3d0c7dff-30a2-4eaf-8619-98b19cc6817c · Klaipėdos apygardos teismas

BaudžBaudž. byla Nr. 1-133-557/2016Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.2.3.;2.3.6.4.2.;2.3.6.3.;2.3.6.4.5.                                                                                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.

      KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,     dalyvaujant prokurorėms JÅ«ratei Pocienei, Dianai BaltrÅ«naitei – Petkevičienei,     gynėjui V. J.,nukentėjusiajai S. M., jos atstovui pagal įstatymÄ â€“ nukentėjusiajam R. M. ir jų įgaliotajam atstovui adv.

Edvardui Staponkui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., irnustato:kaltinamasis V. J. 2016 m. birželio 01 d. apie 23.15 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų ir pykčio, kad jo Å¡eimos narys – sugyventinė A.

M. ketina nutraukti su juo Å¡eimyninius santykius, tyčia vienÄ kartÄ peiliu smogė koridoriuje stovėjusiai nukentėjusiajai A. M. į pilvÄ , o po suduoto smÅ«gio sužalotai nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę ir telefonu kviečiantis greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ bandžiusio jį sulaikyti R. Å . įbėgo į virtuvę ir tyčia peiliu sudavė A. M. devynis smÅ«gius į kaklo, kairio raktikaulio, krÅ«tinės sritis, taip nukentėjusiajai padarydamas tris pavirÅ¡ines pjautines kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizdas, vienÄ pjautinę kaklo kairiojo požandikaulinio trikampio srities žaizdÄ , vienÄ pavirÅ¡inę pjautinę kairiojo raktikaulio srities žaizdÄ , dvi pavirÅ¡ines pjautines žaizdas krÅ«tinkaulio rankenos srityje, atitinkančias nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , o taip pat dvi kiaurymines durtines – pjautines krÅ«tinės lÄ stos žaizdas ir vienÄ kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdÄ su Å¡irdies pažeidimu ir plonosios žarnos eventracija (iÅ¡siveržimu iÅ¡orėn), sukėlusius Å«minį nukraujavimÄ ir Å¡okÄ , ko pasekoje A.

M. po keleto minučių įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du V. J. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę A. M..Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡situokęs su pirmÄ ja žmona, apie 20 metų kartu gyveno su sugyventine A. M.. Gyvendami kartu susilaukė dukters S. M., kuriai dabar yra 17 metų. Su A. ir dukra S. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, vienoje namo dalyje gyveno jie, o kitoje - A. suaugę sÅ«nÅ«s R. ir E.. 2015 m. rudenį A. iÅ¡vykus dirbti į AnglijÄ , jis su dukra liko Lietuvoje ir dirbo Å«kininkų I. ir V.

L. ūkyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Pas ūkininkus dirbdavo ir likdavo nakvoti darbo dienomis, o savaitgaliais grįždavo į namus. Girtaudavo tik savaitgaliais, gerdavo alų. 2016 m. gegužės viduryje A. grįžo iš Anglijos. Nuo tada ir pasikeitė iki to buvę normalūs ir artimi jų tarpusavio santykiai: jie kartu nemiegodavo vienoje lovoje, nevedė bendro ūkio. A. nenorėjo su juo bendrauti, kalbėti, kažkur vis išeidavo, paslapčia su kažkuo kalbėdavosi telefonu. Jis jau anksčiau ėmė įtarinėti, kad sugyventinė susidėjo su jo sesers R. vyru R.

Å .. Pastarasis irgi buvo iÅ¡vykęs į AnglijÄ tuo pačiu metu, kaip ir A.. Jis iÅ¡ karto suprato, kad A. tolimesnį savo gyvenimÄ sieja su R., kuris gyvena name, esančiame Å¡alia L. namų (per gatvę). Jam buvo skaudu, tuo labiau, kad prieÅ¡ tai R. Å . brolis buvo nuviliojęs jo pirmÄ jÄ Å¾monÄ . Dirbdamas pas I. ir V. L. matydavo, kas vyksta pas R. Å . prie namų, kas pas jį atvažiuoja ir iÅ¡važiuoja. Paskutinėmis dienomis prieÅ¡ įvykį A. lankydavosi pas R. Å ., prieÅ¡ tai su R. Å . ir dukra važiavo į LatvijÄ . 2016-06-01 vakare jis kelis kartus ėjo žiÅ«rėti, ar žmona nėra atvažiavusi pas R.

Å ., galiausiai pamatė, kad ji jau atvažiavusi, ir nuėjo pas juos aiÅ¡kintis santykių. PrieÅ¡ porÄ dienų R. Å . telefonu buvo kvietęs jį ateiti pasikalbėti, taigi eidamas jau žinojo, kad kalba bus apie A. ir R. tarpusavio santykius. Su savimi pasiėmė du peilius – lenktinį ir su iÅ¡Å¡okančia geležte. Tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs 2 litrus 7.5 proc. stiprumo alaus. R., pamatęs jį, atidarė duris ir įsileido į namus. Jam įėjus į vidų, tiksliau į „verandikę“, R. pakvietė A..

Netrukus į „verandikę“ atėjo ir A., kuri buvo tik su chalatu. Jis ėmė priekaiÅ¡tauti, kad jie gyvena susidėję jo akivaizdoje, R. ėmė sakyti, kad Anglijoje tarp jų nieko nebuvo, kad „susidėjo“ tik dabar, į tai jis atsakė, kad jie „neskiestų“. Tuomet A. su R. ėmė sakyti, kad po savaitės - dviejų jie vėl iÅ¡vyks dviese į AnglijÄ . Girdėdamas tai įsižeidė, pasijuto iÅ¡duotas, todėl iÅ¡sitraukė iÅ¡ darbinio kombinezono kiÅ¡enės peilį, paspaudė mygtukÄ , nuo ko iÅ¡Å¡oko peilio geležtė, ir dÅ«rė A. peiliu į pilvÄ , įdÅ«ręs pjovė iÅ¡ virÅ¡aus žemyn.

R. puolė ginti A., jie susistumdė, R. bandant iÅ¡ jo atimti peilį, susižalojo rankas. Sužalota A. tuo metu pabėgo į virtuvę. R. A. Å¡aukė, kad Å¡i iÅ¡sikviestų greitÄ jÄ . Kažkuriuo grumtynių momentu iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ R. gniaužtų, nubėgo į virtuvę, ir pripuolęs prie sėdinčios ant minkÅ¡tasuolio A., tuo pačiu peiliu dÅ«rė jai kelis kartus į kaklÄ ir krÅ«tinę. Nepamena, kiek tiksliai kartų smÅ«giavo peiliu, tačiau tuo metu norėjo nužudyti A., norėjo, kad ji mirtų, nes jautėsi iÅ¡duotas.

Supratęs, kad nuo jo smÅ«gių peiliu A. mirė, jis liepė R. kviesti policijÄ , o pats nusiplovė kruvinas rankas, nuplovė peilį, ir išėjo į kiemÄ laukti policijos. Apie ketinimus nužudyti A. keletÄ kartų bendrais bruožais buvo užsiminęs ir savo dukrai S., bet tuo metu konkrečių planų dar neturėjo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau neturi jokio turto ir lėšų, iÅ¡ kurių galėtų žalÄ atlyginti.

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b. l. 29-44).Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis, E. M. ir S. M. yra nužudytosios A. M. vaikai. Mama iki mirties apie 20 metų gyveno nesusituokusi su V. J.. Gyvendama su V. J. mama susilaukė S. M., kuri yra bendras jos ir V. J. vaikas. Visi gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Vienoje namo dalyje gyveno mama su S. ir V., o kitoje namo dalyje - jis su broliu E.. Mama su V. J. konfliktavo dėl V. nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo namais ir buitimi.

Mama buvo negerianti moteris, labai darbÅ¡ti. Jis pats nuo vaikystės jautė antipatijÄ V. J. ir su juo beveik nebendravo, nors jokių rimtesnių konfliktų tarp jų ir nebuvo. Maždaug prieÅ¡ pusmetį iki nužudymo mama su R. Å . iÅ¡važiavo dirbti į AnglijÄ . Anglijoje R. susirado kitÄ vyrÄ , su juo grįžo į LietuvÄ ir iÅ¡vyko gyventi į Vilnių. Tuo metu į AnglijÄ iÅ¡vyko ir R. sutuoktinis R. Å ., jis dirbo su mama tame pačiame fabrike. Mama ėmė bendrauti su R., gegužės mėn. jie kartu grįžo į LietuvÄ , mama pasakė V., kad jei jis ir toliau girtaus, ji V. paliks.

Paskutiniu metu prieÅ¡ nužudymÄ mama lankydavosi R. namuose, o V. juos įtarinėjo, klausinėjo ir jį apie mamos ir R. santykius. Mamos nužudymas jam buvo staigmena, apie nusikaltimÄ pranešė policija. Po mamos mirties buvo paskirtas sesers S. rÅ«pintoju. MamÄ palaidojo savo lėšomis, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo laidojimo iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių reikia minusuoti jo gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimui reiÅ¡kia savo vardu, tačiau pagal susitarimÄ su seserimi ir broliu yra praÅ¡oma atlyginti jų visų dėl mamos netekties patirta neturtinė žala.Nukentėjusioji S. M. parodė, kad iki mamos A.

M. mirties ji kartu su mama, tėvu V. J. ir broliais R. bei E. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jos santykiai su tėvu buvo daugmaž normalÅ«s, tačiau grįžęs namo po savaitės darbų L. Å«kyje, tėvas savaitgalį gerdavo alų, bÅ«damas girtas norėdavo kalbėtis, dėl to kildavo Å¡iokių tokių konfliktų. Dėl tėvo girtavimo taip pat kildavo konfliktai tarp tėvo ir mamos. 2015 m. rudenį mama kartu su R. Å . iÅ¡vyko dirbti į AnglijÄ . Mama iÅ¡ Anglijos siųsdavo jai pinigų pragyvenimui.

Kiek jai žinoma, tėvas mylėjo mamÄ . Jų bendru sprendimu mama iÅ¡važiavo dirbti į AnglijÄ . IÅ¡ pradžių visi galvojo, kad mama bus Anglijoje trumpiau, bet kadangi jie turėjo skolų, o mamai gerai sekėsi Anglijoje, ji liko ilgesniam laikui. R. Anglijoje susirado kitÄ vyrÄ ir su juo grįžo į LietuvÄ , tuo metu į AnglijÄ iÅ¡vyko ir R. sutuoktinis R. Å .. Kiek jai žinoma, mama Anglijoje ėmė draugauti su R.. Dar bÅ«dama Anglijoje mama jai prasitarė, kad grįžusi skirsis su tėvu, kad jos gyvenimas pasikeitė.

Mama kaltino tėvÄ dėl nuolatinio girtavimo, nesitvarkymo namuose. Tėvas ėmė įtarinėti mamÄ , jog Å¡i susidėjo su R.. Ji kartu su mama ir R. Å . 2016 m. gegužės 26-29 dienomis važiavo į LatvijÄ , matė, kad mama su R. gražiai sutaria. Grįžus iÅ¡ Latvijos, mama dienomis bÅ«davo namuose, o vakarais iÅ¡važiuodavo pas R. Å .. Mama nebuvo iÅ¡sivežusi savo daiktų pas R., tik važiuodama pas jį pasiimdavo keletÄ drabužių persirengti. Grįžus iÅ¡ Latvijos, mama iÅ¡važiavo su R.

į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , o ji liko namuose. Tuomet tėvas su ja kalbėjo, sakė, kad mamos greit neliks, kad ji nepanikuotų, mokytųsi, kad kaimynė padės palaidoti mamÄ . Tėvas visÄ tai sakė bÅ«damas blaivus. Tėvas buvo pasiėmęs daiktÄ , panašų į kardÄ ir jį galando, po to suvyniojo į laikraÅ¡tį ir iÅ¡sinešė. Paskambinusi mamai ji papasakojo, kÄ tėvas Å¡nekėjo, perspėjo mamÄ , kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ R. namų. 2016-05-30 tėvas iÅ¡važiuodamas į L.

Å«kį pasakė „tegul medžioklė prasideda“. Ji suprato, kad tėvo įvardinta medžioklė susijusi su mama. Gegužės 31 dienÄ tėvas skambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir klausė, ar R. į LatvijÄ važiavo kaip vairuotojas, ji į šį tėvo klausimÄ atsakė, kad ne ir davė suprasti, kad R. važiavo kaip mamos draugas. Daugiau su tėvu nebendravo. Birželio 01 d. vakare pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir pranešė apie mamos mirtį. Su mama buvo labai artimos, todėl netekusi jos patyrė didelę netektį.

Pagal susitarimÄ su broliu ieÅ¡kinį dėl A. M. vaikų patirtos neturtinės žalos pareiÅ¡kė brolis.Liudytojas R. Å . parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos R. Å . brolis, su kaltinamuoju ir A. M. buvo pažįstamas seniai. Kai V. J. nebÅ«davo iÅ¡gėręs alkoholio, tai elgdavosi normaliai, bet kai iÅ¡gerdavo, tada tapdavo agresyvus. 2015 m. rudenį A. M. su jo sutuoktine iÅ¡vyko dirbti į AnglijÄ , o 2016 pavasarį iÅ¡vyko ir jis. Anglijoje jo žmona susirado kitÄ vyrÄ ir su juo grįžo į LietuvÄ , o jis liko dirbti viename fabrike su A.

M., abu palaikė draugiÅ¡kus santykius. Moteris guodėsi, kad nenori gyventi su V. J., nes jis per daug geria alkoholį, planavo grįžusi į LietuvÄ nutraukti santykius su sugyventiniu. Gegužės mėn. viduryje grįžus į LietuvÄ , A. pasakė, jog nori gyventi su juo, jie sutarė toliau gyventi kartu ir ketino tolesniam gyvenimui vykti į LatvijÄ . Gegužės pabaigoje jie su A. aplankė Latvijoje gyvenančiÄ A. mamÄ , jai taip pat pasakė apie apsisprendimÄ gyventi kartu. 2016-05-30 jam paskambino A. ir pasakė, kad V.

J. jai grasina, kad bus pralietas kraujas, nes jis nuo V. nuviliojo A.. Po pokalbio su A. jis paskambino V. ir pakvietė ateiti „vyriÅ¡kai pasikalbėti“, V. tuo metu dirbo pas Å«kininkÄ Å¡alia jo namų. Likus porai dienų iki įvykio, A. apsigyveno pas jį. 2016-06-01 vakare jie su A. nusiprausę atsigulė miegoti, apie 23 val. lauke ėmė loti Å¡uo. Atsikėlęs pasižiÅ«rėjo per langÄ , tačiau nieko nesimatė, todėl nuėjo į koridorių ir atrakino lauko duris. Atidaręs duris, pamatė atokiau stovintį V.

J., kuris paklausė, ar gali užeiti pasikalbėti. Jis sutiko su V. pasikalbėti ir įsileido jį į koridorių, V. deÅ¡inę rankÄ laikė kiÅ¡enėje. Pradėjus jiems kalbėtis, į koridorių atėjo ir A., kuri pasakė V., kad ji su juo nebegyvens, V. priekaiÅ¡tavo, kodėl jie bÅ«na kartu jam po akimis, kaltino jį nuviliojus žmonÄ . AiÅ¡kinantis santykius jie pasakė V., kad apsisprendė toliau gyventi kartu. V. pasakė "gerai, gyvenkit, labanakt, einu", priėjęs prie uždarytų lauko durų, viena ranka ėmė už durų rankenos, o kitÄ (deÅ¡inę), kuriÄ visÄ laikÄ laikė kiÅ¡enėje, staigiai iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės, ir toje rankoje laikomu peiliu 2-3 kartus smogė A.

į pilvÄ . Jis puolė V., jie susigrÅ«mė, jis staigiai sugriebė už V. deÅ¡inės rankos su peiliu, kuriÄ iÅ¡kėlė į viršų ir prispaudė prie sienos, ir suÅ¡uko A. eiti į virtuvę, kÄ ji ir padarė. V. pasakė jam "dabar tavo eilė", jie grÅ«mėsi koridoriuje, jis bandė iÅ¡laikyti prispaustÄ prie sienos V. rankÄ . V., bandydamas perimti peilį iÅ¡ vienos rankos į kitÄ , įsipjovė sau į rankÄ . Grumdamiesi abu išėjo į laukÄ , kur jam pavyko iÅ¡ V. rankų iÅ¡muÅ¡ti peilį.

Peilis nukrito ant laiptų. Jis bandė nutempti V. toliau nuo namo durų, tempimo metu V. parkrito ant žemės, iÅ¡sinėrė iÅ¡ striukės. Po to V. staigiai paÅ¡oko nuo žemės, pagriebė ant laiptų gulėjusį peilį ir įbėgo į namÄ . Jis nubėgo paskui V. į namus. Matė, kaip V., įbėgęs į virtuvę, pripuolė prie sukniubusios ant suoliuko A. ir vėl keletÄ kartų sudavė peiliu A. į krÅ«tinės sritį. Pagriebęs V. už drabužių, iÅ¡stÅ«mė jį lauk iÅ¡ namų ir užsirakino duris.

Nubėgęs į virtuvę, paskambino 112. Tuo metu girdėjo, kaip A. sukniubusi gargaliavo, nieko nekalbėjo. Kol jis skambino, V., tuo metu buvęs lauke, stipriai patraukė už laukinių durų rankenos ir taip sulaužęs durų spynÄ , įėjęs į virtuvę sukniubusiai A. pasakė "KÄ , dvesi? Nu ir dvėsk", o jam (R. Å .) liepė skambinti 112. Kruvinas savo rankas V. nusivalė į megztinį, kuris gulėjo ant spintelės. V. jam daugiau nieko nesakė ir nedarė, išėjo į laukÄ ir atsisėdęs ant laiptų sėdėjo.

Jis virtuvėje laukė, kol atvažiuos policijos pareigÅ«nai, o V. kažkur nuėjo. Tik atvažiavus policijai iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad V. jie paėmė prie (duomenys neskelbtini) kelio, kur V. ir laukė policijos. Jis pareigÅ«nams pasakė, kad V. turi peilį. Policijos pareigÅ«nai peilį rado V. kiÅ¡enėje.Liudytoja I. L. parodė, kad V. J. ir A. M. pažįsta seniai, jie keletÄ metų dirbo jos Å«kyje. V. gali apibÅ«dinti kaip puikų darbininkÄ , kurio nematė niekada darbo metu iÅ¡gėrusio.

V. apie 20 metų gyveno su A., kuri paskutiniu metu važiavo į AnglijÄ uždarbiauti, jų santykiai iki to buvo labai gražūs. Paskutiniu metu A. artimai ėmė bendrauti su kaimynystėje gyvenančiu R. Å .. V. labai pergyveno, kad jo sugyventinė A. susirado kitÄ vyrÄ . Ji pati iki nelaimės kelis kartus matė, kaip A. savo automobiliu atvažiuodavo pas R. Å ., akivaizdu, kad ir V. turėjo tai matyti. Kai žmona jį paliko, V. apie 2 savaites buvo depresijoje, naktimis nemiegojo, dienÄ plėšės, dirbo už du, kad iÅ¡lieti savo energijÄ .

V. sakėsi girdėjęs, kaip žmona gyrėsi dukrai, kad turi kitÄ vyrÄ , dukra palaikė mamÄ , dėl to V. buvo dar labiau skaudu, bijojo pasilikti vienas be Å¡eimos. Jai niekada nekilo mintis, kad V. gali ryžtis nužudyti savo sugyventinę, nes jo niekada nematė agresyvaus, Å«kyje negalėdavo prireikus net viÅ¡tai galvos nukirsti, todėl į jo posakius žmonos adresu „užmuÅ¡iu“ Å«kyje niekas nekreipė dėmesio ir jų rimtai nevertino. 2016-06-01 V. paskutinį kartÄ matė apie 18 val. dirbantį, jis tuo metu dar buvo blaivus.

Apie įvykį sužinojo tik kitÄ rytÄ .Liudytojas V. S. parodė, kad jis dirbdamas L. Å«kyje iÅ¡ bendradarbių pasakojimų girdėjo, jog V. J., kuris taip pat dirbo Å«kyje, sugyventinė A. M. susirado kitÄ vyrÄ R. Å .. V. dėl to labai pergyveno. 2016 m. birželio 01 d. V. jo paprašė iÅ¡ parduotuvės parvežti 8 skardines alaus „Utenos auksinis“, kurias buvo skolingas vyrams, ir du plastikinius „bambalius“ alaus po vienÄ litrÄ talpos (stiprumas 7,5 proc.). Jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžo apie 19.30 val. ir V. perdavė maiÅ¡elį su alumi.

Matė, kad V. maiÅ¡Ä su alumi nusinešė į savo kambarį. Daugiau tÄ vakarÄ V. nematė, tik kitÄ rytÄ atėjęs į darbÄ sužinojo, kad V. yra sulaikytas dėl savo sugyventinės nužudymo.Liudytojas A. Ž. parodė, kad kartu su V. J. dirbo I. L. Å«kyje ir gyveno su juo viename kambaryje. V. niekada nėra matęs agresyvaus, jis buvo normalaus sugyvenamo bÅ«do, saikingai vartojantis alkoholį. Jei iÅ¡gerdavo, tai tik po darbo ir tik alaus. V. sugyventinę A. M. tai pat pažinojo. Kiek jam žinoma, V. ir A. tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s, draugiÅ¡ki. 2016 m. balandžio ar gegužės mėnesį V. jam prasitarė, kad sugyventinė A. yra susiradusi kitÄ vyrÄ , kas tas vyras V. neįvardino, nes nežinojo.

Tik kai A. grįžo iÅ¡ užsienio tapo aiÅ¡ku, kad jos naujas vyras yra R. Å ., gyvenantis greta L. Å«kio. V. labai pergyveno, kad A. susirado kitÄ vyrÄ , sakė, kad jis vėl liks „plikas“. Paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis V. labai pasikeitė: tapo uždaras, nekalbus, prastai miegojo, naktimis keldavosi ir eidavo į laukÄ parÅ«kyti. BÅ«tent paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis jie visi matė, kad A. savo automobiliu atvažiuodavo pas R. Å . į namus. Jis mano, kad A. lankymasis pas R.

Å . labai jaudino V.. Kaip ir kada 2016-06-01 nelaimės naktį V. išėjo iÅ¡ kambario jis nežino, nes tuo metu miegojo. Apie įvykį sužinojo tik kitÄ rytÄ .Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. Å . parodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , prie kelio juos pasitiko V. J. ir iÅ¡ karto pasakė, kad nužudė savo buvusiÄ sugyventinę. J. viskÄ papasakojo, sakė, kad Å¡alia ten dirbo ir negalėjo žiÅ«rėti, kaip jo buvusi moteris gyveno su kitu vyru. Sakė, kad nužudė iÅ¡ pavydo, seniai taip ketino padaryti.

Paklausus, kur nužudymo įrankis, jis pasakė, kad „pas mane kiÅ¡enėje“. Sakė, kad jau jį nuplovė, nekruvinas. Jis apieÅ¡kojo kaltinamÄ jį ir kiÅ¡enėse rado ir paėmė du peilius. Buvo dar vienas mažesnis peilis, J. sakė, kad nužudė su didesniu peiliu. Jis kaltinamajam uždėjo antrankius, pasodino į automobilį. Paklausus, kur ir kokioje vietoje, jis parodė tÄ kiemÄ . Nuvažiavus, kieme buvo R. Å . ir parodė, kur yra nužudyta moteris. Įėjus į namÄ , virtuvėje pamatė moterį, sėdinčiÄ prie virtuvės stalo.

Buvo sužalota, matėsi, kad be gyvybės ženklų, visa pabalusi, jie iÅ¡kvietė greitÄ ja. R. Å . sakė, kad čia jo namas, kur gyveno su ta moterimi, kad bÅ«nant namuose atėjo kaltinamasis, su juo kalbėjo koridoriuke, pradėjo vykti kažkoks konfliktas, ir V. J. iÅ¡sitraukęs peilį dÅ«rė moteriai. Toliau jie stumdėsi ir po to iÅ¡kvietė policijÄ . G. J. buvo nustatytas įvykio vietoje, buvo neblaivus.IÅ¡ 2016-06-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu fiksuoti biologinės kilmės pėdsakai (galimai kraujas) tiek lauke ant laiptų, tiek namo vidaus patalpose, šių pėdsakų gausu virtuvėje prie minkštasuolio. A. M. lavonas aptiktas namo virtuvėje sėdimoje padėtyje ant minkštasuolio. Moters vilkimas chalatas permirkęs krauju, pilvo priekinėje sienoje stebimos išlindusios plonosios žarnos, fiksuoti durtiniai, pjautiniai sužalojimai krūtinės ir kaklo srityse (t. 1., b. l. 14-51).Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 302/2016(03) konstatuota, kad A.

M. mirė nuo kiauryminių durtinių – pjautinių krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo sužalojimų su Å¡irdies pažeidimu ir plonosios žarnos eventracija (iÅ¡siveržimu iÅ¡orėn), iÅ¡sivysčius Å«miam nukraujavimui bei Å¡okui. Tyrimo metu mirusiosios kÅ«ne rastos dvi kiauryminės durtinės – pjautinės krÅ«tinės lÄ stos ir viena kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo žaizdos, taip pat trys pavirÅ¡inės pjautinės kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizdos, viena pjautinė žaizda kaklo kairiojo požandikaulinio trikampio srityje, viena pavirÅ¡inė pjautinė kairio raktikaulio srities žaizda ir dvi pavirÅ¡inės pjautinės žaizdos krÅ«tinkaulio rankenos srityje.

Visos žaizdos padarytos netrukus prieÅ¡ mirtį aÅ¡triu įrankiu, turėjusiu plokščiÄ geležtę. Kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kitos žaizdos nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Didžiausios lemiamos įtakos mirčiai turėjo kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos durtinis – pjautinis sužalojimas su Å¡irdies pažeidimu, nes iÅ¡ sužeistos Å¡irdies greitai mirtinai nukraujavo per kelias minutes. Kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo žaizdos padarytos trimis dÅ«riais, o kaklo, kairiojo raktikaulio ir krÅ«tinkaulio srities žaizdos gavosi nuo geležtės smaigalio bei aÅ¡menų pavirÅ¡inio kontakto septyniais poveikiais.

Mirusiosios kÅ«ne kovos bei savigynos pėdsakų nėra, ji įvykio metu buvo blaivi. Kurį laikÄ po sužalojimo nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje (stovėjo) ir vaikščiojo, tikėtina, žengė kelis žingsnius. Tyrimo metu rasti lavono pakitimai, įvykio vietos apžiÅ«ros metu konstatuoti lavoniniai reiÅ¡kiniai nurodo, kad A. M. mirė 2016-06-01 apie 23.30 val. (t. 1., b. l. 54-68).IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti iÅ¡ įvykio vietos paimti mirusiosios A.

M. daiktai ir įtariamajam V. J. priklausantis švarkas (striukė). Apžiūros metu fiksuota, kad mirusiosios A. M. rūbai - kelnaitės, liemenėlė ir chalatas - gausiai sutepti krauju, liemenėlės dešiniame kaušelyje stebimas kiauryminis – pjautinis pažeidimas 2,5 cm., chalato priekinėje dalyje rasti penki kiauryminiai audinio pažeidimai (dešiniajame ir kairiajame atlapuose). Mobilaus ryšio telefono Samsung klaviatūra ir dangtelis sutepti krauju. Įvykio vietos apžiūros metu paimta vaikiška striukė sutepta krauju.

Ä®vykio vietoje (lauke prie namo) rastas ir paimtas įtariamajam V. J. priklausantis darbinis Å¡varkas purvinas, dulkėtas, jame pažeidimų ar dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ nefiksuota, o ant 2016-06-03 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo metu paimtų iÅ¡ V. J. darbinio kombinezono kelnių ir marÅ¡kinėlių fiksuoti rausvi sutepimai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ (t. 1., b. l. 69-82; t. 2., b. l. 49-50).IÅ¡ policijos tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad sulaikant V. J. įvykio vietoje, jo drabužių kiÅ¡enėje buvo rastas sulankstomas peilis, kuriuo V.

J. nurodė įvykdęs žmogžudystę, bei dar vienas buitinės paskirties peilis (t. 1, b. l. 13, 171). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 30- (U-1542)-IS1-526 konstatuota, kad tyrimui pateikti du peiliai nėra Å¡altieji neÅ¡aunamieji ginklai (t. 1., b. l. 152-154).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 61/2016(01) nurodoma, kad atlikus žalojančio įrankio identifikacinį tyrimÄ nustatyta, jog A. M. krÅ«tinės srities deÅ¡inės ir kairės pusės durtinės – pjautinės odos žaizdos ir jų projekcijoje sužalojimo kanalo eigoje esantys deÅ¡inės pusės IV-to – V-to Å¡onkaulių kremzlių ir kairės pusės II – V Å¡onkaulių kremzlių durtiniai – pjautiniai sužalojimai bei pilvo srities durtinės – pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu lenktiniu peiliu (iÅ¡ specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies: peilis su pusiau automatiniu geležtės atlenkimo mechanizmu, kurio mygtukas yra rankenos kairėje pusėje, bendras peilio ilgis atlenkus geležtę yra 210 mm, geležtės ilgis – 90 mm, geležtė vienaÅ¡menė, jos kairėje pusėje yra gamyklinis užraÅ¡as „Columbia Chang jiang“).

Tirti patekto A. M. deÅ¡inės pusės IV-V Å¡onkaulių kremzlių fragmento minkÅ¡tuosiuose audiniuose ties kairiuoju sužalojimo kraÅ¡tu rastas įstrigęs trikampio pavidalo metalo intarpas – nulūžęs geležtės smaigalys, kuris sudaro pateikto peilio geležtės vienÄ visumÄ (t. 1, b. l. 158-166).Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įraÅ¡uose, kurie apžiÅ«rėti 2016-08-02 fiksuota, kad 2016-01-23:17 val. ir 23:21 val. Centro informacinėje sistemoje registruoti iÅ¡ telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imai apie peiliu sužalotÄ A.

M.. Pirmuoju atveju skambino pati A. M., antruoju – R. Å . (t. 1., b. l. 169-170).2016-06-02 00:38 val. alkotesteriu atlikus asmens blaivumo testÄ , V. J. nustatytas 2.49 promilių girtumas (t. 2., b. l. 15).2016-06-02 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G999/2016(03) nurodoma, kad V. J. paros bėgyje iki objektyvios apžiÅ«ros duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu padarytos pjautinės žaizdos abiejose rankose, o bukabriaunių daiktų poveikyje - odos nubrozdinimai rankoje ir kojoje ( t. 2, b. l. 47-48).             Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina kaltinamojo V.

J. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme.Analizuojant ir tarpusavyje gretinant aukščiau aptartus įrodymus matyti, jog kerÅ¡taudamas savo sugyventinei A. M. (su kuria kartu gyveno beveik 20 metų ir turėjo bendrÄ dukrÄ ) dėl to, kad Å¡i jį paliko ir pradėjo gyventi su R. Å ., atėjęs į R. Å . namus, V. J. tuo tikslu specialiai atsineÅ¡tu peiliu sudavė A. M. daugybinius smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du jÄ tyčia nužudė. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad sužinojęs apie sugyventinės neiÅ¡tikimybę, o vėliau ir apie jos apsisprendimÄ nutraukti su juo Å¡eiminius santykius ir toliau gyventi su R.

Å ., V. J. keletÄ kartų iÅ¡sakė ketinimus nužudyti A. M. savo nepilnametei dukrai S. M. ir bendradarbiams (I. L. parodymai). Kaltinamasis parodė, kad prieÅ¡ įvykį įsigijo naujÄ peilį automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, kurį kartu su seniau turėtu lenktiniu peiliu pasiėmė su savimi, eidamas aiÅ¡kintis santykių su A. M. ir R. Å .. Liudytojas R. Å . parodė, kad viso pokalbio metu kaltinamasis deÅ¡inę rankÄ laikė kiÅ¡enėje, iÅ¡ kurios vėliau iÅ¡sitraukė peilį ir ėmė juo smurtauti.

Kaltinamasis pripažįsta, kad nuo pat pirmųjų smÅ«gių peiliu sudavimo jis siekė nužudyti A. M., kÄ neabejotinai patvirtina ne tik daugybinių smÅ«gių sudavimas peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tačiau visa kaltinamojo veiksmų seka. IÅ¡ kaltinamojo ir R. Å . parodymų matyti, jog kaltinamajam sunkiai sužalojus A. M. peiliu į pilvÄ , po ko nukentėjusioji pabėgo į virtuvę, o R. Å . bandė nutraukti kaltinamojo smurtavimÄ ir atimti iÅ¡ jo peilį, grumtynėms persikėlus į namo kiemÄ , kaltinamasis sugebėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ R.

Å ., pagriebė grumtynių metu jam iÅ¡ rankų iÅ¡muÅ¡tÄ peilį ir nubėgo į namo vidų, kur toliau peiliu smÅ«giavo virtuvėje sėdėjusiai sunkiai sužalotai nukentėjusiajai ir smurtÄ peiliu tęsė tol, kol įsitikino, kad jÄ nužudė. Abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas buvo tiesioginė A. M. mirties priežastis, nekyla, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų. Kaltinamasis, iÅ¡ anksto iÅ¡sakęs ketinimus nužudyti sugyventinę, atvykdamas aiÅ¡kintis santykių apsiginklavęs dviem peiliais, smogdamas nukentėjusiajai daugybinius smÅ«gius peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tęsdamas smurtavimÄ net ir suvokdamas, kad nukentėjusioji jau yra sunkiai sužalota (matydamas iÅ¡ prapjauto pilvo iÅ¡virtusias žarnas), neabejotinai siekė A.

M. mirties. Akivaizdu, kad kaltinamasis numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui ir, kaip aukščiau minėta, to sÄ moningai siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta (be to, iÅ¡ anksto apgalvota) tyčia. Todėl kaltinamojo veika vertintina kaip tyčinis savo Å¡eimos nario nužudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai įrodyta, ir jis privalo atsakyti. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ .

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.Kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, dirba, apklaustų asmenų parodymais nustatytas jo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, kÄ patvirtina ir ženklus kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu. V. J. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais atėmė artimo žmogaus – jo sugyventinės ir nepilnamečio vaiko motinos – gyvybę.

Kaltinamasis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, toliau smÅ«giavo specialiai tam tikslui atsineÅ¡tu peiliu netgi tuomet, kai sužalota nukentėjusioji telefonu kvietėsi greitÄ jÄ pagalbÄ , tokiu bÅ«du nepalikdamas jai jokių galimybių iÅ¡gyventi. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nepilnametė kaltinamojo duktė, o taip pat ir du pilnamečiai nužudytosios sÅ«nÅ«s neteko motinos. IÅ¡ apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamasis nebuvo linkęs smurtauti, ir netgi vartodamas alkoholį prieÅ¡ artimuosius anksčiau niekuomet nenaudojo fizinio smurto.

Tačiau paÅ¡lijus Å¡eimyniniams santykiams, kaltinamasis pasirinko neadekvatų situacijai problemų sprendimo bÅ«dÄ ir, kerÅ¡taudamas nusprendusiai jį palikti ir savo ateitį sieti su kitu vyru sugyventinei, jÄ tyčia nužudė. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga iki to nelinkusio nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus, dirbusio ir auginusio nepilnametę dukrÄ kaltinamojo gyvenimo bÅ«do pasekmė.

Akivaizdu, jog nusikaltimas buvo padarytas itin nepalankiai susiklosčius kaltinamojo Å¡eiminėms aplinkybėms, kurių kaltinamasis nesugebėjo ir iÅ¡ esmės net nebandė spręsti civilizuotais bÅ«dais, kas savo ruožtu nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo. Remiantis iÅ¡dėstytu, įvertinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant nors ir nesiekiantį sankcijos vidurkio, tačiau jam artimÄ bausmės dydį.Nukentėjusysis R.

M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo jo patirtÄ su mamos mirtimi susijusiÄ turtinę žalÄ 2251 eurÄ ir dėl mamos žūties patirtÄ neturtinę žalÄ 20000 eurų. Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro pateikiamais dokumentais patvirtintos laidojimo iÅ¡laidos 661 euras ir paminklo pastatymo iÅ¡laidos 1590 eurų. IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis ieÅ¡kinį pripažįsta, todėl ieÅ¡kinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas galutinėje 1947 eurų sumoje, iÅ¡ ieÅ¡kinio sumos minusuojant nukentėjusiojo gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ 304 eurus (CK 6. 291 str. 2 d.).R.

M. taip pat paaiÅ¡kino, kad jis pats, sesuo ir brolis su mama nuolat palaikė artimus ir glaudžius tarpusavio santykius, ir dėl mamos netekties patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , po mamos mirties prižiÅ«ri nepilnametę seserį, yra paskirtas jo rÅ«pintoju. Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji S. M., nukentėjusieji nurodė, kad R. M. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas apima visų trijų A. M. vaikų patirtÄ neturtinę žalÄ , jų sutarimu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiant R.

M..Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju.

Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų.

Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. J. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jų mamos gyvybė.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl mamos, su kuria palaikė itin glaudžius ir artimus emocinius ryÅ¡ius, netekties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ . Esant aptartų aplinkybių visumai, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos (kiek jÄ galima iÅ¡matuoti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) atlyginimo dydžio, kurį kaltinamasis pripažįsta, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, todėl pilnai tenkintinas.Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas E. Staponkus, iÅ¡ pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis R.

M. sumokėjo 650 eurų (2 t., b. l. 135). BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo praÅ¡ymas atlyginti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas yra pagrįstas ir tenkintinas, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų suma atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina 650 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:A.

M. kraujo pavyzdys ir rÅ«bai (chalatas, liemenėlė ir kelnaitės), įvykio vietoje paimta vaikiÅ¡ka striukė, du peiliai, trys vokai su biologinės kilmės pėdsakų ėminiais – sunaikintini,A. M. mobilaus ryÅ¡io telefonas Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele – grÄ Å¾intinas nukentėjusiajam R. M.,V. J. mobilaus ryÅ¡io telefonas Nokia 3510, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele, rÅ«bai (darbinio kombinezono kelnės, marÅ¡kinėliai, medžiaginis Å¡varkas) – grÄ Å¾intini V.

J.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegijanusprendžia:V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2016-06-02. KardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ .Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ nuteistojo V. J. nukentėjusiajam R. M. 1947 eurus turtinės žalos atlyginimui ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. J. 650 eurų iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam R. M..Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:A. M. kraujo pavyzdį ir rÅ«bus (chalatÄ , liemenėlę ir kelnaites), įvykio vietoje paimtÄ vaikiÅ¡kÄ striukę, du peilius, tris vokus su biologinės kilmės pėdsakų ėminiais – sunaikinti,A. M. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele – grÄ Å¾inti nukentėjusiajam R.

M.,V. J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia 3510, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele, rÅ«bus (darbinio kombinezono kelnes, marÅ¡kinėlius, medžiaginį Å¡varkÄ ) – grÄ Å¾inti nuteistajam V. J..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. J. – nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                 Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                    Arvydas Daugėla                                                                                                  Edita Lapinskienė