Legislator Case Law & Legislation
3d20365f-db5a-4e47-b1e7-7c55efe882b4 AI generated

3d20365f-db5a-4e47-b1e7-7c55efe882b4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3d20365f-db5a-4e47-b1e7-7c55efe882b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Dalius Jocys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-361/2016. Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35680-2015-3.                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:1.2.30.5.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.Klaipėda                          Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Agintui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V.

Legislator headnote

AI generated

3d20365f-db5a-4e47-b1e7-7c55efe882b4 · Klaipėdos apygardos teismas: Žylė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Agintas ir prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės ginčija teismo sprendimÄ pripažinti V. V. kaltu, kadangi gynėjo manymu nėra patikimų duomenų įrodančių, kad jis, V. V., bÅ«tų tyčia sužalojęs Å¡unį, bei nėra BK 310 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) numatytos nusikaltimo sudėties.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Dalius Jocys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-361/2016. Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35680-2015-3.                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:1.2.30.5.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.Klaipėda                          Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Agintui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V.

V. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 310 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio bauda.             Nukentėjusiosios R. S. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ V. V. priteista 1672,51 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 15.00-16.30 val., bÅ«damas namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du, sužalojo JorkÅ¡yro terjero veislės Å¡unį, priklausantį R. S., padarydamas minkÅ¡tųjų audinių, kaukolės poli traumÄ , dubens kaulų kairiosios pusės sÄ narinės kryžiaus jungties skilimÄ . Tokiu bÅ«du V. V. žiauriai pasielgė su gyvÅ«nu ir padarė R. S. 1429,00 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo V.

V. gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir V. V. išteisinti nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėjo manymu nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir V. V. turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi jo veikoje nėra BK 310 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties. Gynėjo manymu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad R.

S. parodymai yra nuoseklÅ«s. Atvirkščiai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad nagrinėjamoje situacijoje sprendžiami dalykai galėjo ir teismo nepasiekti, jei V. V. bÅ«tų sutikęs sumokėti už JorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uns gydymÄ . Pagal jos iÅ¡keltÄ versijÄ , po galbÅ«t įvykusio incidento su augintiniu, jie „buvo susitaikę apie savaitę laiko“ ir gyveno kartu nuo 2015 06 04. (b. 1. 29,30). Tai patvirtina nuteistojo V. V. teiginius, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis buvo apkaltintas dėl nukentėjusiosios kerÅ¡to jam, priminus sugyventinei apie jos asmenines skolas ir nenorÄ jų atiduoti V.

V.. Pastebėtina ir tai, kad V. V. ir R. S. iki 2015 06 04 bute kartu negyveno, nes dar 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje jis atidavė R. S. buto raktus ir išvyko į (duomenys neskelbtini), kur iki 2015 06 04 laikinai gyveno pas tėvus. Jokiu būdu šios faktinės aplinkybės nepaneigia skundžiamame nuosprendyje minimas 2015 12 07 tarnybinis pranešimas, tiek jame fiksuoti duomenys (t. 1, b. L 128), nes pastarieji visiškai nesusiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35680-15, ir šie telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausė asmeniškai pačiai R.

S.. KritiÅ¡kai vertintinas ir R. S. teiginys, kad buto, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju V. V., raktus turėjo tik ji ir V. V.. Šį R. S. melÄ paneigia tai, kad butas buvo nuomojamas. Todėl, nelogiÅ¡ka ir nepraktiÅ¡ka teigti, kad į butÄ negalėjo patekti nuomotojas ar kiti asmenys, kurie suinteresuoti buto priežiÅ«ra ir tvarka savo nuosavybėje.Kad raktais V. V. nedisponavo įrodo ir tai, kad nuo 2015 metų gegužės mėn. pabaigos, jis į anksščiau nurodytÄ butÄ patekti negali, raktais nuo buto jis nedisponavo, todėl iki Å¡iol negali pasiimti iÅ¡ ten savo asmeninių daiktų.

Todėl darytina išvada, kad R. S. kaltinimas V. V. nėra įrodytas ir aiškus. Mano, kad iškelta byla yra tik susidorojimo su buvusiu sugyventiniu priemonė, nes patikimų duomenų, kad V. V. tyčia būtų sužalojęs R. S. šunį, nėra. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp V. V. galbūt padarytos veikos ir pasekmių, fiksuotų N. J. veterinarijos gydyklos dokumentuose (t. 1, b. 1. 5-26). Teismas tirdamas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai jas aiškino plečiamai.

Kaltinamojo akto dalykas yra iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu ir kokie faktiniai duomenys tai įrodo. Todėl, esant nepakankamiems duomenims, tiksli nuteistojo veikos kvalifikacija neįmanoma.Atkreipia dėmesį į tai, kad bute be Å¡uns buvo ir kitas gyvÅ«nas - R. S. katė. Anot psichologės V. G. paaiÅ¡kinimų teisiamoje posėdžio metu, pokalbio su ja metu, sprendė tariamos nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų konfliktÄ dėl vaiko gyvybės iÅ¡saugojimo ir santykių su bÅ«sima mama tęstinumo, o ne problemas dėl naminių gyvÅ«nų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 90 str. taip pat numatyta atsakomybė dėl neteisėto elgesio prieÅ¡ gyvÅ«nÄ . Å ioje situacijoje valstybės kaltintojas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, kurie besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti sprendžiami kaltinamojo V. V. naudai. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Jei tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti , jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisinės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K- 409/2011, 2K-P-267/2011).Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės - bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas V.

Žylė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Agintas ir prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės ginčija teismo sprendimÄ pripažinti V. V. kaltu, kadangi gynėjo manymu nėra patikimų duomenų įrodančių, kad jis, V. V., bÅ«tų tyčia sužalojęs Å¡unį, bei nėra BK 310 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) numatytos nusikaltimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi nenuosekliais ir nelogiÅ¡kais nukentėjusiosios R. S. parodymais, toks apelianto argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik nukentėjusiosios R. S., bet ir liudytojų V. G., R. A., S. J., N. J. parodymus. Nukentėjusioji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo (t. 1 b. l. 30), tiek teisiamajame posėdyje (t. 2 b. l. 29), nuosekliai parodė, kad buto, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju V.

V., raktus turėjo tik ji ir V. V., o 2015-06-02 jai iÅ¡vykus darytis manikiÅ«ro, bute be V. V. ir gyvÅ«nų daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusiajai grįžus namo, V. V. buvo kažkur iÅ¡vykęs, durys buvo užrakintos. Grįžus namo pasigedo savo JorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uns (duomenys neskelbtini), kurį, apieÅ¡kojusi butÄ , rado vonioje, visÄ Å¡lapiÄ ir be gyvybės ženklų. Å unį nuvežė pas veterinarę, dar bÅ«dama pas veterinarę, paskambino V. V., paklausė, kas nutiko Å¡uniui, tačiau Å¡is tylėjo, todėl ji liepė V.

V. iÅ¡sikraustyti, Å¡is nieko neatsakęs jos paliepimÄ Ä¯vykdė. V. V. grįžęs susidėjo daiktus, o nukentėjusioji jį pavežė iki draugo R. A., pas kurį buvo remontuojamas V. V. automobilis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė analogiÅ¡kus parodymus ir papildomai parodė (t. 2 b. l. 30), kad po įvykio kaltinamais jai sakė, kad Å¡unį murkdė į iÅ¡matas, o paskui bandė nuplauti. Ji buvo susitaikiusi su V. V., abu kartu lankėsi pas psichologÄ , tačiau vėliau ji pamatė, kad kaltinamasis negražiai elgiasi, todėl tarpusavio santykius nutraukė.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo tokių nukentėjusiosios parodymų laikyti nenuosekliais ar nelogiškais. Nukentėjusiosios R. S. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei teisme ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l.

88) tiek teisiamajame posėdyje (t. 2 b. l.

30) parodė, kad, kad nukentėjusioji R. S. su V. V. buvo atvažiavusi pasiimti Viktoro (duomenys neskelbtini) markės automobilio. Paskui R. ir Vi. abu išvažiavo skirtingais automobiliais. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoja V. G., kuri parodė (t. 1 b. l. 84), kad nukentėjusioji ir nuteistasis kreipėsi psichologinės pagalbos dėl santykio su šuniuku ir partnerystės pasitikėjimo klausimais. Teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l.

48) Å¡i liudytoja nurodė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas dėl Å¡uns, kad nukentėjusioji minėjo, jog ji turėjo vežti Å¡unį pas veterinarÄ . Kaip liudytoja apklausta veterinarijos gydytoja N. J. nurodė (t. 1 b. l. 95), kad 205-06-02 apie 16:30 nukentėjusioji susisiekė su ja ir nurodė, kad Å¡uo negyvas. Atvežus Å¡unį nustatyta, kad Å¡uo komos bÅ«senoje. Be to veterinarijos gydytoja parodė, kad nukentėjusioji buvo minėjusi, jog įtaria, kad Å¡unį sužaloti galėjo jos sugyventinis. Teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l.

49) Å¡i liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus ir papildomai parodė, kad nukentėjusioji jai minėjo, kad V. V. pradžioje buvo sutikęs mokėti už gydymÄ , bet vėliau apsigalvojo.Medicininiai dokumentai patvirtinantys kilusius padarinius yra: 2016-06-02 veterinarijos gydytojų konsiliumo protokolas (t. 1, b. l. 5), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos (t. 1, b. l. 6), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 15-25). Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiraÅ¡inėjimo trumposiomis žinutėmis (t. 1 b. l. 109; 119) matyti, kad V.

V. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) teiravosi, kiek yra skolingas už Å¡uns gydymÄ bei teigė atiduosiÄ s pinigus. Kartu pažymėtina, kad tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1 b. l. 128, 129) nurodyta, kad atlikus iÅ¡klotinių analizę nustatyta, kad abonementiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso V. V.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad gynėjas ir apeliacinio teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas telefono numeris priklausė nukentėjusiajai, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis prisipažino, kad rašė žinutes iÅ¡ to numerio (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), juo naudojosi (t. 2 b. l. 51).

Taip pat iÅ¡ Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2015-06-02 17:26 val. tel. nr. (duomenys neskelbtini) veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio GSM bokÅ¡tų veikimo zonoje, o tel. nr. (duomenys neskelbtini) tÄ pačiÄ dienÄ veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio GSM bokÅ¡tų veikimo zonoje ( t. 2 b. l. 41, 42). Taigi teiginys, kad V. V. nebuvo Klaipėdoje įvykio dienÄ vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi bokÅ¡tai yra maždaug kilometro atstumu nuo įvykio vietos.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamojo V. V. versijÄ , jog jo įvykio dienÄ Klaipėdoje nebuvo, nes jis dar gegužės pabaigoje buvo atidavęs R. S. buto raktus ir iÅ¡vykęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini), o Å¡unį sužalojo pati R. Å iÄ nuteistojo versijÄ paneigia, nuoseklÅ«s nukentėjusiosios R. S. parodymai, kuriuos patvirtina kitų liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga, bei 2015-12-07 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, jog tiek dienÄ prieÅ¡ įvykį, tiek įvykio dienÄ V.

V. buvo netoli įvykio vietos, kadangi jo telefonai veikė Klaipėdoje esančių GSM bokÅ¡tų veikimo zonoje (t. 1, b. l. 128), t. y. apie 1 kilometro spinduliu nuo įvykio vietos (t. 2, b .l. 41-42). Nors liudytojas P. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. V. V., kai buvo susipykęs su R. S., apie porÄ savaičių pas jį svečiavosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pas jį į (duomenys neskelbtini) V. V. susipykęs su nukentėjusiÄ ja atvažiavo birželio ar liepos mėnesį (t. 1, b .l. 80), todėl tokius nenuoseklius liudytojo, kuris yra ilgametis kaltinamojo draugas, teiginius teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių.

Be to, pats kaltinamasis V. V. duodamas parodymus nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios Å¡uo buvo netvarkingas, kur papuola Å¡lapindavosi, tačiau tai jam netrukdė, o kodėl R. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡uns sužalojimo, nežino, mano, kad ji jam kerÅ¡tauja dėl skolų (t. 1, b .l. 146-147). Teisiamojo posėdžio metu jis jau teigė, kad tai jis prižiÅ«rėjo R. Å¡unį, niekada nekėlė rankos prieÅ¡ Å¡unį, nėra nieko blogo jam padaręs, teigė, kad jis Å¡unį vesdavo į laukÄ , tačiau buvo R. pasakęs rinktis tarp jo ir Å¡uns, o R. jam kerÅ¡tauja, pati Å¡unį ir sužalojo.

Be to, nors kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jis su R. S. iÅ¡siskyrė dėl to, kad Å¡i jį pernelyg kontroliavo, tačiau tiek nukentėjusiosios R. S. parodymai, tiek liudytojos V. G. parodymai bei pažyma (t. 1, b.l. 86), kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimas trumposiomis žinutėmis (t. 1, b.l. 99-119) patvirtina, jog nukentėjusioji buvo santykių pabaigos iniciatorė kilus konfliktui dėl Å¡uns sužalojimo, o kaltinamasis norėjo iÅ¡saugoti santykius su nukentėjusiÄ ja. Be to apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog buto raktus bÅ«tų turėjęs kitas asmuo ir nėra byloje duomenų, kad kas kitas bÅ«tų suinteresuotas padaryti minėtÄ nusikaltimÄ .Taigi, apylinkės teismas įvertindamas bylos duomenų visumÄ pagrįstai nustatė ir įvertinęs bylos aplinkybes tinkamai motyvavo savo sprendimÄ , kad V.

V. nukentėjusiosios R. S. Å¡unį nenustatytu bÅ«du, žiauriu elgesiu sužalojo, padarydamas minkÅ¡tų audinių bei kaukolės politraumÄ , dubens kaulų kairiosios pusės sÄ narinės kryžiaus jungties skilimÄ , dėl to gyvÅ«nas buvo suluoÅ¡intas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl V.

V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Å ioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina apelianto padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju negalimas teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Vadovaujantis BK 310 straipsniu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) tams, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas, arba kankino gyvÅ«nÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pažymėtina, kad Å¡io nusikaltimo objektas yra bendras interesas ugdyti visuomenės neabejingumÄ faunai ir rÅ«pintis gamtos iÅ¡saugojimu, o žiaurumas prieÅ¡ gyvÅ«nus nesuderinamas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, todėl baudžiamieji įstatymai kriminalizuoja tokio elgesio kraÅ¡tutines formas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios atstovas pateikė kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog ji už atstovavimÄ apygardos teisme advokatui sumokėjo 300 EUR. Apylinkės teismas iÅ¡ nuteistojo priteisė pakankamai didelę sumÄ -1000 EUR atstovavimo iÅ¡laidų, todėl kitos nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos už advokato paslaugas nepriteistinos.Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :

V. V. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Dalius Jocys Teisėjai                                                                                     Dalia Kursevičienė                                                                                                  Linas Pauliukėnas