2023-04-26 Nr. CB-3768-2-43-3-00605-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2027

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00605-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 17 d. paduotu suinteresuoto asmens R. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, kuria teismas nutarė:

1) tenkinti pareiškėjo R. K. skundą;

2) panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2022-03-16 patvarkymą Nr. S-22-118-13104 ir įpareigoti jį priimti 2016-06-16 Tauragės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-194-760/2015 dėl skolos išieškojimo iš R. S. vykdyti;

3) prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. R. palikti nenagrinėtą.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Priteista žalos atlyginimo suma pagal teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje sudarė 4400 Eur. Tuo tarpu esamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnį, pagal kurį nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 22 punkte nurodė, kad pareiškėjo R. K. paaiškinimus laiko viršesniais už suinteresuoto asmens paaiškinimus, nenurodydamas jokios objektyvios priežasties dėl ko suteikia viršenybę vienos šalies paaiškinimams. Pareiškėjas teigė, kad po teismo nuosprendžio priėmimo suinteresuotas asmuo jam sumokėjo 200 Eur, bet pastarasis paaiškino, kad pinigų nemokėjo, o šį paaiškinimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, byloje vertino tik dalį esančių įrodymų, o kitos dalies įrodymų apskritai nevertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK straipsnio nuostatas, nevisapusiškai išnagrinėjo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir ne dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir argumentų pasisakė.

2. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas). Pareiškėjas R. K. pateikdamas pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolio veiksmų tuo pagrindu, kad teigė gavęs iš suinteresuoto asmens neturtinės žalos atlyginimo dalį (200 Eur), privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginį. Tačiau pareiškėjas jokių įrodymų pinigų perdavimo faktui pagrįsti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį padarė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai yra nuoseklūs, nevertindamas jo paaiškinimų nurodytų pradiniame rašytiniame skunde, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą nurodė priteistą sumą, o ne sumažintą sumą, kuri jam būtų priklausiusi, jeigu dalį teismo nuosprendžio suinteresuotas asmuo būtų įvykdęs gera valia.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė