2025-06-04 Nr. BB-2892-1-02-2-00082-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1840/2025

(DOK-1841/2025)

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. Š. ir jos gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinio skundo, taip pat kartu su kasaciniu skundu nuteistosios G. Š. pateikto kasacinio skundo papildymo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji G. Š. ir jos gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nuteistoji G. Š. kasacinio skundo papildymu dar prašo: panaikinti kaip neturinčią teisinės galios apeliacinės instancijos teismo nepaskelbtą ir nepasirašytą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui; išreikalauti ir patikrinti visą teismo posėdžio protokolą, jo garso įrašus bei dokumentų originalus ir dokumentų registraciją teismų informacinėje sistemoje „Liteko“; remiantis Lietuvos Respublikos teismų administravimo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2), atlikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų veiklos patikrinimą.

Kasaciniame skunde ir jo papildyme nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo šiurkščiai pažeistosios pagrindinės nuteistosios teisės į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir BPK, ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistoji, padavusi apeliacinį skundą, išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė palaukti apeliantės 30 minučių, kol ši serganti po apsilankymo pas gydytoją atvyks į posėdį, ir nusprendė bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant. Taip buvo atimta teisė būti išklausytai ir pateikti savo įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą šiurkščiai pažeisdamas BPK normas ir kad iš bylos dingo pagrindinis įkaltis – teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašas. Taip pat nuteistoji norėjo teismo prašyti apklausti kaip gynybos liudytojus civilinės bylos nagrinėjime dalyvavusius asmenis, kurie nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Kadangi nuteistoji teismo posėdyje nedalyvavo ir negalėjo teismui išsakyti savo prašymo, nuteistosios gynėjas raštu pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus V. P. ir O. Ū., kurie nėra teismo darbuotojai ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą ignoravo. Taip buvo pažeistas rungimosi principas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, viešai nepaskelbdamas 2025 m. vasario 12 d. nutarties atvirame teismo posėdyje, pažeidė viešumo ir sprendimo paskelbimo reikalavimą. Dėl to nuteistoji negalėjo apginti savo pažeistų teisių ir užduoti svarbius klausimus. 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisėjas, šiurkščiai pažeisdamas atvirumo principą, nepradėjo posėdžio, neprisistatė ir nenurodė, kokią bylą nagrinėja. Be to, pirmininkaujantis teisėjas posėdyje neturėjo nutarties, kuri būtų pasirašyta visų kolegijos teisėjų. 2025 m. vasario 14 d. nuteistajai elektroniniu paštu išsiųsta nutarties kopija pasirašyta tik pirmininkaujančio teisėjo. Kitų teisėjų parašų nebuvimas daro sprendimą teisiškai negaliojančiu. Be to, 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdis nebuvo tinkamai įrašytas techninėmis priemonėmis. Nei apeliacinės instancijos teisme, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo suteikta galimybė susipažint su 2025 m. vasario 12 d. neįvykusio posėdžio garso įrašu. Taip buvo pažeistas teisingo ir skaidraus proceso principas, buvo nuslėpta informacija apie teisės pažeidimus priimant teismo nutartį, ją paskelbiant ir registruojant teismų informacinėje sistemoje „Liteko“.

Kasatoriai nurodo, kad prokuroras dėl to paties įvykio pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir ikiteisminį tyrimą, todėl šie prokuroro sprendimai negali būti teisėti ir pagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo kaltinamojo akto trūkumus, nurodė, kad G. Š. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nustatyti G. Š. elgesio motyvai dėl jai inkriminuotos veikos, neapklausti įvykio metu teismo salėje buvę liudytojai. Pirmosios instancijos teisme nebuvo leista tinkamai pasiruošti gynybai, susipažįstant su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašu. Pagrindinis įrodymas – CD diskelis dingo ir atsirado tik po pusės metų – paskutiniame teismo posėdyje, bet tai jau buvo kitas įrašas, kuriame nebuvo visų teisėjo V. Abramovičiaus žodžių. Pirmosios instancijos teismas ignoravo nuteistosios 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą prašymą su priedais, įrodančiais neteisėtus teisėjo V. Abramovičiaus veiksmus, susijusius su neteisėtu dokumentų iš G. Š. civilinės bylos pašalinimu (įrodymų sunaikinimu), kuriais jis sukėlė nuteistajai nepasitikėjimą teismu ir emocinę reakciją. Tokiais veiksmais teisėjas V. Abramovičius užkirto G. Š. kelią į teisingumą civilinėje byloje ir pažeidė teisėjo garbės kodeksą. Teisėjas V. Abramovičius ir liudytojai teismo pirmininkas M. Kursevičius, jo pavaduotojas ir posėdžio sekretorė nepaneigė nuteistosios teiginių, kad dokumentai dingo iš bylos. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įstatymą, apklausė liudytojus nuotoliniu būdu ir atėmė iš G. Š. teisę pateikti klausimus teismo darbuotojams bei teisėjo V. Abramovičiaus asmeniniams liudytojams ir parodyti jiems dingusius iš bylos dokumentus atpažinimui.

Kasacinį skundą ir kasacinio skundo papildymą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasaciniame skunde ir kasacinio skundo papildyme nurodomų argumentų matyti, kad kasacijos pagrindas – esminiai BPK pažeidimai, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nurodomas formaliai. Iš tiesų nuteistoji G. Š. ir jos gynėjas advokatas G. A. Perednis, nesutikdami su G. Š. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pateikia savą situacijos ir įrodymų vertinimą, kuris, jų nuomone, patvirtina G. Š. nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios apeliacinį skundą, išnagrinėjo jame keliamus klausimus dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo, netinkamo įrodymų vertinimo, teismo posėdžio garso įrašo civilinėje byloje neautentiškumo, taip pat dėl veikos teisinio vertinimo, atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl G. Š. kaltės padarius BK 232 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką įrodytumo, būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Kasaciniame skunde ir kasacinio skundo papildyme nenurodyta teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo ir kasacinio skundo papildymo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Nelaikytini apskundimo bei kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindus atitinkančiais argumentais ir kasatorių deklaratyvūs teiginiai apie BPK normų ir rungtyniškumo principo pažeidimus, suvaržiusius nuteistosios procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą teismą, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta nuteistajai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo tokio sprendimo išsamūs ir aiškūs motyvai yra nurodyti skundžiamos nutarties 26–29 punktuose.

Be to, priešingai negu nurodo kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos apsvarstyti po bylos išnagrinėjimo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje pateiktus prašymus atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apklausti naujus liudytojus. To BPK normos nenumato. Šiuo atveju galima įžvelgti ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, advokatas G. A. Perednis buvo paskirtas ginti G. Š. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu. Taigi gynėjas ir nuteistoji turėjo pakankamai laiko iki 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio suderinti gynybinę poziciją, be kita ko, aptariant ir poreikį apklausti naujus liudytojus. Tačiau, kaip matyti iš 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio protokolo, nuteistosios gynėjas jokių konkrečių prašymų šiuo klausimu teismui nepateikė.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatorės teiginius apie nurodomus BPK normų ir teisės principų pažeidimus paskelbiant apeliacinę nutartį paneigia 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas. Jame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad teismo posėdyje buvo pašalinių asmenų, trukdančių paskelbti procesinį sprendimą. Dėl to netgi buvo kviečiami policijos pareigūnai. Kolegijos pirmininkas informavo, kad dėl susidariusių kliūčių procesinis sprendimas nebus skelbiamas, o apeliantei bus įteiktas procesinio sprendimo nuorašas. Tokį nutarties nuorašą, patvirtintą pirmininkaujančiojo parašu bei Vilniaus apygardos teismo antspaudu nuteistoji ir gavo elektroniniu paštu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas ir jo papildymas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina juos priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios G. Š. ir jos gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinį skundą bei nuteistosios G. Š. kasacinio skundo papildymą ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis