3d1bbad9-cfc6-46d2-9869-2fdac84db177 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-1013-283/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00321-2019-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.2; 24.2; 24.6; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiÅ¡kimÄ atsakovei Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareigas laikinai einantis Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir Vyriausybės atstovas) pareiÅ¡kimu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė įpareigoti atsakovę Molėtų rajono savivaldybės tarybÄ (toliau – ir atsakovė, ir Molėtų rajono savivaldybės taryba, ir Taryba) per vienÄ mėnesį paÅ¡alinti pažeidimÄ ir pakeisti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1-uoju punktu patvirtintos Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) struktÅ«ros 3-iÄ jį punktÄ , nustatant, kad Molėtų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė bÅ«tų priskirta į Administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybei, tiesiogiai pavaldžiai Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Vyriausybės atstovas, pagrįsdama praÅ¡ymÄ , nurodė, kad, pagal Sprendimo 1-uoju punktu patvirtintos Administracijos struktÅ«ros 3-iÄ jį punktÄ , į struktÅ«rinius padalinius neįeinantiems administracijos tarnautojams priskirti tik du tarnautojai – vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas-savivaldybės gydytojas (3.2 punktas). Vyriausybės atstovo teigimu, toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė priskiriama Administracijos struktÅ«riniam padaliniui.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. B7-45 „Dėl KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo patvirtinimo“ patvirtintas KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymas. Vyriausybės atstovas teigė, kad Sprendimu nustatytas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės statuso reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Vyriausybės atstovas teigė, jog toks aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje nėra absoliučiai savarankiÅ¡kos.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Jaunimo politikos pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (toliau – jaunimo reikalų koordinatorius) pareigybės. PareiÅ¡kėjas vertino, kad, atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ , jog valstybės perduotÄ funkcijÄ Ä¯gyvendintų valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

Pareiškėjas tvirtino, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę steigti savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A1-68 „Dėl Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo” (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 24 d.

įsakymo Nr. Al-46 redakcija) patvirtinto Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – ir Tipinis pareigybės apraÅ¡ymas) 6 punkte numatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino tipinį, o ne pavyzdinį jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ , rodo Å¡io teisės akto nuostatų imperatyvumÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir Administracinės priežiÅ«ros įstatymas) nuostatomis, 2019 m. spalio 11 d. teikimu (toliau – Teikimas) Tarybai buvo pasiÅ«lyta artimiausiame posėdyje apsvarstyti Administracijos struktÅ«ros pakeitimo klausimÄ , tačiau Å¡is klausimas į Tarybos posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 31 d., darbotvarkę nebuvo įtrauktas, o Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu Nr. B22-1537 „Dėl teikimo svarstymo“ pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad Teikimas nebus tenkinamas.

Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė Vyriausybės atstovo pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taryba nurodė, kad, pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, bÅ«tent savivaldybių administracijose yra steigiamos jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, todėl Vyriausybės atstovo iÅ¡vados, kad Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nenumato alternatyvos minėtÄ pareigybę steigti savivaldybės administracijos struktÅ«riniame padalinyje, nepagrįstos. Teigė, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymÄ , savivaldybės administracijÄ sudaro ir struktÅ«riniai padaliniai, todėl, vadovaujantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad nėra ribojama minėtÄ pareigybę steigti savivaldybių administracijų struktÅ«riniuose padaliniuose, pvz., skyriuose.

Tarybos nuomone, jeigu įstatymų leidėjas bÅ«tų siekęs, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės bÅ«tų steigiamos konkrečiame savivaldybių administracijų struktÅ«riniame elemente, tai Jaunimo politikos pagrindų įstatyme bÅ«tų tiesiogiai įvardinęs konkretų savivaldybės administracijos struktÅ«ros elementÄ , kuriame minėtos pareigybės turėtų bÅ«ti steigiamos. Taryba akcentavo, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme tokių nuostatų nėra įtvirtinta.

Atsakovės nuomone, Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, kadangi Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatos, kurioje bÅ«tų tiesiogiai įtvirtinta, kad jaunimo reikalų koordinatorius yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , iÅ¡imtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskiriamas savivaldybės administracijos struktÅ«ros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas, seniÅ«nijos – biudžetinės įstaigos – nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus seniÅ«nijoje – biudžetinėje įstaigoje – nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siÅ«lymu mero teikimu.

Be to, Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ , jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondÄ , didžiausiÄ leistinÄ valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iÅ¡ savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siÅ«lymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tarybos vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Tipiniu pareigybės apraÅ¡ymu, t. y. žemesnės galios teisės aktu, savivaldybės faktiÅ¡kai įpareigojamos administracijos struktÅ«roje minėtÄ pareigybę priskirti prie į administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančių valstybės tarnautojų. Atsakovė pabrėžė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatų, kuriose expressis verbis bÅ«tų nustatyta, jog jaunimo reikalų koordinatorius turi bÅ«ti tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

Atsakovės nuomone, Tipiniame pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintas teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam reguliavimui, t. y. žemesnės galios teisės aktu yra apribojama įstatyme nustatyta savivaldybių tarybų iÅ¡imtinė kompetencija savo nuožiÅ«ra tvirtinti savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ . Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra perduodamos savivaldybėms vykdyti įstatymų pagrindu, atskirais atvejais Å¡ios funkcijos gali bÅ«ti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu.

Nagrinėjamu atveju minėta valstybės funkcija savivaldybėms yra perduota Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pagrindu. Atsakovės teigimu, įstatymų leidėjas, įstatymu perduodamas valstybinės funkcijos vykdymÄ savivaldybėms bei siekdamas apriboti savivaldybių tarybų Vietos savivaldos įstatymu įtvirtintÄ kompetencijÄ , privalėjo atitinkamus apribojimus nustatyti tiesiogiai įstatyme.

Pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo l6 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, bei atsižvelgusi į Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. siÅ«lymÄ Nr. B88- „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros pakeitimo“, Molėtų rajono savivaldybės mero 2018 m. rugpjūčio 21 d. potvarkį Nr. B3-20 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto teikimo“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ patvirtino Administracijos struktÅ«rÄ , kurios 3-iajame punkte numatyta, kad į struktÅ«rinius padalinius neįeinantys administracijos tarnautojai yra vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas- savivaldybės gydytojas (3.2 punktas).

Vyriausybės atstovas 2019 m. spalio 11 d. teikimu Nr. 10-25 „Dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ Tarybai nurodė, jog Administracijos struktÅ«ros 3-ajame punkte nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. PareiÅ¡kėjas, nurodęs iÅ¡vadÄ , jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė yra administracijos struktÅ«riniame padalinyje, konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės atstovas Teikime nurodė, kad Administracijos struktÅ«ra tiek, kiek joje nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė, neįeinanti į struktÅ«rinius padalinius ir tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui, prieÅ¡tarauja Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Vyriausybės atstovas Teikimu pasiÅ«lė Tarybai artimiausiame posėdyje apsvarstyti Sprendimu patvirtintos Administracijos struktÅ«ros 3-iojo punkto pakeitimo klausimÄ , įtraukiant jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę kaip tiesiogiai pavaldžiÄ savivaldybės administracijos direktoriui, o apie priimtÄ sprendimÄ informuoti Vyriausybės atstovÄ .

Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. B3-31 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdžio suÅ¡aukimo“ suÅ¡aukė 2019 m. spalio 31 d. Tarybos posėdį, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti TeikimÄ .

Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu Nr. B22-1537 „Dėl teikimo svarstymo“ informavo Vyriausybės atstovÄ , kad Taryba 2019 m. spalio 31 d. vykusiame posėdyje apsvarstė TeikimÄ , ir nurodė, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vietos savivaldybės taryba yra laisva apsispręsti dėl administracijos struktÅ«ros, o jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse yra valstybės perduota funkcija. Meras nurodė, kad iki 2019 m. spalio 23 d. Molėtų rajono savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijas vykdė KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas kultÅ«rai, o Administracijos direktoriui 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. B7-44 patvirtinus Molėtų rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡Ä , jame numatyta KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausybės atstovo reikalavimo, vadovaujantis Administracinės priežiÅ«ros įstatymu, pateikto vietos savivaldybės tarybai pakeisti jos priimtÄ sprendimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Taryba neįvykdė Vyriausybės atstovo Teikime suformuluoto reikalavimo pakeisti Sprendimo 3-iuoju punktu patvirtintÄ Administracijos struktÅ«rÄ taip, kad Molėtų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė bÅ«tų priskirta į Administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybės, tiesiogiai pavaldžios Administracijos direktoriui, kategorijai.

Jaunimo politikos formavimo, jos įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamÄ sias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetencijÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas, nauja redakcija iÅ¡dėstytas 2018 m. gegužės 31 d. priimtu Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymu, ir įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d.

Galiojančio Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybinę (valstybės perduotÄ savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijÄ atlieka savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės. Pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymas tvirtinamas, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymu (1 punktas); savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 punktas); savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimÄ , palaiko ryÅ¡ius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis ir atlieka kitas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas (3 punktas).

Atsižvelgus į iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusį jaunimo politikos įgyvendinimo teisinį reguliavimÄ ir į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , daroma iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymÄ , siekė užkirsti keliÄ papildomų funkcijų priskyrimui jaunimo reikalų koordinatoriams, užtikrinti kryptingÄ ir nuoseklų jaunimo politikos įgyvendinimÄ , efektyvesnį jaunimo reikalų koordinatorių darbÄ , padaryti racionalesnį savivaldybių valstybės deleguotos (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos vykdymÄ . Tuo tikslu įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu Socialinės apsaugos ir darbo ministrÄ Ä¯galiojo patvirtinti tipinį savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ . Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. sausio 24 d. priėmė įsakymÄ Nr. A1-46, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymÄ Nr. A1-68 „Dėl Pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo ir pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyresniojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo patvirtinimo“ ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija. Nurodytu Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Tipinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymas taikomas nuo 2019 m. sausio 26 d. ir nėra pakeistas.

Pagal Tipinį pareigybės apraÅ¡ymÄ , jaunimo reikalų koordinatorius (vyriausiasis specialistas) yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje (1 punktas); jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė reikalinga valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai savivaldybėse įgyvendinti (2 punktas); Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – administruojant ir įgyvendinant jaunimo politikÄ savivaldybės teritorijoje (3 punktas). Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo VI skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo pavaldumas“ 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

Minėta, kad Taryba 2018 m. rugpjūčio 30 d. priimtu Sprendimu patvirtino Administracijos struktÅ«rÄ , pagal kuriÄ , į struktÅ«rinius padalinius neįeinantys administracijos tarnautojai yra du tarnautojai: vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas – savivaldybės gydytojas (3.2 punktas). Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė buvo priskirta tarnautojų, įeinančių į Administracijos struktÅ«rinius padalinius, kategorijai. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovės nurodytas Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. B7-44 patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡as, kuriame numatyta KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė, bei Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. B7-45 patvirtintas KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymas. Teismo vertinimu, į nurodytÄ apraÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės yra tiesiogiai perkeltos Tipiniame pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintos nuostatos, iÅ¡skyrus 6 punktÄ . Pagal Molėtų rajono savivaldybėje taikomo KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktÄ , Molėtų rajono savivaldybės administracijoje dirbantis jaunimo reikalų koordinatorius yra tiesiogiai pavaldus ne Administracijos direktoriui, o KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedėjui.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, ir taikomÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiama, kad, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Jaunimo politikos pagrindų įstatymui, Sprendimu patvirtinta Administracijos struktÅ«ra nebeatitiko Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 2019 m. sausio 26 d. įsigaliojusio Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkto nuostatų. Taigi, Vyriausybės atstovo Teikimas apsvarstyti Tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. priimto Sprendimo 3-iojo punkto pakeitimÄ , nustatant, kad į Administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančių administracijos tarnautojų kategorijai bÅ«tų priskirta ir jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė, tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas pažymi, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo, galiojusio priimant SprendimÄ , 7 straipsnį, valstybinėms (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijoms, be jaunimo politikos įgyvendinimo (22 punktas), priskirta ir civilinė sauga (3 punktas), o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, savivaldybėje privalo dirbti konkurso tvarka paskirtas savivaldybės gydytojas - sveikatos priežiÅ«ros specialistas, atitinkantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Molėtų rajono savivaldybės vieÅ¡ai skelbiamos informacijos duomenimis (žr. adresu: https://www.moletai.lt/go.php/lit/Darbuotoju-sarasas), Administracijos direktorius 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B7- 40 patvirtino Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto civilinei ir darbo saugai pareigybės apraÅ¡ymÄ , o 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. B7-62 - Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto-savivaldybės gydytojo pareigybės apraÅ¡ymÄ . Pagal Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto civilinei ir darbo saugai pareigybės apraÅ¡ymo V skyriaus „Atskaitomybė ir atsiskaitomybė“ 1-Ä jį punktÄ ir Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto-savivaldybės gydytojo pareigybės apraÅ¡ymo VI skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo pavaldumas“ 8-Ä jį punktÄ , Å¡ie abu valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldÅ«s Administracijos direktoriui. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1299 patvirtino Savivaldybės gydytojo pavyzdinius nuostatus, kurių IV skyriaus „Atskaitomybė“ 9 punkte nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Taryba, nevykdydama Teikimo, nenuosekliai taikė galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių į Administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančių administracijos tarnautojų statusÄ , nuostatas.

Taryba prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Tipinio savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A1-68, 6 punktas atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ , iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimas, bei konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui (konstituciniam reikalavimui).

Atsakovė, pagrįsdama praÅ¡ymÄ , teigė, kad Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkte įtvirtinta nuostata faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė gali bÅ«ti steigiama ne bet kuriame savivaldybės administracijos struktÅ«riniame padalinyje, o tik Å¡iÄ pareigybę priskiriant į administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančių valstybės tarnautojų kategorijai. Tarybos aiÅ¡kinimu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas reguliavimas reiÅ¡kia, jog savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau žemesnės galios teisės aktu – Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktu – iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ribojama.

Taryba, remdamasi Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimuose pateiktu konstitucinio teisinės valstybės principo aiÅ¡kinimu, teigė, kad teisėkÅ«ros subjektai privalo paisyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) kylančios teisės aktų hierarchijos, reiÅ¡kiančios inter alia draudimÄ Å¾emesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali bÅ«ti reguliuojami tik aukÅ¡tesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemenės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruotų su nustatytuoju aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose, bei kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobÅ«džio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.

Taryba, remdamasi aiÅ¡kinimu, jog valstybės jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijÄ Ä¯statymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymu perdavė vietos savivaldybėms, teigė, kad tik įstatymų leidėjas, siekdamas apriboti savivaldybių tarybų kompetencijÄ , įtvirtintÄ Vietos savivaldos įstatyme, privalėjo atitinkamus apribojimus nustatyti įstatyme. Atsakovė nurodė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatų, expressis verbis nustatančių, jog savivaldybių administracijose steigiama jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė privalo bÅ«ti tiesiogiai pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui.

Vyriausybės atstovas pareiÅ¡kė nuomonę, kad pagrindo tirti Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkto teisėtumÄ nėra.

Vyriausybės atstovas, pagrįsdamas savo pozicijÄ , nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija reiÅ¡kia tai, jog Å¡iai kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkte nėra nustatyta, kad sprendimÄ dėl savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo turi priimti ne vietos savivaldybės taryba, o kita savivaldybės institucija ar įstaiga.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo iÅ¡vadomis, teigė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai vietos savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais ir kad nė viena iÅ¡ Å¡ių funkcijų nereiÅ¡kia, jog savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad Molėtų rajono savivaldybė vykdo valstybės perduotÄ jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijÄ , kurios realizavimÄ reguliuoja Jaunimo politikos pagrindų įstatymas.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad valstybinę (valstybės perduotÄ savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijÄ Ä¯gyvendintų valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administratoriui. Vyriausybės atstovas tvirtino, kad valstybė jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijÄ vietos savivaldybėms perdavė tinkamai, jos įgyvendinimui numatė ir skyrė lėšas.

Be to, Vyriausybės atstovas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. vasario 11 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad pagal KonstitucijÄ savivaldybės privalo vykdyti ir tuos įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas, o jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų – taigi ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų – įgyvendinimo tvarka (procedÅ«romis), reguliuoja ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas), tai Å¡i ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas) privalo iÅ¡leisti atitinkamÄ teisės aktÄ ; toks ministerijos (ministro) ar kitos valstybės institucijos (jos vadovo) nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms.

Pareiškėjas teigė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu.

Tarybos praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ praÅ¡ymu iÅ¡tirti Tipinio pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkto teisėtumÄ netenkinamas.

Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pateiktas aiÅ¡kinimas, jog įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti, kokios funkcijos (visos ar tik tam tikra apimtimi) yra perduodamos savivaldybėms (2005 m. liepos 8 d., 2008 m. sausio 21 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimu, savivaldybėms pavedant vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas, yra užtikrinama veiksmingesnė valstybės valdžios ir piliečių sÄ veika, valdymo demokratiÅ¡kumas, tačiau savivaldybių veiklÄ vykdant Å¡ias funkcijas saisto atitinkami valstybės valdžios institucijų ir/arba pareigÅ«nų sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nė viena iÅ¡ savivaldybėms priskirtų funkcijų nereiÅ¡kia absoliutaus savivaldybių savarankiÅ¡kumo atitinkamoje srityje, o vykdydamos priskirtas funkcijas, savivaldybės turi paisyti Konstitucijos ir įstatymų (2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. kovo 5 d. 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai); įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedÅ«ros), kai tai numatyta įstatymuose, gali bÅ«ti nustatoma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiais teisės aktais (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendime pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų, tarp jų - ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedÅ«romis), reguliuoja ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas), tai Å¡i ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas) privalo iÅ¡leisti atitinkamÄ teisės aktÄ ; Å¡ių subjektų nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms.

Atsižvelgus į tai, kad jaunimo politikos įgyvendinimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 dalis ( 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-649 redakcija)), bei į nurodytÄ oficialiÄ jÄ konstitucinę doktrinÄ , daroma iÅ¡vada, kad Taryba, vykdydama priskirtÄ Å¡iÄ valstybinę (valstybės perduotÄ savivaldybėms) funkcijÄ , turi pareigÄ vadovautis minėtoje srityje priimtais valstybės valdžios institucijų ir/arba pareigÅ«nų sprendimais.

Teismas, vadovaudamasis oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje suformuluotu savivaldybių tarybų iÅ¡imtinės kompetencijos aiÅ¡kinimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2010 m. kovo 31 d. nutarimas), daro iÅ¡vadÄ , jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija reiÅ¡kia tai, kad sprendimus Å¡iais klausimais gali priimti tik savivaldybės taryba, sprendimų priėmimas Å¡iais klausimais negali bÅ«ti perduotas kitiems savivaldybės subjektams. Tačiau iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad savivaldybės taryba sprendimus Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais gali priimti nepaisydama Konstitucijos ir tam tikroje teisinių santykių srityje taikomų įstatymų bei kitų teisės aktų.

Konstitucinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia ir tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Ä®statymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodė subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius jaunimo politikÄ : jaunimo politikÄ formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (1 dalis); jaunimo politikÄ Ä¯gyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija (2 dalis); valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės. Ä®statymų leidėjo suteikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgaliojimai formuoti jaunimo politikÄ , organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimÄ nurodyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 673 redakcija) 7.10 punkte.

Sprendžiant dėl įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama priimant naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymÄ , vadovaujamasi Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu.

Aiškinamojo rašto dalyje „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai“ įstatymo projekto rengėjai nurodė, kad lėšos jaunimo reikalų koordinatorių vykdomai jaunimo teisių apsaugos funkcijai yra apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 „Dėl Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika.

IÅ¡ Å¡ios tikslinės dotacijos yra visiÅ¡kai iÅ¡laikoma jaunimo reikalų koordinatorių darbo vieta, mokamas darbo užmokestis, lėšos taip pat numatytos ryÅ¡iams, komandiruotėms ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti. Ä®statymo projekto rengėjai pabrėžė, kad, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visiÅ¡kai finansuoja jaunimo reikalų koordinatorių iÅ¡laikymÄ savivaldybėje, realios faktinės įtakos jo darbo kokybei neturi, kadangi nedalyvauja atrenkant tinkamus darbuotojus jaunimo reikalų koordinatorių funkcijai vykdyti, negali daryti tiesioginės įtakos pavedant užduotis, todėl jaunimo reikalų koordinatoriai dažnai bÅ«na apkraunamas ne tik su jaunimo politika susijusiomis užduotimis.

Ä®statymo projekto rengėjai nurodė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama užtikrinti, kad jaunimo reikalų koordinatoriai vykdytų veiklÄ , susijusiÄ su jaunimo politika, kasmet rekomenduoja atlikti konkrečias užduotis jaunimo politikos srityje, numato konkrečias veiklos sritis siekiant, kad nacionaliniu mastu bÅ«tų plėtojama vienoda ir koordinuota jaunimo politika. Tačiau savivaldybėms tinkamai neįgyvendinant Å¡ių priskirtų rekomenduotinų užduočių bei priskiriant jaunimo reikalų koordinatoriams su jaunimo politika nesusijusias užduotis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo turi tik rekomendacinę, patariamÄ jÄ galiÄ , todėl sudaromas pagrindas Å¡vaistyti valstybės biudžeto lėšas su jaunimo politika nesusijusioms funkcijoms vykdyti.

Dėl tokios susiklosčiusios situacijos buvo pasiÅ«lyta naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtinti nuostatÄ , jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymas bÅ«tų tvirtinamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymu, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodoma, kokias funkcijas vykdytų jaunimo reikalų koordinatorius ir už kÄ jis bÅ«tų atsakingas. Ä®statymo projekto rengėjų vertinimu, toks teisinis reguliavimas sudarytų sÄ lygas užkirsti keliÄ papildomų funkcijų priskyrimui jaunimo reikalų koordinatoriams ir leistų kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti jaunimo politikÄ , užtikrintų kokybiÅ¡kesnį jaunimo reikalų koordinatorių darbÄ .

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te pabrėžta, kad galiojantis Pavyzdinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymas nėra siejamas su Jaunimo politikos pagrindų įstatymu ir tai sudaro sÄ lygas piktnaudžiauti savivaldybei įgyvendinant valstybinę (valstybės perduotÄ savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkcijÄ .

Taigi, įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatė, jog jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 punktas), o Socialinės apsaugos ir darbo ministrui delegavo patvirtinti tipinį savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriuo vadovaujantis, savivaldybių administracijose turi bÅ«ti tvirtinamas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės apraÅ¡ymas (1 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, įsigaliojusį nuo 2019 m. sausio 1 d., kuriuo buvo patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodika. Å ios metodikos 9 punkte nurodoma, kad nustatant valstybės tarnautojo pareigybės pavaldumÄ , atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir funkcijas, taip pat į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pavaldumÄ , nuostatas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. sausio 24 d. priėmė įsakymÄ Nr. A1-46, kuriuo Tipinį pareigybės apraÅ¡ymÄ pakeitė ir nauja redakcija iÅ¡dėstė, vadovaudamasis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y. veikdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteiktų įgaliojimų ribose.

Teismas, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nenustatė pagrindo abejoti Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkto teisėtumu.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vyriausybės atstovo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Ä®pareigoti Molėtų rajono savivaldybės tarybÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtintÄ Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«ros 3-Ä jį punktÄ , nustatant, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė priskirta į Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktÅ«rinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybei.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė

Dalia Pranckienė

Dalytė Zlatkuvienė