog pareiškėjas buvo apsvaigęs – jo kalba buvo nerišli, elgesys neadekvatus, į tą patį klausimą pareiškėjas atsakydavo skirtingai.

Šias aplinkybes apie įtarimus dėl galimo pareiškėjo apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis pareigūnas A. V. patvirtino ir Kauno apylinkės 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu (ATP byla, b. l. 36–38), taip pat tai patvirtina paties pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad, sėdėdamas automobilyje, pavartojo neaiškios kilmės miltelių, o po to privažiavo policijos pareigūnai (ATP byla, b. l. 28). Faktą, jog pareiškėjo šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų, patvirtino specialisto išvada Nr. T-N 92/13(01) (ATP byla, b. l. 2), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 30, surašytas 2013 m. sausio 11 d. 16 val. 07 min, pagal Kauno apskrities VPK patrulio D. M. siuntimą (ATP byla, b. l. 3), kuriame padarytas įrašas, jog pareiškėjas prisipažino prieš kelias savaites vartojęs „žolę“.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nušalindami pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo, pareigūnai veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir turėjo pakankamą pagrindą įtarimams apie narkotinių medžiagų poveikį pareiškėjo organizmui, todėl pareigūnų veiksmai nušalinant pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatant pareiškėją į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, negali būti vertinami kaip neteisėti.

Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo

ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad, padarius pažeidimą, numatytą šio kodekso 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.

Instrukcijos 72 punktas nustato, kad, asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo, jo transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į saugojimo aikštelę teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą, gavę VPK budėtojo pranešimą apie asmenį, vartojantį markotiems medžiagas ir vairuojantį automobilį, bei, įvertinę bendrą pareiškėjo būklę automobiliui sustojus, įtarti, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, kuris yra priskirtinas pažeidimams, keliantiems ypatingą grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Minėtas pažeidimas yra įtvirtintas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, taigi nagrinėjamu galėjo būti taikomas priverstinis transporto priemonės nuvežimas.

Pareiškėjas skunde nurodo Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sauso 19 d.) 33 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymi, kad, vadovaujantis šiomis nuostatomis, transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu. Pareiškėjo manymu, už automobilio saugojimą patirtos išlaidos šių teisės aktų pagrindu turėtų būti priteisiamos kaip žala.

Pastebėtina, kad 2013 m. sausio 11 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 10 nurodyti du priverstinio transporto priemonės nuvežimo pagrindai, t. y. ATPK 269 straipsnio 7 dalis bei Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis bei pažymima, kad nereikalingą pagrindą reikia išbraukti. Šiuo atveju akte nebuvo išbrauktas nei vienas pagrindas, manytina, dėl rašymo apsirikimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

Atsižvelgus į šioje teisės normoje išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) neatlygina priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidų tokiu atveju, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama ne dėl įtarimų apie padarytą teisės pažeidimą, t. y. priešingai nei ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu, kuris nagrinėjamu atveju ir buvo taikomas. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priverstinai nuvežant pareiškėjo transporto priemonę pareigūnai veikė teisėtai, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė – pagal šio aprašo 3.1.3 punktą, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai yra nustatomas transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 126 str.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų priverstinai nuvežant pareiškėjo transporto priemonę, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kilti negali.

Dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir laikino leidimo vairuoti išdavimo

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas; redakcija, galiojusi iki 2015 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad, padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti atimama teisė vairuoti, iki administracinio teisės pažeidimo byloje bus priimtas nutarimas, pareigūnas, pagal ATPK turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paima iš vairuotojo vairuotojo pažymėjimą, išduoda laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę ir tai pažymi administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismui ar policijos pareigūnui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti, atimtas vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas ar policijos pareigūnas pratęsia laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimą, iki baigsis nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas arba iki bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas. Teismui ar policijos pareigūnui administracinio teisės pažeidimo byloje priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti tais atvejais, kai asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigęs), vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas ir laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas nepratęsiamas (4 p.).

ATPK 126 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties pagrindu pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams turint pakankamą pagrindą spręsti apie galimą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, jie turi pareigą, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, paimti vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą bei atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, turėdami pagrįstų įtarimų apie ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, turėjo ne teisę, bet pareigą, paimti iš pareiškėjo jo vairuotojo pažymėjimą bei išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę bei apie tai pažymėti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Vadovaudamasi šia išvada, teisėjų kolegija konstatuoja, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju veikė pagal teisės aktų reikalavimus, teisėtai paėmė iš pareiškėjo jo vairuotojo pažymėjimą, išdavė laikiną leidimą vairuoti transporto priemones bei apie tai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole (ATPK byla, b. l. 1), todėl būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir laikino leidimo vairuoti transporto priemonę išdavimo – nenustatyta.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo

Pareiškėjas savo patirtą žalą taip pat kildina ir iš neva neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi, pareiškėjo vertinimu, pareigūnai, negavę specialisto išvados dėl pareiškėjo apsvaigimo, neturėjo teisės šio protokolo surašyti.

Pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurių bylas nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 2591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų inter alia ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, administracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai.

Kaip įtvirtinta Instrukcijos 47 punkte, policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui bei kuriuo vadovaujantis imamasi tolimesnių procesinių veiksmų, kaip kad šiuo atveju – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, laikino leidimo vairuoti išdavimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datos paskyrimo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-979/06). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų, kuriais vadovaudamasis, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas priima sprendimą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti suprantamas kaip dokumentas, kuriuo yra nusprendžiama dėl asmens kaltės padarius pažeidimą ir kuriuo yra paskiriama sankcija.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, policijos pareigūnai, nustatę apie ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, turi pareigą, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, paimti iš asmens vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad viena iš sąlygų paimti vairuotojo pažymėjimą bei išduoti laikiną leidimą vairuoti – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas. Būtent dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės – reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su administraciniu teisės pažeidimu, jame nurodymu, – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir laikino leidimo vairuoti išdavimas yra siejamas su šio protokolo surašymu. Priešingu atveju, nesant administracinio teisės pažeidimo protokolo, nebūtų įmanoma nustatyti šių procesinių priemonių taikymo pagrindo.

Šiuo atveju dėl pareiškėjo galimai įvykdytos veikos – ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo – padarymo ir sankcijos paskyrimo sprendė Kauno apylinkės teismas, kaip tai yra įtvirtinta ATPK 224 straipsnio 1 dalyje. Todėl konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies pažeidimas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą negali būti laikomas pagrįstu – pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo bylos nenagrinėjo, tuo tarpu pareiškėjo nurodomos teisės normos reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą.

Specialisto išvados gavimo faktas dėl pareiškėjo šlapime aptiktų narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esminės reikšmės turi sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimančiam organui, šiuo atveju – apylinkės teismui, kuris šią išvadą vertina kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kaip jau buvo akcentuota, sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties egzistavimo nepriimamas, jis išrašomas turint pakankamą pagrindą spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą (inter alia – įvertinus bendrą asmens būklę pagal Metodikos 2 p. nuostatas) ir juo fiksuojamos pirminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė nepagrįstai nesulaukę specialisto išvados dėl pareiškėjo šlapime aptiktų narkotinių medžiagų, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog policijos patruliai turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, o, kaip jau buvo minėta, Instrukcijos 47 punktas įpareigoja policijos patrulį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba pristatyti asmenį į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Be to, pridurtina, jog, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepagrįstu ir beprasmiu taptų asmens nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, kadangi tik esant pakankamiems įtarimams dėl asmens neblaivumo (apsvaigimo) pareigūnai gali šią teisę įgyvendinti bei, surašę pranešimą apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, nurodyti, iki kokio momento asmuo nuo vairavimo nušalinamas (ATP byla, b. l. 5).

Įtarimo dėl pareiškėjo apsvaigimo pagrįstumo aspektu taip pat pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2013 m. liepos 3 d., metu, vyr. patrulis A. V. patvirtino, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą po to, kai medicinos įstaigoje pareigūnui buvo duota pirminė išvada, jog pareiškėjo organizme yra narkotinių medžiagų (ATP byla, b. l. 101). Pareigūnas taip pat nurodė, jog įtarimų kėlė pareiškėjo nuotaikų kaita, elgesys, pareiškėjas į tą patį klausimą atsakinėjo vis kitaip. Pakartotinai akcentuotina, kad pareiškėjas, administracinio teisės pažeidimo byloje teikdamas paaiškinimus, pats nurodė, jog vartojo kanapių bei nežinomos kilmės miltelių (ATP byla, b. l. 28). 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas prisipažino, kad tuo momentu, kai privažiavo pareigūnai, jis buvo apsvaigęs, tačiau tvirtino, jog niekur nevažiavo (ATP byla, b. l. 36).

Įvertinus šias faktines aplinkybes ir pareigūnų paaiškinimus apie pareiškėjo būklę bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybes, konstatuotina, kad policijos pareigūnai, pristatę pareiškėją į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, turėjo pakankamą pagrindą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, jo manymu, policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo formos ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) II dalies 5 punktą. Tačiau pagal šių Taisyklių 2 punktą, taisyklėmis privalo vadovautis Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) valstybės tarnautojai, atliekantys pagal Tarnybos kompetenciją įmonių, įstaigų ir organizacijų tikrinimus bei Tarnybos direktoriaus įgalioti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsižvelgus į tai, akcentuotina, kad paminėtas teisės aktas ginčo teisiniams santykiams nėra aktualus, todėl šuo atveju neturi būti taikomas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareigūnams turint pakankamą pagrindą spręsti apie pareiškėjo galimą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, pagal teisės aktuose įtvirtintus jo turiniui keliamus reikalavimus (inter alia įtvirtintus ATPK 260 str.). Todėl šiuo atveju būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti policijos pareigūnų veiksmai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat nenustatyti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ginčo teisinį santykį reguliuojančius teisės aktus, visapusiškai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad byloje neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nenustatyta. Atsižvelgus į šią išvadą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė