2021-11-10 Nr. AB-23550-4-44-3-00140-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4119-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00140-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. prisistatančio asmens atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdamas 32 asmenų grupėje, buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d.

3. Centras prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą, nes jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo. Teigė, jog Užsienietis. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, pažymėjo, kad siekdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Centro nuomone, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir bus didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Užsienietis teismo posėdyje prašė sulaikymo terminą pratęsti, nes jis nori būti kuo greičiau deportuotas į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio atstovas prašė Teikimą nagrinėti teismo nuožiūra, esant galimybei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nebuvo priimtas, jo prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo galutinai išaiškinti. Jis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas.

7. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio prašymai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką buvo neišsamūs, į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jų nepateikė nei sprendžiant jo sulaikymo klausimą teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms. Teismo vertinimu, Užsieniečio veiksmų nebuvo galima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Egzistuoja pernelyg didelė rizika, jog, nebūdamas sulaikytas, Užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, jog pats Užsienietis prašė pratęsti jam paskirtą sulaikymą, todėl nurodė, kad Užsieniečiui taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, ir įvertinęs minėto straipsnio 5 dalies 8, 10 punktuose nurodytas aplinkybes nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro Teikimą.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, neturėtų būti formaliu pateisinimu jo atžvilgiu taikyti griežčiausią sulaikymo priemonę. Teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės, todėl teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens laisvę.

10.2. Byloje dėl sulaikymo pratęsimo, būtina spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Teismas nenagrinėjo šių klausimų. Socialinių, ekonominių ryšių nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jis gali pasislėpti. Teismas neturėjo jokių objektyvių motyvų išvadai, jog jis galėtų pasislėpti. Pažymi, kad Centro teritorija gerai saugoma ne tik vaizdo kameromis, bet ir juosiama didele tvora, saugoma ginkluotų pareigūnų, taigi, nėra tikimybės, jog Užsienietis galėtų pabėgti, tokių ketinimų jis neturi. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę.

10.3. Teismo keliamus tikslus galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą pagal Užsieniečio apeliacinį skundą nutraukti.

12. Centras atsiliepime nurodo, kad Užsienietis 2021 m. spalio 6 d. informavo Tarnybą, jog pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį, užpildė prašymo formą grįžimo pažymėjimui gauti. (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė Užsieniečiui kelionės dokumentą. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 21S29452 įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų. 2021 m. spalio 8 d. Užsienietis išvyko į (duomenys neskelbtini). Centras teigia, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai Užsienietis savo noru sugrįžo į kilmės šalį, jo apeliacinis skundas negali būti svarstomas, nes paties Užsieniečio nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, apeliacinis procesas nebeturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Tarnyboje trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimo. Užsieniečio teigimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati, atitiktų Centro, Migracijos departamento ir jo interesus naudotis asmens laisve.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto veikdamas asmenų grupėje ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

20. Pažymėtina, kad Užsienietis 2021 m. spalio 6 d. informavo Tarnybą, jog pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 21S29452 įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų. Užsienietis atsisakė prieglobsčio prašytojo statuso ir 2021 m. spalio 8 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4018‑438/2021), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys