2022-02-15 Nr. AB-3506-3-61-3-03579-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-194-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03579-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1738-(100.5) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. spalio 1 d. registruotu paštu gavo atsakovo Raštą, jog 2020 m. liepos 16 d. NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti (toliau – ir Komisija) posėdyje buvo nagrinėjamas įtariamas pareiškėjo padarytas pažeidimas. Remiantis Komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė NŽT direktorius, Raštu pareiškėjas buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Rašte išaiškinta, kad pareiškėjas turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad jeigu per nurodytą laiką nepateiks dokumentų, įrodančių pažeidimo pašalinimą, bus priimtas sprendimas 3 mėnesiams sustabdyti jo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nustatė pažeidimus dėl to, jog pareiškėjas, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, nesikreipė į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados. Pareiškėjo nuomone, jis neprivalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad jei atliekant kadastrinius matavimus skiriasi žemės sklypo ribų linijų ilgiai, būtina kreiptis dėl išvados. Į NŽT teritorinį skyrių būtina kreiptis tik tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, arba žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šiuo atveju Žemės sklypo ploto paklaida neviršijo leidžiamos paklaidos, nes sumažėjo 2 kv. m, Žemės sklypo konfigūracija nesiskyrė nuo dokumente, pagal kurį jis buvo suprojektuotas, nurodytos konfigūracijos. Žemės sklypo kraštinių ilgiai nebuvo suprojektuoti. Rašte minimas abrisas ar preliminarus planas nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas, todėl jame nurodytų kraštinių ilgių neatitikimas neįpareigoja kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados. Pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai patikrinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTR) ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR).

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Rašte reikalaujama, jog pareiškėjas pakeistų Žemės sklypo ribas taip, kad jos atitiktų abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų kraštinių ilgius, tačiau įstatymai imperatyviai draudžia keisti žemės sklypo ribas. Atlikdamas kadastrinius matavimus, pareiškėjas tik pamatavo natūroje esančių (vietovėje paženklintų) riboženklių koordinates bei senus riboženklius tose pačiose vietose pakeitė naujais. Būtent pagal riboženklių koordinates, kurios buvo nustatytos geodeziniais prietaisais, vėliau buvo apskaičiuoti ir atitinkamų kraštinių ilgiai. Pareiškėjas neturi įgaliojimų pakeisti įregistruotas NTK ir NTR Žemės sklypo ribas, t. y. jis negali pakeisti NTK duomenų. Sutartį dėl kadastrinių matavimų su užsakovu (žemės sklypo savininku) buvo sudariusi valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas. Pareiškėjas kadastrinius matavimus atliko pagal darbo sutartį su būtent šia valstybės įmone. Šiuo metu jis nedirba VĮ Valstybės žemės fonde, taigi neturi jokių sutartinių santykių su užsakovu (žemės sklypo savininku). Veiksmai, dėl kurių pareiškėjas yra įspėtas, atlikti prieš trejus metus. Dėl objektyvių aplinkybių (įregistruotų matavimų) šiuo metu nėra galimybės taisyti tariamų ir (ar) tikrų pažeidimų. Sankcijų taikymas už prieš trejus metus atliktus veiksmus prieštarauja teisingumo bei teisinės valstybės principams. Įsakymas, kuriuo sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas 3 mėnesius, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyboje gauti 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. A. R. skundai dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai) teisingumo, dėl jų pradėta administracinė procedūra. NTR centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypas NTR ir NTK įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos NTK žemėlapyje pažymėtos pagal matininko R. Č. 2017 m. atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su parengtame plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, buvo nustatyta, kad pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m). Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha). NŽT, vadovaudamasi Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą.

7. Atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog 2017 m. pareiškėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi išlikę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, VĮ Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą, trūkumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti NTK. A. R. skundai dėl pareiškėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti. A. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikęs prašymą panaikinti pareiškėjo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo nuspręsta neatsižvelgti į pateiktas pastabas. Teismas prašymą patenkino ir panaikino minėtą sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija konstatavo, jog pareiškėjas, 2017 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad vietovėje tarp Žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių gaunami minėto Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka abrise ir preliminariame plane nurodytų Žemės sklypo ribų linijų ilgių, privalėjo kreiptis į NŽT Kėdainių skyrių dėl išvados pateikimo, o Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus galėjo tęsti tik gavęs NŽT Kėdainių skyriaus išvadą. Pareiškėjas nesikreipė dėl išvados pateikimo, taip pažeidė Nuostatų 21 punktą, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės), 11 punktą. Remiantis Komisijos išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė NŽT direktorius, pareiškėjas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 2M-M-662, buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Nustačius, jog kadastriniai matavimai atlikti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, matininkas traukiamas atsakomybėn neatsižvelgiant į tai, ar matininko nustatyti ar patikslinti kadastro duomenys buvo ar ne įregistruoti NTK ir NTR. Pareiškėjui nebuvo nustatyta prievolė pakeisti Žemės sklypo ribas, o buvo paaiškinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Net nustačius, kad matininkas objektyviai negalėjo ištaisyti pažeidimų, tai nėra pagrindas panaikini poveikio priemonę – įspėjimą. Teisės aktai nenustato, kad matininkas, nustačius nešiurkštų veiklos pažeidimą, negali būti įspėjamas dėl pažeidimo pašalinimo, jeigu nuo pažeidimo padarymo praėjo treji metai. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad kartu matininkui uždraudžiama imtis veiksmų, nukreiptų į padarytų pažeidimų pašalinimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10. VĮ Registrų centras paaiškino, kad matininko veiklos kontrolę vykdo NŽT. VĮ Registrų centrui nėra žinomos NŽT skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybės, todėl dėl jų nepasisakė, o teismo sprendimas neturės įtakos VĮ Registrų centro teisėms ir pareigoms.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, o teismo posėdyje prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą patenkino, t. y. panaikino Raštą ir Įsakymą, priteisė pareiškėjui R. Č. iš atsakovo NŽT 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad NŽT 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. gauti A. R. skundai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo. NTR centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypas NTR ir NTK įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., o Žemės sklypo ribos NTK žemėlapyje pažymėtos 2017 m. pagal pareiškėjo atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Įgyvendinant patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2001 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo ribas vietovėje paženklino, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą užpildė, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą bei 2001 m. birželio 11 d. žemės sklypo planą M 1:5000 parengė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus projekto autorė O. S..

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. atliko Žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. raštais išsiuntė 2017 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. Pr.198-3 kopiją ir 2017 m. sausio 23 d. Žemės sklypo plano M 1:500 fragmento ištrauką Žemės sklypo ženklinime nedalyvavusiam kviestiniam asmeniui ir NŽT Kėdainių skyriui. Plane nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 31,31 m ir 4,07 m, rytinės ribos linijos ilgis – 21,49 m, pietinės ribos linijos ilgis – 35,86 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 11,09 m ir 8,89 m, žemės sklypo plotas – 0,0698 ha. A. R. 2017 m. vasario 20 d. raštu pateikė pareiškėjui pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Pareiškėjas, išnagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė Sprendimą Nr. 1, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais. NŽT Kėdainių skyrius 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 9SD-602-(14.9.137 E.) informavo pareiškėją, kad nesutinka su pamatuotomis Žemės sklypo ribomis, nes Žemės sklypo ribos neatitinka abrise bei preliminariame plane nurodytų atstumų tarp Žemės sklypo ribų posūkio taškų, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. raštu NŽT Kėdainių skyriui pateikė Sprendimą Nr. 2, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje. Palyginus abrise ir preliminariame plane nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha).

15. Teismas nustatė, kad NŽT, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-355-(10.5.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjas NŽT pateikė 2020 m. vasario 28 d. paaiškinimą, kad šiuo metu nebedirba toje darbovietėje, kurioje dirbdamas 2017 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negali pateikti jokių dokumentų, susijusių su minėtais matavimais, taip pat negali tiksliai atsakyti į rašte keliamus klausimus, todėl prašo vadovautis jo anksčiau NŽT teiktais paaiškinimais dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus bei VĮ Registrų centro pateiktais dokumentais, pažymėjo, jog galėjo būti, kad tam tikrus papildomus dokumentus buvo pateikęs ir Žemės sklypo savininkas; prieš atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimo darbus vietovėje rado senus Žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, kuriuos Žemės sklypo ženklinimo metu pakeitė naujais riboženkliais; kiti Žemės sklypo ribos posūkio taškai nebuvo vietovėje įtvirtinami riboženkliais, kadangi sutapo su pastate esančio buto kapitaline siena;

Žemės sklypo ribų ženklinime dalyvavę asmenys vietovėje parodė natūroje buvusius riboženklius, į Žemės sklypo ribų ženklinimą buvo kviestas ir A. R., nors, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo prievolės jį kviesti. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. R. Žemės sklypo ribų ženklinime nedalyvavo, nors pranešimas jam buvo įteiktas, o, gavus jo skundą pareiškėjo tuometinėje darbovietėje (VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje), jo tiesioginis vadovas nuvyko į vietą ir, dalyvaujant A.

R., patikrino pareiškėjo atliktus minėto Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Patikrinimo metu A. R. kitokių Žemės sklypo ribų nenurodė, tik konstatavo, kad su pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytomis Žemės sklypo ribomis nesutinka. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad, pareiškėjo manymu, abrise ir preliminariame plane buvo klaidingai nurodyti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir plotas, nes, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti Žemės sklypo ribų linijų ilgiai (tarp riboženkliais vietovėje įtvirtintų taškų) ir plotas neatitiko abriso ir preliminaraus plano sprendinių.

Pareiškėjas į Tarnybos Kėdainių skyrių pagal Nuostatų 21 punktą dėl išvados pateikimo nesikreipė, nes, jo nuomone, Žemės sklypo konfigūracija atitiko abrise ir preliminariame plane nurodytą Žemės sklypo konfigūraciją, o Žemės sklypo plotas neviršijo maksimalios leistinos (ribinės) Žemės sklypo ploto paklaidos.

16. NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti 2020 m. liepos 16 d. posėdyje išklausė pareiškėjo atstovo advokato A. G. paaiškinimus. Atstovas pažymėjo, kad, 2017 m. pareiškėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasti visi išlikę Žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, o VĮ Registrų centras, atlikdamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą, trūkumų nenustatė ir Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti NTK. Nėra duomenų, kad Žemės sklypo savininkas su patikslintomis ribomis nesutiktų, o A. R. skundai dėl pareiškėjo atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus buvo atmesti. A. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikęs skundą panaikinti 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjo sprendimą Nr. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą patenkino ir panaikino minėtą sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. A. R. prie skundo NŽT pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geometra“ 2014 m. spalio 4 d. raštą, kuris buvo adresuotas NŽT Kėdainių skyriui ir kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, pateikti išvadą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų tęsimo. UAB „Geometra“ rašte buvo nurodyta, kad Žemės sklypo paženklinimo darbų metu 2014 m. spalio 29 d. nustatyta, kad Žemės sklypo riboženkliai vietovėje neišlikę. NŽT Kėdainių skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 informavo UAB „Geometra“, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais.

17. Teismas nurodė, kad Komisija nustatė, jog, pareiškėjui 2017 m. atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo ribų linijų ilgiai pailgėjo nuo 2,49 m iki 5,86 m, ir pažymėjo, kad tokie Žemės sklypo ribų linijų ilgių skirtumai yra dideli, nes, pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus, Žemės sklypo ribų linijų ilgis yra tik 19–30 m. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, 2017 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, jog vietovėje tarp Žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių gaunami minėto Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka abrise ir preliminariame plane nurodytų Žemės sklypo ribų linijų ilgių, privalėjo vadovautis Nuostatų 21 punktu ir kreiptis į NŽT Kėdainių skyrių dėl išvados pateikimo, o Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus galėjo tęsti tik gavęs NŽT Kėdainių skyriaus išvadą. Komisija nustatė, kad pareiškėjas, nustatęs minėtus Žemės sklypo ribų linijų ilgių neatitikimus, nesikreipė į NŽT Kėdainių skyrių dėl išvados pateikimo, taip pažeisdamas Nuostatų 21 punkto reikalavimus, bei Žemės sklypo ribas atstatė nesivadovaudamas abriso ir preliminaraus plano sprendiniais, taip pažeisdamas Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkto reikalavimus. Komisija nusprendė siūlyti NŽT direktoriui įspėti pareiškėją dėl pažeidimų, padarytų atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, bei įpareigoti jį ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Remiantis Komisijos išvadomis ir siūlymais, kuriems rezoliucija pritarė Tarnybos direktorius, pareiškėjas skundžiamu raštu buvo įspėtas dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi atstatyti Žemės sklypo ribas vietovėje vadovaudamasis abriso ir preliminaraus plano sprendiniais. Pareiškėjui neįvykdžius ginčijamame rašte nustatytų nurodymų, NŽT 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-329-(1.3 E.) „Dėl R. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“.

18. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatas, Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) 21 punktą, sprendė, kad NŽT teritorinio skyriaus išvada reikalinga, kai žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha). Dėl šių skaičiavimų ginčo byloje nėra. Įvertinęs Nuostatų 1 priede esančią žemės sklypo ploto lentelę dėl maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų teismas sprendė, kad Žemės sklypo plotas neviršijo leistinos maksimalios ploto paklaidos.

20. Teismas vertino, kad pagal Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, VĮ Registrų centras yra įpareigotas patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos NTK žemėlapyje bei šio žemės sklypo kadastro duomenys NTK ir NTR patikslinti pagal pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

21. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras, gavęs A. R. skundą, jį išnagrinėjo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. birželio 12 d. sprendimu paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, nustačiusi, jog sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją, o sklypo ribų posūkio taškų yra tiek, kiek nurodyta paminėtuose dokumentuose. Šiais VĮ Registrų centro sprendimais yra nuspręsta, kad Žemės sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. administracinėje byloje Nr. A-965-492/2019 konstatavo, jog A. R., manydamas, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai sukėlė jam konkrečias materialines pasekmes – Žemės sklypo ribos įregistruotos ir kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant jo teisę naudotis teisės aktų nustatyta tvarka greta esančiu sklypu ar jo dalimi, savo pažeistas teises turi ginti ginčydamas duomenų įrašymo NTR ir NTK teisėtumą.

22. Teismas sprendė, kad, nenuginčijus minėtų VĮ Registrų centro sprendimų, nėra pagrindo teigti, kad šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl to, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

23. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių jo darbų atlikimą. Teismas sprendė, kad NŽT ginčijamu raštu neteisėtai ir nepagrįstai įspėjo pareiškėją ir įpareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą, taip pat Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams ir įpareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą.

24. Teismas nurodė, kad nuobaudos skyrimo terminai nėra reguliuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose atsakomybę už matininkų padarytus pažeidimus reguliuojančiuose teisės aktuose. Matininkas atlieka kadastrinius matavimus ir rengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o jo veikla yra prižiūrima Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taigi matininkas, kaip ir kiekvienas valstybės pareigūnas, tarnautojas ar institucija, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Matininkui už jo veiklos pažeidimus gali būti taikoma atsakomybė (skiriamos nuobaudos). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti įstatymo analogiją ir rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis, kuriose nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti NTR 2017 m. balandžio 3 d. NŽT Kėdainių skyriaus 2017 m. kovo 6 d. raštas patvirtina, jog NŽT informavo pareiškėją, jog nesutinka su jo atliktais kadastriniais matavimais. Pareiškėjas su NŽT pastabomis nesutiko ir kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, pateikdamas registruoti kadastro duomenų bylą. Dėl šių veiksmų nuobauda pareiškėjui paskirta 2020 m. rugsėjo 14 d. Todėl buvo pažeisti VTĮ nustatyti nuobaudų skyrimo terminai (VTĮ 34 str. 1 d.).

26. Teismas nurodė, kad NŽT teigia, jog administracinė procedūra pradėta gavus 2020 m. sausio 6 ir 8 d. A. R. skundus. A. R. pareiškėjui 2017 m. vasario 20 d. raštu pateikė pastabas dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Pareiškėjas, išnagrinėjęs pateiktas pastabas, 2017 m. vasario 28 d. parengė sprendimą, kuriame nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės sklypo suformavimo dokumentais. Todėl NŽT 2017 m. buvo žinomi pareiškėjo atlikti veiksmai, tačiau jokių aktyvių veiksmų ji nesiėmė iki 2020 m. rugsėjo 14 d. rašto priėmimo. Teismas vertino, kad tokie NŽT veiksmai, kai imamasi veiksmų praėjus 3 metams po jos pačios nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, neatitinka protingumo, operatyvumo, teisingumo bei proporcingumo principų. Teismas konstatavo, jog yra pažeisti VTĮ įstatyme nustatyti atsakomybės taikymo terminai, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Raštą ir Įsakymą.

III. 27. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. Č. skundą atmesti; 2) tuo atveju, jei nurodytas prašymas nebūtų tenkintas, pašalinti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „Teismas pažymi, kad, nenuginčijus minėtų Registrų centro sprendimų, nėra pagrindo teigti, kad šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl to, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)“; „Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių jo darbų atlikimą. Teismas daro išvadą, kad NŽT ginčijamu raštu neteisėtai ir nepagrįstai įspėjo pareiškėją ir įpareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą, taip pat Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams ir įpareigojo pašalintini nustatytą pažeidimą.“

28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepažeidė Nuostatų 21 punkto reikalavimų, o NŽT neturėjo teisės nustatyti nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą ir veikti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, t. y. įspėti matininką, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos jis turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus, bei sustabdyti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

29. Atsakovo įsitikinimu, tokia teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį; teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų, o priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi vieninteliu teisiniu motyvu – jog NTK įrašyti duomenys apie Žemės sklypą yra teisingi ir išsamūs, nes VĮ Registrų centras priėmė atitinkamus sprendimus ir jie nebuvo nuginčyti.

30. Atsakovas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymu teigia, kad jei būtų netekę galios ar nuginčyti dokumentai, buvę pagrindu teritoriniam registratoriui Žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į NTR ir NTK (nagrinėjamu atveju – Pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla), registro tvarkytojui būtų kilusi įstatyminė pareiga atitinkamai koreguoti šiuos duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-965-492/2019 laikosi pozicijos, kad A. R. gali ginti savo subjektines teises ne tik ginčydamas duomenų įrašymo NTR ir NTK teisėtumą, bet ir teikdamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui skundą dėl matininko (pareiškėjo) veiksmų. NŽT pradėjo administracinę procedūrą, kurios rezultatai buvo skundžiami pareiškėjo, būtent pagal gautus 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 8 d. A. R. skundus dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo. NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, ir Nuostatų teisinis reglamentavimas nustato, kad matininko veiklos kontrolę vykdo NŽT. Taigi prioritetinę reikšmę turi būtent NŽT, o ne kadastro ir registro tvarkytojo išsakyta pozicija. Nei Nuostatų 109–129 punktai, nei kiti teisės aktai nenustato kadastro tvarkytojo prievolės, vertinant žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tikrinti, ar žemės sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius.

31. Atsakovo nuomone, teismo sprendimu iš esmės paneigta NŽT įstatyminė teisė ir pareigą veikti taip, kaip nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalis. Teismas nevertino, ar matininko ir kadastro tvarkytojo elgesys atitiko Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir dėl to visiškai nepasisakė, o tik nurodė, kad pareiškėjas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių jo darbų atlikimą, nes kadastro tvarkytojo sprendimai nebuvo nuginčyti ir galioja. NŽT veikė teisės aktų suteiktų įgalinimų ribose, o jos veiksmų tikslas sutapo su įstatymo leidėjo tikslu – užtikrinti žemės sklypo ribų stabilumo principą. Kadangi A. R. turėjo teisę kreiptis į NŽT su skundu dėl pareiškėjo veiksmų jam atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, NŽT privalėjo skundą išnagrinėti ir imtis teisės aktų numatytų priemonių pareiškėjo atžvilgiu. Išnagrinėjus skundus galėjo būti pakeista pareiškėjo parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurios pagrindu registro tvarkytojas pakeitė duomenis NTK, ir, atitinkamai, registro tvarkytojui būtų kilusi pareiga koreguoti Žemės sklypo kadastro duomenis, ir tai negalėtų būti vertinama kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ar Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas.

32. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakomybės už nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą taikymas nėra sureguliuotas teisės normomis, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalimi, ir taikyti įstatymo analogijos institutą. Vien faktas, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas nenumato termino, per kurį gali būti skiriama nuobauda matininkui, savaime nebūtinai reiškia, kad toks terminas privalo būti nustatytas. Matininko atsakomybė už nešiurkštų profesinės veiklos pažeidimą yra specifinė – ji nukreipta ne į neigiamų administracinio ar finansinio pobūdžio pasekmių sukėlimą pačiam matininkui (skirtingai nei Konkurencijos įstatyme bei Audito įstatyme numatytos nuobaudos, kurių taikymo tvarka analizuojama teismo minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A520-2136/2012 ir Nr. A492-492/2014), o į kito asmens (asmenų) galbūt pažeistų teisių bei interesų atkūrimą.

Matininkui pripažinus pažeidimą ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos jį pašalinus, jis išvengia matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Be to, net ir kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo atveju matininkas nepraranda teisės ištaisyti nustatytą pažeidimą, o pateikus dokumentus, įrodančius pažeidimo pašalinimą, jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje numatytų priemonių taikymas atitinka viešojo administravimo proporcingumo ir efektyvumo principus, t. y. leidžia apginti galbūt pažeistas asmenų teises minimaliomis nemokamomis priemonėmis (pasitelkiant matininko veiklos kontrolę vykdančios Vyriausybės įgaliotos institucijos specialistus), tokiu būdu išvengiant ilgo ir brangaus bylinėjimosi teisme.

Taip pat nekilnojamųjų daiktų (ypač žemės sklypų) kadastro duomenys pagal savo prigimtį pasižymi nuolatinumu ir ilgalaikiškumu, todėl būtų nelogiška ir neprotinga pripažinti, kad galimybė apginti šių domenų teisingumą minimaliomis administracinėmis priemonėmis (įspėjant matininką dėl nustatyto pažeidimo pašalinimo) turi būti ribojama trijų metų terminu. Galiausiai, visi kadastro duomenų pakeitimai dokumentuojami ir fiksuojami informacinėse sistemose, todėl net ir po ilgo laiko neatsiranda kliūčių dėl reikiamų įrodymų rinkimo ir vertinimo.

33. Atsakovo nuomone, net pripažinus, kad įspėjant matininką turi būti vadovaujamasi ne tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalimi, bet ir VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju į senaties terminą neturėtų būti įtraukiamas administracinių bylų Nr. I-4040-244/2017 ir Nr. A-965-492/2019 nagrinėjimo laikas. Galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. spalio 29 d. Mažiau nei po trijų mėnesių (2020 m. sausio mėn.) buvo gauti A. R. skundai dėl pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų, kurie buvo išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 14 d. konstatavus matininko (pareiškėjo) veiklos pažeidimus, jį įspėjus bei įpareigojus pašalinti pažeidimus. Net jei skundai būtų gauti anksčiau, t. y. administracinių bylų nagrinėjimo metu, NŽT privalėtų vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kuri numato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Todėl skundai dėl pareiškėjo veiksmų negalėjo būti pradėti nagrinėti anksčiau, nei būtų galutinai išnagrinėtas minėtas teisminis ginčas, todėl šio teisminio ginčo nagrinėjimo laikas turi būti eliminuojamas iš senaties termino.

34. Pareiškėjas R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nebuvo padaręs jokių pažeidimų ir jokios nuobaudos jam negalėjo būti skiriamos. Jokiame teisės akte nėra apibrėžta, kas yra žymus neatitikimas, o pareiškėjas negalėjo žinoti, kad esant nustatytiems skirtumams, jis turėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį. Pareiškėjo nuomone, konfigūracijos neatitikimas turėtų būti aiškinamas taip, kaip šį aiškinimą pateikė pareiškėjo atliktus matavimus patikrinęs VĮ Registrų centras. Tiek dokumento, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas, tiek pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų skaičius sutapo. Pareiškėjas pamatavo natūroje esančių riboženklių koordinates, ir atitinkamų riboženklių stovėjimo vietų nekeitė. VĮ Registrų centras, gavęs pareiškėjo parengtą bylą, patikrino ar dėl pareiškėjo atliktų ginčo objektų byloje tapusių kadastrinių matavimų buvo reikalingas atsakovo teritorinio padalinio sprendimas, taip pat, ar žemės sklypo konfigūracija atitiko šio žemės sklypo planą, pagal kurį buvo pažymėtos ribos NTK žemėlapyje, ir padarė išvadą, jog atsakovo teritorinio padalinio sprendimas nereikalingas. Atsakovas reikalavo iš pareiškėjo pakeisti įregistruotas NTK ir NTR Žemės sklypo ribas, t. y. pakeisti nekilnojamojo kadastro duomenis, tačiau tokių įgaliojimų pareiškėjas neturėjo. NŽT pagal jai suteiktą kompetenciją gali tik skirti nuobaudas, bet ne naikinti, ar įpareigoti matininkus panaikinti dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys NTK. Apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl A. R. teisių gynimo nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, be to, atsakovas teigė, kad A. R. dalyvavimas nagrinėjant bylą nereikalingas. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai taikė įstatymo analogiją ir pagrįstai taikė VTĮ nustatytą senaties terminą. Šiuo atveju nuobauda buvo paskirta praėjus gerokai daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos, o taip pat ir praėjus daugiau nei trejiems metams nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos. Todėl ginčo nagrinėjimo teismuose terminas gali būti įtrauktas tik į 6 mėnesių terminą, bet ne į trejų metų terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Rašto, kuriuo pareiškėjas, matininkas R. Č., įspėtas dėl padarytų pažeidimų atliekant kadastrinius matavimus ir įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus bei informuotas apie tai, kad per nurodytą laiką nepateikus dokumentų, įrodančių pažeidimo pašalinimą, bus priimtas sprendimas 3 mėnesiams sustabdyti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, ir Įsakymo, kuriuo 3mėnesiams sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Raštą bei Įsakymą panaikino konstatavęs, kad pareiškėjui atlikus kadastrinius matavimus Žemės sklypo plotas neviršijo Nuostatų nustatytos leistinos maksimalios ploto paklaidos, nenuginčytais VĮ Registrų centro sprendimais yra nuspręsta, kad Žemės sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją, o pareiškėjas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo darbų atlikimą. Taip pat, teismas, taikydamas įstatymo analogiją, sprendė, kad buvo pažeisti VTĮ nustatyti nuobaudų skyrimo terminai (3 m.) (VTĮ 34 str. 1 d.), o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Raštą ir Įsakymą.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepadarė pažeidimų, nepagrįstai rėmėsi iš esmės vieninteliu teisiniu argumentu, kad NTK įrašyti duomenys apie Žemės sklypą yra teisingi ir išsamūs, nes VĮ Registrų centras priėmė atitinkamus sprendimus ir jie nebuvo nuginčyti, be to, teismas nepagrįstai taikė įstatymo analogiją, o taikant senaties terminą matininko atsakomybei, neturėtų būti įtraukiamas administracinių bylų Nr. I-4040-244/2017 ir Nr. A-965-492/2019 nagrinėjimo laikas.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

41. Pareiškėjui matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas 3 mėnesiams skundžiamu NŽT Įsakymu buvo sustabdytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 punktu dėl Nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 11 punkto pažeidimų.

42. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalis nustato, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, matininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.

43. Nuostatų 21 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) nustatė, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.

Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

44. Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punktas nustatė, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

45. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas (1 d.); Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad NTK kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (2 d.); Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į NTK įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai, turintys Nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją. Kadastro nuostatus tvirtina Vyriausybė (3 d.). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį NTK įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepažeidė Nuostatų 21 punkto. Kaip nustatė atsakovas, pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 5,31 m (nuo 26 m iki 31,31 m), rytinė riba pailgėjo 2,49 m (nuo 19 m iki 21,49 m), pietinė riba pailgėjo 5,86 m (nuo 30 m iki 35,86 m), vakarinė riba sutrumpėjo 0,02 m (nuo 20 m iki 19,98 m), Žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0002 ha (nuo 0,0700 ha iki 0,0698 ha). Įvertinus Nuostatų 1 priede Nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, matyti, kad Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas pareiškėjui atlikus kadastrinius matavimus neviršija minėtame Nuostatų 1 priede nustatytos paklaidos. Pareiškėjo apskaičiuotas bei NTK ir NTR įregistruotas Žemės sklypo plotas sudaro 0,0698 ha, pagal 2001 m. Preliminaraus plano duomenis Žemės sklypo plotas buvo 0,07 ha, taigi mažiausias pagal leistiną paklaidą Žemės sklypo plotas galėtų būti 0,05677124 ha. Atitinkamai, žemės sklypo ploto pasikeitimo aspektu pagal Nuostatų 21 punktą pareiškėjas neturėjo pareigos kreiptis į teritorinį NŽT skyrių dėl išvados pateikimo.

47. Nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenys pagal pareiškėjo atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti NTK ir NTR (NTR duomenų bazės įrašas Nr. 53/25637, įrašas galioja nuo 2017 m. balandžio 3 d.). Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį NTK įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nenuginčytais ir galiojančiais VĮ Registrų centro sprendimais yra nuspręsta, kad Žemės sklypo konfigūracija atitinka 2001 m. birželio 11 d. parengtame Žemės sklypo plane Nr. 198-3 (M1:5000) ir 2001 m. gegužės 24 d. parengtame Žemės sklypo abrise nurodytą konfigūraciją. Nenuginčijus minėtų VĮ Registrų centro sprendimų bei NTR ir NTK įregistruotų Žemės sklypo duomenų teisingumo, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus teisės aktų pažeidimus bei netinkamai atliko kadastrinius matavimus ir sklypo konfigūracijos požiūriu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl Rašto ir Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo teisingos. Šiuos bylos aspektus pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir dėl jų pasisakė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini. Atitinkamai nėra pagrindo šalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalies, su kuria nesutinka atsakovas.

48. Pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė to fakto, kad atliekant kadastrinius matavimus, lyginant su žemės sklypo abrisu ar preliminariu planu, pakito žemės sklypo ribos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

49. Nagrinėjamu atveju nėra paneigti pareiškėjo aiškinimai, kad faktiškai naudojamo sklypo ribos ir natūroje esančių riboženklių vietos sutapo, todėl atlikdamas kadastrinius matavimus jis žemės sklypo ribų nekeitė, o linijų ilgių nesutapimai atsirado dėl netinkamai nubraižyto abriso bei tikslesnių prietaisų naudojimo. Be to, abrisas ir preliminarus planas nėra priskiriami prie tinkamų teritorijų planavimų dokumentų, pagal kurių duomenis matininkas privalėtų tikslinti žemės sklypo ribas. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog atliekant kadastrinius matavimus ir fiksuojant faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, būtų pažeistas Nuostatų 21 punktas.

50. VTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustatė, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

51. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai taikytos įstatymo analogijos (VTĮ 34 str. 1 d. nustatyto 3 metų senaties termino) matininko atsakomybei kilti, pakartotinai įvertinusi su ginčo nuobaudos paskyrimu susijusias faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, pagrindžiantiems išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas 3 metų senaties terminas, šis terminas praleistas, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Raštą ir Įsakymą ir šių motyvų nekartoja. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos (10 str. 8–12, 15, 17 d.) matininkui taikomų poveikio priemonių už nustatytus jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (pvz., kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo, panaikinimo) nesudaro pagrindo vertinti kitaip nei kaip jam taikomų nuobaudų, t. y. atsakomybės priemonių, taikomų būtent matininkui, kaip veikiančiam tam tikroje srityje specialius įgaliojimus turinčiam asmeniui. Matininko atsakomybė šiuo atveju tiesiogiai nesietina su neigiamų pasekmių, kilusių tretiesiems asmenims, pašalinimu, kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde, tačiau gali būti taikoma ir už kitokio pobūdžio matininko veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (pvz., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 str. 12 d. 2, 4 p.). Be kita ko, pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 dalį matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini, o pirmosios instancijos teismo išvados niekaip nepaneigia atsakovo teisės ir pareigos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka vykdyti matininko veiklos kontrolę.

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad iš 3 metų senaties termino pareiškėjo atsakomybei taikyti turėtų būti išskaičiuojamas administracinių bylų Nr. I-4040-244/2017 ir Nr. A-965-492/2019 nagrinėjimo laikas, pažymi, jog pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti NTR 2017 m. balandžio 3 d. NŽT Kėdainių skyriaus 2017 m. kovo 6 d. raštas patvirtina, jog NŽT informavo pareiškėją, jog nesutinka su jo atliktais kadastriniais matavimais, taigi galėjo nedelsdamas imtis reikalingų priemonių. Atsakovas veiksmų dėl atsakomybės pareiškėjui taikymo ėmėsi tik 2020 m. vasario 19 d., raštu Nr. 12SS-35510.5. „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipdamasis į pareiškėją, o nuobauda pareiškėjui Įsakymu paskirta 2020 m. rugsėjo 14 d. Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei VTĮ 34 straipsnis nenustato, kad į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, skaičiuojamą nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. 6 mėn. arba 3 m.) neįskaitomas administracinių bylų nagrinėjimo terminas. Atsakovo minimų administracinių bylų nagrinėjimas negali būti prilyginamas auditui, revizijai ar kitos kompetentingos institucijos tyrimui, po kurio paaiškėja padaryti pažeidimai. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

54. Pareiškėjas R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius