3d00335e-bf5d-4c7d-baf1-eac379ebea8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-297/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 25 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, civilinėje byloje Nr. B2-691-578/2010 pagal ieÅ¡kovo

A. Z. ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais D. D. pareiÅ¡kimÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės dovanos“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Saulės dovanos“, o 2009 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino BUAB „Saulės dovanos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Pareiškėjo J. V.

L. atstovas pareiÅ¡kimu kreipėsi į bankrutuojančios UAB ,,Saulės dovanos“ bankroto administratorių, praÅ¡ydamas įtraukti J. V. L. į bankrutuojančios UAB ,,Saulės dovanos“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 907 096,55 Lt finansiniu reikalavimu.

Bankrutuojančios UAB ,,Saulės dovanos“ bankroto administratoriui ginčijant UAB ,,Saulės dovanos“ finansinį reikalavimÄ , J. V. L. atstovas su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas patvirtinti J. V. L. 907 096,55 Lt finansinį reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „Saulės dovanos“.

PraÅ¡yme teigė, kad J. V. L. finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindas yra 2006 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartis, pagal kuriÄ J. V.

L. paskolino UAB „Saulės dovanos“ 800 000 Lt ir kuriÄ patvirtina UAB „Saulės dovanos“ iÅ¡duotas tos pačios dienos skolos raÅ¡tas (pakvitavimas. Atstovo teigimu, aplinkybę, kad J. V. L. turėjo pinigų ir galėjo juos paskolinti patvirtina faktas, kad iki paskolos sutarties sudarymo momento

J. V. L. vien iÅ¡ UAB „Saulės dovanos“ už Å¡iai įmonei parduotÄ Å¾emės sklypÄ gavo 1 200 000 Lt, iÅ¡ kurių 800 000 Lt jam buvo perduoti grynais.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ atmesti.

Teismas nutartyje nurodė, kad vien tik 2006 m. rugpjūčio 7 d. pakvitavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis paskolinių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Saulės dovanos“ egzistavimÄ ir pinigų gavimÄ . Pasak teismo, nei byloje, nei įmonėje nėra jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 800 000 Lt įneÅ¡imÄ Ä¯ UAB „Saulės dovanos“ kasÄ bei įmonės skolos likutį J. V. L. , taip pat nėra jokių sutarčių tarp UAB „Saulės dovanos“ ir J. V.

L. . Teismas pažymėjo, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. pakvitavime nenurodyta pinigų gavimo paskirtis, kad juos reikės grÄ Å¾inti, kam ir kada. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad realiai pareiÅ¡kėjas nei A.

P. , nei UAB „Saulės dovanos“ pinigų neperdavė. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pagrindė ir liudytojo A. P. parodymais. Teismas konstatavo, kad   J. V. L. neįrodė savo finansinio reikalavimo UAB „Saulės dovanos“ pagrįstumo.

Atskiruoju skundu J. V. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir patvirtinti jo 907 096,55 Lt kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „Saulės dovanos“.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. 2006 m. rugpjūčio 7 d. skolos raštelis atitinka visus įstatyme nustatytus paskolos sutartims keliamus reikalavimus (CK 6.871 str. 1 d.). Jame nurodyta konkreti perduotų pinigų suma, pakvitavimo sudarymo data, konkretus šios sumos gavėjas - UAB „Saulės dovanos“,

atstovaujama vienasmeniškai veikiančio šios įmonės tuometinio vadovo A. P. . Teismas nenurodė, kokių paskolos sutarties elementų

minėtame dokumente trÅ«ksta, taip pat kokias teisines pasekmes sukelia Å¡is dokumentas, jeigu jo nelaikyti raÅ¡ytine paskolos sutartimi. Pinigų perdavimo faktÄ , pasak apelianto, patvirtina ne tik pats skolos raÅ¡telis pakvitavimas, bet ir ta aplinkybė, kad skolos raÅ¡telio originalas buvo ir tebėra pas pareiÅ¡kėjÄ (CK 6.65 str. 2 d.). PareiÅ¡kėjas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad skolos raÅ¡telio sudarymo metu jis turėjo grynų pinigų sumÄ , kuriÄ 2006 m. rugpjūčio 7 d. paskolino UAB „Saulės dovanos“.

2. 800 000 Lt sumÄ kreditorius J. V. L. paskolinęs UAB „Saulės dovanos“, kuriai atstovavo Å¡ios įmonės vadovas, generalinis direktorius A.

P. , o ne pastarajam asmeniškai. A. P. , skolindamas iš pinigus UAB „Saulės dovanos“ vardu ir interesais, 2006 m. rugpjūčio 7 d. turėjo visus reikiamus įgaliojimus veikti įmonės vardu ir iš ankstesnių sutartinių santykių su šia įmone J. V. L. buvo įprasta, jog UAB „Saulės dovanos“ vardu ir interesais sandorius, veikdamas pagal įmonės įstatus, sudarinėja būtent įmonės vadovas A. P. , veikdamas vienasmeniškai ir vienvaldiškai. Jokių įrodymų, kad 2006 m. rugpjūčio

7 d. A. P. bÅ«tų praradęs įgaliojimus veikti įmonės vardu ir sudaryti paskolos sutartį su J. V. L. ar kad sudarant Å¡iÄ sutartį bÅ«tų buvęs neveiksnus ar negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, bankroto administratorius nepateikė (CPK 178 str.).

3. 2006 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartis nėra nuginčyta teisme, ji net nebuvo ginčijama įstatymo nustatyta tvarka, paduodant atitinkamÄ ieÅ¡kinį. A. P. teismui patvirtino ir pripažino, kad jis pasirašė minėtÄ pakvitavimÄ , taip pat pripažino, jog Å¡is pakvitavimas patvirtina bÅ«tent skolÄ , o ne kokiÄ nors kitÄ prievolę. Tai, kad A. P. tuo pačiu metu Å¡iÄ paskolÄ Ä¯vardijo „garbės skola“, painiojosi dėl skolos dydžio, skolininko subjekto ir kitų faktinių aplinkybių, vertintina kritiÅ¡kai dėl atitinkamo juo suinteresuotumo bylos baigtimi.

4. Nutarties neteisėtumÄ patvirtina Lietuvos teismų praktika, kuri numato, kad raÅ¡ytinis paskolos raÅ¡telis (pakvitavimas), kuriame nenurodyta nei pinigų gavimo paskirtis, nei jų grÄ Å¾inimo terminas, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis paskolinių teisinių santykių egzistavimÄ (LAT 2002 m. gegužes 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-715, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d., civ. b. Nr. 2A-481-567/2010). Teismas pažeidė konstitucinę pareiÅ¡kėjo teisę į nuosavybės neliečiamumÄ .

5. Teismas suabsoliutino ir virÅ¡ kitų įrodymų nepagrįstai iÅ¡kėlė aplinkybę, kad BUAB „Saulės dovanos“ buhalterinės apskaitos dokumentuose paskola nėra užfiksuota. BUAB „Saulės dovanos“ nepateikė į bylÄ jokių konkrečių ir leistinų įrodymų, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â J. V. L. negavo 800 000. Vien tai, kad skolininkas neįtraukė į savo apskaitÄ prisiimtos skolos, negali eliminuoti pareiÅ¡kėjo teisės galiojančios ir nenuginčytos paskolos sutarties pagrindu

reikalauti įvykdyti piniginę prievolę. UAB „Saulės dovanos“ vadovas A. P. turėjo pareigÄ paskolos faktÄ tinkamai užfiksuoti

įmonės buhalterinėje apskaitoje ir inkasuoti gautÄ grynų pinigų sumÄ Ä¯ įmonės kasÄ . Bankroto administratorius pripažino, jog iÅ¡ J. V. L. paskolinti pinigai buvo naudojami UAB „Saulės dovanos“ vardu. J. V. L. nėra ir negali bÅ«ti laikomas atsakingu už įmonės vadovo galimai netinkamus veiksmus. Teismas, pažeisdamas įstatymų nustatytÄ draudimÄ (CK 6.875 str. 2 d.), rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, kurie esÄ paneigia pinigų perdavimÄ J. V. L. .

7. Liudytojo teisinį statusÄ teismas nepagrįstai suteikė bylos baigtimi tiesioginį suinteresuotumÄ turinčiam

buvusiam BUAB „Saulės dovanos“ generaliniam direktoriui                A. P. , kuris pinigus

galimai pasisavino. Tad jeigu bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas, BUAB „Saulės dovanos“ potencialiai įgytų teisę buvusiam įmonės vadovui reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (CK 2.87 str. 7 d.). Å ios aplinkybės patvirtina tiesioginį A. P. suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir neleidžia jo laikyti nesuinteresuotu asmeniu, galinčiu duoti neÅ¡aliÅ¡kus ir objektyvius liudytojo parodymus (CPK 189 str.).

8. Teismas neturėjo įtraukti į bylÄ liudytoju paskolos raÅ¡telį pasiraÅ¡iusį BUAB „Saulės dovanos“ buvusį generalinį direktorių A. P. , kuris bando iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, pripažinęs, kad jis tikrai pasirašė 2006 m. rugpjūčio 7 d. pakvitavimÄ ir padarė savo laisva valia, niekieno neverčiamas, ir kad Å¡is pakvitavimas įformino bÅ«tent skolÄ .

9. Teigia, kad argumentai dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio yra išsamiai nurodyti    2009 m. vasario

25 d. pareiÅ¡kime dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. ReikalavimÄ dėl palÅ«kanų bankroto administratorius ginčijo vien tuo pagrindu, jog esÄ negalioja pagrindinė paskolos sutartis. Teigia, kad palaiko savo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Saulės dovanos“ bankroto administratorius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigia, kad liudytoju gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla, ir nesvarbu, koks jo amžius bei giminystės ryÅ¡iai su byloje dalyvaujančiais asmenimis. (CPK 189 str. 1 d.). Administratorius, tiesiogiai nedalyvavęs administruojamai įmonei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarant sandorius, negali žinoti ir paaiÅ¡kinti aplinkybių, kurios egzistavo sudarant sandorį, todėl tokiais atvejais administratorius paprastai praÅ¡o teismo apklausti bankrutavusios įmonės darbuotojus ar vadovus apie jiems žinomas svarbias bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama nutartimi J. V. L. praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Saulės dovanos“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismas atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pateiktas dokumentas – pakvitavimas – negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis paskolinių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Saulės dovanos“ egzistavimÄ ir pinigų gavimÄ .

Apeliantas J. V. L. , nesutikdamas su tokia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. skolos raštelis atitinka visus įstatyme nustatytus paskolos sutartims keliamus reikalavimus (CK 6.871 str. 1 d.), nes jame nurodyta konkreti perduotų pinigų suma, pakvitavimo sudarymo data, konkretus šios sumos gavėjas - UAB „Saulės dovanos“, atstovaujama vienasmeniškai veikiančio šios įmonės tuometinio vadovo A. P. .

Pagal civilinio kodekso 6.870 straipsnio, apibrėžiančio paskolos sutarties sampratÄ , pirmosios dalies nuostatÄ , paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.871 straipsnio trečiosios dalies nuostatÄ , raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar 800 000 Lt suma, kuri 2006 m. rugpjūčio 7 d. data A. P. vardu pasirašytame pakvitavime nurodyta kaip jo gauta iš J. V. L. , buvo perduota kaip paskolos dalykas, t.y. ar tarp J. V. L. bei UAB ,,Saulės dovanos“ šiuo pagrindu atsirado paskoliniai santykiai.

Byloje esančioje minėto 2006 m. rugpjūčio

7 d. pakvitavimo kopijoje (t. 6, b.l. 8) nurodyta, kad A. P. , atstovaudamas UAB „Saulės dovanos“, gavo iÅ¡ J. V. L. 800 000 Lt grynais. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad šį dokumentÄ pasirašė A. P. .

Tai reiÅ¡kia, kad dokumentas, pavadintas pakvitavimu, patvirtina, faktÄ , kad J. V. A. P. minėtÄ pinigų sumÄ perdavė.

Tačiau pakvitavimo turinys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp J. V. L. bei UAB ,,Saulės dovanos“ susiklostė paskoliniai

santykiai ir kad jame nurodyta pinigų suma - 800 000 Lt - A.

P. , kaip UAB ,,Saulės dovanos“ atstovui, buvo perduota paskolos sutarties

pagrindu. UAB ,,Saulės dovanos“, kuriÄ , pagal pakvitavimo turinį, atstovavo A. P. , nėra įvardinta paskolos gavėju ar skolininku, o J. V. L. - paskolos davėju ar kreditorium. Pakvitavimo

tekstas taip pat nepatvirtina, kad pinigai buvo perduoti paskolos sutarties pagrindu: naudojama sÄ voka „gavau“, bet ne paskolos raÅ¡teliams bÅ«dingos paskolinius santykius patvirtinančios sÄ vokos „pasiskolinau“, ,,skolinuosi“, „paskolinau“ ir pan. Pakvitavime pavartojus sÄ vokÄ ,,gavau“, jame nėra jokių teiginių, reiÅ¡kiančių gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti. Taigi, iÅ¡ pateiktojo dokumento turinio negalima spręsti apie tai, kad tarp jame nurodytų asmenų -

UAB ,,Saulės dovanos“, kuriÄ atstovavęs (kaip nurodyta pakvitavime) A. P. bei J. V. L. buvo sudaryta konkreti apelianto nurodoma

sutartis, t.y. paskolos sutartis. Tad pakvitavime nesant paskolos sutarčiai ar paskolos raÅ¡teliui bÅ«dingų požymių, patvirtinančių, kad pinigai buvo perduoti kaip paskolos dalykas, negalima daryti iÅ¡vados apie paskolinių santykių egzistavimÄ .

Apeliantas, remdamasis teismų praktika, tvirtina, kad raÅ¡ytinis paskolos raÅ¡telis (pakvitavimas), kuriame nenurodyta nei pinigų gavimo paskirtis, nei jų grÄ Å¾inimo terminas, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis paskolinių teisinių santykių egzistavimÄ . Tačiau nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti paskolinių santykių tarp UAB ,,Saulės dovanos“ J. V. L., egzistavimÄ , pakvitavime nenurodžius, kad pinigai perduodami kaip paskolos dalykas (nenurodžius, kad pinigai skolinami ir tuo pačiu nesant įsipareigojimo juos grÄ Å¾inti), byloje esančio pakvitavimo pripažinti paskolos raÅ¡teliu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nėra pagrindo (CK 6.871 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad pakvitavime A. P. taip pat nenurodė, kokiu pagrindu jis veikia bendrovės vardu, kokios yra jo užimamos pareigos, ant pakvitavimo nėra įmonės spaudo. Abejones dėl to, ar 800 000 Lt suma iÅ¡ viso buvo perduota atsakovui UAB „Saulės dovanos“, patvirtina ir ta aplinkybė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog 800 000 Lt buvo įtraukti į atsakovo buhalterinę apskaitÄ . Nors iÅ¡ pakvitavimo teksto seka iÅ¡vada, kad pinigai buvo perduoti grynaisiais, o ne bankiniu pavedimu, tačiau jokių duomenų, kad jie bÅ«tų įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , nėra. PrieÅ¡ingai, UAB ,,Saulės dovanos“ 2006 m. rugpjūčio mėn. kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai (t. 7, b.l. 65-69) įrodo, kad tokia pinigų sumÄ Ä¯ bendrovės kasÄ nebuvo įmokėta.

Pagal CK 6.65 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, paprastai pakvitavimas patvirtina pinigų grÄ Å¾inimÄ , t. y. prievolės įvykdymÄ , o ne prievolės atsiradimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl                   J. V. L. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Audronė Jarackaitė

Gintaras Pečiulis

Donatas Å ernas