2021-11-03 Nr. AB-22977-3-62-3-01105-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-892-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01105-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės PN buvo laikomas nežmoniškomis, sveikatai pavojų keliančiomis, higienos normų neatitinkamomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. spalio mėnesio bausmę atliko Jungtinėje Karalystėje. Prieš pervežant jį į Lietuvos Respubliką, tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos buvo pasirašyta sutartis dėl to, kad kalinimo sąlygos Lietuvos Respublikoje prilygs Jungtinės Karalystės kalinimo sąlygoms. Tačiau Marijampolės PN kalinimo sąlygos buvo blogesnės.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykus į Marijampolės PN, buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje buvo laikoma daug nuteistųjų, trūko gyvenamojo ploto, kameroje buvo rūkoma, tualetas neatskirtas, veisėsi pelėsis, trūko dienos šviesos, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas.

4. Pareiškėjas teigė, kad būrio gyvenamajame kambaryje buvo laikoma daug nuteistųjų, nebuvo laisvo ploto, grindys buvo prastos būklės, iš tarpų tarp grindų lentų pūtė vėjas, dėl to dažnai sirgo peršalinimo ligomis, atsirado lėtinė sloga. Gyvenamoje patalpoje buvo drėgmė, nuo grindų sklido pelėsio kvapas. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas užuolaida, tarp pisuarų ir dušų nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Tvirtino, kad nueiti į dušą jam buvo didelė kančia, nes jis visada patirdavo patyčias ir pažeminimą, negalėjo normaliai išsimaudyti. Praustuvės neatitiko higienos normų reikalavimų.

5. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas, jame būdavo daug žmonių, todėl jis neturėjo galimybės judėti ir sportuoti. Maistas valgykloje pagamintas nekokybiškai, mėsos, vaisių, daržovių, šokolado, vitaminų, maisto papildų negaudavo, dėl to visada jausdavo alkį, atsirado skrandžio skausmai. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pasidarė irzlus, patyrė diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, psichologinį spaudimą, patyrė šoką, tai vertina kaip kankinimą. Nurodyti pažeidimai truko ilgą laiko tarpą ir buvo intensyvus, jie turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., todėl prašė taikyti ieškinio senatį ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d.

8. Atsakovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas bausmę atliko 18 būryje, tačiau tikslių duomenų, kurioje patalpoje gyveno pareiškėjas, nėra išlikę. Nuteistieji į būrius skirstomi vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schema, taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes. Būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Marijampolės PN 18 būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurių plotai yra 39,85 kv. m ir 39,45 kv. m. 2017 m. II ketvirtyje 18 būryje buvo 26 nuteistieji, III ketvirtyje – 25, IV ketvirtyje – 23, 2018 m. I ketvirtyje – 24 nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji dažnai išvyksta etapais, dėl paskirtų nuobaudų ar savo noru būna perkeliami vidutiniškai 15 parų į kamerų tipo patalpas, todėl nuteistųjų būryje dažnai būna mažiau. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepatyrė jokių išgyvenimų ir sutiko gyventi 18 būryje, sąlygos jį tenkino, diskomforto nejautė. Pats faktas, kad gyvenamojoje patalpoje jam trūko 0,07 kv. m ploto, negalėjo sukelti tokių žymių, negrįžtamų psichologinių ir fizinių pasekmių, už kurias privalu atlyginti pinigais.

9. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN 18 būrio sanitarinio mazgo praustuvėje yra 5 kranai. Praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbi ne praustuvų forma, o prie praustuvo esančių vandens maišytuvų skaičius. Teigė, kad yra sienelės, skiriančios kietuosius įrenginius.

10. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. bausmę atliko 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas yra 50,81 kv. m, patalpoje įrengta 16 miegamų vietų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja unitazų atskyrimo nuo pisuarų pertvaromis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, vienu metu netrukdomai gali praustis 5 nuteistieji. Paaiškino, kad 2 būryje 2018 m. I ketvirtyje buvo laikoma iki 50 nuteistųjų, II ketvirtyje – iki 79 nuteistųjų, III ketvirtyje – iki 78 nuteistųjų, IV ketvirtyje – iki 79 nuteistųjų, 2019 m. I ketvirtyje – iki 78 nuteistųjų, II ketvirtyje – iki 79 nuteistųjų, III ketvirtyje – iki 79 nuteistųjų. Įrengtos aukštos sienelės, skiriančios kietuosius įrenginius.

12. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpų, gyvenamųjų patalpų, bendro naudojimo patalpų, valgyklos ir kitų patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai kas dvejus metus tikrinamas valstybės institucijų teisės aktuose nustatyta tvarka. Operatyvieji patikrinimai atliekami gavus nuteistųjų skundus. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas. Švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys. Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių nuteistųjų, o valymo priemonės išduodamos kiekvieną mėnesį. Patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Marijampolės PN patalpos yra vėdinamos per langus. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2 būrio 4 gyvenamosios patalpos grindys yra tinkamos būklės. Marijampolės PN dušo patalpa yra įrengta tinkamai, atskirų kabinų ar sienelių tarp dušų įrengimo teisės aktai nenumato. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji piktybiškai gadina dušinės inventorių, tačiau, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas, įstaiga visada stengiasi sutvarkyti inventorių. Gerinant nuteistųjų laikymo sąlygas, Marijampolės PN nuo 2018 m. liepos 10 d. bendro naudojimo dušo patalpose tarp dušų įrengtos pertvaros.

13. Atsakovas teigė, kad teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemų ploto ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose. Marijampolės PN ginčo laikotarpiu atliekant nuteistųjų valgyklos maisto produktų galiojimo kokybės patikrinimus, pažeidimai nenustatyti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nekokybiško maisto ar skrandžio skausmų į gydytojus nesikreipė, taip pat skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų kompetentingoms institucijoms, būrio prižiūrinčiajam specialistui ar administracijai neteikė. Pareiškėjas nesikreipė ir į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą dėl tariamai netinkamų gyvenamų sąlygų.

14. Atsakovo teigimu, Marijampolės PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų, nekyla ir deliktinė atsakomybė.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo N. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

17. Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2020 m. balandžio 21 d., todėl konstatavo, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinių prielaidų atnaujinti pareiškėjui senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., atlyginimo priteisimo, todėl skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nurodytu laikotarpiu atmetė.

18. Teismas iš atsakovo atsiliepimo ir Marijampolės PN Saugaus valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. pažymos dėl bausmės atlikimo nustatė, kad pareiškėjas iš Marijampolės PN išvyko 2019 m. rugpjūčio 14 d., todėl pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus nagrinėjo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

19. Atsižvelgdamas į nustatytą ginčo laikotarpį, teismas pareiškėjo argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpoje, kurioje jis buvo apgyvendintas atvykęs iš Jungtinės Karalystės, nevertino, nes pareiškėjo buvimo karantino patalpoje laikotarpis patenka į laikotarpį, kuriam taikomas 3 metų senaties terminas. Teismas nenagrinėjo laikotarpių, kada pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtas nuobaudas, nes pareiškėjas skunde nenurodė gyvenamųjų patalpų numerių, o tik abstrakčiai minėjo būrio kambarius, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ginčija bendrabučio tipo patalpų kalinimo sąlygas.

20. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. kovo 18 d. bausmę atliko 181 brigadoje (18 būrys). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tikslių duomenų, kuri 18 būrio patalpa buvo paskirta pareiškėjui, nėra išlikusių, o 18 būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, vienos gyvenamosios patalpos plotas 39,85 kv. m, o kitos – 39,45 kv. m. Būryje 2017 m. II ketvirtyje buvo apgyvendinti 26 nuteistieji, III ketvirtyje – 25, IV ketvirtyje – 23, 2018 m. I ketvirtyje – 24 nuteistieji.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesant duomenų apie tai, kokioje būtent 18 būrio gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo apgyvendintas nurodytu laikotarpiu, pareiškėjui taip pat nekonkretizavus ir nedetalizavus, kokioje gyvenamojoje patalpoje jis buvo apgyvendintas, darė prielaidą, kad pareiškėjas galėjo būti laikomas bet kurioje iš 18 būrio gyvenamųjų patalpų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė duomenų apie tai, kiek nuteistųjų buvo apgyvendinta jo gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotas yra panašus (39,85 kv. m ir 39,45 kv. m), teismas sprendė, jog būryje apgyvendinti nuteistieji buvo paskirstyti po lygiai. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, nepateikė Marijampolės PN nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismas vertino, kad 2017 m. II ir III ketvirčiuose 18 būrio gyvenamuose patalpose galėjo būti apgyvendinta daugiausiai po 13 nuteistųjų, gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 39,85 kv. m, vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,07 kv. m ploto, o gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 39,45 kv. m, vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,03 kv. m ploto. Vertinant, kad 2017 m. IV ir 2018 m. I ketvirčiuose 18 būrio gyvenamosiose patalpose galėjo būti apgyvendinta daugiausiai po 12 nuteistųjų, gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 39,85 kv. m, vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,32 kv. m ploto, o gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 39,45 kv. m, vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,29 kv. m ploto.

22. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. bausmę atliko 2 būrio 23 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 50,81 kv. m, joje įrengta 16 miegamų vietų, vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,18 kv. m ploto.

23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, tačiau nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas galėjo būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvo apgyvendinta asmenų, todėl darant prielaidą, jog buvo užimtos visos patalpoje esančios lovos, pareiškėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimali, 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto norma.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju galbūt nežymus (0,03 kv. m ir 0,07 kv. m) gyvenamosios patalpos ploto trūkumas sukėlė pareiškėjui konkrečius neigiamus padarinius, tačiau, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, teismas konstatavo, kad toks pažeidimas galėjo sudaryti prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgdamas į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose ir taikydamas ją nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šioje skundo dalyje, kai galbūt pareiškėjui 5 mėnesius nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas (trūko tik 0,03 kv. m ir 0,07 kv. m patalpos ploto), laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija, pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

25. Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. dėl Marijampolės PN ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvusios drėgmės, grindų būklės (pro grindų lentų tarpus pūtė vėjas, sklido pelėsio kvapas), sanitarinio mazgo atskyrimo užuolaida, neįrengtų pertvarų tarp pisuarų ir dušų bei dėl to neužtikrinto privatumo, praustuvės neatitikimo higienos normoms, per mažo pasivaikščiojimo kiemelio, teikiamo nekokybiško ir neįvairiapusio maisto, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos ventiliacijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Taip pat 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte nustatyta, kad sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus, tačiau nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 19 ir 27 punktų pažeidimai, kurie, kaip nurodyta 2019 m. sausio 18 d. patikrinimo akte, atlikus grįžtamąją kontrolę, buvo pašalinti. Teismas nenustatė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, neveikė mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir nebuvo galimybės patalpas vėdinti per atidaromus langus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų drėgmės, kuri atsiranda dėl nepakankamo patalpų vėdinimo, vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė pažeidimus dėl pataisos namų gyvenamųjų patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (drėgmė, prasta grindų būklė) reikalavimams, nenurodydamas konkrečių gyvenamųjų patalpų. Teismas pareiškėjo argumentus dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose, blogos grindų būklės vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, todėl juos atmetė.

26. Teismas nevertino pareiškėjo skundo teiginių dėl sanitarinio mazgo atskyrimo užuolaida, kadangi pareiškėjas šio pažeidimo nedetalizavo, nenurodė, kurioje gyvenamojoje patalpoje sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida.

27. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl neįrengtų pertvarų tarp pisuarų ir dušų ir pareiškėjo privatumo pažeidimo, teismas pažymėjo, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniai mazgai ir dušinės įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų atskiroje tam skirtoje patalpoje. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau šių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100×142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras ar atskiras kabinas nuteistųjų dušinėse.

28. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, Marijampolės PN 2018 m. liepos 10 d. avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktą, fotonuotraukas, nustatė, kad Marijampolės PN nuo 2018 m. liepos 10 d. bendro naudojimo dušo patalpose tarp dušų įrengtos pertvaros. Dalyje dušo patalpų dušinės nėra atskirtos jokia pertvara, dalyje – dušinės viena nuo kitos iš šonų atskirtos aukštomis nepermatomomis pertvaromis. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjas galėjo naudotis dušinėmis, kurios viena nuo kitos nebuvo atskirtos jokiomis pertvaromis. Nors nacionaliniuose teisės aktuose pataisos įstaigai nėra įtvirtinta konkreti prievolė įrengti pertvaras tarp dušinių, tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (65 kartus) pareiškėjui naudojantis dušu, kuris nebuvo atskirtas pertvaromis, nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padėtis, naudojantis dušinėmis, kurios nebuvo atskirtos pertvaromis, nebuvo pabloginta, kadangi ir kiti nuteistieji naudojosi dušinėmis, kuriose nebuvo įrengtos pertvaros. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo suteiktos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas pagal Marijampolės PN dušinės darbo grafike nustatytą laiką dušu naudojosi kartą per savaitę, teismas sprendė, jog privatumo neužtikrinimas galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų, bet negalėjo sukelti tokių negrįžtamų neigiamų psichologinių pasekmių, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai taip pat nenustato reikalavimų pisuarų įrengimui bei prievolės pataisos įstaigai tarp pisuarų įrengti pertvaras. Iš byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad pisuarai buvo įrengti sanitariniame mazge ir pareiškėjui buvo suteikta galimybė jais naudotis specialiai tualetais naudotis skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl konstatavo, jog pareiškėjo privatumas, naudojantis pisuarais, buvo užtikrintas.

30. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl praustuvės neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 bei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokios turi būti praustuvės. Teismas atkreipė dėmesį, kad įkalinimo įstaigos turi užtikrinti, be kita ko, nuteistųjų teisę palaikyti kūno švarą bei pasirūpinti tam reikalingų įrenginių veikimu ir saugumu. Teismas nustatė, kad prausyklose įrengta viena ilga bendra kriauklė ir 5 vandens kranai, todėl vertino, jog praustuvai įrengti tinkamai ir užtikrina nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, teisę palaikyti kūno švarą, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius ir atmetė.

31. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelių plotu, nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto bei nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose reikalavimo, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamo pasivaikščiojimo kiemelio ploto, atmetė.

32. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo maitinimu, teismas nurodė, kad iš byloje esančių Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. spalio 2 d. tyrimų protokolų matyti, kad buvo atliekamas Marijampolės PN virtuvės tam tikrų patiekalų kokybės ir sudėties patikrinimas. Iš nuteistųjų valgyklos maisto produktų galiojimo ir kokybės patikrinimo aktų už kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį teismas nustatė, kad tikrinant valgykloje esančių maisto produktų galiojimo terminus ir kokybę, buvo nustatyti du neesminiai pažeidimai: 2017 m. birželio 21 d. kiaušinių galiojimo terminas buvo pasibaigęs prieš 1 dieną ir 2017 m. gegužės 31 d. vietoj džiovintų vaisių mišinio buvo pateiktos datulės. Marijampolės PN 2018 m. spalio mėnesio (data nenurodyta), 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktuose dėl nuteistųjų maitinimo Marijampolės PN nurodyta, kad maisto porcijų buvo pagaminta pakankamai. Byloje nėra duomenų dėl kitais ginčo laikotarpiais pagamintų maisto porcijų kiekio pakankamumo.

33. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar būrį prižiūrintį specialistą, t. y. pareiškėjas nesiėmė priemonių galimas problemas dėl maisto išspręsti vietoje, ir nesant duomenų, jog administracija nesiėmė priemonių šias problemas išspręsti, taip pat nesant byloje duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą (skrandžio skausmus) dėl galbūt nekokybiško maisto, pareiškėjo argumentus dėl nekokybiško ir neįvairiapusiško maisto vertino kaip nepagrįstus, todėl atmetė.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų Marijampolės PN į psichologus nesikreipė, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata. Teismas nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl sveikatai pavojų keliančių sąlygų vertino kaip nepagrįstus.

35. Teismas kitus pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus vertino kaip perteklinius ir neturinčius juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

36. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

37. Teismas vertino, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 38. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

39. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neįvertino, jog dėl privatumo neužtikrinimo jis patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sąlygomis. Teismas, nustatęs vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu pažeidimus, turėjo priteisti piniginę kompensaciją ir taip atlyginti dėl valdžios institucijos pareigūnų veiksmų pareiškėjui padarytą žalą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įvertinti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, pripažintus pažeidimus ir priteisti neturtinę žalą pinigais, nes pažeidimai truko ilgą laiką, jis buvo apgautas Anglijos Karalystės dėl kalinimo sąlygų.

41. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė visus argumentus dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, taip pat visus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo nuomone, pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl ko galėjo atsirasti ilgalaikiai padariniai jo sveikatai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl, atsakovo nuomone, teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimo.

44. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. balandžio 21 d., reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. praleido ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nurodytu laikotarpiu atmetė. Teismas nagrinėjo ir vertino pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovas neužtikrino pareiškėjui minimalaus, teisės aktuose vienam asmeniui nustatyto gyvenamojo ploto, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (65 kartus) neužtikrino privatumo naudojantis dušu, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo N. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatęs vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu pažeidimus, turėjo priteisti jam piniginę kompensaciją.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir jo skundą tenkinti, tačiau įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo būdu ir teigia, kad dėl nustatytų pažeidimų jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo.

50. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-265-629/2021; kt.).

52. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (5 mėnesius nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (trūko 0,03 kv. m ir 0,07 kv. m ploto) ir 65 kartus pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kuris nebuvo atskirtas pertvaromis), į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN, nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai ar kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pareiškėjui priteistinas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė priteisti jam 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

54. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui N. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė