Legislator Case Law & Legislation
3d0b714b-0992-4fe9-9bb6-cd56db78ce81 AI generated

3d0b714b-0992-4fe9-9bb6-cd56db78ce81 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3d0b714b-0992-4fe9-9bb6-cd56db78ce81
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovei S. S.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-377-944/2016 pagal ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Legislator headnote

AI generated

3d0b714b-0992-4fe9-9bb6-cd56db78ce81 · Kauno apygardos teismas: Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.IeÅ¡kovei praÅ¡ant, teismas transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 dirbo užsienyje, Å¡iuo metu vėl yra iÅ¡vykęs į užsienį dirbti, numatytas darbo laikotarpis nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31, todėl sprendė, kad atsakovas fiziÅ¡kai negalėtų pasirÅ«pinti dukromis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-116-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13500-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.1; 3.4.1.2; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant M. M.,dalyvaujant apelianto (atsakovo) V. S. atstovui advokatui A.

D. ieÅ¡kovei S. S.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-377-944/2016 pagal ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (1 tomas b. l. 3 – 8) prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių dukrų L. S. ir D. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo dukrų iÅ¡laikymui po 145 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieÅ¡kovę, ir 870 Eur įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, skaičiuojant po 435 Eur kiekvienai dukrai; pripažinti transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis ir dalyvavimo jas auklėjant pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ .IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas atsakovo elgesys Å¡eimoje.

Nuo 2015 m. pradžios su atsakovu negyvena, nuo 2015 m. balandžio mėnesio atsakovas neteikia vaikams iÅ¡laikymo. Atsakovas su dukromis bendrauja nereguliariai, nesilaiko susitarimų, todėl tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ . Santuokos metu nekilnojamojo, kilnojamojo turto Å¡alys neįgijo. Automobilis registruotas atsakovo vardu, ieÅ¡kovė piniginėmis lėšomis prie jo įsigijimo neprisidėjo, todėl praÅ¡o pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, sau kompensacijos nereikalauja.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 tomas b. l. 63 – 67) prašė suteikti laiko susitaikyti ir bylÄ nutraukti, o nepavykus sutuoktinių sutaikyti, santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad priežasčių skirtis nėra. 2015-06-03 iÅ¡vyko į užsienį dirbti, tuo metu bendravo su žmona, bÅ«damas užsienyje nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 kiekvienÄ mėnesį siuntė pinigus žmonos ir vaikų iÅ¡laikymui, todėl nesutinka su iÅ¡laikymo įsiskolinimu.

Nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka, kadangi tėvai turi rÅ«pintis vaikais po lygiai. Dukromis rÅ«pinasi, mano, kad joms nesaugu gyventi su ieÅ¡kove name (duomenys neskelbtini), nes namas yra avarinės bÅ«klės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Nutraukė ieÅ¡kovės S. S. ir atsakovo V. S. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei S. S. paliko santuokinę pavardę „S.“, atsakovui V.

S. paliko prigimtinę pavardę „S.“.Pripažino transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. S. asmenine nuosavybe.Nustatė nepilnamečių D. S. ir L. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. S..Priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. S. ir L. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 145 Eur kiekvienai nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisė iÅ¡ atsakovo V.

S. dukroms D. S. ir L. S. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, kiekvienai po 435 Eur. IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę S. S..Nustatė atsakovo V. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. S. ir L. S. tvarkÄ :V. S. su dukromis bendrauja kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ derinant su S. S..V. S. su vaikais praleidžia kiekvienÄ savo gimtadienį bei Tėvo dienos savaitgalį.VienÄ dienÄ pagrindinių metų Å¡venčių:

Å v. Velykų ir Å v. Kalėdų, t. y. lyginiais metais pirmÄ Å¡venčių dienÄ su vaikais praleidžia S. S., antrÄ â€“ V. S., o nelyginiais metais pirmÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ su vaikais praleidžia V. S., antrÄ â€“ S. S..Nelyginiais metais su vaikais Naujuosius metus sutinka V. S., o lyginiais metais – S. S..V. S. su vaikais praleidžia tris savaites vaikų vasaros atostogų, laikÄ derinant Å¡alių tarpusavio susitarimu.V. S. su vaikais praleidžia pusę vaikų žiemos, rudens ir pavasario atostogų, laikÄ derinant su S. S., bet ne vėliau prieÅ¡ 5 dienas.IÅ¡sivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, V.

S. įsipareigoja gauti S. S. raÅ¡ytinį ir/ar žodinį sutikimÄ bei kelionės metu informuoti S. S. apie vaikų sveikatos bÅ«klę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.S. S. iÅ¡vykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti V. S. raÅ¡ytinį ir/ar žodinį sutikimÄ bei kelionės metu informuoti V. S. apie vaikų sveikatos bÅ«klę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.PrieÅ¡ vaikų susitikimus su tėvu, S. S. turi V.

S. informuoti telefonu apie priežastis, dėl kurių negali įvykti susitikimas (vaikų sveikatos sutrikimai, užklasiniai užsiėmimai, stichinės nelaimės, svarbios giminių ar Å¡eimos narių Å¡ventės, laidotuvės) ir kitÄ susitikimÄ derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į Å¡alių užimtumÄ ir nepilnamečių Å¡alių vaikų interesus.Å alys turi nedelsiant informuoti viena kitÄ apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ , apie vaikų mokymÄ si, pasiekimus, sveikatos bÅ«klę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukromis galimomis ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan.).Priteisė iÅ¡ atsakovo V.

S. ieÅ¡kovei S. S. 494,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. valstybei 172 Eur žyminį mokestį ir 6,20 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ . Dėl santuokos nutraukimo. Vertindamas Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių teismas sprendė, kad nei viena Å¡alis neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl kito sutuoktinio kaltės, kad abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , spręsti iÅ¡kilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieÅ¡koti pagalbos dėl kilusių sunkumų.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.IeÅ¡kovei praÅ¡ant, teismas transporto priemonę Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015-06-03 iki 2015-12-16 dirbo užsienyje, Å¡iuo metu vėl yra iÅ¡vykęs į užsienį dirbti, numatytas darbo laikotarpis nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31, todėl sprendė, kad atsakovas fiziÅ¡kai negalėtų pasirÅ«pinti dukromis.

Byloje teismas nenustatė duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių L. S. ir D. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (6,5 ir 4 metai), į tai, kad byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis bÅ«stas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodoma 335-548 Eur per mėnesį suma Å¡iuo metu yra pakankama Å¡alių nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti, todėl teismas laikė, jog Å¡i suma yra reali, bÅ«tina ir nevirÅ¡ija vaikų poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti Å¡iÄ sumÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui.

Teismas iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams L. S. ir D. S. priteisė iÅ¡laikymÄ po 145 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaikų pilnametystės.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas mokėjimo nurodymais vaikams pervesdavo pinigines lėšas po bylos iÅ¡kėlimo teisme, nuo 2015-07-07, tačiau duomenų, kad pervesdavo pinigus ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu – 2015-04-01 iki 2015-07-01, atsakovas nepateikė.

Teismas reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo tenkintino ir iÅ¡ atsakovo priteisė 870 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ nesutiko, tačiau savo nesutikimo nepagrindė. Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , jÄ pakoreguojant. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovas apeliaciniame skunde (2 tomas, b. l. 4 – 11) praÅ¡o panaikinti 2016-07-04 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo padaryta materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, susijusios su skyrybų bylų nagrinėjimo teismuose specifika;

įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo; bendravimo tvarkos nustatymo specifika, kuri neturi pažeisti proporcingumo, protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principų ir vaikų interesų; bylinėjimosi iÅ¡laidų specifika, kuri neturi pažeisti iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo taisyklių. Teismas bylÄ nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir atsakovas raÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl svarbių priežasčių, kadangi sudarė laikinÄ darbo sutartį iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 2016-06-13 iki 2016-12-31 atsakovas dirbs ir gyvens (duomenys neskelbtini), tačiau teismas minėtų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ko atsakovui buvo apribota teisė kreiptis į teismÄ .

Tuo pačiu teismas pažeidė skyrybų bylų nagrinėjimo teismuose taisykles. Teismas privalėjo imtis CPK 376 straipsnio 2 dalyje, 384 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos - priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tarp kurių galėjo bÅ«ti nustatytas ir iki 6 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti, dėl ko negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma. Tokiu bÅ«du nebuvo tinkamai apsaugoti mažamečių vaikų teisės ir interesai, jog Å¡ie augtų darnioje Å¡eimoje - tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.

Be to, teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ santuokos nutraukimo bylÄ turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas praėjus nepilnam mėnesiui nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenimo skyrium, o teismui nesiėmus vaidmens sutuoktinius sutaikyti, buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes valstybės vaidmuo Å¡eimos bylose yra Å¡eimos vertybių gynimas ir vaiko teisių bei interesų apsauga. Teismas nevertino atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės motinos įtakos Å¡alių santuokai.

IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėn. negyveno su ieÅ¡kove ir apskritai neteikė vaikams jokio iÅ¡laikymo. Atsakovas su ieÅ¡kove gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, tai galėtų patvirtinti liudytojai. Nustatytos bendravimo tvarkos 1, 5, 7, 8 punktai neproporcingai apribojo atsakovo, kaip sÄ Å¾iningo tėvo, teises bei galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais, dėl to pažeidžiami tiek atsakovo, tiek ir vaikų interesai, nes bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog bendravimo tvarka bÅ«tina nustatyti atsakovo minimalų bendravimÄ su mažametėmis dukromis dėl to, kad atsakovas negalėtų traumuoti vaikų psichologiÅ¡kai, darytų įtakÄ vaikų brandai ir pasaulėžiÅ«rai, dėl ko bendravimas neatitiktų vaikų individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų. Turi bÅ«ti keistinos teismo patvirtintos bendravimo sÄ lygos į tokias sÄ lygas, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrÄ visÄ kiekvieno mėnesio savaitę ir pusę vaikų vasaros atostogų.

Be to, turi bÅ«ti abiems tėvams suvienodintos sÄ lygos iÅ¡vykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimÄ Â Teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo 494,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priskaičiavo visas patirtas iÅ¡laidas už advokato padėjėjos paslaugas, kai tuo tarpu priteistinos maksimalios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos iki 400 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat turėtų bÅ«ti keistina iÅ¡ 494,44 Eur į 402,44 Eur ((400+41+41)*0,92-41).

IeÅ¡kovė, kurios finansinė padėtis sunki ir Å¡iuo metu yra Mykolo Romėno universiteto (duomenys neskelbtini) studentė, turėjo turėti gebėjimÄ pati parengti ieÅ¡kinį ir pati vesti bylÄ teisme arba pasinaudoti nemokama valstybės teisine pagalba. Atsakovas prie Å¡io apeliacinio skundo teikia raÅ¡ytinį įrodymÄ - liudytojo A. V. paaiÅ¡kinimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (1 tomas b. l. 18 – 23) ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

Teismas atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ pagrįstai laikė nesvarbiu, pripažino piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kinys teisme gautas 2015 m. liepÄ , o atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį gautas 2016-01-29 (proceso metu jam buvo paskelbta paieÅ¡ka, kadangi piktybiÅ¡kai vengė priimti bet kokius jam adresuotus laiÅ¡kus). Apie procesÄ atsakovui buvo praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu, nesidomėjo bylos eiga. Be to, atsakovui buvo žinoma, kad teismo posėdis įvyks 2016-06-16 ir, sudarydamas darbo sutartį, atsakovas teismo neinformavo apie savo ketinimus iÅ¡vykti, neprašė teismo posėdžio paankstinti ryÅ¡ium su iÅ¡vykimu, tad akivaizdu, kad atsakovas siekė vilkinti procesÄ .

Praėjus daugiau nei metams nuo santuokos faktiÅ¡ko nutrÅ«kimo, bendro Å«kio nevedimo ir ieÅ¡kovei nesutinkant taikytis, teismas nepadarė jokio įstatymo pažeidimo neskirdamas termino ieÅ¡kovei su atsakovu susitaikyti. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Pas vaikus kartais atsakovas atvažiuodavo, tačiau jiems nieko nėra atvežęs. Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos V. S., G. J.. Atsakovas pradėjo dukroms mokėti pinigus tik 2015 m. birželyje, kuomet atsakovui ieÅ¡kovė pateikė susipažinti ir pasiraÅ¡yti bendrÄ praÅ¡ymÄ santuokai nutraukti ir sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu.

Be to, atsakovas ir Å¡iuo metu nemoka dukroms jokio iÅ¡laikymo nuo 2015-10-15. Nustatyta vaikų ir atsakovo bendravimo tvarka atsakovo teisių nepažeidžia. Atsakovas niekada dukromis nesirÅ«pino, nedalyvavo jų auklėjime. Vyresnė dukra L. S. nenori pas atsakovÄ likti su nakvyne. Dažnai dukros grįžusios iÅ¡ atsakovo pasakoja, kad tėtis jas palieka su močiute, o pats užsiima savo reikalais. Dukros pradės lankyti ugdymo įstaigas, kurios yra (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tad bendrauti su tėvu galės tik savaitgaliais.

IÅ¡vadÄ davusi institucijos atstovė visiÅ¡kai susipažinusi su dukrų gyvenamosios vietos sÄ lygomis, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka iÅ¡sakė pozicijÄ , kad Å¡i tvarka nepažeis dukrų interesų, ji iÅ¡sami, plati ir atitinka negyvenančio su vaikais tėvo interesus. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų pateikimo aplinkybės neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų sÄ lygų. Pateiktas paaiÅ¡kinimas neatitinka jam keliamų reikalavimų Civilinio proceso prasme, o minėto paaiÅ¡kinimo turinys nekeičia bylos esmės ir nėra informatyvus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl nustatytos atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos, dėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, dėl teismo neskirto termino Å¡alims susitaikyti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.Dėl naujų įrodymų prijungimo.Atsakovas prie apeliacinio skundo teikia raÅ¡ytinį įrodymÄ - liudytojo A.

V. paaiÅ¡kinimÄ (2 t.b.l. 13). Apelianto teigimu, Å¡is raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, kad atsakovas buvo rÅ«pestingas tėvas, rÅ«pinosi vaikais.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto pateiktas A.

V. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip liudytojo parodymai CPK įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189, 190, 192 straipsniai). Asmens, neapklausto CPK nustatyta tvarka, paaiÅ¡kinimai nelaikomi leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2006). PraÅ¡yti apklausti kaip liudytojÄ asmenį turi byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 190 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka teismo posėdžiuose nedalyvavo, praÅ¡ymo apklausti konkrečius asmenis liudytojais nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs atsakovo atstovas taip pat nepateikė praÅ¡ymo dėl Å¡io liudytojo apklausos. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus kaip liudytojo A. V. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiėmė CPK 376 straipsnio 2 dalyje, 384 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos - priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylÄ , teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali bÅ«ti ilgesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai.2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pagarsino atsakovo praÅ¡ymÄ skirti terminÄ Å¡alims susitaikyti, tačiau ieÅ¡kovė su praÅ¡ymu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad tai ilgalaikis sprendimas (2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 5 min. 37 s.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinys teisme gautas 2015-07-07, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo pakankamai ilgas laikas, per kurį Å¡alys galėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau tokios valios realiai neiÅ¡reiÅ¡kė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė patvirtino, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, skirti laiko susitaikymui nepageidauja, apeliantas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į 31 punkte nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad teismas turi teisę bet ne pareigÄ imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, atsakovė nesutinka taikytis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs bylos situacijÄ neskyrė termino sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje nors jo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-03-30 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi tenkino ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymÄ ir atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinto bÅ«tinu (1 t. b. l. 133, 135). Ä® 2016-05-17 parengiamÄ jį teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismas bylÄ nutarė nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (1 t. b. l. 113).

Atsakovui apie 2016-06-16 teismo posėdį praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (1 t. b. l. 147). 2016-06-14 gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant, kad laikotarpiu 2016-06-13 – 2016-12-31 sudaryta darbo sutartis dirbti (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas teismo posėdžiuose dalyvauti negalės (1 t. b. l. 150). IÅ¡ į bylÄ pateiktos darbo sutarties (1 t. b. l. 152 – 153) matyti, kad atsakovas darbo sutartį sudarė 2016-06-13, t. y. prieÅ¡ 2016-06-16 teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2016-05-17.

Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad jam sudarant 2016-06-13 darbo sutartį nebuvo žinoma apie 2016-06-16 teismo posėdį. Be to, CPK 162 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimÄ tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvykovertėjas arba kad pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, arba kad bÅ«tina iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiÅ«lo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais Å¡io Kodekso numatytais atvejais.

Kiekvienas sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo turi pasidomėti tolesne bylos eiga, įstatymas numato, jog Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų atsakovas jokių aktyvių veiksmų, kurie sÄ lygotų operatyvų teisminį procesÄ , nesiėmė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡yme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytų priežasčių pagrįstai nepripažino svarbiomis ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui bylÄ paskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui buvo suteikta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus žodžiu, reikÅ¡ti praÅ¡ymus ir pasinaudoti kitomis proceso teisėmis.

Tačiau atsakovas į bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad Å¡i kliÅ«tis (teisė teikti paaiÅ¡kinimus, kviesti liudytojus ir pan.) buvo paÅ¡alinta (2017-01-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 9 min. 30 s.). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Apeliantas teigia, kad nuolat teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , su ieÅ¡kove gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2015 m. birželio pirmos pusės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukroms D.

S. ir L. S. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, kiekvienai po 435 Eur.CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Tai reiÅ¡kia iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ apsprendžia ne santuokinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių nutrÅ«kimas, bet pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nevykdymas, kuris gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Nagrinėjamu atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad su ieÅ¡kove gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2015 m. birželio pirmos pusės, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Šį apelianto teiginį paneigia byloje esantys ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2015 metų pradžios Å¡alys kartu negyvena, atsakovas nuo 2015-04-01 nevykdo pareigos teikti dukroms iÅ¡laikymÄ (1 t. b. l. 3 – 8).

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-05-11 pažymoje Nr.01-7-225 apie šeimos sudėtį (1 t. b. l.

17) nurodyta, kad sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2015 m. pradžios. Tačiau kaip nurodoma teismų praktikoje pareigos teikti iÅ¡laikymo nevykdymas gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Net ir laikant, kad Å¡alys iki 2015 m. birželio pirmos pusės gyveno kartu dar nereiÅ¡kia, kad atsakovas vaikams teikė iÅ¡laikymÄ . Atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų (banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, mokėjimo nurodymų), kurie patvirtintų pareigos teikti vaikams iÅ¡laikymÄ vykdymÄ nuo 2015-04-01 iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos.

Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01 dirbo, gavo pajamas ar turėjo santaupų, kurie patvirtintų, kad atsakovas bent jau turėjo galimybę teikti vaikams iÅ¡laikymÄ . Sodros duomenimis nėra duomenų apie atsakovo darbo santykius laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-08-31 (1 t. b. l. 58). Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymų kopijas apie iÅ¡laikymo teikimÄ tik nuo 2015-07-07 t. y. jau po ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ (2015-07-07).  Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu (2015-04-01 – 2015-07-01) bÅ«tų teikęs dukroms iÅ¡laikymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad duomenų, jog atsakovas pervesdavo pinigus ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu – 2015-04-01 iki 2015-07-01, nepateikė bei pagrįstai tenkino reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, iÅ¡ atsakovo priteisdamas 870 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Dėl bendravimo tvarkos. Apeliantas nurodo, kad nustatytos bendravimo tvarkos 1, 5, 7, 8 punktai neproporcingai apribojo atsakovo, kaip sÄ Å¾iningo tėvo, teises bei galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais, dėl to pažeidžiami tiek atsakovo, tiek ir vaikų interesai, nes bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tėvų gyvenimas skyriumi niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo bÅ«ti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos Å¡ioms tėvų pareigoms.

Todėl atsižvelgiant į skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei tėvų dalyvavimo vaikų auklėjime paskirtį, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra sukuriamos lygios teisės atsakovui auklėti vaikus, laikytini nepagrįstais.Apelianto vertinimu turi bÅ«ti abiems tėvams suvienodintos sÄ lygos iÅ¡vykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindu sutikti su nurodytais apelianto argumentais.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 7 punkte nustatė, kad iÅ¡sivežant vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas įsipareigoja gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinį ir/ar žodinį sutikimÄ bei kelionės metu informuoti ieÅ¡kovę apie vaikų sveikatos bÅ«klę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis. 8 punktu nustatė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡vykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti atsakovo raÅ¡ytinį ir/ar žodinį sutikimÄ bei kelionės metu informuoti atsakovÄ apie vaikų sveikatos bÅ«klę, leisti netrukdomai jiems bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakoma, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, Å¡i teisė neturėtų bÅ«ti ribojama teritorijos aspektu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nustato iÅ¡imtines aplinkybes, kurios pateisintų Å¡ios teisės ribojimus).

Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino iÅ¡vykimo, iÅ¡ esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai iÅ¡vykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimÄ .

Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatė tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui gauti vienas kito sutikimÄ siekiant iÅ¡vykti su vaikais atostogų į užsienį, tačiau ieÅ¡kovei tokį sutikimÄ reikalinga gauti tik iÅ¡vykstant su vaikais ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.

Nustatydamas tokiÄ atsakovo ir dukrų bendravimo tvarkÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyvena skyrium, tarp Å¡alių kyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, atsakovas vaikus pasiima kada nori, nesilaiko susitarimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu įvertinti ir tai, kad motina, su kuria nustatyta dukrų gyvenamoji vieta, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos bÅ«klę, savijautÄ , pasirengimÄ vykti į užsienio valstybę.

Be to, apeliantas nenurodė jokių argumentuotų paaiÅ¡kinimų, kad ieÅ¡kovei iki 14 dienų su dukromis iÅ¡vykus už Lietuvos Respublikos ribų ir apie tai nepraneÅ¡us apeliantui bus pažeisti vaikų bei apelianto interesai. Todėl vien tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡vykstant su vaikais tik ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį reikalingas apelianto sutikimas nesudaro pagrindo suvienodinti ieÅ¡kovei ir atsakovui sÄ lygas iÅ¡vykstant į užsienį su vaikais gauti vienas kito sutikimÄ . Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (iÅ¡spręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su dukromis bendrauja kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. (1 punktas); atsakovas su vaikais praleidžia tris savaites vaikų vasaros atostogų, laikÄ derinant Å¡alių tarpusavio susitarimu (5 punktas).Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo tvarka nurodo, kad turi bÅ«ti keistinos teismo patvirtintos bendravimo sÄ lygos į tokias sÄ lygas, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrÄ visÄ kiekvieno mėnesio savaitę ir pusę vaikų vasaros atostogų.

Tačiau teisėjų kolegija tokiÄ apelianto pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste (1 t. b. l. 17 – 18), o atsakovas savo procesiniuose dokumentuose gyvenamosios vietos adresÄ nurodo (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 63 – 67, 150 – 151, 2 t. b. l. 4 – 11). 2015-06-29 Kauno miesto Å¡vietimo įstaigos direktoriui ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl D. S. priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtos ikimokyklinę/prieÅ¡mokyklinę grupę (1 t. b. l. 105 – 106). 2017-01-26 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad mažesnioji dukra lanko darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vyresnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ (pirmÄ klasę), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (2017-01-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 25 min.00 s.).

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siÅ«lomos bendravimo su dukromis sÄ lygos, kurios numato teisę atsakovui matytis su mažametėmis dukromis kas antrÄ visÄ kiekvieno mėnesio savaitę, sukuria prielaidas apsunkinti dukrų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų lankymo režimÄ , vaikų teisę į tinkamÄ ugdymÄ , kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o dukros gyvena bei lanko ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) mieste.

Todėl tai, kad pagal teismo nustatytÄ atsakovo ir jo dukrų bendravimo tvarkÄ tėvas su dukromis bendrauja kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alių pareigos bendraujant su savo nepilnamečiais vaikais paskirstytos neproporcingai ar pažeidžia apelianto, nepilnamečių dukrų interesus.Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo vasaros atostogų metu tvarka teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytina kaip apribojanti atsakovo teisę bendrauti su dukromis.

Nors apelianto teigimu tikslinga nustatyti, kad atsakovas su dukromis bendrauja pusę vaikų vasaros atostogų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo atstovas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad atsakovas su dukromis nebendravo nuo iÅ¡vykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) (2017-01-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 15 min. 00 s.). Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės 2017-01-26 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nuo atsakovo iÅ¡vykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) jis gal vienÄ kartÄ bendravo su mergaitėmis, kad atsakovui pasiėmus vaikus juos prižiÅ«rėdavo ne pats atsakovas, o jo motina (2017-01-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 27 min. 16 s.).

Pažymėtina ir tai, kad 2017-01-26 teismo posėdyje ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja tėvo (atsakovo) ir dukrų bendravimui (2017-01-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 26 min. 01 s.). Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukrų bendravimo tvarka vaikų vasaros atostogų metu atitinka siekį pirmiausia užtikrinti vaikų interesus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 494,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantas nurodo, kad už advokato padėjėjo teisines paslaugas priteistinos maksimalios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos iki 400 Eur, be to, ieÅ¡kovė, kurios finansinė padėtis sunki ir Å¡iuo metu yra Mykolo Romėno universiteto (duomenys neskelbtini) paskutinio kurso studentė, turėjo turėti gebėjimÄ pati parengti ieÅ¡kinį ir pati vesti bylÄ teisme arba pasinaudoti nemokama valstybės teisine pagalba.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus vertina kritiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau, –Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

IeÅ¡kovė patyrė 500 Eur iÅ¡laidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (1 t. b. l. 156 – 157), kurias sudarė 200 Eur – pretenzijų ir pasiÅ«lymų nutraukti santuokÄ abipusiu susitarimu ir pasekmių sutarties parengimas bei dokumentų surinkimas, konsultacijos; 200 – Eur ieÅ¡kinio parengimas, dokumentų kopijų darymas; 100 Eur – dalyvavimas teismo procesuose, praÅ¡ymų parengimas. Rekomendacijų 8.2 punkte už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatytas 2,5 dydžio koeficientas, todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali bÅ«ti 1513,80 Eur ((2,5 x 756,90 Eur) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90).

Rekomendacijų 8.16 punkte už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai nustatytas 0,4 dydžio koeficientas todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali bÅ«ti 242,21 Eur ((0,4 x 756,90 Eur) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90). Rekomendacijų 8.19 punkte už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ nustatytas 0,1 dydžio koeficientas.

Nagrinėjamoje byloje vyko trys posėdžiai, kurių bendra trukmė 1 val. 50 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl maksimalus užmokesčio už advokatės padėjėjos paslaugas dydis gali būti 121,10 Eur (((0,1 x 756,90 Eur) x 2) - 80 procentų (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90).

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti bylÄ vesti pats ar per atstovÄ , todėl tai, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo nemokama teisine pagalba arba savęs neatstovavo pati nesudaro pagrindo spręsti dėl priteistų iÅ¡laidų dydžio nepagrįstumo.Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ , tačiau apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto V. S. apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteisiamos 7,27 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.) Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Apeliacinio skundo netenkinti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,27 Eur (septynis Eur ir 27 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Galina Blaževičė                                                                               Izolda Nėnienė