2025-10-01 Nr. AB-15497-3-62-3-00738-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-856-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00738-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys J. M. ir Birštono savivaldybės administracija), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. M. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 3S-63-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. atkurti nuosavybę į 0,1701 ha žemės ir 0,0825 ha miško; 3) esant teisinėms prielaidoms, įpareigoti kompetentingas institucijas suformuoti didesnį žemės sklypą prie pretendentei V. M. (toliau – ir Pretendentė) priklausančio pastato, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas); 4) įpareigoti NŽT iš naujo sprendžiant klausimą dėl žemės grąžinimo natūra Pretendentei, atsižvelgti į pareiškėjos nuosekliai reiškiamą prašymą atkuri žemes natūra po Pretendentei nuosavybės teise priklausančiu Pastatu (įskaitant tuo atveju, jeigu būtų suformuotas didesnis sklypas), Pretendentei liktų grąžintinos žemės, likusią grąžintiną žemę grąžinti natūra suformuojant atskirą sklypą individualiai statybai.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2025 m. birželio 4 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslinti trečiąjį ir ketvirtąjį skundo reikalavimus bei pateikti duomenis, kad ji yra pasikreipusi į atsakovą su prašymu dėl analogiško teismui reiškiamo reikalavimo, o atsakovas būtų tokį prašymą atsisakęs patenkinti ar vilkintų jo nagrinėjimą.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. birželio 4 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas atsakovui NŽT, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. atkurti nuosavybę į 0,1701 ha žemės ir 0,0825 ha miško; 3) esant teisinėms prielaidoms, įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. atkurti nuosavybę į 0,1701 ha žemės ir 0,0825 ha miško; 2) atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo.

Teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl didesnio žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo. Atsakovas 2023 m. kovo 9 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriuo informavo, kad minėtas žemės sklypas yra suformuotas formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-0030. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog jos žemės sklypas jau yra suformuotas, atitinkamai pareiškėja, nesutikdama su gautu atsakymu bei sprendimu dėl žemės sklypo suformavimo, turėjo teisę jį ginčyti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, po gauto atsakymo dėl priimto sprendimo suformuoti ginčo žemės sklypą, su pakartotiniu prašymu dėl didesnio žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato suformavimo į atsakovą nesikreipė ir tokių duomenų teismui nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei nesant duomenų, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl didesnio žemės sklypo suformavimo ir dėl jos nėra priimto atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus (nesant duomenų dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus), teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato suformavimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, ir priimti pareiškėjos prašymą įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato.

Pareiškėja teigia, kad Birštono savivaldybės administracija tik 2023 m. sausio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą 2022 m. rugsėjo 29 d. yra perdavę NŽT Prienų ir Birštono skyriui. Nei atsakovas, nei Birštono savivaldybės administracija pareiškėjos neinformavo apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo patvirtinimą, nekvietė dalyvauti sklypo ribų nužymėjime, nesupažindino su 2021 m. spalio 26 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.(6.4.E.)-AVE-0030 ir su galimybe šį įsakymą apskųsti. Atsakovas neinformavo, kad pareiškėja, nesutikdama su sprendimu dėl žemės sklypo suformavimo, turi teisę jį ginčyti. 2023 metais pokalbio metu NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjas informavo pareiškėją, kad, jai pareiškus nesutikimą dėl suformuoto žemės sklypo, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pretendentei priimtas nebus. Birštono merė taip pat žadėjo žemės sklypo planą peržiūrėti.

Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja pakartotinai nesikreipė dėl didesnio žemės sklypo suformavimo. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 30 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus parengto sprendimo projektas, pareiškė, kad su sprendimo projektu nesutinka ne vien dėl to, kad turi būti suformuotas didesnis naudojamas žemės sklypas, bet ir todėl, kad 2021 m. suformuoto žemės sklypo plotas, ribos ir posūkio taškai neatitinka situacijos vietovėje. Žemės sklypo ribos pasikeitė po 2023 metais atliktos gatvės rekonstrukcijos, kurios statytojas buvo Birštono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas yra Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, po gauto atsakymo dėl priimto sprendimo suformuoti ginčo žemės sklypą, su pakartotiniu prašymu dėl didesnio žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo į atsakovą nesikreipė ir tokių duomenų teismui nepateikė. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje nepateikta atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus ir nenustatyta, kad atsakovas vilkintų konkrečių veiksmų atlikimą, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą („esant teisinėms prielaidoms, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie pretendentei V. M. priklausančio Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo.“), kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie bylai aktualias ginčo procedūras dėl žemės sklypo formavimo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pakartotinai nesikreipė dėl didesnio žemės sklypo, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-789/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas – esant teisinėms prielaidoms, įpareigoti NŽT ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie Pretendentei priklausančio Pastato, suformavimo, gali būti vertinamas kaip išvestinis iš reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. atkurti nuosavybę į 0,1701 ha žemės ir 0,0825 ha miško, o su tuo susiję pareiškėjos argumentai gali būti vertinami visų bylai aktualių aplinkybių ir argumentų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėja detalizavo, kokius veiksmus prašo įpareigoti atsakovą atlikti, nesudaro pagrindo nepriimti nagrinėti patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, kadangi teismas, įvertinęs Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, galės nuspręsti ir dėl pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjos patikslinto skundo trečiojo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas pareiškėjos atskirajame skunde suformuotas reikalavimas klausimą išspręsti iš esmės – skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus priimti nagrinėti, kadangi skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Birštono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo prie pretendentei V. M. priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo, ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė