2017-04-05 Nr. AB-7676-3-61-3-00051-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-375-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00051-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. M. su 2017 m. sausio 5 d. skundu, įvardytu ieškiniu, kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės priteisti 354 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarčiai, teismas 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. I-2032-331/2017 skundą su priedais grąžino P. M..

II. Pareiškėjas P. M. 2017 m. kovo 3 d. paštu išsiuntė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 22 d. gavęs teismo nutartį, iš karto paruošė skundą dėl jos panaikinimo ir 2017 m. sausio 26 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl skubėjimo ir nežinojimo, kaip rašyti tokio pobūdžio skundą, P. M. surašė jį ne pagal reikalaujamą formą ir nenurodė bylos numerio, todėl teismo darbuotojos, orientuodamosi pagal pateiktus papildomus dokumentus, skundą pridėjo prie kitos bylos, kurioje priimto sprendimo pareiškėjas nesiruošė ginčyti. Tik po susirašinėjimų ir pokalbių telefonu su teismo darbuotojomis paaiškėjo, kad nutartis jau yra įsiteisėjusi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi P. M. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino ir jo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti P. M. 2017 m. sausio 5 d. pateiktą skundą, jam buvo įteikta 2017 m. sausio 23 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2017 m. sausio 30 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą, praleidęs nutarties apskundimo terminą, išsiuntė 2017 m. kovo 3 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo skundžiamos nutarties gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika bei įvertinęs P. M. kartu su prašymu pateiktą 2017 m. sausio 25 d. skundą, kuris jo teigimu, yra atskirasis skundas dėl teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, tik buvo netinkamai užregistruotas, padarė išvadą, kad iš prašymo turinio matyti, jog 2017 m. sausio 25 d. skundas buvo paduotas dėl teismo sprendimo ir laikytinas apeliaciniu skundu, kuris, teismo vertinimu, buvo tinkamai užregistruotas administracinėje byloje Nr. I-310-142/2017. P. M. 2017 m. kovo 6 d. prašyme nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. skundą surašė ne pagal reikalaujamą formą, nenurodė bylos numerio, o šios aplinkybės negali būti laikomos rūpestingu bei atidžiu teisių gynimu.

Teismas pažymėjo, kad P. M. 2017 m. vasario 14 d. teikdamas paaiškinimą dėl 2017 m. sausio 25 d. skundo netinkamo užregistravimo, jau buvo supratęs, kad jo 2017 m. sausio 25 d. skundas užregistruotas kaip apeliacinis skundas, o ne kaip atskirasis skundas dėl teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, tačiau nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 3 d. delsė paduoti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti terminą ir šio laikotarpio 2017 m. kovo 6 d. prašyme nepagrindė svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Įvertinęs 2017 m. kovo 6 d. prašyme nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jų nelaikė svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, sukliudžiusiomis kreiptis teisminės gynybos, ir pagrindžiančiomis visą termino praleidimo laikotarpį, todėl P. M. prašymo atnaujinti terminą netenkino ir jo 2017 m. kovo 6 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas P. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti, atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir jo atskirąjį skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad prie 2017 m. kovo 3 d. atskirojo skundo pridėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame pripažino savo padarytas klaidas, dėl kurių jo atsiųsti dokumentai buvo priskirti kitai bylai, ir dėl to atrodė, kad P. M. praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Pažymi, kad klaidų padarė ne tik jis, bet ir teismo darbuotojos, kurios dokumentus pridėjo prie pirmos pasitaikiusios bylos su pareiškėjo pavarde, net nesigilinusios į atsiųstų dokumentų turinį ir tik vėliau susirašinėjant bei kalbantis telefonu paaiškėjo, kad dokumentai, nors buvo atsiųsti laiku, buvo pridėti prie kitos bylos. Nurodo, kad neatnaujinus termino atskirajam skundui paduoti, užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą, neatnaujinus praleisto termino jam paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis P. M. buvo įteikta 2017 m. sausio 23 d., taigi atskirasis skundas dėl šios nutarties panaikinimo teismui turėjo būti pateiktas iki 2017 m. sausio 30 d. įskaitytinai. Paštu išsiųsdamas atskirąjį skundą 2017 m. kovo 3 d., pareiškėjas buvo praleidęs pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties apskundimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl netinkamai užregistruoto jo atskirojo skundo.

Nustatyta, kad pareiškėjas P. M. pateikė teismui 2017 m. sausio 25 d. skundą dėl nutarties panaikinimo, tačiau ir šis skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir iš jo neįmanoma suprasti, kokia konkreti nutartis yra skundžiama. Ginčo dėl to, kad minėtas skundas buvo užregistruotas kaip apeliacinis skundas administracinėje byloje Nr. I-310-142/2017 nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-310-142/2017 pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. vasario 13 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Susipažinęs su šia teismo nutartimi, P. M. pateikė 2017 m. vasario 14 raštą, kuriame nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. skunde prašė panaikinti 2017 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2032-331/2017, o ne teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-310-142/2017, ir prašė šiuos dokumentus prijungti prie bylos Nr. I-2032-331/2017. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui jau 2017 m. vasario 14 d. buvo žinoma, kad atskirasis skundas buvo registruotas ne toje byloje, į kurią jį buvo norima pateikti. P. M. taip pat suprato, kad pateiktas atskirasis skundas neatitiko jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo keliamų reikalavimų, tačiau jokių veiksmų nedelsdamas nesiėmė ir atskirąjį skundą teismui paštu išsiuntė tik 2017 m. kovo 3 d. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių jam nuo 2017 m. vasario 14 d. pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą. P. M. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs atskirojo skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė