2024-09-11 Nr. AB-13084-3-61-3-04915-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1752-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04915-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lomista“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti paraišką Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 (toliau – ir Paraiška), remiantis kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra 2021 m. gegužės 25 d. interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė Kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos naudojimo 2021–2023 m. vandens apsaugos 2.1.1.2 kryptį „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“ (toliau – ir Kvietimas). Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – ir APVIS) pateikė projekto „UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimas“ (toliau – ir Projektas) paraišką. Agentūra 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė Sprendimą, nurodydama, jog atliko Paraiškos vertinimą, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus bei Paraiškos vertinimo metu nustatė trūkumus, dėl kurių Paraiška toliau negali būti vertinama. Pareiškėjas vertino, jog priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo Paraiška turi būti vertinama iš naujo remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas tik formaliai nurodė, kad neva bus sukurtas naujas taršos šaltinis į aplinką. Pareiškėjo nuotekos kokios buvo, tokios ir liks po projekto įgyvendinimo, kas aiškiai nurodyta Paraiškoje (produkcijos kiekiai, taršos matavimo protokolas, numatomų sutvarkyti nuotekų apimtys). Jei atsakovas būtų ne formaliai vertinęs Paraišką, o pagal joje nurodytus produkcijos kiekius, taršos matavimo protokolą, numatomų sutvarkyti nuotekų apimtis, tuomet būtų akivaizdu, kad nebus sukurta jokio papildomo taršos šaltinio. Priešingai, planuojamas įsigyti nuotekų valymo įrenginys leistų išvalyti nuotekas iki vandens, kurį Bendrovė išleistų į gruntą. Šias faktines aplinkybes pagrindė atlikti skaičiavimai pateikti prie Paraiškos Excel lentelėje pagal 2021 m. liepos 12 d. matavimų protokolą UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos, protokolo Nr. 535 ir UAB „Ecoranga group“ komercinis pasiūlymas. Pareiškėjas teikė Paraišką pagal Kvietime nurodytas sąlygas ir remiantis Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Taigi, pateikta Paraiška visiškai atitinka reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra jokių papildomų reikalavimų dėl atmetimo rašte minimų sukuriamų naujų taršos šaltinių, nei Kvietimo dokumentacijoje, nei kituose susijusiuose Kvietime minimuose dokumentuose. Taip pat Paraiškos teikimo periodu konsultuojantis telefonu, Bendrovės Projektas buvo vertinamas kaip tinkamas, jei Bendrovė atitiktų visas Kvietime minimas sąlygas.

4. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su atsakovo skirtais balais pagal Paraiškos kriterijus. Pareiškėjas nurodė, jog Paraiška turėjo būti įvertinta pagal faktinę Paraiškos dokumentaciją, atliktus pagrįstus skaičiavimus, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2021–2023 m. finansavimo krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-287 (toliau – ir Finansavimo kryptys) 1 priedo pareiškėjo Vandenų apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, vykdomo pagal 2.1.1.2 finansavimo kryptį, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelę. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas pagal Kvietime pateiktą kokybės ir naudos (balų) vertinimo lentelę turėjo Bendrovei skirti iš viso 40 balų, o tai atitiktų atsakovo reikalavimą paraiškai surinkti minimalų 30 balų. Atsakovas aplaidžiai vertino pareiškėjo paraišką, netinkamai interpretavo teisės aktą, nes neaišku, kodėl atsakovas teigė, kad „techninis įgyvendinimas negali būti ilgesnis nei 20 mėn.“, jei teisės aktas suponuoja ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vertinant Bendrovės Paraišką buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kuris iš esmės siejamas su objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro realų pagrindą suinteresuotam asmeniui kliautis viešąja administracija.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog projekto Paraiškos atitikties administraciniams reikalavimams vertinimą Agentūra atliko vadovaudamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, Finansavimo krypčių 2 priedu, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus. Atlikęs Paraiškos vertinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo Paraiška netenkina Finansavimo krypčių bei Tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, Paraiška buvo atmesta.

7. Atsakovas paaiškino, jog Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad subsidijos teikiamos Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims įgyvendinantiems projektus Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal <...> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas finansavimo kryptis. Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad paraiška turi būti teikiama tik pagal paraiškos pateikimo momentu galiojančias finansavimo kryptis, paraiškų pateikimo ir atrankos būdus, pateikimo terminus ir finansavimo sąlygas. Skiriant paramą, pirmiausiai nustatomi prioritetai ir parenkamos finansavimo kryptys, bei šioms kryptims paskirstomos lėšos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Finansavimo krypties „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“ paskirtis – paskatinti ir paremti juridinius asmenis, diegiančius projektus, susijusius su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą. Tačiau pareiškėjams, pretenduojantiems į valstybės paramą bei įgyvendinantiems prevencinius projektus pagal Finansavimo kryptis, keliama dar viena sąlyga, kuri nagrinėjamu atveju ypač akcentuotina – diegiamas projektas negali būti susijęs su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu (Finansavimo krypčių 2.1 p. 1 išnaša).

8. Atsakovas nurodė, jog vertinant Bendrovės Paraišką buvo nustatyta, kad pareiškėjo gamybos padalinyje (duomenys neskelbtini), susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose, periodiškai išsiurbiamos bei išvežamos į Kauno miesto nuotekų valyklą išvalyti. Kauno miesto nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos yra išvalomos iki teisės aktais leistinų normų. Nagrinėjamu atveju teršėjas yra juridinis asmuo, su kuriuo pareiškėjas sudaro sutartį dėl nuotekų sutvarkymo. Pagal 2021 m. liepos 12 d. UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos nuotekų tyrimų protokolą Nr. 535, teršiančių medžiagų koncentracijos yra biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)-2580 mg/l; bendras azotas-338 mg/l; bendras fosforas-12 mg/l. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus laboratorinius tyrimus, minimų teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija keliamų reikalavimų nuotekoms, atiduodamoms valyti į miesto nuotekų valyklą, UAB „Kauno vandenys“ nekyla sunkumų apvalyti pareiškėjo susidariusias nuotekas iki leistinų normų. Pareiškėjui projektu įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas valant ir išleidžiant į gamtinę aplinką – gruntą, būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, o tai prieštarauja Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytai sąlygai, kad projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė, jog „planuojamas įsigyti nuotekų valymo įrenginys leistų išvalyti nuotekas iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą“, ką šiuo metu atlieka UAB „Kauno vandenys“, t. y. išvalo pristatytas iš pareiškėjo nuotekas iki teisės aktais leidžiamų normų ir išleidžia į gamtinę aplinką. Šiuo savo teiginiu pareiškėjas parodė, kad bus sukurtas naujas taršos šaltinis, t. y. UAB „Kauno vandenys“ toliau valytų nuotekas ir jas išleistų į gamtinę aplinką ir papildomai atsirastų naujas taršos šaltinis – po gamybinių nuotekų valymo įrenginių nuotekos būtų išleidžiamos į aplinką (į gruntą).

10. Dėl Paraiškos vertinimo metu nustatyto trūkumo atsakovas pažymėjo, jog Agentūra sprendimą dėl nepasiekiamo aplinkosauginio efekto grindžia faktu, kad pareiškėjui įgyvendinus projektą, nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, tačiau nepakistų aplinkosauginis efektas. Pareiškėjo pateikti aplinkosauginio efekto skaičiavimai nėra pagrįsti, o Paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto, kuris reglamentuoja, kad finansuojami tik tokie projektai, kuriuos įgyvendinus išpildomos abi sąlygos: „sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas“. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja projekto 36 mėnesių terminą, kuris pradedamas skaičiuoti įsigaliojus projekto finansavimo sutarčiai ir atsakovas pažymėjo, kad šis vertinimo metu nustatytas trūkumas neturėjo įtakos sprendimui dėl Paraiškos atmetimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Lomista“ skundą.

12. Pareiškėjas UAB „Lomista“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką, remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1383-822/2023 pareiškėjo UAB „Lomista“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

III. 14. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Lomista“ skundą.

15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1. Agentūra 2021 m. gegužės 25 d. interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2021–2023 m. finansavimo krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-287, Vandens apsaugos 2.1.1.2 kryptį „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“, informuodama apie paraiškų investiciniams projektams pateikimo terminus, priėmimo ir atrankos būdą bei kitą paraiškose pateikti reikalingą informaciją.

15.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. per APVIS pateikė projekto „UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimas“ paraišką Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 finansavimui gauti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437.

15.3. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog Bendrovės pagrindinė veikla yra aliejaus ir acto gamyba. Bendrovė gamina maistinį rafinuotą rapsų, rafinuotą ir nerafinuotą saulėgrąžų aliejų ir kt. Šiuo metu gamyboje susidarančios nuotekos yra nevalomos ir kaupiamos talpose. Sukauptas nuotekas pagal sutartį iš talpų periodiškai išsiurbia ir išveža tvarkytojas. Įgyvendinus projektą, Bendrovė siekia įsigyti nuotekų tvarkymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį Bendrovė išleistų į gruntą.

15.4. Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, atliko Paraiškos vertinimą ir, remdamasi Finansavimo krypčių 2 priedu, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus, įvertinimo metu nustatė trūkumus, dėl kurių Paraiškos toliau nevertino, nes:

15.4.1. Prieš projekto įgyvendinimą susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose ir periodiškai yra išsiurbiamos bei išvežamos į miesto nuotekų valyklą. Pareiškėjas projektu planuoja įdiegti naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas apvalyti bei išleisti į gamtinę aplinką – gruntą. Įvertinta, kad projekto įgyvendinimo metu sukuriamas naujas taršos šaltinis į aplinką. Finansavimo krypčių 2 2.1 punkto 1 išnašoje nustatyta sąlyga, kad projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami.

15.4.2. Prieš projekto įgyvendinimą nuotekos pristatomos į miesto nuotekų valyklą, kur apvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Projekto įgyvendinimo metu planuojama pasistatyti savo gamybinių nuotekų valymo įrenginius. Šiais įrenginiais nuotekos bus išvalomos iki leistinų normų. Įvertinta, kad realus įgyvendinimo projekto aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, o pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti, todėl paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų.

15.4.3. Projektui suteikus naudos ir kokybės vertinimo balus, projektui skirta 10 balų pagal bendrąjį kriterijų 1.1. „Projektas vykdomas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje“. Pagal kitus kriterijus balai neskirti. Finansavimo krypčių 2 1 priede nustatyta, kad jeigu projektui skiriama mažiau negu 30 balų, paraiška atmetama.

15.4.4. Paraiškos vertinimo metu taip pat nustatytas trūkumas, kuris neturėjo įtakos Paraiškai atmesti, – įvertinus kartu su Paraiška pateiktus projekto įgyvendinimo bei pirkimų planus, nustatyta, kad projektas techniškai bus įgyvendintas per 23 mėn. Sprendime pažymėta, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo l 4.5 punktu projektas su vienerių metų taršos rodiklių stebėsena po techninio užbaigimo turi būti įgyvendintas per 36 mėn., todėl techninis įgyvendinimas negali būti ilgesnis nei 20 mėn.

15.5. Atsakovas, atlikęs Paraiškos vertinimą nustatė, kad pareiškėjo Paraiška netenkina Finansavimo krypčių bei Tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vadovaudamasis Tvarkos aprašo 25 punktu, Paraišką atmetė ir 2021 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. PV01-0002-1 informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.

16. Teismas apžvelgė Tvarkos aprašo 24, 2 bei 5 punktų, taip pat 16 ir 25 punktų nuostatas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Paraiškoje Bendrovė nurodė, jog pagrindinė veikla yra aliejaus ir acto gamyba. Įmonė gamina augalinį aliejų – maistinį rafinuotą rapsų, rafinuotą ir nerafinuotą saulėgrąžų ir kt. UAB „Lomista“ gamybos padalinys gali atlikti labai platų spektrą su įvairių aliejaus rūšių spaudimu ir fasavimu susijusių operacijų. Šiuo metu gamybos padalinyje susidarančios nuotekos yra nevalomos ir kaupiamos talpose. Sukauptas nuotekas pagal sutartį iš talpų periodiškai išsiurbia ir išveža jų tvarkytojas. Siekiant išvalyti susidariusias nuotekas įmonė numato įgyvendinti projektą „UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimas“ įsigyti nuotekų tvarkymo įrenginius. Nuotekų valymui numatoma įsigyti valymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą. Dėl planuojamų įsirengti nuotekų valymo įrenginių tokio paties pobūdžio informacija nurodyta ir į bylą pateiktame „Ecoranga“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. komerciniame pasiūlyme. Taip pat nustatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ valo pareiškėjo susidariusias nuotekas iki leistinų normų, dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad Projektu įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas valant ir išleidžiant į gamtinę aplinką – gruntą, būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis.

17. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad prieš projekto įgyvendinimą susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose ir periodiškai yra išsiurbiamos bei išvežamos į miesto nuotekų valyklą. Pareiškėjas projektu planuoja įdiegti naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas apvalyti bei išleisti į gamtinę aplinką – gruntą. Vertinama, kad projekto įgyvendinimo metu sukuriamas naujas taršos šaltinis į aplinką. Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatyta sąlyga, kad projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami.

18. Bylos medžiaga patvirtino, kad šiuo metu pareiškėjas sukauptas nuotekas perduoda UAB „Kauno vandenys“, kur jos valomos iki leistinų normų. Pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje buvo matyti, kad įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius, nuotekos būtų apvalytos ir išleistos į gamtinę aplinką, t. y. gruntą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio veiksmais sukuriamas naujas taršos šaltinis, tačiau atliekos būtų perduotos valyti ne tik UAB „Kauno vandenys“, o taip pat ir naujai įrengtiems įrenginiams. Taigi, tokiu būdu būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis. Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytas imperatyvus draudimas finansuoti projektus, kuriais būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius, nebus sukuriamas naujas taršos šaltinis, o priešingai, tiek minėtas komercinis pasiūlymas, tiek pačio pareiškėjo Paraiškoje nurodyta informacija patvirtino, kad nuotekos būtų perdirbamos į gruntą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutiko su Sprendime padaryta išvada, jog Projektas neatitinka Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytos sąlygos, kadangi tokiu būdu būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, jog nuotekos įrengus įrenginius liktų tokios pačios, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtino, jog būtų atliekos perdirbamos į gruntą.

19. Pareiškėjo manymu, nėra jokių papildomų reikalavimų dėl atmetimo rašte minimų sukuriamų naujų taršos šaltinių, nei Kvietimo dokumentacijoje, nei kituose susijusiuose Kvietime minimuose dokumentuose. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo skundo argumentais, kadangi Tvarkos aprašo 2 punktas numato, jog turi būti sumažinamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Kadangi pareiškėjui įgyvendinus Projektą, nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, tačiau, vadovaujantis pareiškėjo laboratoriniais duomenimis, aplinkos apsaugos efektas nepakistų. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuotekų įrenginiai sumažintų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrintų tęstinį aplinkos apsaugos efektą. Teismo vertinimu, pareiškėjo Projektu planuojami įrengti nuotekų įrenginiai būtų perkeliami geografiškai iš vienos vietos į kitą, todėl Paraiška šioje dalyje neatitiko Tvarkos aprašo 2 punkto nuostatų.

20. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo skirtais balais pagal Paraiškos kriterijus, nes Paraiška turėjo būti įvertinta pagal faktinę Paraiškos dokumentaciją, atliktus pagrįstus skaičiavimus, atsižvelgiant į Finansavimo krypčių 1 priedo pareiškėjo Vandenų apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, vykdomo pagal 2.1.1.2 finansavimo kryptį, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelę, pareiškėjui turėjo būti skirta 40 balų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra apskritai jokių duomenų, kad nuotekų teršalai būtų išvalyti tiek, kad viršytų nustatytas normas, ar jas perdirbant, būtų daromas teigiamas poveikis aplinkai. Tai reiškia, kad nuotekų teršalų išvalymas net ir po Projekto būtų nepakitęs, nes tik atitiktų nustatytas normas. Pareiškėjui skirti balai atsižvelgus į Paraiškos dokumentaciją, o nustačius, jog teršalų kiekis po Projekto nebus pakitęs, pareiškėjui neturėjo būti skiriama 40 balų. Pareiškėjo nuotekų sistema Projektu būtų perkeliama geografiškai, atitiktų leistinas normos ribas, tačiau niekaip neprisidėtų prie teršalų mažinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog pareiškėjo planuojami įrengti įrenginiai nesumažintų teršalų kiekio, kas reiškia, jog jis neužtikrintų aplinkosauginio efekto, todėl Agentūra neturėjo pagrindo skirti 40 balų.

21. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su termino skaičiavimu, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 4.5 punkto nuostatomis, Projekto įgyvendinimo laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas ne ilgesnis kaip 36 mėnesių laikotarpis. Kadangi vadovaujantis minėta Tvarkos aprašo 4.5 punkto nuostata, Projekto įgyvendinimo pradžia laikoma projekto sutarties įsigaliojimo data, tai reiškia, kad 36 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo Projekto sutarties finansavimo įsigaliojimo.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darė išvadą, jog teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas. Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo ir Finansavimo krypčių nuostatomis, tinkamai, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pareiškėjo Paraišką, bei nustačiusi netinkamumą finansuoti, atmetė Paraišką. Vien tai, kad pareiškėjo Paraiška buvo atmesta, nereiškia, kad Agentūra pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Ginčo Sprendimas nėra formalus, jis motyvuotas, nurodant pagrindinius aspektus, kuriais vadovaujantis Paraiška yra atmetama. Duomenų, paneigiančių Agentūros Sprendime nustatytas aplinkybes, pareiškėjas teismui nepateikė, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, jog Agentūra netinkamai vertino pareiškėjo Paraišką ir kartu su ja pateiktus dokumentus.

23. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Agentūra Sprendimu tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti skundo išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

24. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką, remiantis kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais.

25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

IV. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką, remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais

27. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo:

27.1. Naujas taršos šaltinis teismo išaiškintas siaurai, nurodant, kad „būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, tačiau atliekos būtų perduotos valyti ne tik UAB „Kauno vandenys“, o taip pat ir naujai įrengtiems įrenginiams. Taigi, tokiu būdu būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Paraiškoje Projekto tiksluose buvo nurodyta, kad „Nuotekų valymui numatoma įsigyti valymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą“, atitinkamai naujas taršos šaltinis nebūtų sukurtas. Taigi teismas pakartotinai formaliai nurodė, kad bus sukurtas naujas taršos šaltinis į aplinką. Planuojamas įsigyti nuotekų valymo įrenginys leistų išvalyti nuotekas iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą. Pareiškėjui nėra aišku, kas tuomet galėtų būti finansuojama pagal šią priemonę, jei valymo įrenginių įsigijimas yra naujo taršos šaltinio sukūrimas, kadangi gamyboje nuotekos privalo būti tvarkomos, o pagal tokią logiką, bet koks naujo įrenginio nuotekoms valyti įrengimas (pagal teismo išvadas ir atsakovo sprendimą) būtų naujo taršos šaltinio sukūrimas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas tik po atsakovo Paraiškos atmetimo sužinojo, kad Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytas imperatyvus draudimas finansuoti projektus, kuriais būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, tačiau jokio kito teisės akto ar nuostatos, išskyrus išnašoje nurodytą imperatyvų draudimą, paaiškinančio, ką reiškia sąvoka „naujas taršos šaltinis“ šiame kontekste, nerado, o Agentūros ir teismo argumentai, pareiškėjo nuomone, nėra pakankami. Finansavimo krypčių nustatytas imperatyvus draudimas finansuoti projektus, kuriais būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, reikalauja aiškaus teisinio teismo išaiškinimo, kadangi kitu atveju, vadovaujantis tiek Agentūros, tiek ir teismo formuojama pozicija, jog naujai įrengtu valymo įrenginiu (kurio prieš tai nebuvo) ir kurio tiesioginė paskirtis yra išvalyti nuotekas iki leistinų normų, būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, yra nepaaiškinama logiškai.

27.2. Teismas siaurai įvertino ir nustatė, kad „nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą“, ir nors, kaip teigiama Sprendime, „pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuotekų įrenginiai sumažintų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai“, pareiškėjas mano, kad vien jau tai, jog nuotekos nebūtų nuolat transportuojamos iš vienos geografinės vietovės į kitą geografinę vietovę keletą kartų per mėnesį, suponuoja logišką išvadą, kad tokie įrenginiai sumažintų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pareiškėjo nuomone, nuotekų valymo įrenginio paskirtis ir yra valyti nuotekas bei sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti tęstinį aplinkos apsaugos efektą, o įrenginio valymo parametrai ir valymo galimybės, leidžiantys išvalyti nuotekas iki leistinų normų, buvo nurodyti Paraiškoje.

27.3. Nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo skirtų balų pagal Paraiškos kriterijus. Paraiška turėjo būti įvertinta pagal faktinę Paraiškos dokumentaciją, atliktus pagrįstus skaičiavimus, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2021–2023 m. finansavimo krypčių 1 priedo Pareiškėjo Vandenų apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, vykdomo pagal 2.1.1.2 finansavimo kryptį, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelę (Kvietime pateikta kokybės ir naudos (balų) vertinimo lentelė). Akivaizdu, kad po valymo technologijų įdiegimo, teršalų kiekis nuotekose mažėja pagal kelis parametrus, todėl teismo pozicija, kad pareiškėjas neprisidėtų prie teršalų mažinimo, yra neteisinga. Atitinkamai, atsakovas pagal kvietime pateiktą kokybės ir naudos (balų) vertinimo lentelę turėjo pareiškėjui skirti iš viso 40 balų.

28. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Atsakovas atsiliepime pakartoja savo poziciją išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą ir papildomai nurodo:

29.1. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas akcentavo, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius, nebus sukuriamas naujas taršos šaltinis, o priešingai, tiek minėtas komercinis pasiūlymas, tiek pačio pareiškėjo Paraiškoje nurodyta informacija patvirtina, kad nuotekos būtų perdirbamos į gruntą. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su Sprendime padaryta išvada, jog Projektas neatitinka Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytos sąlygos, kadangi tokiu būdu būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis. Agentūra taip pat pažymi, kad Tvarkos aprašo 2 punktas nurodo, jog subsidijų forma finansuojami tik tokie aplinkos apsaugos investiciniams projektai, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Kaip teisingai pastebėjo teismas, pareiškėjui įgyvendinus Projektą, nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, tačiau, vadovaujantis pareiškėjo laboratoriniais duomenimis, aplinkos apsaugos efektas nepakistų. Pastebėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuotekų įrenginiai sumažintų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrintų tęstinį aplinkos apsaugos efektą. Teismo vertinimu, pareiškėjo Projektu planuojami įrengti nuotekų įrenginiai būtų perkeliami geografiškai iš vienos vietos į kitą, todėl Paraiška šioje dalyje neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto nuostatų, o nuotekų teršalų išvalymas net ir po Projekto būtų nepakitęs, nes tik atitiktų nustatytas normas.

29.2. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja, kad balai turi būti skiriami bet kokiu atveju, kai yra parodomas nuo iš gamybinės linijos išeinančių nuotekų teršalų koncentracijų išvalymas iki po planuojamo diegti valymo įrenginio išleidžiamų teršalų koncentracijų. Tačiau realus aplinkosauginis efektas ir teršalų mažinimas nepasiekiamas, t. y. po projekto įgyvendinimo į aplinką patektų toks pats teršalų kiekis koks patenka be projekto. Projektui balai skiriami tik tuo atveju, kai Projekto aplinkosauginis efektas yra tiesiogiai susijęs su teršalų kiekio, patenkančio į aplinką sumažėjimu. Nagrinėjamu atveju, gamybinės nuotekos miesto nuotekų valymo įrenginiuose išvalomos iki nustatytų normų. Paraiškoje deklaruojamas aplinkosauginis efektas nėra pagrįstas, kadangi nuotekų tarša būtų perkelta iš miesto nuotekų valyklos į kitą vietą, realus aplinkosauginis efektas nebūtų pasiektas, todėl balai Projektui nebuvo suteikti. Kaip teisingai pastebėjo teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, jog pareiškėjo planuojami įrengti įrenginiai nesumažintų teršalų kiekio, kas reiškia, jog jis neužtikrintų aplinkosauginio efekto, todėl Agentūra neturėjo pagrindo skirti 40 balų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo „Dėl paraiškos Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 atmetimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo ir Finansavimo krypčių nuostatomis, tinkamai, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pareiškėjo Paraišką, bei nustačiusi netinkamumą finansuoti, atmetė Paraišką, taip pat Agentūra Sprendimu tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo skunde išdėstytais argumentais naikinti ginčijamą Sprendimą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas pakartotinai formaliai nurodė, kad bus sukurtas naujas taršos šaltinis į aplinką, teismo sprendime nėra išaiškinta naujo taršos šaltinio sąvoka. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, netinkamai vertino neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai sumažinimą ir tęstinį aplinkos apsaugos efektą, dėl to Agentūra neturėjo pagrindo skirti 40 balų pagal Paraiškos kriterijus.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

34. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2021–2023 m. finansavimo krypčių 2.1 punkte įtvirtintos Finansavimo kryptys, pagal kurias skelbiami kvietimai teikti paraiškas, išskyrus projektus, susijusius su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu; projektus, finansuotus arba finansuojamus valstybės ar savivaldybių biudžetų ar išteklių, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ar kitų fondų ir programų lėšomis; atliekų deginimo įrenginių diegimo projektus; projektus, numatytus arba tinkamus finansuoti iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, ir projektus, susijusius su biodegalų gamyba (Finansavimo krypčių 2.1 p. 1 išnaša).

35. Tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, jog jis taikomas subsidijų forma finansuojamiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Pagal Tvarkos aprašo 4.8 punktą įranga / įrenginiai – veikloje naudojamų mechanizmų, mašinų, įtaisų, prietaisų, nuotekų surinkimo tinklų su priklausiniais (siurblinėmis, šuliniais, išvadais), reikalingų pasiekti projekto rezultatus, visuma.

36. Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, jog Agentūra, nustačiusi, kad Paraiškoje pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (arba) Paraiška užpildyta netinkamai / nepilnai, pateikta klaidinga informacija arba trūksta informacijos, leidžiančios įvertinti planuojamo aplinkosauginio efekto pagrįstumą ir / arba tinkamai atlikti projekto Paraiškos vertinimą, kreipiasi į pareiškėją prašydama per nustatytą terminą pateikti atitinkamus dokumentus. Terminas trūkumams pašalinti neturi būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 20 dienų, jeigu Agentūros ir pareiškėjo bendru sutarimu nenusprendžiama kitaip. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą trūkstamų dokumentų ar patikslintos paraiškos bei informacijos nepateikia, Agentūros sprendimu paraiška atmetama. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką, Agentūra per 20 dienų parengia ir išsiunčia pareiškėjui raštą, kuriame nurodo priežastį, dėl ko Paraiška atmesta. Nustačius, kad Paraiška ir jos priedai (įvertinus ir pareiškėjo patikslintą informaciją) neatitinka bent vieno vertinimo reikalavimo, Agentūra priima sprendimą atmesti Paraišką ir per 20 dienų parengia ir išsiunčia pareiškėjui raštą, kuriame nurodo priežastį, dėl ko Paraiška atmesta (Tvarkos aprašo 25 p.).

37. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė paraišką „Technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimas arba optimizavimas Nr. LAAIF-AM-P01-0002“ UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimui. Paraiškoje nurodyta, kad šiuo metu gamybos padalinyje susidarančios nuotekos yra nevalomos ir kaupiamos talpose, jas pagal sutartį periodiškai, 2–5 kartus per savaitę išsiurbia ir išveža UAB „Raguvilė“. Nuotekų valymui siekiama įsigyti valymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą. Nuotekų tvarkymo įrangos detalūs technologiniai aprašymai, parametrai, išvalymo efektyvumai pateikiami UAB „Ecoranga group“ komerciniame pasiūlyme. Prie paraiškos pridedami ir taršos emisijų skaičiavimas iki ir po projekto (UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos 2021 m. liepos 12 d. matavimų laboratorijos protokolas Nr. 535). UAB „Ecoranga group“ komerciniame pasiūlyme be kita ko nurodyta, kad po biologinio valymo valytos nuotekos išteka į šalia esantį griovį arba infiltruojamos į gruntą; biologinio valymo metu susidaro perteklinis gruntas, kurį užsakovas privalės išvežinėti ir utilizuoti; taip pat privalės šalinti riebalus iš riebalų gaudyklės ir išvežinėti utilizuoti.

38. Agentūra Sprendimu, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 25 punktu, atmetė pareiškėjo Paraišką ir nurodė, jog ji toliau nebus vertinama, nustačiusi, kad Paraiška netenkina Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašos bei Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų. Sprendime Agentūra vertino, kad prieš Projekto įgyvendinimą susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose ir periodiškai yra išsiurbiamos bei išvežamos į miesto nuotekų valyklą; pareiškėjas Projektu planuoja įdiegti naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas apvalyti bei išleisti į gamtinę aplinką – gruntą, ir padarė išvadą, kad Projekto įgyvendinimo metu sukuriamas naujas taršos šaltinis į aplinką. Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatyta sąlyga, kad Projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami. Taip pat Agentūra vertino, kad prieš Projekto įgyvendinimą nuotekos, pristatomos į miesto nuotekų valyklą, kur apvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į gamtinę aplinką; Projekto įgyvendinimo metu planuojama pasistatyti savo gamybinių nuotekų valymo įrenginius, kuriais nuotekos bus išvalomos iki leistinų normų, ir padaryta išvada, kad realus įgyvendinimo Projekto aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, o pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti, todėl Paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų. Projektui suteikus naudos ir kokybės vertinimo balus, projektui skyrė 10 balų pagal bendrąjį kriterijų 1.1 „Projektas vykdomas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje“; pagal kitus kriterijus balų neskyrė ir Paraišką atmetė.

39. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Agentūros išvadai, kad Projekto įgyvendinimo metu bus sukuriamas naujas taršos šaltinis, nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas sukauptas nuotekas perduoda UAB „Kauno vandenys“, kur jos valomos iki leistinų normų; įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius, nuotekos būtų apvalytos ir išleistos į gamtinę aplinką, t. y. gruntą; vertino, kad tokio pobūdžio veiksmais būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, atliekos būtų perduotos valyti ne tik UAB „Kauno vandenys“, bet ir naujai įrengtiems įrenginiams.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, teigė, kad išvada apie naujo taršos šaltinio sukūrimą nėra logiška nei pagrįsta, pažymėjo, kad nei Agentūros, nei teismo sprendime nėra nurodyti jokie teisės aktai ar nuostatos, paaiškinančios taršos šaltinio sąvoką šiame kontekste. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pareiškėjo teiginiais, atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl nuotekų valymo būdo pakeitimas vertinamas kaip naujo taršos šaltinio sukūrimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas, 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – ir teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Remiantis šia nuostata, taršos šaltinis neatsiejamas nuo asmens veiklos, pareiškėjo atveju – nuo jo vykdomos konkrečios ūkinės veiklos, todėl, esant nepakitusioms vykdomos ūkinės veiklos sąlygoms, Agentūros teiginys Sprendime, kad įgyvendinus Projektą ir įdiegus nuotekų valymo įrenginius atsiranda naujas taršos šaltinis, nėra pagrindžiamas nei objektyviais faktais, nei teisės normomis. Teismo sprendime taip pat nėra nurodomi faktiniai bylos duomenys, kuriais būtų grindžiamas motyvas dėl naujo taršos šaltinio atsiradimo, t. y. kad įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius, atliekos būtų perduotos valyti ne tik UAB „Kauno vandenys”, bet ir naujai įrengtiems įrenginiams.

41. Kita ginčijamo Sprendimo išvada, kad realus Projekto aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, yra grindžiama argumentais, kad planuojamais pasistatyti savo gamybinių nuotekų valymo įrenginiais nuotekos bus išvalomos iki leistinų normų, o su Paraiška pateikti skaičiavimai nepagrįsti. Teismo sprendime nurodomas motyvas, kad Projektu planuojami įrengti nuotekų įrenginiai būtų tik perkeliami geografiškai iš vienos vietos į kitą, tačiau tai nesumažintų neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir neužtikrintų tęstinio aplinkos apsaugos efekto. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais vertinimais, pagrįstai nurodo, kad jokių papildomų reikalavimų dėl aplinkosauginio efekto pasiekimo dydžio ar rodiklių nėra nei Kvietime, nei kituose susijusiuose dokumentuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, Sprendime teigdamas, jog pareiškėjo pateikti skaičiavimai nepagrįsti, nenurodo, kodėl jais negalima remtis; nenurodo argumentų, kodėl normatyvus atitinkantis nuotekų išvalymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas aplinkosauginis efektas; taipogi nėra įvertinta aplinkybė, kad vien tai, jog nuotekos nebūtų transportuojamos iš vienos vietovės į kitą, mažintų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

42. Agentūros Sprendimui keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas jo priėmimui turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymima, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą <...>. Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus <...>. Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021, kt.).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 40–41 punktuose nurodytus Sprendimo pagrindimo trūkumus, daro išvadą, kad jie galėjo nulemti netinkamą Paraiškos įvertinimą balais ir nepagrįstą jos atmetimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybių byloje, kurios yra pagrindas abejoti ginčijamo Sprendimo išvadomis dėl naujo taršos šaltinio sukūrimo bei nepakankamo aplinkosauginio efekto įgyvendinus projektą, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str., 57 str.). Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują, kuriuo pareiškėjo skundą patenkina, panaikina Agentūros Sprendimą ir įpareigoja atsakovą Paraišką įvertinti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ skundą patenkinti:

panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 atmetimo“ ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą iš naujo įvertinti paraišką Nr. LAAIF-AM-PV01-0002.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė