2017-12-13 Nr. AB-23689-3-61-3-00334-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3918-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 30 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 2016 m. sausio 12-19 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, neužtikrinant 3,6 kv. m minimalaus ploto, kamerų plotą dar labiau mažino jose buvę baldai ir kitas inventorius. Dėl ploto trūkumo pablogėjus sveikatai, pareiškėjui teko gydytis Santariškių klinikoje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti 3,66 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

4. Atsakovas pripažino, kad kai kurios kameros galėjo būti perpildytos. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, tam išduodamas reikalingas inventorius. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, todėl visiškai suremontuotose kamerose tekdavo daryti pakartotinį remontą. Gyvenamosiose kamerose baldai įrengiami atsižvelgiant į lovų skaičių. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo J. G. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog 3,6 kv. m minimali ploto norma (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1. p.) pareiškėjui buvo užtikrinta visas 11 dienų. Teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Medicininiai dokumentai patvirtino, kad pareiškėjas jau prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą sirgo širdies ligomis, buvo patyręs galvos smegenų ir stuburo traumas, vartojo alkoholį, rūkė. Pareiškėjui kalint, jo sveikatos būklė buvo stebima, atlikti tyrimai, skirtas gydymas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sukeltų pasekmių sveikatai laikytos neįrodytomis.

7. Teismas pabrėžė, jog, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundas atmestas. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo iš pareiškėjo priteisti 3,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad už kopijų parengimą Lukiškių TI-K sumokėjo prašomą priteisti sumą, be to, įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 8. Pareiškėjas J. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas buvo laikytas vienas – kamerose visą laiką laikyti dviese. Teismai pripažįsta, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą, neįskaičiuojamas baldų užimamas plotas (žr. bylą Nr. I-1753-790/2017).

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Teismas objektyviai įvertino situaciją ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

14. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina pirmiausiai iš to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Ginčui aktualaus Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017m. sausio 20 d.) pareiškėjas 11 dienų buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, nepažeidžiant jo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (atsiliepimas į pareiškėjo skundą, b. l. 6-13), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui minimali ploto norma buvo užtikrinta visas 11 dienų. Taigi, ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisę būti kalinamam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

15. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ankštos kalinimo sąlygos neigiamai įtakojo jo sveikatą, net teko gydytis Santariškių klinikose.

16. Teismo kolegija, įvertinusi byloje pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas jau prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą sirgo širdies ligomis, taip pat buvo patyręs galvos smegenų ir stuburo traumas, vartoja alkoholį, rūko (b. l. 35. 36), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjui kalint jo sveikatos būklė buvo stebima, atlikti tyrimai, skirtas gydymas. Todėl pareiškėjo pretenzijas dėl sukeltų pasekmių sveikatai teismas pagrįstai įvertino kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų jo teisių pažeidimų, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškinom ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė