Legislator Case Law & Legislation
2013-03-14 Nr. AB-606-3-61-3-00253-2011-7 AI generated

2013-03-14 Nr. AB-606-3-61-3-00253-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-03-14 Nr. AB-606-3-61-3-00253-2011-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 12-01-101, kuriuo Krašto apsaugos ministerija atsisakė nuo 2010 m. lapkričio 16 d. nebetaikyti 2010 m. sausio 11 d. Krašto apsaugos ministro potvarkio Nr. PE-16 (ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostata (1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu ribojama valstybinės ir socialinio draudimo pensijų bendra suma) bei atsisakė perskaičiuoti ir išmokėti susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. valstybinės pensijos išmokų skirtumą;

Legislator headnote

AI generated

2013-03-14 Nr. AB-606-3-61-3-00253-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti valstybinės pensijos išmokas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikant Konstitucijai prieštaraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų bei išmokėti susidariusią nepriemoką.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-313/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00253-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), patikslintu skundu (b. l. 18-23), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 12-01-101, kuriuo Krašto apsaugos ministerija atsisakė nuo 2010 m. lapkričio 16 d. nebetaikyti 2010 m. sausio 11 d. Krašto apsaugos ministro potvarkio Nr. PE-16 (ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostata (1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu ribojama valstybinės ir socialinio draudimo pensijų bendra suma) bei atsisakė perskaičiuoti ir išmokėti susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. valstybinės pensijos išmokų skirtumą;

2) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti valstybinės pensijos išmokas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikant Konstitucijai prieštaraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų bei išmokėti susidariusią nepriemoką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 44-45) sustabdė administracinę bylą Nr. I-1988-561/2011 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priims sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. prašymą Nr. 49/2010.

Pareiškėjas Z. K. atskiruoju skundu (b. l. 48-50) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti valstybinės pensijos išmokas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikant Konstitucijai prieštaraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų bei išmokėti susidariusią nepriemoką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 61-63) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

2013 m. sausio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl skundo administracinėje byloje Nr. Ik-767-561/2012 atsiėmimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-66-171/2012, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, todėl jis atsiima skundą administracinėje byloje Nr. Ik-767-561/2012. Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 70).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 74) administracinę bylą Nr. I-554-561/2013 nutraukė, pareiškėjo Z. K. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Pažymėjo, jog pareiškėjas kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu sumokėjo 100 litų žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nurodė, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas, kai pareiškėjas skundą atsiima. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinės bylos nagrinėjimas teisme vyko, o minėta teisės norma yra taikoma iki administracinės bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Remdamasis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas Z. K. atskiruoju skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) jam grąžinti 100 litų sumokėtą žyminį mokestį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepažymėjo, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais yra nutraukiama administracinė byla. Pažymi, jog administracinė byla galėjo būti nutraukta dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-66-171/2012, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, todėl sumokėtas 100 litų žyminis mokestis yra grąžintinas.

Pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-740/2010, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-878/2009). Mano, jog, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui grąžintinas be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjo vertinimu, jo 2011 m. vasario 9 d. pateiktas patikslintas skundas pateko į neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl be pagrindo buvo sumokėtas 100 litų žyminis mokestis ir jis turi būti grąžintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, kuria teismas administracinę bylą nutraukė ir pareiškėjo Z. K. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ta apimtimi, kuria jo pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo buvo netenkintas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl likusios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina pareiškėjo pateikto atskirojo skundo ribose, t. y. teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už skundo pateikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčydamas teismo sprendimą netenkinti jo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo inter alia nurodo, jog byloje nepagrįstai buvo sumokėtas 100 litų žyminis mokestis, nes jo pateiktas skundas buvo priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai.

Vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnį, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40, 41 straipsniuose (ABTĮ 39 str. 1 d.). Pastebėtina, jog pats nurodytas reikalavimas mokėti teismams mokesčius, susijusius su prašymais, kuriuos šie teismai nagrinės, negali būti pripažįstamas kaip teisės kreiptis į teismą ribojimas, savaime prieštaraujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 daliai, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi teisingos pusiausvyros tarp, viena vertus, valstybės intereso rinkti proceso mokesčius prašymams nagrinėti ir, kita vertus, suinteresuoto asmens intereso apginti savo reikalavimus teismuose (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimą Kreuz prieš Lenkiją, 60, 66 p.). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ABTĮ numato ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų baigtinį sąrašą (ABTĮ 40 str.), kuris iš esmės atspindi įstatymo leidėjo požiūrį į atitinkamų kategorijų ginčus ir bendrąją žyminio mokesčio lengvatų taikymo politiką. Pagal 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 12-01-101, kuriuo Krašto apsaugos ministerija atsisakė nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti 2010 m. sausio 11 d. Krašto apsaugos ministro potvarkio Nr. PE-16 (ta apimtimi, kuria Konstitucijai prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata (1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu ribojama valstybinės ir socialinio draudimo pensijų bendra suma) bei atsisakė perskaičiuoti ir išmokėti susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. valstybinės pensijos išmokų skirtumą, bei įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją pareiškėjui perskaičiuoti valstybinės pensijos išmokas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikant Konstitucijai prieštaraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų bei išmokėti susidariusią nepriemoką. Šiuo atveju pareiškėjas pateiktu skundu siekė, kad būtų perskaičiuotos valstybinės pensijos išmokos ir manė, jog jam nepagrįstai yra mokama mažesnė nei priklauso pensija (b. l. 18-23). Byloje pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 24 d. sumokėjo 100 litų žyminį mokestį už skundo pateikimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jį pervesdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 12). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo pateiktas skundas pateko į neapmokestinamų skundų kategoriją (ginčas kilęs dėl valstybinės pensijos skaičiavimo ir mokėjimo), todėl pareiškėjas nepagrįstai šioje byloje sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjui 100 litų sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, dėl pareiškėjo administracinėje byloje nepagrįstai sumokėto žyminio mokesčio už skundo pateikimą, dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjui grąžintinas 100 litų sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Z. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria teismas pareiškėjo Z. K. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė, panaikinti ir pareiškėjo Z. K. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkinti. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui Z. K. 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. sausio 24 d. banke „Swedbank”, AB į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis