3d21eaca-894e-4e08-86ca-a61461e820c6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-98-279/2022 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00172-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.7.;15.8.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 5 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, K.

T., S. K. T., A. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : Å alys teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau- ir Prokuroras), teismui paduotu pareiÅ¡kimu prašė:

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, 0,1370 ha patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

3) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiam į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria A. Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę.

5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę.

6) taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti K. T. ir S. K. T. 90,40 Eur. Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalies patekimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡ymÄ ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtÄ Å¾emę 9,90 ha ir miÅ¡kÄ 2,97 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto, iÅ¡ jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A.

Ž. po E. V., V. mirties paveldėjo 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutartimi , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. lapkričio 12 d.

įsakymu Nr. 472 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos magistralinių ir kraÅ¡to kelių sÄ raÅ¡as. Kelių sÄ raÅ¡o 2 priede nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kelias) yra priskirtas kraÅ¡to keliams. Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas kraÅ¡to keliams. 2017 metais atlikus žemės sklypo (kelio juostos), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (2,203 – 12,154 km), kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenka į V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė informacijÄ , kad į kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka 1370 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad dalis 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pateko į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) užimtÄ Å¾emės plotÄ .

Ä®vertinus tai, kad Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria privačion nuosavybėn pateko 0,1370 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 2 dalį (1994 m. liepos 1 d. redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (1994 m. gegužės 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751, 8 punktÄ , Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (1991 m. spalio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d.

įsakymÄ Nr. 550, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 981 straipsnį, todėl minėti administraciniai aktai ir sandoriai yra negaliojantys ab initio (nuo sudarymo momento) ir naikintini. Juos panaikinus, K. T. ir S. K. T. privalo valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytÄ 1370 kv. m. iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini), o valstybė privalo jiems kompensuoti patirtÄ 90,40 Eur žalÄ .

Prokuroras apie tai, kad pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikÅ¡mės kelių plotus sužinojo tik 2021 m. kovo 29 d., todėl pareiÅ¡kimas teismui teikiamas nepraleidus 30 dienų termino, tačiau kreipiamasi į teismÄ jau praėjus daugiau nei 10 metų terminui nuo administracinių aktų priėmimo, nes tai lėmė objektyvios nuo Prokuroro nepriklausančios aplinkybės - apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumÄ nebuvo praneÅ¡ta laiku ir neatnaujinus termino pareiÅ¡kimui paduoti bÅ«tų apribota vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebÅ«tų galutinai iÅ¡spręstas klausimas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams bei sandoriui, tai yra įtvirtintų teisinės valstybės principui prieÅ¡taraujančiÄ situacijÄ , kai iÅ¡ ne teisės atsirastų teisė.

Atsakovė Nacionalinės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), kuriai atstovauja Utenos skyrius su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime teismui nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau- ir Kelių įstatymas) (įstatymo Nr.I-891 redakcija) 3 straipsnį keliai, atsižvelgus į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius (1 dalis), o valstybinės reikÅ¡mės keliai- į magistralinius, kraÅ¡to ir rajoninius kelius (2 dalis), analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos ir 2002-10-03 įstatymu IX-1113 nauja redakcija iÅ¡dėstytame Kelių įstatyme.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992-11-12 įsakymu kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas kraÅ¡to kelių kategorijai, o Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.757 patvirtintame valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e priskirtas rajoninių kelių kategorijai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikÅ¡mės keliai. Taigi, keliu užimta žemės teritorija iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Taigi Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu atkuriant nuosavybės teises E. V. V., V. į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintos imperatyvios nuostatos, todėl ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir jų reikalavimus.

A. K. T., S. K. T., A. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau– ir Kelių direkcija) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 į Kelių direkcijai patikėjimo teise perduotÄ valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalys.

Kelių direkcija 2021 m. kovo 29 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiant panaikinti pareiÅ¡kime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo užimamo žemės sklypo. Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad: Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V.

V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtÄ Å¾emę 9,90 ha ir miÅ¡kÄ 2,97 ha natÅ«ra, esančius (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto , iÅ¡ jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovė A.

Ž., 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. pardavė žemės sklypÄ atsakovams K. T. ir S. K. T. Atlikus kelio juostos kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad , 0,1370 ha Žemės sklypo dalis patenka į V kategorijos kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas, tuo yra pažeidžiamos Konstitucijos, Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyviosios nuostatos, todėl yra pagrįstai praÅ¡oma panaikinti Å¡ių administracinių aktų dalis, pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis ir taikyti restitucijÄ .

PareiÅ¡kimas tenkinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į jo turėtÄ Å¾emę 9,90 ha ir miÅ¡kÄ 2,97 ha natÅ«ra, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. V., V. suteikta naudotis 16,30 ha ploto, iÅ¡ jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, o 3,30 ha leista pirkti (duomenys neskelbtini).

Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Pagal 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po E. V. V. mirties paveldėjo jo dukra A. Ž. 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A.

Ž. pardavė 5,0767 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. T. ir S. K. T. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡iuo metu 5,0767 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai tebėra K. T. ir S. K. T. 2017 metais atlikus žemės sklypo (kelio juostos ), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), dalis 0,1370 ha žemės sklypo patenka į V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. kovo 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodė, kad į Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iÅ¡ subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau– ir ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å i pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl Prokuroro praÅ¡ymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorių negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ , svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobÅ«džio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismÄ , taigi, ar tas interesas pripažintinas vieÅ¡uoju ir gintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTÄ® bei ProkuratÅ«ros įstatymas nepateikia vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmiausia, bÅ«tina nustatyti, kas laikytina vieÅ¡uoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi “ad hoc” nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje “inter alia” pažymėta, kad vieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iÅ¡ esmės neįmanoma “a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, vieÅ¡ajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti, įsikiÅ¡ant vieÅ¡osios valdžios institucijoms ar pareigÅ«nams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į Å¡iuo aspektu formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinÄ , turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kuris gali bÅ«ti ginamas taikant ABTÄ®, yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Prokuroras praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo valstybės institucijų ir pareigÅ«nų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn. Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, bÅ«tų laikomasi įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nustatyta, kad dalis žemės, į kuriÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės E. V. V., bei vėlesniais sandoriais perėjo nuosavybėn atsakovams , patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikÅ¡mės kelio dalis, todėl atmetus Prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalÄ , nebÅ«tų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla ProkuratÅ«ros įstatyme numatyta pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Ginčijamų Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. (galiojo nuo 1992 m. spalio 9 d. iki 1995 m. gruodžio 14 d., toliau– ir Automobilių kelių nuostatai), 3 punkte buvo numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai.

Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė. Rajoniniais (apskričių) vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, gyvenvietes, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams. Toks valstybinių kelių klasifikavimas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Valstybiniai keliai pagal jų parametrus, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių projektavimo normomis, skirstomi į penkias technines kategorijas.

Jiems priskiriamos ir automagistralės. Pagal Automobilių kelių nuostatų 8 punktÄ keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrÄ nuo sankasos kraÅ¡tų, kelio griovio ar iÅ¡kasos iÅ¡orinių kraÅ¡tų. Å i juosta turi bÅ«ti ne siauresnė kaip: automagistralėms ir I kategorijos keliams – 60 metrų, II kategorijos keliams – 32 metrai, III kategorijos keliams – 26 metrai, IV kategorijos keliams – 20 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos magistralinių ir kraÅ¡to kelių sÄ raÅ¡as. Kelių sÄ raÅ¡o 2 priede nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kelias) yra priskirtas kraÅ¡to keliams. Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini)yra priskirtas kraÅ¡to keliams.

Taigi, Kelias priskirtas valstybinių kelių kategorijai. Ginčijamo Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija galiojo nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra:

1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai;

2) II kategorijos kelių – 28 metrai;

3) III kategorijos kelių – 22 metrai;

4) IV kategorijos kelių – 19 metrų;

5) V kategorijos kelių –18 metrų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra:

1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai;

2) II kategorijos kelių – 28 metrai;

3) III kategorijos kelių – 22 metrai;

4) IV kategorijos kelių – 19 metrų;

5) V kategorijos kelių –18 metrų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir kraÅ¡to apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iÅ¡ kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (1994 m. birželio 8 d. redakcija, toliau– ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma:

1) grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra, jam lygiaverte natÅ«ra arba kita natÅ«ra;

2) suteikiant Atstatymo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės iÅ¡mokas, įgalinančias juos perimti atitinkamÄ dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba iÅ¡duodant valstybei priklausančias akcijas;

3) už gyvenamuosius namus (arba jų dalis), žemės Å«kio paskirties žemę ir miÅ¡kÄ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų iÅ¡perkama, taikant Å¡io įstatymo 16 straipsnyje numatytus iÅ¡pirkimo bÅ«dus, jeigu ji užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

Å ios įstatymų nuostatos suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad E. V., V. negalėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtÄ valstybinės reikÅ¡mės keliu, bei negalėjo bÅ«ti patvirtinti E. V. V. priklausančio žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikÅ¡mės keliu, kadastro duomenys. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, priimant Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil.

E. V. V., V.“ dalį, kuria E. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1370 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę, bei priimant Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V. suteiktas naudotis neatlygintinai naudotis 16,30 ha žemės sklypas , iÅ¡ jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, (duomenys neskelbtini), kurio dalis 0,1370 ha patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Atstatymo įstatymo ir Automobilių kelių nuostatų nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikÅ¡mės kelius negali bÅ«ti atkuriama.

Taip pat priimant Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. E. V. V., V.“ dalis, kuria E. V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1370 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę, Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria E. V.

V. suteiktas naudotis neatlygintinai naudotis 16,30 ha žemės sklypas, iÅ¡ jo 13 ha suteikta naudotis neatlygintinai, (duomenys neskelbtini), kurio dalis 0,1370 ha patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtÄ Å¾emę, bei 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalis, kuria patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iÅ¡ esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio iÅ¡imtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali bÅ«ti ginamos, o turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ , grÄ Å¾inamas valstybei teisingai atlyginant sÄ Å¾iningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas. Pagal 2008 m. spalio 29 d., paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) po E. V. V. mirties paveldėjo jo dukra A. Ž. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A.

Ž. nuosavybės teisės į 5,0767 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nustačius, kad E. V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantys administraciniai aktai, pripažįstama negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento ), paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria A.

Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį 5,0767 ha žemės sklypo, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pardavė 5,0767 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. T. ir S. K. T. Todėl analogiÅ¡kais motyvais pripažįstama negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d.

žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis , kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti restitucijÄ . Panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ ,  privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas- kelio dalis, priskiriama valstybinės reikÅ¡mės keliams, restitucija taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ turtÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Nagrinėjamu atveju E. V. V. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį valstybinės reikÅ¡mės V kategorijos kelio Nr. (duomenys neskelbtini)ir jam priskirtÄ Å¾emės plotÄ , Å¡i žemės sklypo dalis Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso K.

T. ir S. K. T. ( pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijus žemės sklypÄ iÅ¡ A. Ž. jai paveldėjus turtÄ po E. V. V. mirties), todėl K. T. ir S. K. T. įpareigotini grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos valstybei 0,1370 ha iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ ir jam priskirto žemės ploto ribas. Atitinkamai, valstybė turi pareigÄ teisingai už tai atlyginti atsakovei. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , K.

T. ir S. K. T. sÄ Å¾iningumo įsigyjant ginčo žemės sklypÄ neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų galėję numatyti su žemės sklypu susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu bÅ«du elgtųsi neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pradėjo šį procesÄ , iÅ¡ esmės siekdamas iÅ¡taisyti valdžios institucijų padarytÄ klaidÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi bÅ«ti teisėtas, bÅ«tinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 38 par.).

Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimÄ . Privaloma užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra bÅ«dingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė naÅ¡ta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieÅ¡ Å vedijÄ (pareiÅ¡kimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 49 par.).

Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sÄ Å¾iningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naÅ¡tos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tÄ nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 50 par.).

Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos naÅ¡ta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų bÅ«ti iÅ¡taisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sÄ skaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi bÅ«ti taikoma ir aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, bÅ«tų praktiÅ¡kos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje L.

S. prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 44774/98) 136 par.). Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugÄ , asmens teisių į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi bÅ«ti taikomi minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai.

Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigÄ paskutiniam Å¡io turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sÄ lygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naÅ¡tos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme.

Vis dėlto Å¡i nuostata neužtikrina teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ visais atvejais, nes teisėti „vieÅ¡ojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai bÅ«na pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iÅ¡ kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 66 par.).

Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dienÄ (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovai Å¡ioje byloje- K. T. ir S. K. T. laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais.

Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jiems kaip sÄ Å¾iningiems įgijėjams dėl valdžios institucijų klaidos netektÄ turtÄ , jiems turi bÅ«ti atlyginama turto, kokį jie praranda, rinkos vertė. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 5,0767 ha žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 3350 Eur, atsakovams K. T. ir S. K. T. iÅ¡ valstybės priteistina 90,40 Eur už 0,1370 ha valstybės nuosavybės grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo ploto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu , 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti:

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1370 ha patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. V. V., V. atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, 0,1370 ha patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

3) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Utenos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 0,1370 ha plotui 5,0767 ha žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiam į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. Ž. po E. V. V. mirties paveldėjo 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtÄ Å¾emę.

5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo su priestatais pirkimo- pardavimo sutarties , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį , kuria A. Ž. pardavė K. T. ir S. K. T. 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos užimtÄ Å¾emę.

6) taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1370 ha dalį iÅ¡ 5,0767 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti K. T. ir S. K. T. 90,40 Eur. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė