3d129a3d-d6dc-4d2e-9cf2-558ab0bb4087 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr. I-3217-561/2011                                                                                            Proceso Nr. 3-61-3-01410-2011-3                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2;74 (S)                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Vilnius                                                                 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Evai Jankovskai, atsakovės atstovei Aldonai Majienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

L. (M. L.) skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. (J. K.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,       nustatė: pareiÅ¡kėjas M. L. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Miesto plėtros departamento 2011-06-07 sprendimÄ Nr. A51-19140-(2.15.1.21-MP 2) (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti AdministracijÄ perleisti žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį pagal pateiktÄ 2009-02-18 praÅ¡ymÄ ir įpareigoti iÅ¡duoti teritorijos detaliojo planavimo sÄ lygas pagal prie skundo pridedamÄ priedÄ Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“ (toliau – Priedas Nr. 1).Skunde M.

L. paaiÅ¡kino, kad jis yra Sklypo bendrasavininkas, jam priklauso (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis, o (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis priklauso J. K. 2009-02-18 kartu su kitu bendrasavininku pateikė praÅ¡ymÄ perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (toliau – PraÅ¡ymas). Nesulaukęs oficialaus raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo, 2011-05-26 Administracijai pateikė praÅ¡ymÄ informuoti jį apie savivaldybės priimtÄ sprendimÄ dėl jo 2009-02-18 praÅ¡ymo. 2011-06-10 gavo Administracijos SprendimÄ , kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, Sklypas patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, teritorija neurbanizuojama.

Atsižvelgiant į tai, nepritarta Sklypo detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui.             PareiÅ¡kėjas M. L. su Sprendimu nesutinka, mano, kad toks Sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo teisėtus interesus. Mano, kad, atsisakydama tenkinti PraÅ¡ymÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs tokius detaliojo planavimo tikslus, kaip Sklypo naudojimo bÅ«do bei pobÅ«džio nustatymas, statybos reglamento nustatymas, sklypo dalinimas, Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 13 punktu, turėjo aiÅ¡kiai motyvuoti savo atsakymÄ ir jame nurodyti, kokiems teisės aktams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams Å¡is PraÅ¡ymas prieÅ¡tarauja.

M. L. laikosi pozicijos, jog, bÅ«damas Sklypo savininkas, jis turi teisę valdyti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir ja naudotis, nepažeisdamas kitų asmenų teisėtų interesų. Kadangi Sklypui nėra parengtas detalusis planas, jam, kaip Å¡io Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi bÅ«ti suteikta galimybė tokį planÄ parengti, nepaisant to, kad Sklypas patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, taip pat turint omenyje ir Vilniaus miesto bendrojo plano paklaidÄ .             PareiÅ¡kėjas M.

L. nurodė, jog dėl esamos situacijos įvertinimo kreipėsi į UAB „Statybos ir teritorijų planavimo tyrimų ekspertų biuras“, kuri atliko teisinį ir urbanistinį ekspertinį nagrinėjimÄ ir padarė iÅ¡vadÄ . Ekspertai, atsakydami į jiems pateiktus klausimus, padarė iÅ¡vadas, kad: Sklypui specialiosios naudojimo sÄ lygos – Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – nustatytos nepagrįstai; Sklypas į saugomas teritorijas nepatenka; Sklypo savininkų praÅ¡yme nurodyti tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, todėl Administracija nepagrįstai nepritarė dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo; vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. (toliau – Bendrasis planas) pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų punktų 9 ir 10 nuostatomis, Å¡io Bendrojo plano sprendinių grafinė iÅ¡raiÅ¡ka mastelyje 1:250 000 negali bÅ«ti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie Sklypo gali bÅ«ti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius, kaip parodyta Priede Nr. 2 „Bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio funkcinių zonų prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalizavimo schema M1:25 000 (toliau – Priedas Nr.

2) ir Priede Nr. 3 ant ortofoto pagrindo; pagal Bendrojo plano sprendinius ir pateiktus nagrinėjimui dokumentus, padalinti SklypÄ pagal pateiktus projektinius pasiÅ«lymus Priede Nr. 1, teisinių kliūčių nėra. M. L. teigimu, Å¡ios ekspertų iÅ¡vados įrodo, kad Administracijos atsisakymas perleisti jam detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį yra nepagrįstas.              Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo M. L. atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai akcentavo, kad byloje pateikti planai patvirtina, jog prie Sklypo teritorijos jokių privažiavimų nėra, Sklypas apsuptas gyvenamaisiais namais, jokių parkų ar skverų nėra, todėl teiginys, kad ginčo teritorija skirta visuomenės poreikiams, nepagrįstas. Pabrėžė, kad Bendrajame plane žemės, kurioje yra Sklypas, paskirtis – kita, todėl atsakovė turi perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį bei iÅ¡duoti sÄ lygas. Ä® atsakovės atstovės argumentus dėl termino skundui paduoti pareiÅ¡kėjo atstovė atsakė, kad apie Sprendimo priėmimÄ sužinojo tik 2011-06-10, o skundÄ teismui pateikė 2011-06-14, todėl 30 dienų terminas nėra praleistas.             Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo M.

L. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė bylÄ dalyje dėl Sprendimo panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje skundÄ prašė atmesti, o teismui netenkinus praÅ¡ymo nutraukti bylÄ ir nusprendus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Administracija, vadovaudamasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , jog jeigu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas galimas tik perduodant Å¡ias teises jiems visiems.

IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o – pažymėjimo (2008-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini)) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre matyti, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui M. L. ((duomenys neskelbtini) dalys) ir trečiajam suiteresuotam asmeniui J. K. ((duomenys neskelbtini) dalys). PraÅ¡ymÄ Administracijos direktoriui M. L. pateikė kartu su kitu bendrasavininku J. K., tačiau patikslintÄ skundÄ dėl atsisakymo perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas teikia tik vienas M.

L.. Kadangi Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. K. ir M. L., atsakovė mano, kad M. L., Å¡iuo atveju, neturi subjektinės teisės kreiptis į teismÄ vienas, todėl vien dėl Å¡ių aplinkybių skundas yra atmestinas.             Atsakovės įsitikinimu, M. L. praleido terminÄ skundui dėl reikalavimo panaikinti SprendimÄ pateikti, nes SprendimÄ gavo 2011-06-10, o patikslintÄ skundÄ su reikalavimu panaikinti SprendimÄ teismui pateikė tik 2011-10-17. M. L. praÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam skundÄ pateikti nustatytu terminu.

Taigi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatytus terminus, Administracija mano, kad nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu.             Administracija laikosi pozicijos, kad nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 str. 2 dalis, nei Aprašo 3 punktas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl savivaldybė nėra įpareigota visais atvejais sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Vadovaudamasi ApraÅ¡o 13 punktu, tvirtina, kad Administracijos direktorius įpareigotas priimti sprendimÄ , kuris patvirtintų ar paneigtų, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodyti planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, ar atitinka ApraÅ¡o 7 punkte nustatytus reikalavimus.              Atsakovė nurodė, jog, remiantis Bendruoju planu, Sklypas patenka į funkcinę zonÄ â€“ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai, o Å¡i zona priskiriama neurbanizuojamoms teritorijoms, kuriose nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iÅ¡ tarÅ¡ios veiklos srities į netarÅ¡iÄ atveju.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ pateikto Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Sklype statinių nėra. Taip pat nėra duomenų, jog nagrinėjamame sklype užsiimama tarÅ¡ia veikla, kuriÄ bÅ«tų siekiama konvertuoti į netarÅ¡iÄ veiklÄ . M. L. ir J. K. PraÅ¡yme perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį nurodė Å¡iuos planavimo tikslus: žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas, statybos reglamentų nustatymas, sklypo dalinimas. Kaip matyti, nurodytas planavimo tikslas – statybos reglamentų nustatymas – prieÅ¡tarauja Bendrajam planui, todėl Administracija, atlikusi dokumentų ir aplinkybių įvertinimÄ , priėmė SprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir Sprendime pateikė motyvus, kodėl atsisakyta perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, nurodydama, kad „minėtas sklypas vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano (Reg.

Nr. 1881, iki 2015 m.) sprendiniais patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui Ä®rengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, teritorija neurbanizuojama, todėl nepritarta sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui“.             Į pareiÅ¡kėjo M. L. skundo teiginius, jog jam, kaip ginčo Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi bÅ«ti suteikta galimybė parengti detalųjį planÄ , nepaisant to, kad minėtas Sklypas, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nes reikia atsižvelgti į galimÄ Bendrojo plano paklaidÄ , kÄ patvirtino ir UAB „Statybos ir teritorijų planavimo tyrimų teismo ekspertų biuras“ (toliau – Ekspertai), Administracija atsakė, jog, Å¡iuo atveju, aktualiausia Ekspertų iÅ¡vada, atsakant į pareiÅ¡kėjo 4 klausimÄ , t. y., ar Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinių grafinė iÅ¡raiÅ¡ka mastelyje 1:250 000 gali bÅ«ti pagrindu Sklypo plotÄ priskirti konkrečiai funkcinei zonai ir ar yra teisinis ir urbanistinis pagrindas rengiant Å¡io Sklypo detalųjį planÄ tikslinti funkcinių zonų ribas, įgyvendinant nurodyto Bendrojo plano sprendinius.

Atsakovė nurodo, jog, atsakydami į šį klausimÄ , Ekspertai pagrindinai rėmėsi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 9 ir 10 punktų nuostatomis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrojo plano sprendinių grafinė iÅ¡raiÅ¡ka mastelyje 1:250 000 negali bÅ«ti pagrindu ginčo žemės sklypo priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o, rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie nagrinėjamo žemės sklypo gali bÅ«ti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius, kaip parodyta priede Nr. 2 ir Priede Nr. 3 ant ortofoto pagrindo.

Atsakovė mano, jog, nepaisant to, kad ekspertų nuomone, minėtų funkcinių zonų ribos tikslinimas atitinka Bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių įgyvendinimo principus ir tvarkÄ , šį klausimÄ turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti teismas. Atsakovės įsitikinimu, klausimas dėl funkcinių zonų ribos tikslinimo pagrįstumo turi bÅ«ti nagrinėjamas, atsižvelgiant ir į Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 11 punktÄ , kuriame nustatyta, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių, o, rengiant naujus teritorijų detaliuosius planus, privaloma vadovautis Bendrojo plano sprendiniais, bei į 12 punktÄ , akcentuojantį, jog, rengiant detalųjį planÄ pagal Bendrojo plano sprendinius, reikia nagrinėti planuojamos veiklos poveikį visam nagrinėjamam rajonui, jeigu veiklos ir teritorijos specifika nereikalauja nagrinėti kitokios teritorijos.

Akcentavo, kad, Å¡iuo atveju, Ekspertai į nurodytas Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostatas neatsižvelgė.             Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Administracijos atstovė palaikė atsiliepime į M. L. skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai.

Mano, kad Administracijos Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir pažeidžia jo bei pareiÅ¡kėjo teises. Pabrėžė, jog PraÅ¡yme Administracijai buvo nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslai – Sklypo naudojimo bÅ«do bei pobÅ«džio nustatymas, statybos reglamento nustatymas, sklypo dalinimas ir nei vienas tikslas neprieÅ¡tarauja teisės aktams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. J. K. sutinka su Ekspertų iÅ¡vadomis, jog, atsižvelgiant į tai, kad suformuotam Sklypui buvo nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reikia nustatyti parengiant teritorijų planavimo dokumentÄ .

Taip pat sutinka ir su kitomis Ekspertų iÅ¡vadomis, tame tarpe ir su tuo, kad Bendrojo plano sprendinių grafinė iÅ¡raiÅ¡ka mastelyje 1:250 000 negali bÅ«ti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai.              Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo dalykas – Administracijos atsisakymas perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiÅ¡kėjui M. L. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K., atsisakymas sudaryti su Å¡iais asmenimis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį ir iÅ¡duoti Sklypo detaliojo planavimo sÄ lygas pagal priedÄ Nr.

1.              Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylÄ turi bÅ«ti įvertinta, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas, t. y. Administracija, yra kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar pagrįstai atsisakyta atlikti Å¡iuos veiksmus, ir turi bÅ«ti nustatyta, ar yra reikalingos sÄ lygos reikalaujamų veiksmų atlikimui.             Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas M. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. yra Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai:

M. L. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis, o J. K. valdo (duomenys neskelbtini) Sklypo dalis. IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad Sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita (b. l. 28-29). 2009-02-18 M. L. ir J. K. Administracijai pateikė PraÅ¡ymÄ perduoti Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (b. l. 30). PraÅ¡yme nurodė, kad detaliojo planavimo tikslai:

Sklypo naudojimo pobÅ«džio nustatymas, Sklypo reglamento nustatymas ir Sklypo dalinimas. Nesulaukęs atsakymo, M. L. 2011-05-26 pakartotinai kreipėsi į Administracijos direktorių, praÅ¡ydamas praneÅ¡ti apie priimtÄ sprendimÄ dėl PraÅ¡ymo (b. l. 31). Administracija 2011-06-07 Sprendimu pareiÅ¡kėjÄ M. L. informavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sklypas, „vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano (Reg. Nr. 188, iki 2015 m.) sprendiniais patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, teritorija neurbanizuojama, nepritarta sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių perleidimui ir sutarties sudarymui“ (b. l. 32).             TPÄ® 20 straipsnis nustato, jog paprastai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ar valstybinės žemės valdytojai, tačiau jame taip pat numatyta galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sutartimi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarkÄ ir sÄ lygas Vyriausybė reglamentavo ApraÅ¡u. Å io teisės akto 3 punktas nustato, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi TPÄ® ir ApraÅ¡u, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų praÅ¡ymuose nurodyti planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

             Kaip minėta, Administracija laikosi pozicijos, jog nei TPÄ®, nei ApraÅ¡o 3 punktas nėra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl savivaldybė nėra įpareigota visais atvejais sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vadovaudamasi ApraÅ¡o 13 punktu, Administracija tvirtina, kad Administracijos direktorius įpareigotas priimti sprendimÄ , kuris patvirtintų ar paneigtų, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodyti planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, ar atitinka ApraÅ¡o 7 punkte nustatytus reikalavimus.

             Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmiau aptartas teisinis reguliavimas dėl sutarties sudarymo nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo administravimo subjekto teisės rinktis, ar sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, ar ne. Žemės sklypų valdytojo ar naudotojo praÅ¡ymas bei teisės aktuose įtvirtintos sÄ lygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti iÅ¡ esmės sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigÄ sudaryti sutartį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A502-47/2008, Nr. A756-620/2008, Nr. A556-1367/2009).

Taigi, esant pareiÅ¡kėjų pateiktam praÅ¡ymui byloje aptariamu atveju atsakovas neturi diskrecijos pasirinkti, ar su pareiÅ¡kėjais sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, jei jų praÅ¡ymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, o praÅ¡yme nurodyti planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Atitinkamai, bÅ«tent detaliojo planavimo organizatorius pagal įstatymÄ (Å¡iuo atveju – Administracija) turi įrodyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

             Ginčo Sprendime nurodyta, kad su M. L. ir trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu sudaryti detaliojo teritorijų planavimo teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl jiems priklausančio Sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio ir statybos reglamento nustatymo bei sklypo dalinimo atsisakyta todėl, kad pagal BendrÄ jį planÄ Sklypas patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, kuriame nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, teritorija neurbanizuojama.

Pažymėtina, kad jokie teisės aktai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog zonoje, kurioje „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nenumatomas urbanistinių vienetų kūrimas ir teritorija neurbanizuojama, Sprendime nėra nurodyti.             Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai individualaus administracinio akto turiniui ir formai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Priimant individualų administracinį aktÄ , jame turi bÅ«ti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiÅ¡kiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (LVAT 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje A(2)-1624/2006). Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog jau vien Å¡iuo aspektu Sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu, nes yra nemotyvuotas.

Administracinio akto priėmimo motyvai turi bÅ«ti nurodyti pačiame administraciniame akte, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti atitinkamos teisiÅ¡kai galimos veiklos konkrečias draudimo priežastis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. L. savo skunde nekelia ginčo dėl Sprendimo nepakankamos motyvacijos ir jo neatitikimo VAÄ® 8 straipsnio keliamiems reikalavimams, ir Sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia iÅ¡ esmės nesutikdamas su jo turiniu, teisėjų kolegija mano esanti įpareigota patikrinti, ar yra pagrįsti ir objektyviai egzistuoja faktai, kuriais remdamasis atsakovas atsisakė perduoti pareiÅ¡kėjui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, t. y. nustatyti, ar ginčijamame administraciniame akte nurodytas Sklypas patenka į „ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“ zonÄ , kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas, teritorija neurbanizuojama.Teismas nustatė, kad M.

L. ir J. K. nuosavybės teise valdomo Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, numatytos specialios naudojimo sÄ lygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Tokios paskirties Sklypo nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 28-29).Nagrinėjamam ginčui svarbu pažymėti, jog į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 str. 2 d. 5 punkte pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį numatytÄ kitos paskirties žemę patenka ir gyvenamosios teritorijos (Žemės įstatymo 29 str. 1 dalis).

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Å¡iame įstatyme apibrėžta kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygos. AnalogiÅ¡kos kryptys ir sÄ lygos turi atsispindėti bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose (TPÄ® 7 ir 10 straipsniai).IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, nustačius, kad M.

L. ir J. K. valdomo Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, nėra pagrindo teigti, jog pageidaujamo detaliojo planavimo tikslai prieÅ¡tarauja Bendrojo plano sprendiniams, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad Sklypas patenka į zonÄ , kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas ir teritorija neurbanizuojama. Administracija tokiam teiginiui įrodymų nepateikė.Kita vertus, iÅ¡samiai iÅ¡analizavus M. L. į bylÄ pateiktus įrodymus, tame tarpe, ir Ekspertų iÅ¡vadas, teisėjų kolegija pagrįstais laiko M.

L. skundo argumentus, jog jam, kaip ginčo Sklypo bendrasavininkui, kartu su kitu bendrasavininku, turi bÅ«ti suteikta galimybė parengti detalųjį planÄ , net ir nepaisant to, kad Sklypas, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į zonÄ â€žekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, nes bÅ«tina įvertinti galimÄ Bendrojo plano paklaidÄ . Byloje pateiktos Ekspertų iÅ¡vados (b. l. 54-58) patvirtina, kad Ekspertai atliko teisinį ir urbanistinį ekspertinį nagrinėjimÄ ir pateikė iÅ¡samius bei motyvuotus atsakymus į M.

L. jiems užduotus klausimus. Ekspertai padarė iÅ¡vadas, kad Sklypui nepagrįstai nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kad Sklypas į saugomas teritorijas nepatenka ir konstatavo, kad Sklypo savininkų PraÅ¡yme nurodyti tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, kaip numatyta ApraÅ¡o 3 punkte, o kitų teisinių kliūčių nėra nurodyta, todėl Administracija nepagrįstai nepritarė dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo.

Ekspertai taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog, įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo, tikslingumo kriterijais bei Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų punktų 9 ir 10 nuostatomis, Å¡io Bendrojo plano sprendinių grafinė iÅ¡raiÅ¡ka mastelyje 1:250 000 negali bÅ«ti pagrindu Sklypo ploto priskyrimui konkrečiai funkcinei zonai, o, rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, riba tarp nustatytų funkcinių zonų – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – prie nagrinėjamo Sklypo gali bÅ«ti tikslinama pagal specifinius teritorijos požymius.TPÄ® 24 str. 4 dalis nustato, kad detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija. Å iuo atveju, detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali bÅ«ti tvirtinamas, iÅ¡laidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog tuo atveju, kai numatomi detaliųjų planų sprendiniai neatitinka bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių, detaliojo organizatoriaus pageidavimu, su detaliuoju planu rengiami detaliųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimai ir toks planavimas numatomas planavimo organizatoriaus rizika.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog, nustačius, kad Sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reikia nustatyti parengiant teritorijų planavimo dokumentÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojimas nustatyti žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį Sklype yra numatytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-03-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-54-10/06 (b. l. 66-69) ir LVAT 2007-03-06 nutartyje (teismui pateiktoje nutartyje neteisingai nurodyta data) (b. l. 70-84). Kadangi PraÅ¡yme nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl naujo urbanistinio vieneto kÅ«rimo ar nekÅ«rimo ir nėra nurodyta, kokius konkrečiai statybos reglamentus praÅ¡oma nustatyti, net ir statybÄ negalima darantis reglamentas turi bÅ«ti nustatytas detaliojo teritorijų planavimo dokumentu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad M. L. ir J. K. PraÅ¡yme nurodyti planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, o papildomų aplinkybių dėl kliūčių tenkinti PraÅ¡ymÄ nenurodyta. Todėl pareiÅ¡kėjo M. L. skundas tenkinamas, Administracijos Sprendimas naikinamas ir Administracija įpareigojama perleisti Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį pagal M.

L. ir J. K. 2009-02-18 pateiktÄ PraÅ¡ymÄ bei įpareigojama iÅ¡duoti teritorijos detaliojo planavimo sÄ lygas pagal priedÄ Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“ (b. l. 91).Teismas kaip nepagrįstus atmeta Administracijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ nurodytus argumentus, kad pareiÅ¡kėjas M. L. praleido terminÄ skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, ginčijamas Sprendimas priimtas 2011-06-07, o skundÄ , kuriame prašė įpareigoti AdministracijÄ perleisti jam Sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį, teismui M.

L. pateikė 2011-06-29, t. y. nepraleidęs ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad pirminiame savo skunde pareiÅ¡kėjas M. L. neformulavo reikalavimo panaikinti Sprendimo ir tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik 2011-10-19 teismui pateiktame patikslintame skunde, iÅ¡ pirminio skundo teismui turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų matyti, kad M. L. jau pirminiame skunde nesutiko su Sprendimu ir jo turiniu, tačiau neteisingai suformulavo tik iÅ¡vestinį reikalavimÄ .

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad LVAT 2011-08-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2841/2011 yra konstatavęs, kad „...pareiÅ¡kėjo skundo ydingumas neturėtų nulemti pareiÅ¡kėjo teisės į veiksmingÄ teisminę gynybÄ ribojimo, juo labiau, kad [...] pati praÅ¡ymo esmė ir pateikti motyvai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s“.Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas                                                    nusprendė: pareiÅ¡kėjo M.

L. (M. L.) skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-06-07 sprendimÄ Nr. A51-19140-(2.15.1.21-MP 2).Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ perleisti žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį pagal pateiktÄ 2009-02-18 praÅ¡ymÄ bei įpareigoti iÅ¡duoti teritorijos detaliojo planavimo sÄ lygas pagal prie skundo pridedamÄ priedÄ Nr. 1 „Sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) padalinimo schema“.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                        Arūnas Kaminskas                                                                                     Mefodija Povilaitienė Veslava Ruskan