2021-08-11 Nr. AB-15801-3-61-3-04390-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2406-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04390-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nafta LT“ apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nafta LT“ skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nafta LT“ kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimą apie nesuvestą deklaraciją į VMI duomenų bazę (toliau – ir Pranešimas); 2) įpareigoti VMI pagal pareiškėjo atstovo 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktus duomenis dėl 2015 m. rugpjūčio mėn. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijos tikslinimo grąžinti 36 172 Eur permoką; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-49 (7-17/2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) panaikinti VMI 2020 m. sausio 6 d. sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-4324; 5) įpareigoti VMI pagal pareiškėjos UAB „Nafta LT“ atstovo 2019 m. gruodžio 23 d. prašymą grąžinti 36 172 Eur permoką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI, Inspekcija) atliko pareiškėjo PVM mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Mokestinio patikrinimo metu tarp pareiškėjo ir Klaipėdos AVMI 2019 m. liepos 17 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. (28.21)-KD9-113 (toliau – ir Susitarimas).

3. Pareiškėjas teigė, kad vykdė tiekimus Didžiosios Britanijos įmonei WAL ECO LTD, kuri 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas vykdytiems tiekimams taikė 0 proc. PVM tarifą, tačiau 2015 m. rugpjūčio 5 d. vykdytiems tiekimams per klaidą pritaikė standartinį PVM tarifą, nors tą dieną įmonės WAL ECO LTD PVM mokėtojo kodas dar galiojo. Patikrinimo akte Klaipėdos AVMI pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sandorio su WAL ECO LTD nevertino, todėl minėtas sandoris nepateko ir į Susitarimo objektą.

4. Pareiškėjo atstovas 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją (formą FR0600) ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. PVM deklaraciją bei paaiškinimą dėl pateiktų patikslintų deklaracijų (toliau – ir Paaiškinimas), kuriuo VMI prašė suvesti pareiškėjo pateiktų patikslintų 2015 m. rugpjūčio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijų duomenis į VMI sistemą. Pareiškėjo EDS sistemoje buvo įvesti duomenys tik dėl 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos. Pareiškėjas per EDS sistemą gavo VMI Pranešimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracija nebuvo suvesta į VMI duomenų bazę dėl nurodytos priežasties – pateikta tikrinamo (tikrinto) laikotarpio deklaracija, todėl pagal ją mokestinės prievolės neformuojamos.

5. Pareiškėjas nesutiko su VMI Pranešimu ir nurodė šiuos argumentus:

5.1. VMI, atsisakius įvesti duomenis į VMI duomenų bazę ir tuo pagrindu pareiškėjui suformuoti 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, pareiškėjas neteko galimybės susigrąžinti 36 172 Eur PVM permoką, susijusią su tiekimais Europos Sąjungos (toliau – ir ES) PVM mokėtojui WAL ECO LTD.

5.2. Į Klaipėdos AVMI atliktą pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateko abi pareiškėjo tikslintos deklaracijos (2015 m. rugpjūčio mėn., 2016 m. sausio mėn.), tačiau VMI suvedė duomenis tik už 2016 m. sausio mėn., taigi VMI faktinėmis aplinkybėmis analogišką situaciją (deklaracijų už laikotarpius, kada buvo atliktas mokestinis patikrinimas, tikslinimą) vertino visiškai skirtingai: vienu atveju duomenis į VMI duomenų bazę įvesti sutiko ir leido pareiškėjui susigrąžinti permoką patikslinus mokesčių administratoriaus tikrinto laikotarpio deklaraciją, kitu atveju – nesuvedė duomenų į VMI duomenų bazę taip užkirsdama kelia pareiškėjui susigrąžinti kitą permoką.

5.3. VMI, priimdama sprendimą neįvesti pareiškėjo pateiktų duomenų į VMI duomenų bazę dėl 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos, visiškai nevertino pareiškėjo Paaiškinime nurodytų aplinkybių bei kartu su Paaiškinimu pridėtų įrodymų, nepaisant to, kad įrodymai buvo teikti ir anksčiau patikrinimo metu. Nurodė, kad duomenis, pagrindžiančius pareiškėjo teisę į 36 172 Eur PVM permoką, privalėjo įvertinti mokestinį patikrinimą atlikusi specialistė, kuriai šie duomenys buvo pateikti, tačiau jie liko neįvertinti. Dėl to pareiškėjas pats kreipėsi į VMI ir dar kartą pateikė šiuos duomenis, prašydamas įvesti juos į VMI duomenų bazę tam, jog galėtų įgyvendinti savo teisę į PVM atskaitą. Siekiant, jog VMI nekiltų klausimų, dėl ko minėta permoka nebuvo įvertinta ir kokiu pagrindu pareiškėjas ją grindžia, buvo pateiktas papildomas Paaiškinimas, tačiau VMI į jį neatsižvelgė ir priėmė formalų sprendimą neįvesti 2015 m. rugpjūčio mėn. duomenų ir taip apribojo teisę pareiškėjui pateikti 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir susigrąžinti 36 172 Eur PVM permoką.

5.4. Atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pastebėjęs neatitikimus tarp apskaitos dokumentų ir deklaruotų duomenų, 2016 m. spalio 5 d. pateikė patikslintą 2016 m. sausio mėn. PVM deklaraciją, kurioje atskaitomas ir iš biudžeto grąžintinas PVM padidėjo 8 910 Eur, tačiau ši pareiškėjo pateikta patikslinta deklaracija buvo atmesta dėl vykstančio mokestinio patikrinimo. Mokestinį patikrinimą atlikusi Klaipėdos AVMI specialistė 2019 m. kovo 4 d. el. paštu pareiškėjui nurodė vėl pateikti patikslintą deklaraciją, kuri buvo atmesta dėl vykstančio mokestinio patikrinimo, tačiau pasikeitus įmonės vadovui (juo tapo užsienio pilietis), jam nebuvo perduoti prisijungimo prie deklaravimo sistemos duomenys, mokesčių mokėtojas tuo metu veiklos jau nevykdė, todėl neturėjo ir buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, todėl patikrinimą atliekanti specialistė 2019 m. balandžio 5 d. raštu buvo informuota, kad pareiškėjas neturi galimybių pateikti patikslintos PVM deklaracijos.

5.5. Pareiškėjo atstovui užsiregistravus „Mano VMI“ ir EDS sistemose, peržiūrėjus visas pateiktas deklaracijas, paaiškėjo, kad dėl teiktos patikslintos deklaracijos pareiškėjo atskaitomas bei iš biudžeto grąžintinas PVM būtų padidėjęs 8910 Eur, tačiau patikslinta deklaracija buvo atmesta dėl tikrinimo, o patikrinimą atlikusi specialistė patikrinimo metu šių duomenų neįvertino, nors mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentai atitiko tikslintos, o ne pirminės deklaracijos duomenis. Dėl šios priežasties 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos duomenys buvo suvesti į VMI duomenų bazę po mokestinio patikrinimo ir pareiškėjas įgijo teisę pasinaudoti PVM atskaita už 2016 m. sausio mėn. Analogiškai privalėjo būti įvesti ir 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos duomenys.

5.6. Mokestinio patikrinimo metu, apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestines prievoles, nebuvo įvertintos mokestinės prievolės, susijusios su tiekimais ES PVM mokėtojui WAL ECO LTD, kuri 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Nurodė, kad iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas vykdytiems tiekimams taikė 0 proc. PVM tarifą, tačiau 2015 m. rugpjūčio 5 d. vykdytiems tiekimams per klaidą pritaikė standartinį PVM tarifą, nors tą dieną įmonės WAL ECO LTD PVM mokėtojo kodas dar galiojo. Pažymėjo, kad turi visus 0 PVM tarifo taikymui pagrįsti reikalingus dokumentus, kurie buvo pateikti Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo metu. Klaipėdos AVMI patikrinimo akte papildomai mokėtino PVM dėl tiekimų šiam ES PVM mokėtojui neapskaičiavo, nors šiuos sandorius mokestinio patikrinimo metu vertino. Taigi, mokesčių administratorius pripažino, jog 0 proc. PVM tarifas tiekimas ES PVM mokėtojui WAL ECO LTD taikytas pagrįstai, tačiau vertinant pareiškėjo mokestines prievoles neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. vykdytiems tiekimams turėjo taikyti 0 proc. PVM tarifą.

5.7. Patikrinimo akte mokesčių administratorius konstatavo, kad mokesčių mokėtojas nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą tiekimams Didžiosios Britanijos PVM mokėtojui Ray Invest LTD ir Čekijos PVM mokėtojui Master Electro S.R.O., kadangi nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl žinojo arba galėjo žinoti, jog dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Tiekimus minėtiems ES PVM mokėtojams Klaipėdos AVMI apmokestino standartiniu PVM tarifu ir papildomai apskaičiavo 143 477,31 Eur PVM.

5.8. Mokesčių administratorius, apskaičiuojant mokesčių mokėtojui papildomai mokėtinas sumas, turėjo ne tik apskaičiuoti papildomai mokėtiną PVM dėl nustatytų pažeidimų, tačiau ir padidinti PVM atskaitą 8 909 Eur bei sumažinti standartinio tarifo pardavimo PVM 36 172 Eur dėl tiekimų ES PVM mokėtojui WAL ECO LTD. Klaipėdos AVMI specialistė aplaidžiai atliko savo pareigas, vykdydama pareiškėjo mokestinį patikrinimą, patikrinimo metu neįvertino pareiškėjo dokumentų, kurie buvo nepalankūs mokesčių administratoriui ir tokiu būdu padarė 45 081 Eur (8 909 + 36 172) žalą pareiškėjui. VMI privalėjo įvertinti šiuos duomenis ir ištaisyti mokestinį patikrinimą atlikusios specialistės klaidą visiškai, t. y. įvesti ne tik 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos duomenis dėl 8 909 Eur, bet ir 2015 m. PVM deklaracijos duomenis dėl 36 172 Eur. Teigė, kad VMI pareiškėjui padarytą žalą iš dalies sumažino įvesdamas į duomenų bazę duomenis už 2016 m. sausio mėn., tačiau neįvedant duomenų už 2015 m. sausio mėn. pareiškėjo patirta žala sudaro 36 172 Eur.

5.9. Tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo atliekamo mokestinio patikrinimo metu buvo pasirašytas Susitarimas. Susitarimo objektu buvo patikrinimo metu apskaičiuotina 143 477,31 Eur PVM suma dėl sandorių su įmonėmis Ray Invest LTD ir Master Electro S.R.O. bei nuo apskaičiuotinos PVM sumos apskaičiuotini 13 908,86 Eur PVM delspinigiai ir skirtina 14 347 Eur bauda, iš viso 171 733,17 Eur. Mokesčių administratorius ir pareiškėjas susitarė, kad iš Susitarimo I dalyje nurodytų sumų, mokėtina į biudžetą suma yra 92 000 Eur. Susitarime nurodoma, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti į biudžetą 92 000 Eur mokesčių prievolę ir praranda teisę ginčyti jos apskaičiavimo teisingumą.

6. Pareiškėjas akcentavo, jog patikrinimo akto projekte, kuriuo vadovaujamasi pasirašant Susitarimą, mokestinė prievolė pareiškėjui apskaičiuota neįvertinus jo permokėto 45 082 Eur (8 909+36 172) PVM dėl PVM atskaitos ir tiekimų ES PVM mokėtojui WAL ECO LTD, šie sandoriai ir PVM sumos nebuvo ir net negalėjo būti Susitarimo objektu. Pareiškėjo atstovas 2019 m. gruodžio 23 d. per VMI sistemą pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-594069 (toliau – Prašymas dėl permokos grąžinimo), kuriuo prašė grąžinti PVM 36 172 Eur permoką už 2015 m. rugpjūčio mėn. VMI 2020 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui negrąžinti 36 172 Eur permokos motyvuojant tuo, jog Prašymas dėl permokos grąžinimo neteisingai užpildytas, už 2015 m. rugpjūčio mėn. permokos nėra. Komisija 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. S-49 (7-17/2020) patvirtino VMI 2020 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 331-4324. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais ir nurodė, kad jei nepraleidžia nustatytų terminų (prašymas grąžinti buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d., dar nepasibaigus terminui tikslinti 2015 m. deklaracijas), tuomet ar jis savo teise į permoką pasinaudoja anksčiau, ar vėliau neturi reikšmės, jei tokią galimybę numato įstatymas. Pati deklaracijų tikslinimo instituto esmė yra galimybė tikslinti duomenis tam tikrą laikotarpį taip užtikrinant galimybes mokesčių mokėtojams per tęstinį laikotarpį ištaisyti klaidas. Būtent šia galimybe pareiškėjas ir pasinaudojo.

7. Pareiškėjas teigė, kad dokumentas, pagrindžiantis WAL ECO LTD PVM kodo galiojimą 2015 m. rugpjūčio 5 d., Klaipėdos AVMI buvo pateiktas dar patikrinimo metu 2019 m. balandžio 5 d. ir būtent atsižvelgęs į šį dokumentą, Klaipėdos AVMI neapskaičiavo PVM tiekimams, vykdytiems nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kartu su Prašymu dėl permokos grąžinimo pareiškėjas pakartotinai pateikė dokumentus, pagrindžiančius permokos pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė įmonei WAL ECO LTD 2015 m. rugpjūčio 5 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, krovinių gabenimo važtaraščius ir 2019 m. lapkričio 25 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą bei rugpjūčio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuris patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 5 d. sandoriui taikytinas 0 proc. tarifas, vadinasi anksčiau klaidingai sumokėtas standartinis tarifas turi būti grąžinamas. Visi kiti rugpjūčio mėn. pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikti atliekamo mokestinio patikrinimo metu ir turėjo būti įvertinti patikrinimą atlikusios specialistės, todėl pakartotinai nebuvo teikiami. Papildomai pareiškėjas dar kartą pateikė Didžiosios Britanijos Karališkosios mokesčių ir muitinės tarnybos raštą dėl WAL ECO LTD ES PVM mokėtojo kodo galiojimo, įrodantį, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. minėtos įmonės PVM mokėtojo kodas galiojo.

8. Nurodė, kad pareiškėjas pagrindė 2015 m. rugpjūčio mėn. patikslintos PVM deklaracijos pagrįstumą, pateikdamas Paaiškinimą ir 2019 m. lapkričio 25 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Pareiškėjas, kaip prekių pardavėjas, atliko visus būtinus veiksmus deklaracijai patikslinti ir susigrąžinti PVM permoką: nustatė, jog per klaidą buvo pritaikytas standartinis PVM tarifas, nors turėjo būti taikytinas 0 proc. PVM tarifas, išrašė kreditinę sąskaitą klaidai ištaisyti, patikslino 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją bei su Prašymu dėl permokos grąžinimo pateikė įrodymus, pagrindžiančius permokos pagrįstumą.

9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVMI atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį, nustatyta, jog pareiškėjas privalo papildomai sumokėti į biudžetą 143 477,31 Eur PVM. Pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. pasiūlymą dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo buvo susitarta, kad pareiškėjas iš papildomai patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų (143 477,31 Eur PVM) privalo į biudžetą sumokėti 92 000 Eur PVM. Atsižvelgiant į pasirašyto Susitarimo rezultatus, 2019 m. liepos 18 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-273 pareiškėjui už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį papildomai apskaičiuota į biudžetą mokėtina 92 000 Eur PVM suma. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-168. Taigi, pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo baigtas, surašant 2019 m. liepos 18 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-273 ir jį patvirtinant 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. FR0682-168. Pasibaigus mokestiniam patikrinimui, pateikta patikslinta deklaracija už tikrintą laikotarpį gali būti suvesta į VMI duomenų bazę, jeigu pateiktos tikrinto laikotarpio patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos mokestinės prievolės.

11. Teigė, kad iš VMI EDS duomenų bazės išrašų matyti, jog pareiškėjas PVM deklaraciją su 21 proc. PVM tarifu už 2015 m. rugjūčio 1 d. – 2015 m. rugjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį pateikė 2015 m. rugsėjo 25 d., patikslino 2015 m. spalio 20 d. ir jo duomenys buvo įvesti į EDS duomenų bazę. Mokestinio patikrinimo metu patikslinta deklaracija už nurodytą laikotarpį pateikta nebuvo ir buvo pateikta tik 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. pasibaigus mokestiniam patikrinimui ir pasirašius susitarimą dėl mokestinės prievolės nustatymo.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjo sudaryti sandoriai su įmone WAL ECO LIMITED ir pateikta PVM deklaracija už 2015 m. rugjūčio 1 d. – 2015 m. rugjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį nebuvo vertinami mokestinio patikrinimo metu yra nepagrįstas. 2019 m. liepos 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-273 10 puslapyje nurodyta, kad pareiškėjas kuro tiekimus įmonei WAL ECO LIMITED apmokestino 21 proc. PVM tarifu. Tai įrodo, kad pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. sudaryti sandoriai su įmone WAL ECO LIMITED ir pateikta PVM deklaracija už 2015 m. rugjūčio 1 d. – 2015 m. rugjūčio 31 d. mokestį laikotarpį buvo vertinami mokestinio patikrinimo metu.

13. VMI nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo 2019 m. lapkričio 25 d. pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo įvesta į EDS duomenų bazę ir pagal ją buvo suformuota mokestinė prievolė, todėl analogiškai į EDS duomenų bazę turi būti suvesti ir 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2015 m. rugjūčio 1 d. – 2015 m. rugjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį. Nurodė, kad iš EDS duomenų bazės išrašo matyti, jog PVM deklaracija už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo pateikta 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. spalio 5 d. atmesta dėl patikrinimo. Minėtos PVM deklaracijos duomenys nebuvo vertinami mokestinio patikrinimo metu, todėl 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį duomenys pagrįstai buvo suvesti į EDS duomenų bazę ir jos pagrindu suformuota mokestinė prievolė.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonė WAL ECO LIMITED būtų pripažinusi sandorius, vykdytus pagal 2015 m. rugjūčio 5 d. išrašytas sąskaitas faktūras, juos koregavusi ir sumokėjusi nuo jų pardavimo PVM Didžiojoje Britanijoje. Be to, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui 2019 m. lapkričio 25 d., išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, pareiškėjo 2015 m. rugjūčio 5 d. išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms ir pateikus patikslintą 2015 m. rugpjūčio PVM deklaraciją, susidarė reali mokesčio permoka, kuri jam gali būti grąžinta.

15. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis koreguojančių dokumentų išrašymą sieja su pasikeitusiomis ūkinių operacijų ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta informacijos ar duomenų, jog pasikeitė 2015 m. rugjūčio 5 d. įvykusios ir apskaitos dokumentais įformintos ūkinės operacijos ar įvyko kitos aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas išrašyti patikslinančiuosius dokumentus. Priešingai, pagal byloje pateiktą informaciją matyti, jog pareiškėjas yra patiekęs prekes pirkėjui, kuris su pareiškėju yra atsiskaitęs, sumokėdamas 2015 m. rugjūčio 5 d. dokumentuose nurodytas sumas, įskaitant dokumentuose išskirtą PVM, ginčo situacijoje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pirmines, taip pat koreguotas ūkines operacijas ir juos pagrindžiančius dokumentus pareiškėjo kontrahentas būtų pripažinęs ar apskaitęs savo PVM apskaitos registruose, tuo labiau, jog pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjo kontrahentas WAL ECO LTD yra išregistruotas iš mokesčių mokėtojų registro nuo 2016 m. lapkričio 1 d., tai yra jokių objektyvių veiksmų, susijusių su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 25 d. atliktu ūkinių operacijų koregavimo pripažinimu jis atlikti nebegali.

16. Be to, tai, jog 0 proc. (tai yra lengvatinio tarifo) taikymas yra mokesčių mokėtojo teisė, todėl, jeigu mokesčių mokėtojas dėl kažkokių priežasčių šia teise nepasinaudojo, o prekes patiekė su standartinio tarifo PVM, gaudamas už tai atlygį, įskaitant išskirtą PVM (atitinkamai prekių pirkėjas turi teisę atskaitomu PVM sumažinti savo mokėtiną PVM), per protingą laiką nesiimdamas jokių veiksmų ūkinių operacijų koregavimui, tikslinimui, toks mokesčių mokėtojo pasirinktas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip klaida, kurią pareiškėjas nurodo siekiąs ištaisyti praėjus daugiau kaip 3 metams po savo kontrahento išregistravimo iš mokesčių mokėtojo registro.

17. Teigė, kad realiai neįvykus 2015 m. rugjūčio 5 d. atliktų ūkinių operacijų pasikeitimams, pareiškėjo kontrahentui nepripažinus tikslinančiu apskaitos dokumentu įformintų ūkinių operacijų pokyčių, pareiškėjui už patiektas prekes 2015 metais gavus apmokėjimą, įskaitant PVM, nėra pagrindo pripažinti, kad išrašius 2019 m. lapkričio 25 d. kreditinį dokumentą, pateikus patikslintą 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, realiai atsirado PVM permoka, kuri turi būti grąžinta pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigė, jog permoka realiai nėra susidariusi.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimo apie nesuvestą deklaraciją į VMI duomenų bazę, VMI 2020 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 331-4324 grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas bei Komisijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S-49 (7-17/2020) pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Dėl VMI 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo nesuvesti pareiškėjo patikslintų duomenų už 2015 m. rugpjūčio mėn. į VMI duomenų bazę teismas nurodė, kad:

20.1. Pareiškėjas PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį pateikė 2015 m. rugsėjo 25 d., patikslino 2015 m. spalio 20 d. ir jo duomenys buvo įvesti į EDS duomenų bazę. Pareiškėjo atstovas 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją (formą FR0600) ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. PVM deklaraciją bei Paiškinimą, kuriuo VMI prašė suvesti pareiškėjo pateiktų patikslintų 2015 m. rugpjūčio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijų duomenis į VMI sistemą. EDS sistemoje buvo įvesti duomenys tik dėl 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos. Pareiškėjas per EDS sistemą gavo VMI Pranešimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracija nebuvo suvesta į VMI duomenų bazę, kadangi pateikta tikrinamo (tikrinto) laikotarpio deklaracija, todėl pagal ją mokestinės prievolės neformuojamos. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjo sandoriai su WAL ECO LTD įmone nebuvo vertinami atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir nebuvo Susitarimo objektu pasirašant su Inspekcija 2019 m. liepos 17 d. Susitarimą, todėl patikslinta deklaracija buvo atmesta nepagrįstai.

20.2. VMI viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 „Dėl Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Susitarimo taisyklės) patvirtintų Susitarimo taisyklių 21.1 ir 21.2 punktai numato, jog derybų metu turi būti siekiama nustatyti konkretaus mokestinio laikotarpio mokesčių bazės dydį. Vienas iš susitarimo pagrindų yra patikrinimo medžiagos ir šalių pateiktų įrodymų vertinimas <...>. Duomenys, kurie turi būti susitarime, išvardinti Susitarimo taisyklių 28 punkte. Susitarime turi būti nurodyta mokesčių administratoriaus nustatyti faktai (aplinkybės) ir pagal juos apskaičiuotos (apskaičiuotinos) mokesčių bei su jais susijusios sumos, mokesčių mokėtojo turimi argumentai (aplinkybės) dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktų (aplinkybių) ir jo apskaičiuotų (apskaičiuotinų) mokesčių ir su jais susijusių sumų nepagrįstumo, sutarti mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžiai, jų apskaičiavimo tvarka ir sutartas sumas pagrindžiantys paaiškinimai ir kt. Susitarimo taisyklių 31 punktas įtvirtina, jog mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pasirašius susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius praranda teisę apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta pasirašytame susitarime.

20.3. Iš 2019 m. liepos 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-273 (toliau – ir Patikrinimo aktas) turinio matyti, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas po 2016 m. rugsėjo 12 d. atlikto bendrovės operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kurio metu buvo nustatyti nepagrįsto 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo pažeidimų požymiai, tiekiant prekes kitose valstybėse narėse registruotiems mokesčių mokėtojams. Patikrinimo akto 5 puslapyje įrašyta, jog 2019 m. kovo 4 d. el. paštu Bendrovės per 10 kalendorinių dienų buvo paprašyta pateikti papildomai nepateiktus duomenis ir išsamią informaciją dėl vykdytų sandorių su Didžiosios Britanijos įmonėmis WAL ECO LTD ir RAY INVEST LTD, atsakyti į pateiktus klausimus, pateikiant informaciją apie kiekvieną įmonę atskirai: kaip, kur, kokiu būdu ir kada buvo susirastos įmonės, kas jas atstovavo ir t. t. Taip pat paprašyta pateikti nepateiktus užsakymus, gautus dėl kuro gabenimo Didžiosios Britanijos įmonėms WAL ECO LTD ir RAY INVEST LTD bei pateikti turimus dokumentus, kokiu pagrindu įmonėms, išregistruotoms iš PVM mokėtojų registro WAL ECO LTD laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. <...> bendrovė kuro pardavimo sandoriams taikė 0 proc. PVM tarifą.

20.4. Patikrinimo akto 10 puslapyje įrašyta, jog: „patikrinimo metu nustatyta, kad kuro pirkėjai, kuriems bendrovė pardavė kurą, akcizinius sandėlius turinčios įmonės, kurioms buvo pristatytas kuras, galutiniai gavėjai, nurodyti CMR važtaraščiuose sandorių vykdymo metu buvo registruoti PVM mokėtojų registre ir turėjo galiojančius PVM kodus, išskyrus dvi Didžiosios Britanijos įmones: RAY INVEST LTD ir WAL ECO LTD – pirkėjas, kurios sandorio metu, Didžiosios Britanijos mokesčių administratorių iniciatyva buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Bendrovė kuro tiekimus įmonei WAL ECO LTD po jos išregistravimo iš PVM mokėtojų registro apmokestino standartiniu 21 proc. PVM tarifu <...>“.

20.5. Iš 2019 m. liepos 18 d. derybų su UAB „Nafta LT“ posėdžio protokolo Nr. (28.21)KD9-114 turinio matyti, jog šalims derantis dėl būsimo 2019 m. liepos 17 d. Susitarimo sąlygų, bendrovės atstovas (advokatas A. K.) nurodė, jog „<...> atsižvelgiant į tai, kad dar bendrovė turi galimybę tikslinti PVM deklaracijas dėl D. Britanijos įmonės, siūlo tartis dėl 30 000 Eur.“ Darbo grupės vadovas K. M. nurodė, kad: „su tokia siūloma suma sutikti negali, nes vien dėl D. Britanijos įmonės apskaičiuotas mokestis sudaro 88 771 Eur. Be to, pati Bendrovė pripažįsta, kad šiuo atveju elgėsi nerūpestingai ir laiku nepasidomėjo, kada D. Britanijos įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Todėl šiuo atveju priskaičiuotas mokestis turėtų likti visa apimtimi <...>. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes dėl WAL ECO LTD ir atitinkamai mažinant priskaičiuotą bendrą mokesčio sumą, siūloma Bendrovei sumokėti 107 000 Eur mokesčio <...>“. Derybų pabaigoje darbo grupės vadovas nurodė, kad: „pasirašius susitarimą UAB „Nafta LT“ praranda teisę ginčyti mokesčių apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime“.

20.6. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 80 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2010 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 -625/2010), teismas nurodė, kad pasibaigus mokestiniam patikrinimui pateikta patikslinta deklaracija už tikrintą laikotarpį gali būti suvesta į VMI duomenų bazę, jeigu pateiktos tikrinto laikotarpio patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos mokestinės prievolės. Nagrinėjamu atveju teismas pritarė mokesčių administratoriaus išvadai, jog pareiškėjo PVM deklaracija už 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo vertinama mokestinio patikrinimo metu, o patikslintą PVM deklaraciją su 0 proc. PVM tarifu už minėtą laikotarpį pareiškėjas pateikė po mokestinio patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintos deklaracijos duomenis pareiškėjas pateikė už tikrintą 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį apskaičiuotą mokestinę prievolę, dėl kurio šalys pasirašė Susitarimą, teismas įvertino, kad Inspekcija pagrįstai nesuvedė į EDS duomenų bazę pareiškėjo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už minėtą mokestinį laikotarpį.

20.7. Pareiškėjo argumentas, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pateikta patikslinta deklaracija už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo įvesta į EDS duomenų bazę ir pagal ją buvo suformuota mokestinė prievolė, todėl analogiškai į EDS duomenų bazę turi būti suvesti ir 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugojūčio 31 d. mokestinį laikotarpį yra nepagrįstas. Iš EDS duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad PVM deklaracija už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo pateikta 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. spalio 5 d. atmesta dėl patikrinimo. Taigi, kaip nurodė teismas, minėtos PVM deklaracijos duomenys nebuvo vertinami mokestinio patikrinimo metu, todėl 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokestinį laikotarpį duomenys buvo suvesti į EDS duomenų bazę pagrįstai.

21. Dėl pareiškėjo 36 172 Eur permokos grąžinimo teismas nurodė, kad:

21.1. ginčo nagrinėjimo metu yra reikšminga nustatyti, ar pareiškėjo prašoma grąžinti permoka yra suma, kurios jis neturėjo sumokėti į biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar patikslintos 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos duomenys buvo suvesti į mokesčių apskaitos sistemą ar ne.

21.2. Teismas nurodė, jog pareiškėją atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonė WAL ECO LTD būtų pripažinusi sandorius, vykdytus pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. išrašytas sąskaitas faktūras, juos koregavusi ir sumokėjusi nuo jų pardavimo PVM Didžiojoje Britanijoje. Taip pat nurodė, jog Didžiosios Britanijos įmonė WAL ECO LTD sandorių nepakoreguos, nes nuo 2016 m. lapkričio 1 d. yra išregistruota iš mokesčių mokėtojo registro.

21.3. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu įvertino pareiškėjo ir WAL ECO LTD sandorius. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad atliekamo patikrinimo metu pareiškėjas ar jo atstovas (patikrinimo metu pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. sutartį pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas) būtų teikusi kitokius duomenis apie savo kontrahento statusą sandorių su pareiškėju metu, tai yra Didžiosios Birtanijos tarnybos 2015 m. lapkričio 12 d. raštas dėl WAL ECO LTD (kuris pagal išrašymo datą jau egzistavo patikrinimo metu) pagal turimus duomenis VMI buvo pateiktas su 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo atstovo paaiškinimu dėl patikslintų deklaracijų.

21.4. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, dar nepasibaigus mokestiniam patikrinimui, pareiškėjas inicijavo Susitarimo pasirašymą, tai yra Klaipėdos AVMI pavedime tikrinti nurodyto mokestinio laikotarpio patikrinimas buvo užbaigtas MAĮ 71 straispnyje numatyta administracine procedūra, pareiškėjui 2019 m. liepos 17 d. Susitarime įsipareigojus sumokėti nurodytą sumą. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą susitarimai gali būti pasirašomi mokestinio tyrimo ar patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu, tokiu būdu susitarimo dalyku gali būti tik mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų metu nustatytas mokesčio ar su juo susijusių sumų dydžio klausimas. Todėl aplinkybės, jog patikrinimo akte mokesčiai yra (ar juos ketinama) apskaičiuoti dėl tam tikrų ūkinių operacijų, o Susitarime pagal susitarimo pasirašymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus yra trumpai aptariamos nustatytos aplinkybės, nekeičia paties susitarimo instituto esmės ir nesudaro pagrindo selektyviai vertinti ūkines operacijas tikrintuoju laikotarpiu, vienas pripažįstant susitarimo objektu, o kitas ne, tuo pagrindu dėl susitarime neminimų aplinkybių po pasibaigusio susitarimo, taip pat ir mokestinio patikrinimo, procedūros dėl jų iš naujo teikiant informaciją.

21.5. Bendrai pasirašius susitarimą dėl už konkretų tikrintą laikotarpį papildomai apskaičiuotų (apskaičiuotinų) sumų, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime ir šia procedūra baigiama kontrolės procedūra. Todėl, pasirašius susitarimą, mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo atlikti naujus (pakartotinius) mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus už konkretų kontrolės laikotarpį, o mokesčių mokėtojas inicijuoti kitokį aplinkybių vertinimą, išskyrus išimtinius atvejus, kai paaiškėja aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesnių kontrolės veiksmų ar administracinių procedūrų metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai dėl netinkamo jos ūkinių operacijų su WAL ECO LTD mokestinio patikriinmo metu vertinimo yra nepagrįsti.

21.6. Ginčo atveju nėra pateikta informacijos ir duomenų, jog pasikeitė 2015 m. rugpjūčio 5 d. įvykusios ir apskaitos dokumentais įformintos ūkinės operacijos ar įvyko kitos aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas išrašyti patikslinančiuosius dokumentus. Priešingai, pagal byloje pateiktą informaciją matyti, jog pareiškėjas yra pateikęs prekes pirkėjui, kuris su pareiškėju yra atsisakitęs, sumokėdamas 2015 m. rugpjūčio 5 d. dokumentuose nurodytas sumas, įskaitant dokumentuose išskirtą PVM, nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad pirmines, taip pat koreguotas ūkines operacijas ir pagrindžiančius dokumentus pareiškėjos kontrahentas būtų pripažinęs ar apskaitęs savo PVM registruose, tuo labiau, jog pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjo kontrahentas WAL ECO LTD yra išregistruotas iš mokesčių mokėtojo registro nuo 2016 m. lapkričio 1 d., tai yra jokių objektyvių veiksmų, susijusių su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 25 d. atliktu ūkinių operacijų koregavimo pripažinimu jis atlikti nebegali.

21.7. Nurodė, kad 0 proc. (lengvatinio tarifo) taikymas yra mokesčių mokėtojo teisė, todėl, jeigu mokesčių mokėtojas dėl kažkokių priežasčių šia teise nepasinaudojo, o prekes patiekė su standartinio tarfifo PVM, gaudamas už tai atlygį, įskaitant išskirtą PVM, per protingą laiką nesiimdamas jokių veiksmų ūkinių operacijų koregavimui, tikslinimui, toks mokesčių mokėtojo pasirinktas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip klaida, kurią pareiškėjas nurodė siekiant ištaisyti praėjus daugiau kaip 3 metams po savo kontrahento išregistravimo iš mokesčių mokėtojo registro.

22. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog tiek VMI, tiek ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir juos naikinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl VMI 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimo apie nesuvestą deklaraciją į VMI duomenų bazę, VMI 2020 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 331-4324 bei Komisijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S-49 (7-17/2020) panaikinimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo – įpareigoti VMI pagal pareiškėjo 2019 m. gruodžio 23 d. prašymą grąžinti 36 172 Eur permoką.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir UAB „Nafta LT“ 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. skundus tenkinti.

24. Dėl VMI 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo nesuvesti duomenų pareiškėjas teigia, kad:

24.1. Tiek atsakovas, tiek teismas laikėsi pozicijos, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos duomenys nebuvo suvesti į VMI duomenų bazę, nes apelianto pateikta deklaracija yra tikrinamo (tikrinto) laikotarpio deklaracija, todėl pagal ją mokestinės prievolės neformuojamos. Apeliantas nesutinka su šiais teismo argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismai klaidingai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai aiškino susitarimo pasirašymą reglamentuojančias teisės normas. Paaiškina, kad pateikė dviejų laikotarpių duomenis: 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir 2016 m. sausio mėn. PVM deklaraciją. Duomenys už 2016 m. sausio mėn. į VMI duomenų bazę buvo suvesti ir apeliantui EDS sistemoje susiformavo permoka. Duomenys už 2015 m. rugpjūčio mėn. nebuvo suvesti, todėl apeliantui EDS sistemoje nesusiformavo permoka bei jis negalėjo pateikti prašymo susigrąžinti permoką.

24.2. Nesutinka su teismo argumentais, jog buvo atmesti apelianto skundo argumentai dėl 2016 m. sausio mėn. duomenų įvedimo, kadangi patikrinimo akte 2016 m. sausio mėn. duomenys nebuvo vertinami. Teigia, kad į tikrinamą (tikrintą) laikotarpį pateko abi apelianto tikslintos deklaracijos (ir 2015 m. rugpjūčio, ir 2016 m. sausio), tačiau VMI suvedė duomenis tik už 2016 m. sausio mėn.

24.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi VMI atsiliepime pateiktais papildomais motyvais, o ne 2019 m. gruodžio 12 d. pranešime nurodyta vienintele aplinkybe, kurią apeliantas paneigė. Dėl to teismas iš esmės sudarė prielaidą VMI, kaip viešojo administravimo subjektui, individualaus administracinio akto motyvus dėstyti teisminio ginčo metu, o ne konkrečiai apeliantui adresuotame individualiame administraciniame akte, kuris šiuo atveju sukėlė teisines pasekmes – negalėjimą susigrąžinti PVM permokos.

24.4. VMI, priimdama sprendimą neįvesti apelianto pateiktų duomenų į VMI duomenų bazę dėl 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos, nevertino apelianto paaiškinime nurodytų aplinkybių bei kartu su paaiškinimu pridėtų įrodymų, nepaisant to, kad įrodymai buvo teikti ir anksčiau patikrinimo metu. Duomenis, pagrindžiančius apelianto teisę į 36 172 Eur PVM permoką, privalėjo įvertinti mokestinį patikrinimą atlikusi specialistė, kuriai šie duomenys buvo pateikti, tačiau dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių, jie liko neįvertinti. Dėl to, apeliantas pats kreipėsi į VMI ir dar kartą pateikė šiuos duomenis, prašydamas įvesti juos į VMI duomenų bazę tam, jog galėtų įgyvendinti savo teisę į PVM atskaitą. Siekiant, jog VMI nekiltų klausimų dėl ko minėta permoka nebuvo įvertinta ir kokiu pagrindu apeliantas ją grindžia, buvo pateiktas papildomas Paaiškinimas, tačiau VMI į jį neatsižvelgė ir priėmė formalų sprendimą neįvesti 2015 m. rugpjūčio mėn. duomenų ir taip apribojo teisę apeliantui pateikti 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir susigrąžinti 36 172 Eur PVM permoką.

24.5. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, patikrinimo akte paminėta, jog apeliantas 2015 m. rugpjūčio 5 d. taikė 21 proc. standartinį PVM tarifą, tačiau tai nėra sandorio vertinimas, o tiesiog faktinės aplinkybės nurodymas. Jei VMI sandorį būtų vertinusi, tokiu atveju ji būtų atkreipusi dėmesį, kad apeliantas tą dieną turėjo teisę taikyti 0 proc. tarifą.

24.6. Kaip įtvirtinta MAĮ ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse, mokesčių administratorius patikrinimo metu visas mokesčių mokėtojo mokestines prievoles turėjo įvertinti vadovaudamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis deklaracijos, apskaitos bei kitais duomenimis ir patikrinimo akte apskaičiuojant bendrą mokesčių mokėtojui priklausančią sumokėti mokesčio sumą turėjo nurodyti tiek mokesčių mokėtojo trūkstamas, tiek permokėtas mokesčio sumas. Taigi, mokesčių administratorius šiuo konkrečiu atveju, apskaičiuojant mokesčių mokėtojui papildomai mokėtinas sumas, turėjo ne tik apskaičiuoti papildomai mokėtiną PVM dėl nustatytų pažeidimų, tačiau ir padidinti PVM atskaitą 8 909 Eur bei sumažinti standartinio tarifo pardavimo PVM 36 172 Eur dėl tiekimų ES PVM mokėtojui WAL ECO LTD. Šiuo atveju Klaipėdos AVMI specialistė aplaidžiai atliko savo pareigas, vykdydama apelianto mokestinį patikrinimą, patikrinimo metu neįvertino apelianto dokumentų, kurie buvo nepalankūs mokesčių administratoriui ir tokiu būdu padarė apeliantui 45 081 Eur (8 909 + 36 172) žalą.

24.7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apelianto atstovas derybų su VMI metu paminėjo apelianto turimą beveik 30 000 Eur PVM permoką, kurios jis dar nesusigrąžino. Tačiau, skirtingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, VMI derybų darbo grupė į minėtą permoką ne tik neatsižvelgė, bet ir jos nevertino. Todėl vien atstovo užsiminimas, jog ji egzistuoja dar tuo metu tik teoriškai nereiškia, jog ji buvo vertinama derybų metu ir į ją atsižvelgta pasirašant Susitarimą. Priešingai, kaip matyti iš derybų garso įrašo, VMI neatsižvelgė ir nevertino minėtos permokos, dėl to ji, kaip ir pats 2015 m. rugpjūčio 5 d. sandoris, į Susitarimo ribas nepateko. Susitarimu buvo sutarta dėl apeliantui apskaičiuojamų sumų už konkrečius sandorius su konkrečiomis įmonėmis, o ne apskritai bendrą 2015-2016 m. laikotarpiu. Kitaip vertinant, VMI nebūtų galėjus grąžinti permokos už 2016 m. sausio mėn., kadangi šis laikotarpis, kaip minėta, į tikrinamą laikotarpį pateko.

24.8. Nagrinėjamu atveju VMI nesilaikė gero viešo administravimo principų, priimdama nemotyvuotą, formalų ir nepagrįstą sprendimą neįvesti 2015 m. rugpjūčio mėn. duomenų į VMI duomenų bazę, nepriklausomai nuo to, jog VMI buvo pateikti įrodymai apie tai, kad mokestinio patikrinimo metu 2015 m. lapkričio 5 d. sandoris su ES PVM mokėtoju WAL ECO LTD nebuvo vertinamas. Skundžiamu Pranešimu VMI nepagrįstai apribojo apelianto teisę pateikti prašymą susigrąžinti 36 172 Eur PVM permoką, kadangi, pirma, pati VMI pateikė išaiškinimą, jog tikslinti tikrinto laikotarpio deklaracijas, tais atvejais kai mokestinis patikrinimas užbaigtas pasirašant susitarimą, galima dėl tų duomenų ir tų aplinkybių, kurie nebuvo vertinami mokestinio patikrinimo metu bei nebuvo susitarimo objektu; antra, VMI įvesdama duomenis į VMI duomenų bazę už 2016 m. sausio mėn., kuris taip pat buvo tikrintas mokestinio patikrinimo metu, pati pripažino, jog duomenys už tikrintą (tikrinamą) laikotarpį tam tikrais atvejais gali būti įvedami

25. Dėl permokos grąžinimo pareiškėjas teigia, kad

25.1. Nesutinka su teismo motyvais, jog 0 proc. (lengvatinio tarifo) taikymas yra mokesčių mokėtojo teisė, todėl, jeigu mokesčių mokėtojas dėl kažkokių priežasčių šia teise nepasinaudojo, o prekes patiekė su standartinio tarifo PVM, gaudamas už tai atlygį, įskaitant išskirtą PVM, per protingą laiką nesiimdamas jokių veiksmų ūkinių operacijų koregavimui, tikslinimui, toks mokesčių mokėtojo pasirinktas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip klaida, kurią apeliantas nurodė siekianti ištaisyti praėjus daugiau kaip 3 metams po savo kontrahento išregistravimo iš mokesčių mokėtojo registro.

25.2. Mokesčio permoka apelianto atžvilgiu siejama su deklaracijos tikslinimo laikotarpiu ir įstatymo tiesiogiai apibrėžta 1 einamųjų metų ir 3 praėjusių metų senaties terminu. Apelianto teisė susigrąžinti permoką negali būti siejama su abstrakčiai teismo įvardintu „protingu“ terminu, o saistoma 4 metų senaties termino, kurio apeliantas nepraleido.

25.3. Apeliantas, kaip prekių pardavėjas, atliko visus būtinus veiksmus deklaracijai patikslinti ir susigrąžinti PVM permoką: nustatė, jog per klaidą buvo pritaikytas standartinis PVM tarifas, nors turėjo būti taikytinas 0 proc. PVM tarifas, išrašė kreditinę sąskaitą klaidai ištaisyti, patikslino 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją bei su prašymu pateikė įrodymus, pagrindžiančius permokos pagrįstumą. Papildomai pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė įrodymą, kad kreditinę sąskaitą faktūrą išsiuntė įmonei WAL ECO LTD elektroniniu paštu. Pažymi, jog nuo apelianto nepriklauso aplinkybė, jog minėta įmonė buvo išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro, todėl atsakomybė už su apeliantu nesusijusio juridinio asmens veiksmus negali būti perkeliama jam.

26. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą. Atsakovas papildomai nurodo tai, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, jog jame pateikti argumentai yra nepagrįsti. Teigia, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI pranešimo apie nesuvestą deklaraciją į VMI duomenų bazę bei dėl VMI sprendimo, kuriuo buvo netenkintas prašymas grąžinti 36172 Eur permoką.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad teisiškai reikšminga bei pakankama aplinkybė, kuri gali sudaryti prielaidas bei sąlygas pasirašyti arba nepasirašyti minėtą susitarimą, yra konstatavimas faktinės aplinkybės, jog „nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.“ Tačiau įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti nulemtas kiekvieno individualaus atvejo, konkrečių aplinkybių bei kiekvienos iš šalių subjektyvaus vertinimo. Todėl tais atvejais, kai mokesčio administratorius turi pagrįstą pagrindą manyti bei teigti, kad mokestinei nepriemokai pagrįsti jis turi pakankamai įrodymų, neatsiranda prielaidos bei sąlygos realizuoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

32. Administracinėje byloje Nr. A556‑670/2009 teisėjų kolegija, kaip vieną iš mokesčių administratoriaus sprendimo pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą neteisėtumo pagrindų nurodė aplinkybę, jog leidus tokį patikrinimą, kiltų grėsmė pasiektam susitarimui dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bei galimam MAĮ 71 straipsnio pažeidimui (žr., pvz., 2009 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑670/2009).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad šioje byloje reikšmingais aspektais MAĮ 71 straipsnio 1 dalis aiškintina atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismo praktiką. Iš MAĮ 71 straipsnio 1 dalies seka, kad susitarimai gali būti pasirašomi mokestinio tyrimo ar patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu, tokiu būdu susitarimo dalyku gali būti tik mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų metu nustatytas mokesčio ar su juo susijusių sumų dydžio klausimas. Todėl aplinkybės, jog patikrinimo akte mokesčiai yra (ar juos ketinama) apskaičiuoti dėl tam tikrų ūkinių operacijų, o susitarime pagal susitarimo pasirašymą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus yra trumpai aptariamos nustatytos aplinkybės, nekeičia paties susitarimo instituto esmės ir nesudaro pagrindo selektyviai vertinti ūkines operacijas tikrintuoju laikotarpiu, vienas pripažįstant susitarimu dalyku, o kitas ne ir tuo pagrindu dėl susitarime neminimų aplinkybių po pasibaigusios susitarimo, taip pat ir mokestinio patikrinimo, procedūros dėl jų iš naujo teikiant naują informaciją ir naujus įrodymus.

34. Teismo nuomone, pasirašius susitarimą dėl už konkretų tikrintą laikotarpį papildomai apskaičiuotų (apskaičiuotinų) sumų, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime ir šia procedūra baigiama kontrolės procedūra. Todėl pasirašius susitarimą, mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo atlikti naujus (pakartotinius) mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus už konkretų laikotarpį, o mokesčių mokėtojas inicijuoti kitokį aplinkybių vertinimą, išskyrus išimtinius atvejus, kai paaiškėja aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesnių kontrolės veiksmų ar administracinių procedūrų metu.

35. Iš Klaipėdos AVMI Patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinamas PVM už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo baigtas, surašant 2019 m. liepos 18 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-273 ir jį patvirtinat 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. FR0682-168. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimui dar nepasibaigus, vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. liepos 17 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. (28.21)-KD9-113, kuriuo susitarta, kad UAB „Nafta LT“ privalo į biudžetą sumokėti 92000 Eur PVM. Iš Susitarimo turinio akivaizdu, kad susitariama dėl prasidėjusio patikrinimo objekto – PVM už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį. Susitarimo IV dalyje specialiai pažymėta, kad Bendrovė privalo sumokėti į biudžetą 92000 Eur mokesčių prievolę ir praranda teisę ginčyti jos apskaičiavimo teisingumą, mokesčių administratorius negali apskaičiuoti didesnės sumos. Pažymėtina, kad susitarimo pasirašymo metu mokesčių administratorius nebuvo surašęs patikrinimo akto ir nebuvo aišku, kaip galutinai mokesčių administratorius vertins tikrinamojo laikotarpio ūkines operacijas.

36. Šioje byloje pareiškėjas, norėdamas kitaip vertinti 2015 m. rugpjūčio 5 d. ūkines operacijas su WAL ECO LTD, pradeda ginčyti susitarimu Nr. (28.21)-KD9-113 sutartą PVM mokesčio sumą už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį, nors ne tik įstatymu, bet ir Susitarimu patvirtino, kad praranda teisę ginčyti jos apskaičiavimo teisingumą.

37. Pažymėtina, kad pagal šios nutarties 31 ir 32 punktuose nurodytą praktiką, esant galiojančiam susitarimui pagal MAĮ 71 straipsnį, mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo atlikti naujus (pakartotinius) mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus už konkretų laikotarpį, taigi atsižvelgiant į MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą mokesčių teisės protingumo ir teisingumo principą, nėra teisinga kitaip vertinti ir mokesčių mokėtojo teises, nustatant, kad esant galiojančiam susitarimui pagal MAĮ 71 straipsnį, mokesčio mokėtojas taip pat negali inicijuoti kitokį aplinkybių vertinimą už konkretų laikotarpį. Tai, kad VMI suvedė duomenis 2016 m. sausio mėn., nepažeidžia pareiškėjo teisių ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti aukščiau paminėtos susitarimo reikšmės.

38. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo teiginys, jog 2015 m. rugpjūčio 5 d. sandoris su WAL ECO LTD nepateko ir į Susitarimo objektą, neatitinka nei teisės, nei faktinių bylos aplinkybių.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad išrašydamas kreditinę sąskaitą, jis ištaisė klaidą dėl nepagrįstai taikyto standartinio PVM tarifo taikymo. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis koreguojančių dokumentų išrašymą sieja su pasikeitusiomis ūkinių operacijų ar kitomis aplinkybėmis: kai prekės grąžinamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo–pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos. Atitinkamai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Pagal šio straipsnio 2 dalį bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą.

40. Ginčo atveju nėra pateikta duomenų, jog pasikeitė 2015 m. rugpjūčio 5 d. įvykusios ir apskaitos dokumentais įformintos ūkinės operacijos ar įvyko kitos aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas išrašyti patikslinančiuosius dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra patiekęs prekes pirkėjui, kuris su apeliantu yra atsiskaitęs, sumokėdamas 2015 m. rugpjūčio 5 d. dokumentuose nurodytas sumas, įskaitant dokumentuose išskirtą PVM. Teismui nėra pateikta duomenų, kad pirmines, taip pat koreguotas ūkines operacijas ir juos pagrindžiančius dokumentus apelianto kontrahentas būtų pripažinęs ar apskaitęs savo PVM apskaitos registruose, tuo labiau, jog pagal byloje pateiktus duomenis apelianto kontrahentas WAL ECO LTD yra išregistruotas iš mokesčių mokėtojų registro nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ir jokių objektyvių veiksmų, susijusių su apelianto 2019 m. lapkričio 25 d. atliktu ūkinių operacijų koregavimo pripažinimu jis atlikti nebegali.

41. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad 0 proc. (lengvatinio tarifo) taikymas yra mokesčių mokėtojo teisė, todėl, jeigu mokesčių mokėtojas dėl kažkokių priežasčių šia teise nepasinaudojo, o prekes patiekė su standartinio tarifo PVM, gaudamas už tai atlygį, įskaitant išskirtą PVM, per protingą laiką nesiimdamas jokių veiksmų ūkinių operacijų koregavimui, tikslinimui, toks mokesčių mokėtojo pasirinktas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip klaida, kurią pareiškėja nurodė siekianti ištaisyti praėjus daugiau kaip 3 metams po savo kontrahento išregistravimo iš mokesčių mokėtojo registro. Be to, pagal PVMĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatas, bet kas išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, už kurį PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumokėti į biudžetą. Teismas vertina, kad apelianto teiginys, jog yra susidariusi grąžintina permoka už 2015 m. rugpjūčio mėn., neįrodytas.

42. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nafta LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas