3d1d1ea8-98df-4cf6-9b06-eef786d06555 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-245-718/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00635-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai KubiliÅ«nienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui V. D., nukentėjusiosios G. D. atstovui pagal įstatymÄ V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenÄ panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : 2020-03-05, apie 15.10 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate užregistruotas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) mokyklos, tarp kiemų automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į gatvę iÅ¡bėgusiÄ 14 metų mergaitę. GMP nuvežta į vaikų ligoninę. Nustatyta diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, smegenų sukrėtimas, gydoma reanimacijoje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimu nuspręsta nepradėti administracinės teisenos dėl 2020-03-05, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota G.

D., gim. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad pėsčioji G. D. buvo sužeista dėl savo pačios neatsargumo. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rÅ«muose 2020-06-17 gautas policijos įstaigos persiųstas G. D. atstovės pagal įstatymÄ V. D. skundas, kuriame praÅ¡oma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimÄ panaikinti, administracinio nusižengimo tyrimÄ atnaujinti, skirti ekspertizę sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, o gavus specialisto iÅ¡vadÄ , spręsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas priimtas neiÅ¡siaiÅ¡kinus įvykio aplinkybių, sveikatos sutrikdymo masto, nesiaiÅ¡kinta, ar automobilio Audi A4 vairuotoja R. P. galėjo sustabdyti automobilį iki partrenkiant jos, pareiÅ¡kėjos, dukrÄ , einančiÄ iÅ¡ mokyklos. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia atsakomybę grėstų eismo įvykį sukėlusiai R. P., pažeidusiai Kelių eismo taisykles, bÅ«tina nustatyti, ar dėl padarytų KET pažeidimo kito asmens sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ar sunkiai.

SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi tyrėja R. P. nurodė, kad nukentėjusioji G. D. išėjo iÅ¡ už kliÅ«ties (iÅ¡ už konteinerio), trukdančios apžvelgti vietÄ , kad nėra artėjančių transporto priemonių ir pažeidė KET 2 punkto, 48.4 punkto reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Ä®vykio vietoje aplinkybės nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos, kadangi pagal nukentėjusiosios G. D. pareiÅ¡kimÄ , nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ji per gatvę ėjo stačiu kampu nuo mokyklos vedančio tako, o tai buvo apie 5 metrus nuo konteinerių, stovėjusių prie posÅ«kio, todėl vairuotoja, važiuodama 10-15 km/h greičiu, kaip teigia ji pati, galėjo pamatyti pėsčiÄ jÄ ir sustabdyti transporto priemonę nekliudžiusi pėsčiosios.

Taigi nėra nustatytas automobilio greitis. G. D. prieÅ¡ einant per gatvę atvažiuojančio automobilio nematė, nes ant posÅ«kio į gatvę kampo stovėjo Å¡iukÅ¡lių konteineriai, iki jų ir mergaitės buvo apie 5 metrų atstumas. Nuėjus trečdalį kelio per važiuojamÄ jÄ dalį, periferiniu regėjimu ties konteineriu ji pamatė link jos judantį automobilį, todėl, norėdama iÅ¡vengti smÅ«gio, toliau bėgo per likusiÄ važiuojamÄ jÄ dalį, ir likus vienam trečdaliui kelio, pajuto smÅ«gį į kojas ir krito.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. D. buvo diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, smegenų sukrėtimas, tačiau tyrimo metu G. D. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo tirtas ir nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punktÄ sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ bei bendrojo darbingumo praradimo mastÄ , iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai.

Akivaizdu, kad tyrėja nėra teismo medicinos ekspertė ir neturi specialių žinių, kurių reikia nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ , todėl skundžiamame nutarime tyrėjos padaryta iÅ¡vada apie galimai G. D. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ yra nepagrįsta. Tik nustačius G. D. padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ bus galima nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, tyrėja, pažeisdama teisės normas, nors ir neturėdama tokios teisės bei kompetencijos, pati ėmėsi iniciatyvos įvertini G.

D. sveikatos bÅ«klę pagal 2020 m. kovo 13 d. medicininiame iÅ¡raÅ¡e nurodytus padarytus sužalojimus. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo.

Taigi Å¡iuo atveju, tyrėja, įvertindama tai, kad G. D. eismo įvykio metu nebuvo nustatyta kaulų lūžimų ir kitokių rimtesnių sveikatos sutrikdymų, sprendė dėl galbÅ«t padaryto nežymaus sveikatos sutrukdymo. Tačiau visiÅ¡kai nevertino tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas gali bÅ«ti nustatytas ir tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. D. ligoninėje iÅ¡buvo 5 dienas, iÅ¡ jų vienÄ dienÄ intensyvios terapijos skyriuje, vienÄ savaitę buvo atleista nuo mokyklos lankymo, buvo numatytas tolimesnis gydymas neuroprotektoriais dar dvi savaites, dar kurį laikÄ jautė galvos skausmus.

Ä® gydymo įstaigas G. D. daugiau nesikreipė, nes iÅ¡ ligoninės ji buvo iÅ¡leista 2020-03-12, o 2020-03-16 Lietuvoje prasidėjo karantinas ir gydymo įstaigos nepriėmė pacientų. Atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad 2020-05-26 nutarimas yra priimtas skubotai, neiÅ¡tyrus visų eismo įvykio aplinkybių ir nenustačius visų eismo įvykio kvalifikacijai reikÅ¡mingų duomenų. Tik nustačius G. D. padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , bus galima spręsti apie veikos kvalifikacijÄ , nes dėl galbÅ«t eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo Å¡iuo atveju bÅ«tina pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir tik jo metu nustačius, jog nėra nusikaltimo požymių sudėties, jį nutraukti.

Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Å¡iuo atveju neatlikti visi tyrimui reikÅ¡mingi veiksmai, nepagrįstai nesiekta iÅ¡siaiÅ¡kinti visų esminių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. P. galinčios kilti atsakomybės, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (b.l. 3-5). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka su V.

D. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nepradėta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nustatyta, kad G. D. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išbėgo į gatvę iš už kliūties, taip buvo kliudyta pravažiuojančio automobilio ir sužeista dėl savo neatsargumo.

Visa reikalinga informacija yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Konkrečiu atveju pagrįstai nustatyta, jog eismo įvykį lėmė bÅ«tent G. D. padaryti KET pažeidimai, padaryta veika jos atžvilgiu kvalifikuota tinkamai. Naikinti, keisti skundžiamÄ nutarimÄ , kaip ir atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimÄ ar skirti ekspertizę, V. D. nurodytais motyvais bėra teisinio pagrindo (b.l. 38-39). SkundÄ pateikusi V. D. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, neiÅ¡tyrus visų įvyko aplinkybių. Eismo įvykio schemoje nepažymėta nukentėjusiojo asmens buvimo vieta, nepažymėtos kliÅ«tys, tai yra Å¡iukÅ¡lių konteineriai, neaiÅ¡kÅ«s atstumai. Su G. D. buvo nuėjusios į įvykio vietÄ , kur dukra parodė tiksliÄ susidÅ«rimo vietÄ . Nuo konteinerių ji buvo nutolusi 5 m atstumu, automobilį pamatė 3 m atstumu nuo savęs. G. D. jau buvo nuėjusi trečdalį kelio. G. D. automobilio nepastebėjo, vaizdÄ jai užstojo Å¡iukÅ¡lių konteineriai.

Automobilis atvažiavo iÅ¡ kairės pusės. G. D. į keliÄ iÅ¡bėgo staiga, statmenai į kitÄ gatvės pusę, nuo mokyklos pusės. Pastebėjusi automobilį pradėjo bėgti į priekį, tačiau vairuotoja jos nepastebėjo ir kliudė automobilio priekinio bamperio vairuoto puse. Mano, kad įvykio kaltininkė yra R. P.. R. P. galėjo pastebėti G. D. ir sustabdyti automobilį. R. P. galimai virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį. Teigia, kad dukrai galimai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

G. D. buvo gydoma 5 dienas ligoninėje, iÅ¡ jų vienÄ dienÄ â€“ reanimacijoje. Jai diagnozuotas smegenų sukrėtimas, trauminis Å¡okas. Po gydymo ligoninėje paskirtas gydymas 2 savaitėms. Nukentėjusiosios G. D. atstovas pagal įstatymÄ V. D. pažymėjo, kad byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka įvykio aplinkybių. Joje nėra pažymėta nukentėjusiojo buvimo vieta, Å¡iukÅ¡lių konteineriai. Mano, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai užstoti vaizdo negalėjo. Be to, kelkraÅ¡tyje stovėjo daug automobilių, tačiau tai taip pat nėra pažymėta eismo įvykio schemoje.

Abejonių kelia ir R. P. blaivumo nustatymo rezultatai, nes kaip matyti, alkotesterio patikros sertifikatas įvykio metu negaliojo. Abejonių kelia ir liudytojų Ū. Z. ir R.R. L. parodymai. Mano, kad Ū. Z., neturinti specialių žinių, negalėjo nustatyti automobilio važiavimo greičio. Palaiko V. D. skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimÄ . Teismas konstatuoja: V. D. skundas tenkintinas. Skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R.

P. nepradėta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryÅ¡ys paprastai grindžiamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymu.

BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimÄ . Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikÅ¡mę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 42 punktas, reglamentuojantis pėsčiųjų pareigas, numato, kad į kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o KET 44 punktas numato, kad įžengti į važiuojamÄ ja dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys nėra pakankamai eismo įvykio mechanizmui nustatyti.

Priimdama skundžiamÄ nutarimÄ Klaipėdos AVPK pareigÅ«nė konstatavo, kad eismo įvykis kilo dėl pačios nukentėjusiosios G. D. neatsargumo, tai yra dėl to, kad ji eidama per gatvę išėjo (iÅ¡bėgo) iÅ¡ už kliÅ«ties (Å¡iukÅ¡lių konteinerių), trukdančių apžvelgti vietÄ , neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių ir tai lėmė Å¡io įvykio kilimÄ . Eismo įvykio vietos schema yra nustatyta, jog eismo įvykio data – 2020-03-05, vieta – (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad minėtoje eismo įvykio schemoje tik nustatytas transporto priemonės iÅ¡sidėstymas po eismo įvykio (b. l. 13), tačiau nėra pažymėta nukentėjusiosios buvimo vieta, jos judėjimo kryptis, tiksli vieta, kur ji kirto keliÄ . Taip pat nėra aiÅ¡ki ir Å¡iukÅ¡lių konteinerių buvimo vieta. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 27, 28) matyti, kad eismo įvykis padarytas gyvenamojo daugiabučio namo kieme, Å¡viesiu paros metu. Vertinant užfiksuotų Å¡iukÅ¡lių konteinerių dydį, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar jie tikrai galėtų užstoti nukentėjusiÄ jÄ G.

D. ir ar vairuotoja R. P. iÅ¡ tikrųjų neturėjo galimybės laiku jos pastebėti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pati R. P. teigė, kad jos važiavimo greitis nebuvo didelis, tai patvirtino ir liudytojomis apklaustos Ū. Z. ir R. L.. Todėl kyla pagrįstos abejonės ar važiuojant tokiu greičiu, Å¡viesiu paros metu, nebuvo galima laiku pastebėti į keliÄ iÅ¡bėgusios nukentėjusiosios. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų.

Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turėtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, ir pati R. P., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, prie pat ugdymo įstaigos, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo bÅ«ti itin atidi ir rÅ«pestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose numatyta prievolė važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, laikytis deÅ¡inės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, nepažymėta jokiomis kelio linijomis, toje kelio atkarpoje nėra Å¡aligatvio ir pėsčiųjų perėjos, prie pat kelio yra mokykla, kur pertraukų metu vaikai gali iÅ¡bėgti į keliÄ . Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Å ioje byloje tai padaryta nebuvo. Taigi, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent G. D. veiksmai, jai netikėtai iÅ¡bėgant į gatvę, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Be to, neatmetama galimybė, kad galbÅ«t KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, t. y. techniniu požiÅ«riu įvykį lėmė galbÅ«t jų abiejų veiksmai. Å ias aplinkybes galėtų nustatyti byloje paskirta ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Vadinasi, nenustačius galimo eismo įvykio kaltininko iÅ¡ esamų byloje įrodymų, Å¡ioje situacijoje tik ekspertas gali nustatyti, kokia situacija vis tik buvo pačio eismo įvykio metu ir pateikti nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmÄ .

Pažymėtina ir tai, jog R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas yra negaliojantis (b.l. 16). Be to, skundžiama nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė konstatavo, kad nukentėjusiajai G. D. galimai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tik remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertas. Dėl to, kas nustatyta skundo nagrinėjimo metu teismas sprendžia, kad Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus nes nesurinko Å¡ioje byloje svarbių įrodymus, o skundžiamas nutarimas priimtas iÅ¡ esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo.

Byloje reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aptartų aplinkybių tyrimÄ , todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimas naikintinas, o byla grÄ Å¾intina institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a: V. D. skundÄ tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimÄ (ROIK: 20113885030) ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutartis gali bÅ«ti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė