2016-05-30 Nr. AB-11814-3-61-3-04484-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3289-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04484-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. Ž., T. S., J. L., A. L., T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas; Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180); 2) įpareigoti Migracijos departamentą tenkinti J. Ž., J. L., A. L., T. Ž. 2015 m. birželio 30 d. prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi); 3) panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-895(00181); 4) įpareigoti Migracijos departamentą patenkinti T. S. 2015 m. birželio 30 d. prašymą.

Paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. J. Ž. ir T. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jų sutuoktiniai. Kartu buvo pateikti ir J. Ž. nepilnamečių vaikų J. L., A. L. ir T. Ž. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180) atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi J.

Ž. ir jos nepilnamečiams vaikams, o 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-895(00181) atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi T. S.. Abu sprendimai grindžiami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, padarius išvadą, jog J. Ž. santuoka su A. R. ir T. S. santuoka su A. E. yra sudarytos ne siekiant sukurti šeimos teisinius santykius, o tik užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudarytos santuokos yra fiktyvios.

Paaiškino, kad santuokos buvo sudarytos ne formaliai jas įregistravus, o realiai švenčiant, dalyvaujant sutuoktinių draugams. Pareiškėjos ir jų sutuoktiniai gyvena Klaipėdoje, susituokti nuspręsta Gargžduose dėl mažesnių eilių. Santuokos buvo rengtos kartu dėl to, kad pareiškėjos Lietuvoje gyvena palyginti neilgai ir čia dar neturi daug draugų, bei dėl siekio sutaupyti. Pareiškėjų nuomone, Migracijos skyriaus darbuotojos selektyviai rėmėsi jų bei sutuoktinių paaiškinimais. T. S. sutuoktinio A. E. nurodymas, kad jo sutuoktinė niekur nedirba, tereiškia tai, jog T.

S. nevyksta į darbą kokioje nors įmonėje ar įstaigoje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., nors A. E. žinoma, kad T. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir direktorė. Analogiška situacija buvo ir J. Ž. bei A. R. atveju: A. R. nurodė, kad sutuoktinė niekur nedirba, tačiau paaiškino, kad ji tapo namuose, rengia parodas, t. y. kas ir atitinka J. Ž. darbo pobūdį – parodų organizavimas, paveikslų gamyba ir pardavimas. Taip pat, pareiškėjų teigimu, buvo netinkamai įvertintas T. S. atsakymas, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir kartais apsilanko pas sutuoktinį.

Pareiškėja paaiškino, kad yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi šis butas jai priklauso, bei kad dažnai nakvoja šiuo adresu sutuoktiniui dirbant naktimis. Sutuoktiniai nebuvo iki galo susitvarkę savo bendros buities, sutuoktinio bute buvo mažai T. S. daiktų, o T. S. su dukra J. Ž. ir anūku nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 27 d. atostogavo užsienyje. 2015 m. liepos 2 d. patikrinimo metu T. S. buvo jos sutuoktinio bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji parodė savo daiktus.

Sprendime neteisingai nurodyta, kad T. S. tuo metu buvo apsirengusi viršutiniais drabužiais, nes iš tiesų buvo su pižama, sutuoktinis tuo metu dirbo – vežė nuolatinį klientą. Apie A. E. ir T. S. bendrą gyvenimą gali paliudyti kaimynas V. V.. J. Ž. ir A. R. atveju 2015 m. liepos 2 d. patikrinimo metu Migracijos skyriaus darbuotojai, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rado pusryčiaujančius abu sutuoktinius, tačiau jiems kilo įtarimas dėl parodytų drabužių priklausomybės – kad tai yra J. Ž. paauglio sūnaus drabužiai.

Šie įtarimai buvo panaudoti prieš sutuoktinius, nors A. R. ir J. Ž. sūnaus J. L. ūgis ir sudėjimas yra panašūs, be to, sūnus nešioja netgi didesnio dydžio batus nei A. R.. Pažymėjo, kad Migracijos skyriaus darbuotojų psichologinis spaudimas neslepiant išankstinio nusistatymo prieš pareiškėjas, joms ir jų sutuoktiniams sukėlė stresą, dėl to apsiriko atsakydami į kai kuriuos klausimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nurodyta, kad T. S., nurodydama sutuoktinio gimimo datą, dėl streso suklydo nurodydama tik mėnesį. Tame pačiame sprendime kaip vienas iš santuokos fiktyvumo įrodymų panaudoti ir skirtingi T.

S. ir A. E. atsakymai į klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis sutuoktiniai susipažino: T. S. nurodė, jog jie susipažino 2014 metų vasarą o jos sutuoktinis atsakė, kad jie susipažino 2015 metų vasarą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad A. E. atsakymas yra klaidingas, kadangi A. E. ir T. S. santuoka įregistruota ir atšvęsta 2015 m. gegužės 27 d., A. E. dar žiemą atliko T. S. buto remontą, būsimi sutuoktiniai su drauge N. M. žiemą lankėsi Nidoje. Analogiškai ir J. Ž. ir A. R. atveju: J. Ž. nurodė, jog jie pažįstami nuo 1996 metų, kai jos sutuoktinis buvo atvažiavęs į Maskvą, o ji tuo metu buvo studentė, turėdama galvoje, kad jie tiesiog buvo susitikę bendroje kompanijoje, o ne tai, kad jie buvo geri pažįstami.

O A. R., kuris tokios pažinties „iš matymo“ neprisimena, nurodė, kad su sutuoktine susipažino 2014 metais Akropolyje, tą patvirtino ir J. Ž.. Aplinkybė, kad stresinėje situacijoje A. R. negalėjo pasakyti sutuoktinės vaikų ir jos mamos pavardžių, kurios yra skirtingos, yra protingai suprantama ir neįrodo santuokos fiktyvumo. A. R. apklausos lapuose pavadino T. S. sutuoktinės teta, kadangi sutuoktinių buityje ir pati A. S. vadina save rusišku žodžiu „tioščia“ (liet. uošve). Iš tiesų jam puikiai žinoma, kad T. S. yra sutuoktinės J.

Ž. mama, kadangi jie susipažino ir bendrauja seniai, kartu šventė Naujuosius metus. Aplinkybė, kad A. R. nepažįsta sutuoktinės draugų, neatitinka tikrovės, jis pažįsta A. M., I. S. ir O. B., tačiau dėl streso Migracijos tarnyboje neprisiminė jų pavardžių, be to, pati J. Ž. Lietuvoje turi tik kelias drauges. A. R. santykiai su savo motina ir kitais giminėmis yra šalti, todėl J. Ž. su jais nėra susipažinusi. Taip pat J. Ž. nebuvo susitikusi su A. R. sūnumi, kuris gyvena su savo motina ir su kuria A. R. santykiai yra įtempti, A.

R. su sūnumi pats susitinka buvusiai sutuoktinei nežinant. Aplinkybė, kad sutuoktiniai J. Ž. ir A. R. neveda bendro biudžeto, nesudaro pagrindo paneigti, kad jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, nes tą patvirtina objektyvūs įrodymai. Pažymėjo, kad Migracijos skyriaus darbuotojai darė A. R. psichologinį spaudimą grasindami apie santuoką pasakyti buvusiai jo sutuoktinei, įtikinėdami, kad ši jam nebeleis pasimatyti su vaiku. Sprendimuose taip pat paminėtos aplinkybės, kad 2015 m. birželio 30 d. patikrinimo metu bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Migracijos skyriaus darbuotojos rado T.

S. su dukra J. Ž. ir jos nepilnamečiais vaikais bei drauge, tačiau bute nebuvo T. S. sutuoktinio. Šiuo atveju T. S. sutuoktinio šiame bute ir neturėjo būti, nes jis jame negyvena. Šiuo konkrečiu atveju T. S. šiame bute nakvojo todėl, kad ji su J. Ž. išvakarėse 2015 m. birželio 29 d. buvo užrašytos vizito į Migracijos tarnybą, tačiau iki institucijos darbo pabaigos nespėjo užbaigti reikalų, todėl joms buvo pasakyta ateiti kitą dieną 9 val. ryto. Migracijos tarnyba yra arčiau dukros gyvenamosios vietos (900 m), todėl T.

S. ir pasiliko pas ją pernakvoti. Pačiuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjos Migracijos skyriui būtent 2015 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimus dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime vėl remiamasi niekuo nepagrįsta abejone dėl pareiškėjų paaiškinimų, kad J. Ž. sutuoktinis A. R. anksti išvyko į darbą. A. R. kartais iškviečiamas į darbą anksčiau, konkrečiu atveju A. R. iš vakaro žinojo, kad 2015 m. birželio 30 d. turės vykti į darbą 6 val. ryto. Kaip vieną iš santuokų fiktyvumą neva patvirtinančių įrodymų panaudota ir aplinkybė, kad T.

S. ir J. Ž. su vienu iš sūnų atostogavo be sutuoktinių. Tačiau atostogos nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 27 d. Ispanijoje nebuvo planuotos iš anksto, pareiškėjos išvyko pasinaudojusios T. S. sutuoktinio A. E. pažįstamos, dirbančios kelionių agentūroje, paskutinės minutės pasiūlymu, kuriame negalima laisvai pasirinkti vykstančių asmenų skaičiaus.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 71, 61 punktų nuostatomis. Atsakovo nuomone, ginčijamuose sprendimuose detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudarytos fiktyvios santuokos, taip pat nurodyti tokias išvadas patvirtinantys duomenys.

Buvo atlikti patikrinimai pareiškėjų J. Ž. ir T. S. bei T. S. sutuoktinio A. E. gyvenamųjų vietų adresais. Prieš pateikdami prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir vieni, ir kiti sutuoktiniai buvo apklausti raštu. Šie veiksmai rodo, kad Migracijos departamentas ir Migracijos skyrius ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami išsiaiškinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, sudarė sąlygas pareiškėjams pateikti paaiškinimus. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose neginčijo fakto, kad santuokos iš tikrųjų buvo sudarytos, o atvirkščiai – pažymėjo, kad tiek J.

Ž., tiek T. S. tą pačią dieną sudarė santuokas su Lietuvos Respublikos piliečiais. Migracijos departamento nuomone, teismui pateiktos nuotraukos nepatvirtina teiginių, kad santuokos buvo sudarytos siekiant sukurti realius šeiminius ryšius (minėtos nuotraukos Migracijos departamentui nebuvo pateiktos kartu su pareiškėjų asmens bylomis), o pareiškėjos T. S. apklausos lapuose pateikta netiksli informacija, susijusi su santuokos sudarymu, buvo vertinama surinktų duomenų visumoje. Atsakovas atkreipė dėmesį į chronologinę įvykių seką, kad pareiškėjos, suprasdamos, kad jos nebeatitiks Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintų naujų reikalavimų ir negalės gauti leidimų laikinai gyventi šiuo pagrindu, 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pateikti prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi iki 2015 m. gegužės 1 d., o gavusios 2015 m. balandžio 23 d.

Migracijos departamento atsakymą, kad šiuos prašymus jos gali pateikti tik 2015 m. gegužės 1 d., 2015 m. gegužės 27 d. sudarė santuokas su Lietuvos Respublikos piliečiais ir pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina ginčijamų sprendimų išvadas, kad pareiškėjos J. Ž. ir T. S. santuokas sudarė tik siekdamos atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, o ne siekdamos sukurti realius šeiminius santykius. Nesutiko, kad Migracijos departamentas J.

Ž. ir T. S. bei jų sutuoktinių apklausos lapuose pateiktus atsakymus vertino „ištraukęs iš konteksto“ ir nesiaiškino tikrosios atsakymų reikšmės. A. E. pareiškė, kad savo sutuoktinės dukters J. asmeniškai nepažįsta, nors jie tą pačią dieną sudarė santuokas, kurias kartu šventė, taip pat nepateikė ir duomenų apie T. S. anūkus. Pareiškėjos J. Ž. sutuoktinis A. R. į tokį pat klausimą apie jo sutuoktinės gimines atsakė: „Tamara, gyvenanti su mumis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra žmonos teta, pavardės nežinau.

Jos vyras kartu negyvena, žmonos tėvų, brolių seserų nepažįstu, tėvas miręs, mama nežinau, brolių, seserų neturi“. Taigi ir J. Ž. sutuoktinis nežinojo, kad gyvena kartu su sutuoktinės motina, ir atsakė, kad jos nepažįsta, taip pat nepateikė jokios informacijos apie tris sutuoktinės vaikus. Taigi šie ir kiti apklausos lapuose esantys neatitikimai vertintini vienareikšmiškai – sutuoktiniai blogai vieni kitus pažįsta, nesutampa sutuoktinių duomenys apie jų susipažinimo aplinkybes, šeimos narius, bendrą gyvenimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 9 d. T. S. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu kaip Lietuvoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendraturtė ir vadovė. Tą pačią dieną pareiškėja J. Ž. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu kaip Lietuvoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendraturtė ir ketinanti minėtoje įmonėje dirbti direktoriaus pavaduotoja.

J. Ž. taip pat pateikė savo vaikų, Rusijos Federacijos piliečių J. L., A. L. ir T. Ž. prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, remdamasi tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi, bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, o 2014 m. rugsėjo 1 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Migracijos departamentas 2015 m. kovo 26 d. gavo T. S. prašymą dėl galimybės pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo anksčiau nustatyto termino. Prašymas buvo grindžiamas pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. 2015 m. balandžio 23 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/4-6-9K-8842) 10K-20553 nurodė, kad dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo gali būti pateikti ne anksčiau kaip 4 mėnesiai iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pabaigos, tai yra ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujiems Įstatymo reikalavimams, taikomiems leidimų laikinai gyventi pakeitimui teisėtos veiklos pagrindu. 2015 m. gegužės 27 d.

T. S. sudarė santuoką su A. E., o J. Ž. – su A. R.. 2015 m. birželio 29 d. siekiant įvertinti, ar santuoka nėra sudaryta tam, kad užsienietė gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo apklausti T. S. ir J. Ž. sutuoktiniai. 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 2 d. buvo atlikti patikrinimai, nuvykus į deklaruotas gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2015 m. birželio 30 d. T. S. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi remdamasi tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsienietės sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Tą pačią dieną J. Ž. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi remdamasi tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsienietės sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, kartu pateikė ir savo nepilnamečių vaikų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi remdamasi tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi. Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180) atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi J.

Ž. ir jos nepilnamečiams vaikams, o 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-895(00181) atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi T. S..

Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 62 dalies, 43 straipsnio 4 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 5 dalies, Aprašo 91, 92 punktų nuostatomis. Sistemiškai ir teleologiškai vertinęs teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, yra grindžiamas tikslu suteikti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui arba leidimą laikinai gyventi turinčiam užsieniečiui, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, susijungti (nusistatyti rezidenciją vienoje valstybėje) šiuo atveju Lietuvos Respublikoje.

Taigi išduodant ar pakeičiant leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu vertinamas ne tik santuokos sudarymo faktas, bet ir santuokos turinys, t. y. egzistuojantis ryšys tarp asmenų. Jeigu santuokoje esančių asmenų ryšys yra stiprus (pvz., ilgametė pažintis, kartu gyvenama ir tvarkomas bendras ūkis, bendri finansai, asmenys vienas kitą gerai pažįsta ir kt.), jis pateisina reikalingumą šiems asmenims suteikti leidimą laikinai gyventi valstybėje, tačiau jeigu asmenų ryšys nelaikytinas stipriu, tada nėra pagrindo ir išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu santuoka šiems asmenims leidžia išlaikyti jų turimą ryšį kitais būdais, pvz., gavus Šengeno daugkartinę trumpalaikę (C) vizą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmenų ryšys yra vertinamas per santuokos fiktyvumo institutą. Silpnas sutuoktinių ryšys implikuoja, kad santuoka galimai sudaryta imigraciniais tikslais, t. y. fiktyvi. Svarbu pabrėžti, kad pagal anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą vertinimas, ar santuoka yra fiktyvi, ar ne, atliekamas išimtinai tik migracine prasme, siekiant nustatyti, ar leidimo laikinai gyventi išdavimas atitinka siekiamus tikslus, be to, nėra nustatinėjamas santuokos fiktyvumo faktas civiline prasme (CK 3.39 str.), o tik konstatuojama, kad migracine prasme nustatytos faktinės aplinkybės sudaro rimtą pagrindą manyti, kad santuoka yra fiktyvi.

Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu. Priimant galutinį sprendimą arba darant išvadas dėl santuokos fiktyvumo nustatymo negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, priešingu atveju būtų padaryta žala žmogaus teisių apsaugai, o konkrečiai – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugą, inter alia, įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei pažeistų asmens teisę į santuoką, inter alia, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2125-12). Nors šios teisės nėra absoliučios ir, kaip pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiūros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimą, kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma išimtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranašumą (pvz., gauti leidimą atvykti ar gyventi priimančiojoje šalyje), užkirstų kelią tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar toks kišimasis į žmogaus teisę nėra savavališkas ir neproporcingas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą byloje O'Donoghue ir kiti prieš Didžiąją Britaniją, pareiškimo Nr.34848/07).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog pareiškėjos T. S. santuoka su A. E. ir pareiškėjos J. Ž. santuoka su A. R. yra fiktyvios. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėjos ir jų sutuoktiniai bendro ūkio neveda, neturi bendrų finansų, anksčiau aprašyta įvykių chronologinė seka, siekiant pasikeisti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad pasikeis teisinis reguliavimas ir jos neteks galimybės pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindui, taip pat rodo, kad santuokos galimai sudarytos tik siekiant gauti leidimus laikinai gyventi. Sutuoktinių pateikti paaiškinimai taip pat verčia abejoti ryšių tarp sutuoktinių stiprumu. Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį atsakovas, pareiškėjos T. S. sutuoktinis A. E. pareiškė, kad savo sutuoktinės dukters J. asmeniškai nepažįsta, nors jie tą pačią dieną sudarė santuokas, kurias kartu šventė, taip pat nepateikė ir duomenų apie T. S. anūkus. Pareiškėjos J. Ž. sutuoktinis A. R. nežinojo, kad gyvena kartu su savo sutuoktinės motina, ir atsakė, kad jos nepažįsta, taip pat nepateikė jokios informacijos apie tris sutuoktinės vaikus. Pareiškėjų motyvai, kad atsakymai į klausimus buvo nulemti streso ir patiriamo spaudimo, vertinti kritiškai. Pareiškėjai skunde išdėstė tik paaiškinimus į atsakovo nustatytas aplinkybes, tačiau išskyrus nuotraukas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų išsklaidyti išdėstytas abejones dėl santuokų fiktyvumo.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi, o pagrindo naikinti ginčijamus Migracijos departamento sprendimus remiantis skunde išdėstytais ar kitais pagrindais nėra.

III. Pareiškėjai J. Ž., T. S., J. L., A. L., T. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjų skundą tenkinti.

Teigia, jog pareiškėjų skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad skundžiami sprendimai buvo priimti neišsamiai ir paviršutiniškai ištyrus jų priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes, išvados apie santuokų fiktyvumą grindžiamos prielaidomis arba aplinkybėmis negalinčiomis nei patvirtinti, nei paneigti santuokos fiktyvumo fakto, tačiau įvertintomis išimtinai ne pareiškėjų naudai, ignoruojant santuokų sudarymo tikrumą patvirtinančius suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pareiškėjų skundo argumentus ignoravo, taip pažeidė savo įstatyme nustatytą pareigą sprendime nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, bet ir argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, neva pareiškėjos be nuotraukų nepateikė jokių įrodymų, padaryta nesusipažinus ir netyrus pareiškėjų pateiktų įrodymų.

Aplinkybė, kad santuokos sudarytos po to, kai pareiškėjos pateikė dokumentus leidimams pakeisti, negali patvirtinti, jog santuokos fiktyvios, kadangi pareiškėjų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pareiškėjos su savo sutuoktiniais artimai bendravo dar iki santuokų sudarymo.

Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad A. E. pareiškė, jog savo sutuoktinės dukters asmeniškai nepažįsta, nors tą pačią dieną sudarė santuokas, kurias kartu šventė, yra ne tik nelogiška, paneigta pateiktų fotonuotraukų, bet ir neatitinka įrodymo, kuriuo remiasi atsakovas: 2015 m. birželio 29 d. A. E. apklausos lapo 8 klausimas yra apie sutuoktinio tėvus, brolius, seseris, bei kitus giminaičius, A. E. pasakė, kad asmeniškai nepažįsta, turėdamas omeny klausime išvardytus gimines. Tuo tarpu 10 klausimas yra apie sutuoktinio vaikus, kur A. E. nurodė, jog sutuoktinė turi dukrą J., ir jos adresą. A. E. nepateikė duomenų apie sutuoktinės anūkus, nes jo apie juos niekas neklausė. 2015 m. birželio 29 d. A. R. apklausos lapo 10 klausime apie vaikus A. R. nurodė – J., T., L. (A.), gyvena su mumis (duomenys neskelbtini) g., pavardžių nežinau. Atkreipia dėmesį, kad vaikų pavardės skirtingos, todėl A. R. jų stresinėje situacijoje neprisiminė. Taip pat ir su atsakovo teiginiu, neva T. S. negalėjo nurodyti miesto, kuriame susituokė. 2015 m. birželio 29 d. apklausos lape (4 klausimas) T. S. rusų kalba parašė „Graždai“, nors tame mieste tebuvo vieną kartą ir pavadinimą jai sunku ištarti. Iš įrodymų matyti, kad atsakovas ne šiaip pareiškėjų nenaudai interpretuoja iš konteksto ištrauktais A. E. ir neva A. R. teiginius, bet jais nesąžiningai manipuliuoja taip klaidindamas teismą.

Mano, jog teismas motyvuojamoje dalyje rėmėsi ne įrodymais, o atsakovo pateikta iškreipta juose įtvirtintų faktų interpretacija, t. y. pats teismas atsakovo teiginių netiktino, įrodymų netyrė ir jų nevertino.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką santuoka negali būti laikoma fiktyvia vien todėl, kad ji suteikia imigracijos privalumą arba bet kokį kitą privalumą. Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu. Pareiškėjos išsamiai paaiškino visas galinčias kelti abejones aplinkybes, o atsakovo prielaidas paneigė įrodymais, todėl neliko pagrindo teigti, kad skundžiami atsakovo sprendimai pagrįsti patikrinimo metu nustatytų duomenų visuma, kadangi iš tos „visumos“ teismo sprendime teliko tik kelios atsakovo interpretacijos.

Pirmosios instancijos teismas atliktų patikrinimų išsamumo Aprašo 92 punkto aspektu, neanalizavo, vadovavosi ne įrodymais, o formaliu atsakovo pateiktu požiūriu.

Teismas prielaidų dėl pareiškėjų santuokų fiktyvumo ir taikytinų pasekmių proporcingumo klausimu, taip pat ir nepilnamečių vaikų klausimu apskritai nepasisakė.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas sprendimą priėmė įvertinęs visą pateiktą medžiagą, išklausęs pareiškėjų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, t. y. detaliai ir visapusiškai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas sprendime neneigė fakto, kad pareiškėjai teikė teismui dokumentus, kurie, jų manymu, paaiškina Migracijos departamento sprendimuose nurodytas aplinkybes, tačiau pažymėjo tai, kad pareiškėjai be aplinkybių paaiškinimo, nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti jų sudarytų santuokų fiktyvumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos negalėjo nurodyti jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad jų santuokos sudarytos, siekiant sukurti tikrus šeiminius ryšius.

Teigia, kad ne tik pareiškėjų skunde ir teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai nepaneigė Migracijos departamento sprendimų išvadų dėl pareiškėjų sudarytų santuokų fiktyvumo, bet ir teismui pateiktos nuotraukos negalėjo patvirtinti šių santuokų tikrumo.

A. R. ir A. E. apklausos lapuose pateikti klausimai yra paprasti, atsakymai į juos nereikalautų jokių papildomų žinių ir nesukeltų sunkumų asmenims, sukūrusiems realius šeiminius ryšius, o Migracijos departamentas priimtuose sprendimuose sutuoktinių paaiškinimus vertino ne atskirai, bet surinktų duomenų visumoje. Pareiškėjų sutuoktiniai turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, tačiau patys šia galimybe nepasinaudojo.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-822-1727-12 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pirmus leidimus laikinai gyventi gavo teisėtos veiklos pagrindu, o prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė, gavusios Migracijos departamento atsakymą, kad jų dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo gali būti pateikti ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujiems Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjų santuokos, jų santykiai nėra ilgalaikiai, jie neprisiėmė jokių svarbių ilgalaikių teisinių arba finansinių įsipareigojimų, neturi bendro būsto ir neveda bendro ūkio.

Nurodo, kad Aprašo 92 punkte yra nustatytas tik pavyzdinis sąrašas būdų, kuriais gali būti gaunama informacija, atliekant patikrinimą dėl santuokos fiktyvumo. Migracijos departamentas sprendimus priėmė vadovaudamasis ne tik atliktomis pareiškėjų ir jų sutuoktinių apklausomis, bet ir įvertinus tarnybinių patikrinimų metu gautą bei kitą turimą informaciją.

Nagrinėjamoje byloje buvo skundžiami atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi, bet ne išsiuntimo sprendimai. J. Ž. vaikams išduoti leidimai laikinai gyventi galiojo iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. Migracijos departamento sprendimai nebūtų užkirtę kelio jiems Lietuvos Respublikoje baigti mokslo metus ir išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos kartu su savo motina iki turimų leidimų laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

Pažymi, kad nors pareiškėjai prašo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-1810/2010) konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-895(00181) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų prašymo įpareigoti Migracijos departamentą tenkinti pareiškėjų 2015 m. birželio 30 d. prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, nusprendęs, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, yra rimtų priežasčių manyti, jog pareiškėjos T. S. santuoka su A. E. ir pareiškėjos J. Ž. santuoka su A. R. yra fiktyvios. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Kaip matyti iš šalių precesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų argumentų, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai į juos, šalys, visų pirma, skirtingai vertina duomenų pakankamumą pagrįsti prašymus pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei ginčijamus sprendimus. Pasisakydama dėl ginčo šiuo aspektu, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi tokio pobūdžio reikšmingų duomenų, jų rinkimo procedūros, atitinkamai – ir vertinimo, išskirtinumą: informacija apie žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kuris yra neliečiamas, gali būti renkama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1–4 d.).

Atvejus, kai tai yra daroma siekiant išsiaiškinti, ar nėra piktnaudžiaujama prašant išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nelegalios imigracijos prevencijos tikslais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 43 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, 1 dalies 5 punkte (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Įstatymo 43 straipsnio 4 dalis (2014 m. birželio 26 įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas, – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus. Kaip nustato Įstatymo 2 straipsnio 62 dalis (2014 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. XII-965 redakcija), fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Tvarka, kuria įvertinama, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 (2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 1V-367 redakcija) patvirtintu Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu, kuris, be kita ko, nustato: jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė.

Turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų, kad yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (Aprašo 91 p.).

Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 91 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad santuoka arba registruota partnerystė buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Šiuo atveju informacija gaunama: sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai); apklausus kaimynus; apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus; kitais teisėtais būdais (Aprašo 92 p.).

Aprašo 92 punkte nurodytais atvejais informaciją renka įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Kai sutuoktinis (-iai) arba asmuo (asmenys), sudaręs (-ę) registruotos partnerystės sutartį yra Lietuvos Respublikoje, jis (jie) iškviečiamas (-i) ir apklausiamas (-i) raštu – užpildo Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtus apklausos lapus (juose abiems sutuoktiniams arba asmenims, sudariusiems registruotos partnerystės sutartį, pateikiami tie patys klausimai). Gali būti apklausiami ir vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kaimynai arba kiti asmenys, nurodyti Aprašo 92.3 papunktyje.

Jeigu patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, atlieka Migracijos departamentas ir jeigu vienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, kuris yra užsienietis, yra užsienyje, tai Migracijos departamento rašytiniu prašymu apklausą atlieka konsulinė įstaiga. Konsulinės įstaigos pareigūnas iškviečia šį asmenį, jį apklausia ir duoda jam užpildyti Migracijos departamento parengtą apklausos lapą. Konsulinė įstaiga užpildyto apklausos lapo kartu su lydraščiu skaitmenines kopijas nedelsdama elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui, o vėliau šiuos dokumentus Migracijos departamentui išsiunčia artimiausiu diplomatiniu paštu.

Sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, atsisakymas būti apklaustiems asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė (Aprašo 93 p.). Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs Aprašo 93 punkte nurodytas apklausas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į surinktoje medžiagoje esančius duomenis, vykdo Aprašo 106 punkto reikalavimus, o Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima vieną iš Aprašo 108 punkte nurodytų sprendimų (Aprašo 94 p.).

Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, atlikęs Aprašo 93 punkte nurodytas apklausas, įvertina, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, ir surašo pažymą. Ši pažyma kartu su migracijos tarnybos surinkta medžiaga siunčiama prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu nagrinėjančiam Migracijos departamentui vienam iš Aprašo 108 punkte nurodytų sprendimų priimti (Aprašo 95 p.).

Apibendrinant teisinį reglamentavimą, susijusį su santuokos fiktyvumo nustatymu nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, pažymėtina, kad teisė ir pareiga įgaliotam Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojui pradėti patikrinimą, kurios metu renkama informacija, susijusi su užsieniečio šeimyniniu gyvenimu (apklausiami sutuoktiniai, atliekami patikrinimai gyvenamosiose vietose ir pan.), atsiranda tik tada, kai yra pateikiamas prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, todėl įrodymai, surinkti nesant (šiuo atveju – dar nesant) Įstatyme numatyto pagrindo juos rinkti ir nesilaikant poįstatyminiu aktu nustatytos tvarkos, negali būti laikomi leistinais nei administracinėje procedūroje, nei teisminiame procese, jais negali būti grindžiami nei administraciniai aktai, nei teismo sprendimai: kaip pažymėta šioje byloje jau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-2125/2012, teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu.

Priimant galutinį sprendimą arba darant išvadas dėl santuokos fiktyvumo nustatymo negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, priešingu atveju, būtų padaryta neatstatoma žala žmogaus teisių apsaugai, o konkrečiai – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugą, inter alia įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei pažeistų asmens teisę į santuoką, inter alia įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje.

Nors šios teisės nėra absoliučios ir, kaip pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiūros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimą, kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma išimtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranašumą (pvz., gauti leidimą atvykti ar gyventi priimančiojoje šalyje), užkirstų kelią tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar toks kišimasis į žmogaus teisę nėra savavališkas ir neproporcingas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą byloje O'Donoghue ir kiti prieš Didžiąją Britaniją, pareiškimo Nr. 34848/07).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nors prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju T. S. ir J. Ž. pateikė 2015 m. birželio 30 d., siekiant įvertinti, ar santuoka nėra sudaryta tam, kad užsienietės gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jau 2015 m. birželio 29 d. buvo apklaustos pareiškėjos ir jų sutuoktiniai, o 2015 m. birželio 30 d., apie 7 val., t. y. aiškiai dar iki prašymų pakeisti leidimus laikinai gyventi pateikimo, buvo atlikti patikrinimai, nuvykus į deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šių apklausų ir patikrinimo metu surinktais duomenimis, vertinat kartu su kitais duomenimis, yra grindžiami ginčijami sprendimai.

Patikrinimo, atliekamo nustačius Aprašo 91 punkte nurodytus veiksnius ir įtarus, kad santuoka arba registruota partnerystė buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, metu padaryti pažeidimai, dėl ko nėra galima remtis didesne dalimi surinktų įrodymų, riboja galimybes objektyviai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas keičiamas: atsakovo sprendimai naikinami, jis įpareigojamas pareiškėjų prašymus nagrinėti iš naujo.

Sprendimas netenkinti pareiškėjos J. Ž. prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo pagrindas priimti sprendimus dėl jos nepilnamečių vaikų – pareiškėjų J. L., A. L., T. Ž. – tokių pat prašymų netenkinimo, todėl ginčijamas sprendimas taip pat yra naikintinas ir šioje dalyje.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjų santuokos buvo sudarytos siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, atliktas formaliai, t. y. apklausos metu užduodant standartinius, todėl itin nuspėjamus klausimus, nepasinaudojus galimybe apklausti kaimynus, pareiškėjų sutuoktinių tėvus ar pan., kas taip pat sudaro pagrindą abejoti atlikto patikrinimo objektyvumu, atitinkamai – ir ginčijamų sprendimų pagrįstumu.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio ginčui pasiekus teismą, užsieniečio, kuriam neišduodamas ar nekeičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sutuoktinis į bylą turėtų būti įtraukiamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 48 str. 1 d.), kadangi tokiu teismo sprendimu, kuriame įvertinamas išvados dėl santuokos fiktyvumo pagrįstumas, pasisakoma ir dėl jų teisių ir pareigų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-895(00181) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan