2021-11-03 Nr. AB-23170-3-64-3-00318-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2025-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00318-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašė priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.

2. Pareiškėja nurodė, kad į pastatą, kuris yra Basanavičiaus g. 22, Mažeikiai (toliau – ir Pastatas) negali patekti asmenys turintys negalią, t. y. besinaudojantys vežimėliais ar vaikštynėmis ir siekiantys gauti medicinines paslaugas. Taigi, pareiškėja įvertino, kad yra pagrindas diskriminacijai.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Lygių galimybių kontrolierei viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Centras) direktorė paaiškino, kad Pastatas nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia, o Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino, jog Pastatas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 314 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėmis“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.03.01:2001) nėra pritaikytas neįgaliems žmonėms. Taigi, pareiškėjai liko neaišku, kodėl Lygių galimybių kontrolierė nusprendė pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu.

4. Pareiškėja apibendrino, kad Lygių galimybių kontrolierė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir nepagrįstai pripažino pareiškėjos skundą nepagrįstu. Pareiškėja pažymėjo, kad tai, jog Pastatas yra nepritaikytas neįgaliems asmenims, patvirtino Mažeikių rajono savivaldybė bei subjektai, įsikūrę tame Pastate.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6. Atsakovas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nebuvo informavusi apie turimą negalią ir nebuvo pateikusi jokių įrodymų, jog dėl Pastato nepritaikymo asmenų su negalia reikmėms pareiškėja negalėjo gauti konkrečios (-ių) sveikatos priežiūros paslaugos (-ų). Atsakovas nurodė, kad, nustatant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra palyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo Nr. (19)SN-187 tyrimo metu buvo vertinama, ar keturi sveikatos priežiūros paslaugas Pastate teikiantys subjektai, teikdami savo paslaugas, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kurias, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Atsakovas pabrėžė, kad lygių galimybių kontrolierius įgaliotas tirti, ar paslaugos yra teikiamos tokiu būdu, kad nebūtų diskriminuojami asmenys su judėjimo negalia. Lygių galimybių kontrolierius, tirdamas pareiškėjos skundą, pagal savo kompetenciją turi (turėjo) ne mechaniškai tikrinti, ar Pastatas atitinka statybų reglamentų nuostatas, bet nustatyti, ar paslaugos negalią turintiems asmenims yra teikiamos nepažeidžiant jų teisių.

8. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šeimos sveikatos centras“ ir UAB „Dialimeda“ (toliau – ir Bendrovės) paaiškino, kad Pastato įprastas įėjimas nėra pritaikytas asmenims su negalia, bet Bendrovės, spręsdamos šią problemą, yra pasirašiusios sutartį su VšĮ Mažeikių ligonine dėl naudojimosi liftu – judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas per VšĮ Mažeikių ligoninės pastatą, t. y. atvykęs į VšĮ Mažeikių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientas nusileidžia liftu į požeminį tunelį, jungiantį pastatus, ir pakyla į Bendrovių patalpas pirmame aukšte. Naudojamas patalpas Bendrovės savo lėšomis yra suremontavusios ir pritaikiusios. Taigi, judėjimo negalią turintys asmenys gali savarankiškai patekti į Bendrovių patalpas per kitą pastatą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad Bendrovių atstovai nurodė, jog prie Pastato pagrindinio įėjimo (kuris nėra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia) yra nurodyti Bendrovių telefonų numeriai. Taigi, Bendrovių darbuotojai gali išeiti pasitikti ir padėti negalią turintiems asmenims patekti į patalpas, jei to reikėtų. Atsižvelgusi į tai, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Bendrovės yra sudariusios galimybes judėjimo negalią turintiems asmenims gauti siūlomas sveikatos priežiūros paslaugas, tik judėjimo negalią turintys asmenys gali patekti į Bendrovių patalpas kitu būdu (ne per pagrindinį įėjimą).

9. Atsakovas pažymėjo, kad VšĮ Mažeikių ligoninė pateikė informaciją, jog VšĮ Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyrių judėjimo negalią turintys asmenys gali pasiekti panašiai kaip ir Bendrovių patalpas – per VšĮ Mažeikių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyrių, nusileidus liftu į požeminį tunelį, jungiantį pastatus, tuomet kitu liftu pakilus į Pastato antrą aukštą. Psichiatrijos skyriuje kliūčių naudotis paslaugomis nėra. Taigi, kaip nurodė atsakovas, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad VšĮ Mažeikių ligoninė yra sudariusi galimybes judėjimo negalią turintiems asmenims savarankiškai gauti siūlomas sveikatos priežiūros paslaugas, asmenys tokiu pačiu būdu patenka į Psichiatrijos skyrių, neatsižvelgiant į tai, ar turi negalią, ar ne.

10. VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, siekdamas išspręsti problemą, kad Pastato pagrindinis įėjimas yra nepritaikytas, pusrūsyje įrengė patalpas, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims aptarnauti. Šiose specialiose pritaikytose patalpose pusrūsyje nėra dirbama nuolat, judėjimo negalią turintys asmenys apie atvykimą turi pranešti telefonu savo šeimos gydytojui arba medicinos registratoriui, tada Centro darbuotojai aptarnauja negalią turintį asmenį pusrūsyje įrengtose patalpose – šeimos gydytojas ir kiti reikalingi specialistai eina į pritaikytas patalpas teikti medicinines paslaugas negalią turinčiam asmeniui. Nors judėjimo negalią turintys asmenys yra aptarnaujami kita tvarka (kitoje vietoje negu įprasta paslaugų teikimo vieta – Pastato antrame aukšte), medicininės paslaugos yra teikiamos (jų nėra atsisakoma teikti).

11. Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad visi keturi subjektai (UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Mažeikių ligoninė), teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas Pastate, vienaip ar kitaip yra prisitaikę negalią turinčių asmenų poreikiams ir minėtos paslaugos yra teikiamos, o atskiro (tiesioginio) įėjimo į paslaugų teikėjų patalpas nebuvimas negali būti laikomas diskriminacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi keturi subjektai nepažeidė pareigų, numatytų Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, t. y. nediskriminavo judėjimo negalią turinčių asmenų.

12. Atsakovas pažymėjo, kad lygių galimybių kontrolierė nurodė, jog informacija apie kitokį patekimą į Pastatą judėjimo negalią turintiems asmenims nėra pateikta pirmiau minėtų subjektų interneto tinklalapiuose, taigi, remiantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, rekomendavo tokią informaciją teikti paslaugų teikėjų interneto tinklalapiuose. Taip pat Sprendime, remiantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Mažeikių rajono savivaldybei (kuriai Pastatas priklauso nuosavybes teise) ir Pastate paslaugas teikiantiems subjektams, nurodyta apsvarstyti galimybę skirti finansavimą galutiniam Pastato pritaikymui. Tokia rekomendacija buvo teikiama, nes, nors sveikatos priežiūros paslaugos Pastate ir yra teikiamos nediskriminuojant negalią turinčių asmenų, pritaikius pagrindinį įėjimą į Pastatą asmenų su judėjimo negalia poreikiams, būtų palengvintas patekimas į Pastatą ir padidintas jame teikiamų paslaugų prieinamumas. Atsakovas apibendrino, kad Sprendimas yra priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl to jo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų nėra teisinio pagrindo.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl statinio ir aplinkos nepritaikymo negalią turintiems asmenims. Skunde atsakovui nurodė, kad Pastate yra įsikūrę keturi sveikatos paslaugas teikiantys subjektai – UAB „Šeimos sveikatos centras“ ir UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras bei Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Nurodė, kad šis statinys ir jo aplinka yra nepritaikyti negalią turintiems asmenims. Į šį Pastatą asmenims turintiems negalią, t. y. besinaudojantiems vežimėliais ar vaikštynėmis ir norintiems gauti medicinines paslaugas, neįmanoma savarankiškai patekti. Pagrindas diskriminacijai – negalia. Pareiškėja prašė atsakovo išnagrinėti pateiktą skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu ir informuoti apie priimtą sprendimą. Skunde teismui nurodė, kad jos skundas atsakovui buvo apie tai, kad patekimas į Pastatą nėra pritaikytas asmenims su negalia.

16. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi su raštais dėl informacijos pateikimo į UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą bei VšĮ Mažeikių ligoninę. VšĮ Mažeikių ligoninė 2019 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. V2-700 „Dėl informacijos“ nurodė, kad pateikta klaidinga informacija dėl šiame pastate esančios VšĮ Mažeikių ligoninės struktūrinio padalinio – jame įsikūręs ne Slaugos ir palaikomojo gydymo, bet Psichiatrijos skyrius. Ginčijamo Sprendimo pirmu punktu atsakovas nusprendė pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro priimtu 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl Statybos techninio reglamento 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“. Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 punktu, 1 priedu, STR 2.03.01:2001 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 59 ir 64 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir Reglamentas) 1 punktu, 25 ir 27 punktais, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir priėjo prie išvados, kad besąlygiškas reikalavimas pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turi būti vykdomas, kai šie pastatai yra statomi, rekonstruojami, remontuojami arba keičiama statinių paskirtis. Tokiais atvejais privalu vadovautis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020).

18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro bei VšĮ Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyriaus Pastatas, kaip numato Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, ginčo metu nebuvo statomas, rekonstruojamas, remontuojamas, taip pat nebuvo keičiama pastato paskirtis. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtinto Reglamento „Dėl STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 punktu. Kartu teismas pažymėjo ir tai, kad asmens, turinčio judėjimo negalią ir negalinčio savarankiškai patekti į seniau pastatytą sveikatos priežiūros įstaigos ar jo padalinio pastatą, kuris nėra remontuojamas, rekonstruojamas, santykių nereglamentuoja minėtas Reglamentas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tokiam asmeniui, kaip ir pagal Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – ir Konvencija), turi būti suteiktas alternatyvus tokios paslaugos prieinamumas. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas, yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą.

19. Teisėjų kolegija akcentavo, jog nepaisant to, kad minėtas Reglamentas ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (galiojanti nuo 2013 m. kovo 30 d.), nenustato reikalavimo sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui, turinčiam judėjimo negalią, savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, tokiam asmeniui susirgus turi būti užtikrintas medicininių paslaugų prieinamumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020)

20. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžė, kad paslaugų prieinamumą asmenims, kurie turi judėjimo negalią, kaip ir kitiems asmenims, kurie turi kitokią negalią, galima užtikrinti įvairiomis formomis ir būdais. Todėl Lygių galimybių kontrolierius, konstatuodamas konkrečios valstybinės institucijos ar kito juridinio asmens neveikimą, veiksmus, pažeidžiantį (pažeidžiančius) lygias galimybes, turi ištirti, ar institucija (kitas juridinis asmuo, inter alia (be kita ko, įskaitant) jos steigėjas), ar sveikatos priežiūros įstaiga, veikdama kartu su savivaldybe, sudarė realią kitą (alternatyvią) galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą rūpinimasis neįgaliaisiais, sąlygų jų integravimui į bendruomenę sudarymas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (6 str. 14 p., 34 str. 2 d. 2 p.; redakcija, galiojusi ginčo metu). Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad pagalbos priemonės gali būti įvairios, kaip antai – tikslios informacijos suteikimas tokiam asmeniui, kuris turi judėjimo ar kitą negalią ir negali pats savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, apie socialinį taksi (kuris ne tik atveža asmenį, bet turi specialius keltuvus, kitas priemones, palydi asmenį iki gydytojo kabineto), ir / arba sutarties su tokiu paslaugos vežėju sudarymu; sudarymas galimybės, atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, jos darbuotojui pasitikti neįgalų asmenį, jam apie tai iš anksto informavus; prireikus gauti sveikatos priežiūros paslaugas namuose, išsikviečiant gydytoją, sudarymas sutarčių su kitais pagalbininkais ir tarpininkais, kurie padėtų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020).

21. Teismas, įvertinęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Sprendimo turinį, nustatė, kad lygių galimybių kontrolierė tinkamai ir išsamiai įvertino, ar sveikatos priežiūros įstaigos sudarė realią kitą (alternatyvią) galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, ar sveikatos paslaugos jiems buvo prieinamos.

22. Teismas konstatavo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (19)SN-187)SP-8 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nepritaikant pastato, kuriame teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 25 d. skundą bei priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis.

III. 23. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo nagrinėti 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjos skundą ir priimti sprendimą vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. į nurodytą Pastatą pagrindinis įėjimas yra laiptai ir nėra įrengtas pandusas, o reikalavimas pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turi būti vykdomas; 3) patenkinti pareiškėjos D. Š. skundą ir panaikinti skundžiamus teisės aktus (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad jos pateiktuose skunduose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Regionų apygardos administraciniam teismui nebuvo skundžiama ar kitaip pasisakoma dėl (ne)teikiamų medicininių paslaugų. Pareiškėja skunduose nereiškė pretenzijų dėl medicinos (gydymo) paslaugų teikimo prieinamumo ar galimos diskriminacijos, gaunant šias paslaugas. Pareiškėjos skundo pagrindas yra dėl statinio ir aplinkos (ne)pritaikymo neįgaliems asmenims. Pagrindas diskriminacijai – negalia. Taigi, pareiškėjos vertinimu, teismas nagrinėjo ir pasisakė apie medicininių (gydymo) paslaugų prieinamumą, suteikimą asmenims, turintiems negalią, nors pareiškėja skunde nurodė, kad Pastato pagrindinis įėjimas nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims (Pastate yra tik laiptai, nėra įrengto panduso). Pareiškėja taip pat remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.03.01:2019) ir Reglamento STR 2.03.01:2001 (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) nuostatomis.

25. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu nebuvo gauta informacijos, jog Pastatas būtų statomas, rekonstruojamas, remontuojamas, taip pat nebuvo keičiama Pastato paskirtis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, kad Pastatui nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas Reglamentas STR 2.03.01:2019 ir Reglamentas STR 2.03.01:2001. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paslaugų teikėjai turi pareigą sudaryti sąlygas negalią turintiems asmenims gauti paslaugas lygiai su kitais asmenimis. Lygių galimybių kontrolierius, tirdamas pareiškėjos skundą, pagal savo kompetenciją turi (turėjo) ne mechaniškai tikrinti, ar Pastatas atitinka statybų reglamentų nuostatas, bet nustatyti, ar paslaugos negalią turintiems asmenims yra teikiamos nepažeidžiant šių asmens teisių.

27. Atsakovas nurodo, kad teisė vykdyti statybos techninių reglamentų taikymo priežiūrą, tikrinti asmenims su negalia svarbių statinių projektus bei dalyvauti statybos užbaigimo komisijos darbe suteikta Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintą STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentais. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 5 priedo 7 punktas ir 9 priedo 9 punktas).

28. Atsakovo vertinimu, Sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl to jo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (19)SN-187)SP-8, kuriuo pareiškėjos skundas pripažintas nepagrįstu, nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendime konstatavęs, jog lygių galimybių kontrolierė tinkamai ir išsamiai įvertino, ar sveikatos priežiūros įstaigos sudarė realią (kitą) alternatyvią galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, ar sveikatos paslaugos jiems buvo prieinamos, ir pažeidimų nenustatė.

31. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog ji skundėsi ne dėl medicinos (gydymo) paslaugų teikimo prieinamumo ar galimos diskriminacijos, gaunant šias paslaugas, o dėl to, kad Pastatas (ne)pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo negalią, ir dėl to neįgalieji yra diskriminuojami.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos įtvirtina asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje lygios galimybės apibrėžiamos, kaip tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos negalios, etninės priklausomybės, religijos. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

34. Atsižvelgiant į Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą bei 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą tiesioginės diskriminacijos sąvoką, darytina išvada, kad tiesioginė diskriminacija apima situacijas, kai dėl bet kurios priežasties, kuri gali būti diskriminacijos pagrindas, su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje su kitu asmeniu, o netiesioginės diskriminacijos atveju su asmenimis, esančiais skirtingose padėtyse, elgiamasi vienodai, nors tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises ar pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, turėtų elgtis skirtingai.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 25 d. su skundu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl statinio ir aplinkos (ne)pritaikymo negalią turintiems asmenims, kuriame nurodė, kad pastate Basanavičiaus g. 22, Mažeikiuose, yra įsikūrę UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras bei Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, tačiau šis pastatas nepritaikytas neįgaliems asmenims. Asmenims (turintiems judėjimo negalią), besinaudojantiems vežimėliais ar vaikštynėmis ir norintiems gauti medicinines paslaugas, į Pastatą neįmanoma savarankiškai patekti. Pareiškėja pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybėje buvo svarstomas projektas dėl nurodyto Pastato pritaikymo neįgaliesiems, kuris liko neįgyvendintas. Skundą atsakovui pareiškėja padavė dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.

36. Pagal Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokias pačias paslaugas.

37. Tirdamas pareiškėjos skundą atsakovas surinko duomenis iš skunde nurodytu adresu esančiame Pastate, priklausančiame Mažeikių rajono savivaldybei, įsikūrusių medicinos įstaigų UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Mažeikių ligoninės. Lygių galimybių kontrolierė, įvertinusi gautą informaciją, konstatavo, kad visi keturi subjektai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas Pastate, vienaip ar kitaip yra prisitaikę negalią turinčių asmenų poreikiams ir sveikatos priežiūros paslaugos jiems teikiamos taip pat, kaip ir kitiems (negalios neturintiems) asmenims. Šias faktines aplinkybes pakankamai išsamiai sprendime aptarė ir pirmosios instancijos teismas.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, pritaria atsakovo pozicijai, kad ta aplinkybė, jog Pastato pagrindinis įėjimas nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims (nepadarytas pandusas) negali būti laikomas diskriminacija Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 2 straipsnio 9 dalies normų kontekste. Atsakovo išvada, kad tirdamas asmens skundą, lygių galimybių kontrolierius turi ne mechaniškai tikrinti, ar Pastatas atitinka statybų reglamentų nuostatas, bet išsiaiškinti ir įvertinti, ar paslaugos negalią turintiems asmenims yra teikiamos nepažeidžiant jų teisių. Byloje surinktų ir atsakovo sprendime įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad negalią turinčių asmenų teisė gauti medicinos priežiūros paslaugas UAB „Šeimos sveikatos centras“, UAB „Dialimeda“, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyriuje nepažeidžiama. Kita vertus, aplinkybių dėl neįgaliųjų teisės gauti medicinos priežiūros paslaugas pažeidimo nenurodė ir pati pareiškėja.

39. Be to, tiriant pareiškėjos skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negavo jokių duomenų, kad Pastatui turėjo būti taikomi Reglamentas STR 2.03.01:2001 ir / ar Reglamentas STR 2.03.01:2019, kurie nustatė reikalavimus rengiant statinių, nurodytų Reglamentų 1 priede, statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į Reglamentų 1 priede nurodytą paskirtį. Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad Konvencijos šalys imasi atitinkamų priemonių, siekiant rengti ir skleisti visuomenei prieinamų objektų ar jai teikiamų paslaugų prieinamumo būtiniausius standartus ir gaires bei kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami, suteikti galimybę pasinaudoti įvairių pagalbininkų ir tarpininkų paslaugomis, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į pastatus ir kitus visuomenei prieinamus objektus, skatinti kitokias visuomenei prieinamas neįgaliesiems formas, kad jiems būtų užtikrinta galimybė gauti informaciją. Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija.

40. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir aptartų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tai, jog pagrindinis įėjimas į Pastatą yra laiptai ir neįrengtas pandusas, esant realiai galimybei patekti į jį kitu būdu ir gauti Pastate įsikūrusių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas, negali būti vertinama (judėjimo) negalią turinčių asmenų diskriminavimu.

41. Lygių galimybių kontrolieriaus Sprendime yra nurodyta rekomendacija Mažeikių rajono savivaldybei ir Pastate medicinos priežiūros paslaugas teikiantiems subjektams apsvarstyti galimybę skirti finansavimą galutiniam Pastato pritaikymui pagal Reglamento STR 2.03.01:2019 nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovo Sprendimas pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu, atsižvelgiant į jame aptartų aplinkybių visumą ir konstatavus, kad negalią turintys asmenys, norintys gauti medicinines paslaugas, nėra diskriminuojami, turi būti vertinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėja iškėlė ir naują reikalavimą: „panaikinti skundžiamus teisės aktus (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą“, kurių nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakant į tai, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šis pareiškėjos reikalavimas visiškai abstraktus, nes ji nenurodė nei kokius teisės aktus ar jų dalis nei dėl kokių priežasčių ginčija. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija naujo pareiškėjos apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo nenagrinėja.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė