2026-05-14 Nr. AB-10357-3-61-3-00145-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-86-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00145-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Archera“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0002 „Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ patalpų ir infrastruktūros pritaikymas vaikų dienos centro veiklai“ (toliau – Projektas), atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių) pastato Smiltelės g. 14, Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbai su darbo projekto parengimu“ (toliau – ir Pirkimas). Atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų patikrinimą, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, bei pritaikė pareiškėjui 5 procentų finansinę korekciją nuo 2022 m. liepos 26 d. pirkimo sutarties Nr. J9-2351 (toliau – ir Pirkimo sutartis) vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 17 836,79 Eur).

2.2. Atsakovas Sprendime pripažino, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę Pirkimo sąlygų 6 priede – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archera“ parengtame techniniame projekte Nr. 2021/03 „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių) pastato Smiltelės g. 14, Klaipėdos m., kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir Techninis projektas) – nurodyti kaip privalomus standartus LST EN 14411:2016 ir LST EN 13888:2009, tačiau prie standartų LST EN 13300+AC:2004, LST EN 1453-1, LST EN 1329 (toliau – ir Standartai) turėjo būti nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės suponuoja VPĮ reikalavimų pažeidimą ir riboja tiekėjų konkurenciją.

2.3. Techniniame projekte pateikti reikalavimai negali būti prilyginti Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, todėl šie reikalavimai nei de jure (teisiškai; pagal teisę), nei de facto (faktiškai; iš tikrųjų) negalėjo turėti įtakos tiekėjų konkurencijai. Pagal Pirkimo sąlygas, pareiškėjas jokiu aspektu nevertino tiekėjų pasiūlymų, atsižvelgdamas į Techniniame projekte nustatytus reikalavimus arba standartus. Techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtas Pirkimo sutarties vykdymo etapui ir dėl to negali būti pagrindu pašalinti pirkimo dalyvius iš Pirkimo procedūrų, atitinkamai, ir riboti jų tarpusavio konkurenciją.

2.4. Pagal Pirkimo sąlygų 9 punktą, Pirkimo objektą faktiškai sudaro du etapai: 1) darbo projekto parengimas; 2) statybos darbų atlikimas. Pirkimą laimėjęs tiekėjas privalės parengti darbo projektą, jo pagrindu atlikti visus darbus, nustatytus Techninio projekto sprendiniuose, ir registruoti deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Iš būtinų pateikti pasiūlymo dokumentų sąrašo (Pirkimo sąlygų 44 p.) matyti, kad tiekėjų nebuvo prašoma pateikti dokumentą, susijusį su Techniniu projektu, ir tiekėjai neturėjo atskleisti, kaip ir kokiu būdu atliks darbus, kokias medžiagas ar procesus naudos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 6.4 punktą, Techninio projekto sprendiniai turėjo būti detalizuojami būtent darbo projekte, kurio parengimas yra Pirkimo sutarties vykdymo etapo objektas. Atsakovas nevertino aplinkybes, jog statybos rangos darbams ketinamos naudoti medžiagos (įskaitant dažus ir vamzdžius) ir joms taikomi standartai (įskaitant Standartus) nebuvo pasiūlymų vertinimo objektas, o Techninis projektas yra skirtas tik tiekėjams geriau suprasti pareiškėjo statybos darbų sumanymą ir apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Be to, iš Pirkimo sąlygų 75 punkto, kuriame nurodyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal mažiausios kainos kriterijų, ir Pirkimo sąlygų X skyriuje aprašytos pasiūlymų vertinimo tvarkos taip pat matyti, kad pareiškėjas tiekėjų pasiūlymų nevertino atitikties Techniniam projektui aspektu.

2.5. Sprendime yra pateiktas teisiškai nepagrįstas techninę specifikaciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, kurį lėmė netinkamas Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto turinio vertinimas. Pirkimo techninės specifikacijos 7 punkte yra nustatyta perkamų rangos darbų ir susijusių paslaugų apimtis bei pažymėta, kad: „Rangos darbų atlikimas (įvykdymas) pagal parengtą ir patvirtintą techninį projektą <...>.“ Šioje sąlygoje padaryta redakcinio pobūdžio klaida – statybos darbai atliekami pagal parengtą ir patvirtintą darbo projektą arba techninį darbo projektą (tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimas (skunde pateikta nuoroda į interneto tinklalapį „Statybai techninio projekto nepakanka – būtinas ir darbo projektas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (lrv.lt)“, kuris šiuo metu neegzistuoja). Pagal esamas Pirkimo sąlygas tiekėjas įsipareigoja laikytis tik patvirtintame darbo projekte nurodytų reikalavimų, jų tinkamas įgyvendinimas įforminamas darbo projekte pažymint: „Taip pastatyta“. Pirkimo techninės specifikacijos nuostatos rodo, kad Techninio projekto pagrindu bus parengtas tvirtinamas darbo projektas, kurio sprendiniai gali modifikuoti Techninį projektą, todėl Techninio projekto reikalavimai gali, bet neprivalo saistyti tiekėją ir pareiškėją Pirkimo sutarties vykdymo metu. Techninis projektas nėra galutinis dokumentas, pagal kurį atliekami statybos darbai, todėl toks projektas nelaikytinas įprastine technine specifikacija.

2.6. Techniniame projekte numatyti reikalavimai yra preliminarūs ir gali būti keičiami vykdant Pirkimo sutartį. Techninio projekto parengimo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir STR 1.04.04:2017, bet ne VPĮ. Pagal STR 1.04.04:2017 nuostatas, pareiškėjas neturi galimybės vienašališkai keisti Techninį projektą.

2.7. Pirkimo sąlygose ir techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pareiškėjui (perkančiajai organizacijai) yra priimtinas ir Standartams lygiaverčių medžiagų naudojimas. Techninis projektas yra UAB „Archera“ autorinis darbas, parengtas pagal 2020 m. gruodžio 17 d. paslaugų sutarties Nr. J9-3306 sąlygas (tarp jų 12.6 p. – užtikrinti, jog techniniame projekte, techninėse specifikacijose nebus nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba; toks nurodymas yra leistinas tik tais atvejais, kai statinio statybos neįmanoma tiksliai ir suprantamai aprašyti ir apibūdinti, šiuo atveju turi būti įrašoma „arba lygiavertis“). Atsižvelgiant į tai, kad Techninis projektas yra parengtas išorės paslaugų teikėjo, jis yra itin didelės apimties, o pats pareiškėjas neturi specialiųjų žinių įvertinti Techninio projekto turinį, Pirkimo sąlygų 10 punkte ir Techninės specifikacijos 7 punkte numatyta galimybė tiekėjams siūlyti „nurodytą techniniame projekte / techninėje specifikacijoje arba lygiavertį objektą nurodytajam“.

2.8. Jei pažeidimas buvo padarytas, akivaizdu, jog jis yra formalus, mažareikšmis, todėl teismas turėtų įvertinti galimybes netaikyti finansinės korekcijos. Ne kiekvienas formalus nukrypimas nuo VPĮ reikalavimų turėtų būti vertinamas kaip lemiantis viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir iš to kylančias pasekmes. Šiuo atveju tai, kad Pirkimo dokumentuose Standartai buvo nurodyti be žodžių „arba lygiavertis“, negalėjo sukelti finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos valstybės biudžetams, todėl pažeidimas neturėtų būti nustatytas. Pareiškėjas įrodė, kad žodžių „arba lygiavertis“ nenurodymas negalėjo paveikti konkrečių tiekėjų galimybių dalyvauti Pirkime ar jų tarpusavio konkurencijai.

2.9. Pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. Atsakovas turėjo netaikyti arba taikyti mažesnę finansinę korekciją, atsižvelgdamas į tai, kad: 1) buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; 2) padarytas pažeidimas savo pobūdžiu iš esmės neturėjo įtakos konkurencijai ir viešojo pirkimo rezultatams (gauti 5 pasiūlymai); 3) pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, jokiu aspektu nevertino tiekėjų pasiūlymų, atsižvelgdamas į Techniniame projekte nustatytus reikalavimus arba standartus (įskaitant Standartus); 4) Techninis projektas, kuris galutinai neapibūdina Pirkimo objektu esančių statybos darbų, yra skirtas tik tiekėjams tinkamai įvertinti statybos darbų ir darbo projekto parengimo apimtį bei kainą; 5) Techninis projektas nėra galutinis dokumentas, pagal kurį atliekami statybos darbai, todėl jis nelaikytinas įprastine technine specifikacija, kuriai taikomos VPĮ 37 straipsnio nuostatos. Teismų praktikoje yra skiriamos mažesnio dydžio finansinės korekcijos.

3. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą ir nutraukti administracinę bylą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Sprendimas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

4.2. Teisės aktuose nėra įtvirtintas Standartų privalomas taikymas, todėl Standartų nurodymas be žodžių „arba lygiavertis“ neatitinka VPĮ nurodyto perkamų darbų ypatybių apibūdinimo pateikiamoje techninėje specifikacijoje reglamentavimo. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas.

4.3. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, turėjo diskreciją įtraukti Techninį projektą į Pirkimo dokumentų sudėtį taikant standarto nurodymo būdą, tačiau ši pareiškėjo diskrecija pasibaigė ties VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu ir teismų praktikoje išplėtotu imperatyviu reikalavimu, kad Pirkimo dokumentuose kiekvienas neprivalomas standartas būtų nurodytas tik su žodžiais „arba lygiavertis“. Šiuo atveju pareiškėjas, formuluodamas Pirkimo technines specifikacijas (įtraukdamas Techninį projektą), akivaizdžiai nepaisė VPĮ įtvirtintų imperatyvų ir viršijo jam įstatymo suteiktos diskrecijos ribas. Tokiu būdu pareiškėjas nepagrįstai nustatė diskriminuojančias ir tiekėjų konkurenciją ribojančias techninės specifikacijos (Techninio projekto) sąlygas, kurios galėjo potencialius ir galinčius tinkamai vykdyti sutartį tiekėjus (su lygiaverčių standartų produkcija ir procedūromis) atbaidyti nuo dalyvavimo Pirkime, o kartu pareiškėjas negalėjo išsirinkti geriausio pasiūlymo ir racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.

4.4. Techninis projektas yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, o teikiami pasiūlymai turi atspindėti Pirkimo techninėje specifikacijoje ir Techniniame projekte nurodytas Pirkimo objekto savybes ir reikalavimus. Nors nėra teikiami darbų kiekių žiniaraščiai, tai nereiškia, kad pasiūlymas galėtų būti teikiamas tokiu būdu, kuris leistų vėliau darbo projektą rengti ir darbus atlikti neatsižvelgiant į Pirkimo techninės specifikacijos ir Techninio projekto reikalavimus. Techninio projekto sprendiniai savo apimtimi gali būti preliminarūs, tačiau pats sprendinio turinys nėra keičiamas, o priešingu atveju (pagal pareiškėjo teikiamą Techninio projekto privalomumo išaiškinimą) sumažinama Techninio projekto ir Pirkimo techninės specifikacijos reikšmė, t. y. pastaruoju atveju Techninio projekto sprendinių iš viso galima nesilaikyti, nes jie gali būti ar bus keičiami pasirašius ir vykdant Pirkimo sutartį.

4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Techninis projektas nelaikytinas įprastine technine specifikacija ir jis patenka į Pirkimo sutarties vykdymo stadiją, ir netinkamai vadovaujasi teismų išaiškinimais. Techninis projektas įeina į Pirkimo dokumentų sudėtį ir yra esminis, techninius reikalavimus apibrėžiantis dokumentas. Techninis projektas nėra priskiriamas Pirkimo sutarties vykdymo sąlygoms, kurių atitikties tikrinimas neįeina į pasiūlymų vertinimo veiksmus. Pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas turi įskaičiuoti visas išlaidas, mokesčius ir prisiimti riziką dėl siūlomų darbų ir paslaugų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams. Techninio projekto sąlygos nenustato sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimties ir nenustato šalių teisių ir pareigų vykdant Pirkimo sutartį, t. y. Techninio projekto reikalavimai apibrėžia išskirtinai reikalavimus Pirkimo objektui ir jo savybėms.

4.6. Pareiškėjo argumentai dėl STR 1.04.04:2017 nuostatų niekaip nepaaiškina Techninio projekto paskelbimo ir jo teisinės reikšmės Pirkimo dokumentų sudėtyje bei pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, atsakomybės laipsnio paskelbiant ir taikant Pirkimo dokumentus. Techninio projekto parengimo ir jo tvirtinimo procedūrų atlikimas yra projektuotojo atsakomybė, o VPĮ nustato perkančiosios organizacijos atsakomybę rengiant Pirkimo dokumentus (VPĮ 35 str. 4 d.), netgi kai jų dalis yra projektuotojo parengtas ir patvirtintas techninis projektas. Tai, kad pareiškėjas nerengė ginčui aktualaus Techninio projekto, nereiškia, jog jis, kaip perkančioji organizacija, nėra atsakingas už Techniniame projekte esančius reikalavimus, paskelbtus Pirkimo dokumentų sudėtyje.

4.7. Pirkimo techninės specifikacijos ir Techninio projekto reikalavimai Pirkimo metu negali būti keičiami, nes pagal juos yra vertinami pasiūlymai ir įsigyjamas siekiamų parametrų Pirkimo objektas, o priešingu atveju toks pakeitimas būtų neteisėtas ir todėl reikėtų arba nutraukti Pirkimą, arba tokį Sutarties pakeitimą laikyti neteisėtu. Konkrečiu atveju tiekėjams pasiūlymus rengiant (formuojant finansinę pasiūlymų dalį) ir pareiškėjui juos vertinant pagal Techniniame projekte išdėstytus sprendinius, neišvengiama situacija, kad, esant nurodytiems Standartams, pasiūlymai turėjo būti rengiami ir finansinė dalis formuojama įtraukiant į pasiūlymo kainą ir Techninio projekto sprendinių įgyvendinimo kaštus, kurie galėtų kisti, jeigu tiekėjas rengtų pasiūlymą vadovaudamasis standartais, lygiaverčiais Standartams.

4.8. Pareiškėjas lygiavertiškumą iš esmės įrodinėjo Pirkimo sąlygų 10 punkto ir Pirkimo techninės specifikacijos 7 punkto nuostatomis. Pareiškėjas tik lakoniškai teigė, kad iš Pirkimo sąlygų ir techninės specifikacijos yra aišku, kad pareiškėjui yra priimtini ir lygiaverčiai tiekėjo siūlomi sprendiniai, bet neišplėtė šių argumentų, ypač atsižvelgiant į šiuo atveju susiklosčiusias aplinkybes, kai prie tam tikrų standartų yra nurodyta galimybė remtis lygiaverčiais standartais. Pareiškėjas nenurodė ir neišviešino Standartų taikymo lygiavertiškumo sąlygos ar klauzulės Pirkimo dokumentuose, kuri nustatytų Standartų taikymo lygiavertiškumo galimybę arba kuri galėtų būti aiškinama sistemiškai ir / ar lingvistiškai.

4.9. Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, finansinio poveikio neskaičiavimo, pažeidimo formalumo ir pateiktų pasiūlymų kiekio, yra teisiškai nereikšmingi, nes nustatyti Pirkimo dokumentų trūkumai lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų nustatymą ir jų ribojamojo pobūdžio įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, todėl jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Nusprendęs neteikti pasiūlymo tiekėjas nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti.

4.10. Pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga, atitinkanti Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punkto ir kitų teisės aktų nuostatas. Sprendime buvo įvertintos su pažeidimu susijusios aplinkybės, kad buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas, neaktualus tarptautinei rinkai, ir buvo gauti 5 pasiūlymai, nebuvo atmestų pasiūlymų ar gautų pretenzijų dėl Standartų. Pirkimo dalyvių skaičius patvirtino minimalų konkurencijos lygį, tai įvertinta kaip pareiškėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir tai buvo sąlyga taikyti mažesnę finansinę korekciją. Pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos švelninančiomis jo atsakomybę.

4.11. Atsakovas tinkamai pritaikė Gairių punktą, detalizuojantį pareiškėjo padaryto pažeidimo rūšį ir turinį. Pareiškėjas nenurodė kito Gairių punkto, kuris galėtų būti taikomas šiuo atveju, o esant konstatuotam viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimui negalima tokia situacija, kad pažeidimas, turintis finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui, būtų nenustatomas ar jam nebūtų taikoma finansinė korekcija pagal padaryto pažeidimo sunkumą. 5 procentų finansinės pataisos norma yra mažiausia Gairėse numatyta už tokio pobūdžio pažeidimą taikytina finansinės pataisos norma, todėl pareiškėjo argumentai dėl finansinės pataisos dydžio ir (ne)proporcingumo atmestini.

4.12. Pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nes jis apie Sprendimo priėmimą buvo tinkamai informuotas 2022 m. gruodžio 16 d., bet skundą teismui pateikė tik 2023 m. sausio 17 d. Pareiškėjas nurodė abstrakčias priežastis dėl termino praleidimo, kurios nepatvirtina pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą.

4.13. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepagrįstas, nes pareiškėjas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams. Administracijos Teisės skyriuje dirba 7 valstybės tarnautojai / darbuotojai, kurių funkcijos yra atstovauti teismuose ir nagrinėti sudėtingus teisės klausimus.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Administracijos skundą, t. y. panaikino Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo CPVA 4 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas nustatė:

8.1. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 16 d. paskelbė apie Pirkimą. Per nustatytą terminą kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 16 tiekėjų, o pasiūlymą pateikė 5 tiekėjai. Pirkimo objektas neskaidytas į dalis. Pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. sudarė Pirkimo sutartį su konkursą laimėjusia tiekėja – UAB „Virdaleka“. Pirkimo sutarties vertė – 356 735,83 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu). Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui, – 356 735,83 Eur.

8.2. Atsakovas atliko viešojo pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo – Techninio projekto – statinio architektūros ir vandentiekio, nuotekų šalinimo dalyse nurodyti standartai, kurie pagal teisės aktus nėra privalomi Pirkimo objektui, be galimybės taikyti lygiaverčius standartus. Atsakovas konstatavo, kad pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) prie neprivalomai taikomų standartų LST EN 13300+AC:2004, LST EN 1453-1, LST EN 1329 (Standartų) nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“.

8.3. Atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl pritaikė 5 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 356 735,83 Eur, kurią sudaro 17 836,79 Eur.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualias VPĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekė įsigyti gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių) pastato kapitalinio remonto darbus su darbo projekto parengimu, kurie atliekami vadovaujantis technine specifikacija (Pirkimo sąlygų 2 priedas), Techniniu projektu (Pirkimo sąlygų 6 priedas). Pirkimo sąlygų 10 punkte įtvirtinta pastaba, kurioje nurodyta, kad: „jeigu pirkimo dokumentuose (techniniame projekte / techninėje specifikacijoje) nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklą, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba ir pan., jie yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas gali siūlyti nurodytą techniniame projekte / techninėje specifikacijoje arba lygiavertį objektą nurodytajam.“ Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacija“ 7 punkte nustatyta, kad:

„Jeigu pirkimo dokumentuose (techniniame projekte / techninėje specifikacijoje) nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba ir pan., jie yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas gali siūlyti nurodytą techniniame projekte / techninėje specifikacijoje arba lygiavertį objektą nurodytajam.“ Techniniame projekte „Statinio architektūra“ (dokumento žymuo: 2021/03-TP-SA.TS; 13, 14 lapai) aprašant, be kita ko, reikalavimus sienų plytelėms, nurodyta:

1) glazūruotos akmens masės sienų plytelės turi atitikti standarto LST EN 14411:2016 „Keraminės plytelės. Apibrėžtys, klasifikavimas, charakteristikos ir ženklinimas“ reikalavimus;

2) glaistai plytelėms turi atitikti standarto LST EN 13888:2009 „Plytelių glaistai. Reikalavimai, atitikties įvertinimas, klasifikavimas ir žymėjimas“ reikalavimus ir tenkinti privalomus rodiklius: cheminio atsparumo LST EN 12808-1, lenkimo ir gniuždymo stiprio LST EN 12808-3, susitraukimo LST EN 12808-4, vandens įmirkso LST EN 12808-5. Aprašant dažymo darbus (dokumento žymuo: 2021/03-TP-SA.TS; 20 lapas) nurodyta: „Apdailos medžiagos (dažai, gruntai ir lakai vidaus darbams)“ turi atitikti LST EN 13300+AC:2004 standarto reikalavimus. Techniniame projekte „Vandentiekio, nuotekų šalinimo“ (dokumento žymuo: 2021/03-TP-VN-AR; 6 lapas) nurodyta: „Buitinių nuotekų sistemoms skirti neplastifikuoto polivinilchlorido struktūriniai PVC vamzdžiai privalo atitikti LST EN 1453-1 standarto reikalavimus, o jungiamosios dalys – atitinkamai LST EN 1329 standarto reikalavimus.“

10. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas Pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) nurodė pageidaujamas medžiagas / statybos produktus, kurie turi atitikti konkrečius standartus be nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau, sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas ir techninę specifikaciją, darytina išvada, jog jose objekto sąvoka atitinka VPĮ 2 straipsnio 34 punkto 1 dalyje pateikiamą techninės specifikacijos perkant darbus sąvoką ir vartojama labai plačiai, t. y. kaip apimanti visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (Pirkimo sutarties projekto 1.8 p.), įskaitant plyteles, glaistą, vamzdžius. Pareiškėjas Pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtini ir lygiaverčiai objektai, tuo atveju, jei yra nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba ir pan. Teismo vertinimu, standartų nurodymas prie reikalavimų plytelėms, jų glaistams ir vamzdžiams, būtent ir patenka į Pirkimo techninės specifikacijos 7 punkte ir Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodytus konkrečius atvejus, kurie, kaip nurodė pareiškėjas, yra tik informacinio pobūdžio.

11. Teismas akcentavo, kad potencialiems tiekėjams (kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 16 tiekėjų) nebuvo kilę neaiškumų dėl tokio Techninio projekto reikalavimo apibūdinimo (nurodant standartą), nė vienas iš jų nereiškė pretenzijų pareiškėjui dėl šio reikalavimo. Teismo vertinimu, kadangi Pirkime gauti 5 pasiūlymai ir nebuvo atmestų pasiūlymų, aptariamas VPĮ pažeidimas yra formalus, t. y. nebuvo kliūtis pateikti pasiūlymą, taip pat nebuvo pažeisti vienodo požiūrio ir proporcingumo principai. Teismas nurodė, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą, todėl Sprendimas yra naikintinas. Nenustačius pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) ir administracinės bylos Nr. eA-742-415/2024, išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, ratio decidendi iš esmės skiriasi. Šioje byloje aktuali yra būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024 formuojama teisės, aktualios šioje byloje, aiškinimo bei taikymo praktika.

14. Teismas, nagrinėdamas atsakovo argumentus dėl pagrindo nutraukti administracinę bylą, nustatė, kad informacija apie priimtą Sprendimą pareiškėjui tapo prieinama 2022 m. gruodžio 16 d., todėl pareiškėjas skundą turėjo pateikti iki 2023 m. sausio 16 d. 24.00 val. Pareiškėjas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2023 m. sausio 17 d. 1.29 val., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Teismo vertinimu, skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą, t. y. pavėlavus tik 1 val. 29 min., todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Sprendimas pareiškėjui tapo prieinamas tik 2022 m. gruodžio 16 d. 13.56 val. (kai buvo įkeltas pranešimas apie nustatytą pažeidimą), t. y. penktadienį, likus 1,5 val. iki Administracijos darbo laiko pabaigos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui atstovauja profesionalus teisininkas, nes atstovavimo sutartis sudaryta 2023 m. sausio 16 d., t. y. paskutinę termino dieną.

15. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 9 672,25 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėtą žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatė, kad šiuo atveju rekomenduotina maksimali priteistinų išlaidų suma už skundo parengimą yra 4 497,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškino, už kokias kitas advokato suteiktas paslaugas jis 2023 m. vasario 28 d. atsiskaitė su advokatu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 4 497,50 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

III. 16. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024 negali būti vientisai be išlygų taikomas tarp šalių kilusiam ginčui dėl Sprendimo teisėtumo, nes: 1) prie nuorodos į Standartus nėra prierašo „arba lygiavertis“; 2) sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas (Pirkimo sąlygų 10 p. ir Pirkimo techninės specifikacijos 7 p.) neleidžia kitomis priemonėmis nustatyti, kad, pavyzdžiui, medžiagos, įrengimai, mechanizmai gali būti siūlomi analogiški ar lygiaverčiai; 3) subsidiari aplinkybė, kad buvo pateiktas daugiau nei vienas pasiūlymas, negali pateisinti pažeidimo padarymą ar eliminuoti pažeidimo esmę.

17.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024 negali būti vientisai be išlygų taikoma tarp šalių kilusiam ginčui dėl Sprendimo teisėtumo, tačiau geriausiai apibūdina padaryto pažeidimo esmę ir šios bylos ratio decidendi yra labiausiai panaši į sprendime konstatuotas aplinkybes: 1) prie nuorodos į Standartus nėra prierašo „arba lygiavertis“; 2) sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas neleido spręsti, kad kitų pirkimo sąlygų turinys lygiavertiškumo aspektu apima standartus, nes į Pirkimo dokumentų punktus nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai; 3) subsidiari aplinkybė, kad buvo pateiktas daugiau nei vienas pasiūlymas, negali pateisinti pažeidimo padarymą ar eliminuoti pažeidimo esmę (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidžia pažeidimą laikyti formaliu tik vienu atveju, kai faktinė bei teisinė situacija nedaro objektyviai pagrindžiamos įtakos konkurencinei aplinkai).

17.3. Teismas Sprendime konstatuotas situacijos aplinkybes nepagrįstai aiškino kaip leidžiančias teigti, kad, remiantis sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu ir dalyvavusių tiekėjų skaičiumi, nėra prielaidų konstatuoti pažeidimą ir toks pažeidimas yra formalus. Be to, tokia teismo išvada yra prieštaringa, neparemta konkrečiomis Pirkimo sąlygų sąsajomis ir konstatuota abstrakčiai, aktualius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus taikant ne konkrečioms faktinėms aplinkybėms, bet atsietu teoriniu pagrindu.

17.4. Teismas sprendime be konkrečių išaiškinimų ir sąsajų vertino, kad Standartų nurodymas prie reikalavimų plytelėms, jų glaistams ir vamzdžiams, būtent ir patenka į Pirkimo techninės specifikacijos 7 punkte ir Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodytus konkrečius atvejus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame 2024 m. sausio 11 d. sprendime nustatė lygiavertiškumo sąsają konkrečiai aiškindamas pirkimo sąlygose įvardytą medžiagos sąvoką, kuri apskritai apėmė viską, ko reikia darbams įgyvendinti, o medžiagų lygiavertiškumas buvo aiškiai įtvirtintas pirkimo sąlygose. Ginčo Sprendime nebuvo konstatuota, kad Pirkimo sąlygos sistemiškai nustatė medžiagų / statybos produktų lygiavertiškumą, to nenurodė ir pareiškėjas teismo posėdyje bei nenustatė teismas.

17.5. Pirkimo dokumentuose prie kai kurių standartų yra nurodyta teikėjo galimybė remtis lygiaverčiais standartais. Pirkimo sąlygų 10 punkto ir Pirkimo techninės specifikacijos 7 punkto aiškinimo visiems standartams (įskaitant Standartus) pagal nutylėjimą išplėtimas, netgi kai konkrečiai nenurodytas lygiavertiškumas, reikštų nepagrįstą išplėstinį šių sąlygų taikymą visai Pirkimo dokumentų apimčiai, kuris apskritai neleistų suprasti, kurie sprendiniai gali būti siūlomi lygiaverčiai, o kurie sprendiniai turėtų būti išpildomi pagal nustatytą aiškią sąlygą, taikant standartus be lygiavertiškumo, kai anksčiau minėti polių įrengimo standartai taip pat nėra privalomi. Teismo sprendimu teikiamas pažeidimo nenustatymo išaiškinimas reiškia ir pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, valios rengiant Pirkimo dokumentus keitimą, kai sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas negali neigti lingvistinio Pirkimo sąlygų įtvirtinimo ar Pirkimo sąlygas aiškinti naujai, nesant tam pareiškėjo valios.

17.6. Konkurencinės aplinkos aplinkybė laikytina subsidiaria – lengvinančia arba sunkinančia pažeidimą aplinkybe, tačiau ne pagrindine aplinkybe, apsprendžiančia pažeidimo sudėtį ir pažeidimo esmę. Konkrečiu formalaus pažeidimo atveju konkurencinės aplinkos egzistavimas lengvina dėl pažeidimo taikytinos atsakomybės laipsnį, nes pažeidimas buvo padarytas paskelbus Pirkimo sąlygas ir pagal jas įvykdžius konkretų Pirkimą, daugiau nei vienam tiekėjui pateikus pasiūlymus, vėlesni padariniai tiekėjams pateikus pasiūlymus ir sudarius minimalią konkurenciją, pažeidimo padarymą lengvina, tačiau yra pažeista pati viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, esant realiai grėsmei žalai atsirasti, potencialiems tiekėjams nusprendus neteikti konkurencingų pasiūlymų.

17.7. Pagal Gairių 2.1 lentelės 11 punktą, pateiktų pasiūlymų daugeto aplinkybė buvo įtraukta į pažeidimo padarymo aplinkybių vertinimą kaip švelninanti pažeidimą. Teismas tokią aplinkybę, išeidamas už Gairių taikymo ribų, traktavo kaip atleidžiančią pareiškėją nuo teisinės atsakomybės, Gairėse nustatytos finansinės korekcijos taikymą nustačius tokios rūšies pažeidimus padarydamas neįmanomu.

18. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

19.1. Šioje byloje neturi būti apsiribojama tik siauru (formaliu) vertinimu, ar prierašo „arba lygiavertis“ nenurodymas gali būti kvalifikuojamas kaip formalus pažeidimas, atsižvelgiant tik į VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateiktą reguliavimą ir konkurencijos Pirkime buvimą. Pirkime, kuriame pateikti 5 pasiūlymai, buvo sukurta konkurencinė aplinka, nepaisant Standartų nurodymo Techniniame projekte. Pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, jokiu aspektu nevertino tiekėjų pasiūlymų, atsižvelgdamas į Techniniame projekte nustatytus reikalavimus arba standartus (įskaitant Standartus), kadangi Techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtas Pirkimo sutarties vykdymo etapui.

19.2. Pirkimo sąlygų ir STR 1.04.04:2017 analizė leidžia daryti išvadą, kad Techninis projektas buvo skirtas tik tiekėjams suprasti Perkančiosios organizacijos statybos darbų sumanymą bei apskaičiuoti pasiūlymo kainą, tačiau tiekėjų pasiūlymai pagal jo turinį nebuvo vertinami. Kaip teisingai konstatavo teismas, pareiškėjas Pirkimo dokumentuose (Techninės specifikacijos 7 p. ir Pirkimo sąlygų 10 p.) pateikė informaciją, jog priimtini ir lygiaverčiai objektai, tuo atveju, jei yra nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba ir pan.

19.3. Tiek administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024, tiek administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024 buvo sprendžiami ginčai, kuomet perkančiosios organizacijos nenurodė prierašo „arba lygiavertis“, todėl nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini ginčo atveju. Nors abejose administracinėse bylose viešojo pirkimo sąlygose nustatytos pastabos savo turiniu buvo skirtingos, tačiau teismas, kvalifikuodamas pažeidimą, labiausiai atsižvelgė į tai, kokią įtaką prierašo „arba lygiavertis“ nenurodymas turėjo konkurencijai. Nagrinėjamu atveju tiekėjai buvo informuoti ir suprato, kad gali siūlyti lygiaverčius sprendinius, todėl standartų be prierašo nurodymas neturėjo įtakos jų apsisprendimui dalyvauti viešajame pirkime, negalėjo turėti ir neturėjo įtakos konkurencijai.

19.4. Teismas pripažino, kad VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas buvo atliktas, tačiau jis yra formalus, nes buvo pasiektas VPĮ 37 straipsnio 3 dalies tikslas – užtikrinti konkurenciją. Ne kiekvienas formalus nukrypimas nuo VPĮ reikalavimų turėtų būti vertinamas kaip lemiantis viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir iš to kylančias pasekmes. Įvertinus faktines aplinkybes, šiuo atveju Standartų nurodymas be prierašo „arba lygiavertis“ negalėjo sukelti finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos valstybės biudžetams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo CPVA 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjui Administracijai pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 17 836,79 Eur) dėl VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) nurodė pageidaujamas medžiagas / statybos produktus, kurie turi atitikti konkrečius standartus be nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau, sistemiškai įvertinęs Pirkimo sąlygas ir Techninę specifikaciją, padarė išvadą, jog jose objekto sąvoka atitinka VPĮ 2 straipsnio 34 punkto 1 dalyje pateikiamą techninės specifikacijos perkant darbus sąvoką ir yra vartojama labai plačiai, t. y. kaip apimanti visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (Pirkimo sutarties projekto 1.8 p.), įskaitant plyteles, glaistą, vamzdžius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas Pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtini ir lygiaverčiai objektai, tuo atveju, jei yra nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba ir pan., potencialiems tiekėjams (kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 16 tiekėjų) nebuvo kilę neaiškumų dėl tokio Techninio projekto reikalavimo apibūdinimo (nurodant standartą), nė vienas iš jų nereiškė pretenzijų pareiškėjui dėl šio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Pirkime gauti 5 pasiūlymai ir nebuvo atmestų pasiūlymų, sprendė, jog VPĮ pažeidimas yra formalus, t. y. šis pažeidimas nebuvo kliūtis pateikti pasiūlymą, taip pat nebuvo pažeisti vienodo požiūrio ir proporcingumo principai, ir darė išvadą, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nepagrįstai neteisėtai panaikintas Sprendimas, nes pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, akcentuoja, jog Sprendime konstatuotos situacijos aplinkybės nepagrįstai išaiškintos, kaip leidžiančios teigti, kad remiantis sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu ir dalyvavusių tiekėjų skaičiumi, nėra prielaidų pažeidimui konstatuoti ir toks pažeidimas yra formalus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ patalpų ir infrastruktūros pritaikymas vaikų dienos centro veiklai“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0002, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių) pastato Smiltelės g. 14, Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbai su darbo projekto parengimu“. Su konkursą laimėjusia tiekėja UAB „Virdaleka“ pareiškėjas sudarė Sutartį, kurios vertė – 356735,83 Eur su PVM.

24. Atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Pirkimo sąlygų 6 priedo – UAB „Archera“ parengto techninio projekto „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių) pastato Smiltelės g. 14, Klaipėdos m., kapitalinio remonto projektas“ Nr. 2021/03, statinio architektūros ir vandentiekio, nuotekų šalinimo dalyse nurodyti Standartai, kurie pagal teisės aktus nėra privalomi Pirkimo objektui, be galimybės taikyti lygiaverčius standartus; pareiškėjo pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) prie neprivalomai taikomų Standartų nepateikta nuoroda „arba lygiavertis“. Atsakovas taikė pareiškėjui 5 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. 17 836,79 Eur.

25. VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje yra įtvirtintina techninės specifikacijos sąvoka. Techninė specifikacija perkant darbus – viešojo pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiosios organizacijos reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu. Duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis (VPĮ 2 str. 34 d. 1 p.).

26. VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.).

27. VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto lingvistinė konstrukcija – kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ – suponuoja siaurą jos aiškinimą. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne įvardžio „kiekvienas“ reikšmė nurodoma, kaip bet kuris, imant iš eilės; visi iš eilės (skaičiuojant po vieną). Taigi, remiantis lingvistiniu aiškinimu, nuoroda „arba lygiavertis“ techninėje specifikacijoje turėtų būti pateikiama prie visų nuorodų į atitinkamus standartus. Toks aptariamos perkančiosios organizacijos pareigos įtvirtinimas nacionaliniuose teisės aktuose atitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES) 42 straipsnio 3 dalies b punktą ir šios direktyvos tikslus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026).

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje, aiškinant Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio nuostatas dėl techninės specifikacijos formulavimo, pažymima, jog iš Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos formuluotės matyti, kad frazė „arba lygiavertis“ turi būti pateikiama visuomet, kai techninės specifikacijos formuluojamos nurodant standartus, įskaitant nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai. Todėl nėra pagrindo kritikuoti nacionalinių teisės aktų, kuriuose reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos pateiktų frazę „arba lygiavertis“ visais atvejais, kai techninės specifikacijos formuluojamos nurodant standartus.

Šį aiškinimą patvirtina išvada, kad, pagal šios direktyvos 42 straipsnio 5 dalį, kai siūlomi darbai, prekės ar paslaugos neatitinka techninių specifikacijų, suformuluotų pagal šios direktyvos 42 straipsnio 3 dalies b punktą nurodant standartus, konkurso dalyvis savo pasiūlyme gali įrodyti, kad jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkina techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus. Tokį aiškinimą taip pat patvirtina Direktyvos 2014/24/ES 74 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikslas, kad viešųjų perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai, ir, be kita ko, jomis turi būti atspindėta techninių sprendinių įvairovė rinkoje (žr., pvz., ESTT 2024 m. spalio 24 d. sprendimo Obshtina Pleven, C‑513/23, ECLI:EU:C:2024:917, 32–36 p.).

Iš Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 2 dalies nedviprasmiškai matyti, kad, kiek tai susiję su techninių specifikacijų formulavimu, šia nuostata siekiama priminti kai kurias iš šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taisyklių, būtent, pirma, pareigą vienodai vertinti ekonominės veiklos vykdytojus ir, antra, draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 2 dalies turinys savo ruožtu sukonkretintas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse. Šios dalys taip pat grindžiamos pirmiau nurodyta pareiga ir draudimu, ir tai patvirtina Direktyvos 2014/24/ES 74 konstatuojamoji dalis.

Darytina išvada, kad jeigu dėl Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 ir 4 dalių neatitinkančios techninės specifikacijos tam tikros įmonės ar prekės pašalinamos iš pirkimo procedūros, tuo neišvengiamai pažeidžiama šio 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad techninėmis specifikacijomis būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija (žr., pvz., ESTT 2025 m. sausio 16 d. sprendimo DYKA Plastics, C‑424/23, ECLI:EU:C:2025:15, 64–66 p.). Frazės „arba lygiavertis“ nepateikimas pirkimo dokumentuose po konkrečios prekės aprašymo gali ne tik atgrasyti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius šiai prekei analogiškas sistemas, nuo pasiūlymų teikimo per viešojo pirkimo procedūrą, bet ir sudaryti kliūčių importo srautams valstybių narių tarpusavio prekyboje Sąjungoje, suteikiant galimybę pasirašyti sutartį tik tiems tiekėjams, kurie siūlo naudoti konkrečiai nurodytą prekę (žr., pvz., ESTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2001 m. gruodžio 3 d. nutarties Vestergaard, C‑59/00, ECLI:EU:C:2001:654, 22 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Roche Lietuva, C‑413/17, ECLI:EU:C:2018:865 39 p.).

Pagal Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį (dabar Direktyvos 2014/24/ES 18 str. 1 d.), kuriame nustatomi viešojo pirkimo sutarčių sudarymo principai, perkančiosios organizacijos taiko ūkio subjektams vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai. Šie principai turi ypač didelę reikšmę techninėms specifikacijoms, atsižvelgiant į diskriminavimo grėsmę, susijusią arba su jų pasirinkimu, arba su formulavimo būdu. Perkančioji organizacija turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus.

A fortiori (juo labiau; ypač) šiuo lūkesčiu negali būti remiamasi siekiant atleisti perkančiąsias organizacijas nuo įpareigojimų, kurie joms nustatomi Direktyva 2004/18 /EB(dabar Direktyva 2014/24/ES) (žr., pvz., mutatis mutandis 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑368/10, ECLI:EU:C:2012:284, 62 ir 66 p.).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje VPĮ 37 straipsnio aiškinimo ir taikymo aspektu pažymima, kad pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021; kt.).

30. Perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo objektą techninėje specifikacijoje aiškiai apibūdinti kartu su fraze „arba lygiavertis“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra įtvirtinta Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalies b punkte ir 4 dalyje, taip pat VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis pirkimo dokumentuose nurodytinų techninių specifikacijų formulavimo metodų sąrašas. Nukrypti nuo šių metodų leidžiama tik išimtiniais atvejais: kai pirkimo objektui yra taikomos su Europos Sąjungos teise suderintos privalomosios nacionalinės techninės taisyklės arba kai pirkimo objekto neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalį ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalį. Kitų išimčių teisiniame reguliavime nenustatyta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026).

31. VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktas reguliuoja situacijas, kai techninė specifikacija formuluojama nurodant neprivalomus standartus, t. y. taikant vieną iš leidžiamų techninės specifikacijos parengimo metodų. Reikalavimas dėl nuorodos „arba lygiavertis“ pateikimo yra privalomas, o jo nepaisymas kiekvienu iš nurodytų atvejų pažeidžia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą ir veiksmingą konkurenciją. Nepateikus šios nuorodos, pirkimo sąlygos aiškintinos taip, kad lygiaverčių sprendinių siūlymo galimybė nėra numatyta, todėl, net ir laikant tiekėjo pasiūlymą lygiaverčiu, jis negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Priešingas vertinimas reikštų faktišką pirkimo sąlygų pakeitimą ir pažeistų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026).

32. Teisėjų kolegija, remdamasi aptarta tiek ESTT, tiek nacionalinių teismų praktika, atsižvelgdama į analogiško pobūdžio byloje priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 pateiktus teisės išaiškinimus (ABTĮ 15 str. 1 d.), sprendžia, kad pareiškėjas, Pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) prie neprivalomai taikomų Standartų nepateikdamas nuorodos „arba lygiavertis“, nevykdė pareigos užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, todėl atsakovas Sprendime pagristai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, nepagrįstai sprendė, kad padarytas pažeidimas formalus ir atsakovas nepagrįstai Sprendime konstatavo tokio pobūdžio pažeidimą, ir vien dėl to Sprendimą panaikino.

33. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimą, apsiribodamas vien tuo, jog atsakovas nepagrįstai nustatė VPĮ normų pažeidimą.

34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ normas, būtina vertinti, ar vien dėl nustatyto pažeidimo atsakovas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjui finansinę korekciją, akcentuotina, jog 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.).

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės. Šiose taisyklėse (originali 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 redakcija) nustatyta, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (9.3 p.). CPVA tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (išskyrus tuos atvejus, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu) (9.3.1 p.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.).

36. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šiose Taisyklėse (originali 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 redakcija) nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti (307.1 p.); atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti (307.2 p.).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.

38. Naujausioje ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jog „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C‑175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).

39. Taigi tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir Taisyklių 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan.

40. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.

41. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tačiau Sprendime nėra jokių argumentų, pagrindžiančių šių VPĮ nuostatų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui, t. y. atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, iš esmės pripažino nustatytą VPĮ normų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydamas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Atsakovas Sprendime apsiribojo bendro pobūdžio nuorodomis, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, ir kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.

42. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju. Atsakovas, nenustatęs ir nepagrindęs visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinųjų sąlygų, neturėjo teisinio bei faktinio pagrindų spręsti dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyviųjų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Dėl šioje nutartyje nurodytų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių netenkinamas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. Byloje konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tarp šalių kilęs ginčas dėl minėtų VPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo yra išspręstas, o šiame procesiniame teismo sprendime pateikti išaiškinimai joms yra privalomi (ABTĮ 16 str. 1 d.). Pažymėtina, jog byloje konstatavus, kad Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo, taip pat pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo administravimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigęs minėtas procedūras, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, atsakovas dėl to turės priimti naują sprendimą.

45. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (4 295,50 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. nepripažino pagrįstais atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo prašoma nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui (pareiškėjas galėjo savais vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta.

46. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

47. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą, parengimą, akcentuotina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialieji reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; kt.). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; kt.).

48. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, minėti jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.

49. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

50. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmestas, nes nustatyta, kad Sprendimas pagrįstai panaikintas, tačiau ne dėl tų motyvų, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas ir kuriems atsiliepime į apeliacinį skundą pritarė pareiškėjas. Šiuo atveju susiklostė teisinė situacija, kad pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą argumentai nepripažinti pagrįstais bei nepritarta pareiškėjo siekiamam jo teisių apginimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad administracinė procedūra dėl pažeidimo baigta, o šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad procedūra nėra užbaigta.

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus šia nutartimi įtvirtintą galutinį bylos procesinį sprendimą, bylos procesinę baigtį, priežastis, dėl kurių pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nėra laimėjusi proceso šalis, kuriai pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to pareiškėjo prašymas priteisti jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal šios bylos procesinę baigtį, pareiškėjo skundas nėra tenkintas visa apimtimi, nes Sprendimo dalis, kuria nustatytas VPĮ normų pažeidimas, pripažinta pagrįsta ir teisėta, o tik Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos nėra pripažinta pagrįsta ir teisėta, teismų praktikoje tokiu atveju laikomasi nuostatos, kad skundas yra tenkintas tik iš dalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025; kt.), sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą pareiškėjui iš atsakovo 4 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 260,25 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01, palikti nepakeistą.

Priteistą pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 4 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 260,25 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų ir 25 ct).

Netenkinti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė