2022-06-29 Nr. AB-17628-4-68-3-00487-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3179-781/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00487-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams N. F. F. F., H. K. K. K., jų atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Valentinui Landai,

vertėjui Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių N. F. F. F., H. K. K. K. bei jų nepilnamečių vaikų A. H. H. H., A. H. H. H., A. H. H. H., atstovaujamų tėvų pagal įstatymą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsieniečiams N. F. F. F., H. K. K. K. bei jų nepilnamečiams vaikams A. H. H. H., A. H. H. H., A. H. H. H., atstovaujamiems tėvų pagal įstatymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir VSAT) kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini)piliečiais prisistatantiems N. F. F. F., gim. (duomenys neskelbtini), H. K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H. H., (duomenys neskelbtini), A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – visi kartu ir užsieniečiai) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. VSAT nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyta 12 asmenų grupė, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Minėti asmenys sulaikymo metu žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21M34470 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai kreipėsi su skundu į Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, prašydami panaikinti prieš tai minėtą sprendimą. Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 6K-1610 užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai apskundė Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21M34470 ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K‑1610 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

4. Atsižvelgiant į tai, kad per 6 mėnesius nuo užsieniečių užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimais Nr. 22S64983 ir Nr. 22S64846 užsieniečiai N. F. F. F. ir H. K. K. K. buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, išnagrinėję užsieniečių skundą, 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą tenkinti šį skundą iš dalies ir pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21M34470 rezoliucijos 3 punktą išdėstant taip: „Uždrausti asmenims N. F. F. F., H. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl N. F. F. F., H. K. K. K. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai buvo pakeista ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 6K-1610 dalis; kita užsieniečių skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1639-552/2022 paliko Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

6. VSAT teikime pažymėjo, kad užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema – į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybę bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą pateikti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai, nesulaukę, kol bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti ir vėl savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą bei nusprendė paskirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, nuo 2022 m. balandžio 26 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad užsieniečių prašymas dėl prieglobsčio suteikimo valstybės institucijų nebuvo patenkintas. Šiuo metu galioja galutinis Migracijos departamento sprendimas (iš dalies pakeistas), patvirtintas teismų įsiteisėjusiais sprendimais, dėl to, kad prieglobstis užsieniečiams nesuteikiamas, asmenys netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje ir bus išsiųsti į (duomenys neskelbtini), tėvams N. F. F. F., H. K. K. K. draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad minėtų užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas.

9. Teismas nustatė, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje neturi nei ekonominių, nei socialinių ryšių, neturi pagrindo jų įgyti ar kurti, nes turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog turėdami laisvę užsieniečiai nevengs sprendimo įvykdymo, kadangi jie jau bandė savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tai gali bandyti ir vėl padaryti, piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti.

10. Teismo vertinimu, neskyrus minėtiems užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo ir Lietuvos Respublikos. Teismas pripažino, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnyje, nes užsieniečių tapatybė nustatyta, o jiems taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nekiltų grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

11. Teismas įvertinęs užsieniečių kaip šeimos vieneto santykius, nepilnamečių asmenų priklausomybę nuo tėvų, kuriems yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko ir nepilnamečiai asmenys turės išvykti iš Lietuvos, nustatė pagrindą prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti ir nepilnamečių asmenų atžvilgiu.

III. 12. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – užsieniečių apeliacinį skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygų, taikyti jų atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsieniečių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

13. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, ypač, kai tai susiję su šeimos ir vaikų interesų apsauga.

14. Užsieniečių apgyvendinimas nuo jų atvykimo faktiškai prilyginamas jų sulaikymui, kuris gali būti taikomas tik kraštutiniais atvejais, kai įstatyme numatytų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

15. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimui skiriant užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Atsiliepime pakartotinai nurodomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei valstybės institucijų, teismų užsieniečių atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų esmė. Taip pat pabrėžiama, kad užsieniečiams buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje (11 mėnesių), todėl VSAT neprieštarauja apeliacinio skundo tenkinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas dėl užsieniečiams taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Apeliaciniame skunde užsieniečiai prašė apgyvendinti juos Užsieniečių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar taikyti jiems kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga, jos taikymui nėra teisinio pagrindo. Užsieniečių apeliaciniame skunde akcentuojamas nepilnamečių asmenų teisių pažeidimas, apeliuojama į ilgą apgyvendinimo be teisės judėti priemonės taikymą.

21. Iš VSAT pateiktų paaiškinimų teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Migracijos departamento sprendimą dalyje dėl prieglobsčio užsieniečiams nesuteikimo paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1639-552/2022 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu. Taigi užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Spręsdama dėl užsieniečių prašymo apgyvendinti juos Užsieniečių priėmimo centre nenustatant jiems judėjimo ribojimų pagrįstumo, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pabrėžia pakankamai ilgą laiką užsieniečių atžvilgiu taikomą judėjimo ribojimą (faktiškai nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio 21 d.). Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį priimtas 2022 m. kovo 23 d., t. y. praėjo jau pakankamas laikotarpis įvykdyti užsieniečių išsiuntimą.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

26. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

29. Svarbu nurodyti ir tai, kad VSAT atsiliepime neprieštaravo užsieniečių apeliacinio skundo tenkinimui.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į nepilnamečių (mažamečių) vaikų interesus, sprendžia, kad tolesnis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas, pirmiausia, yra neproporcingas vaikų interesų atžvilgiu. Dar daugiau, užsienietis su sutuoktine judėjimo ribojimo sąlygomis negali užtikrinti visapusiškos mažamečių vaikų priežiūros, aprūpinimo būtiniausiomis vystymosi priemonėmis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šeimos interesus ir nenustatė galimybės taikyti užsieniečiams švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini)piliečių N. F. F. F., H. K. K. K. bei jų nepilnamečių vaikų A. H. H. H., A. H. H. H., A. H. H. H., atstovaujamų tėvų pagal įstatymą, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini)piliečiams N. F. F. F., gim. (duomenys neskelbtini), H. K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vilija Mikuckienė

Jūratė Varanauskaitė