3cfdc11d-b2b3-4d2b-960f-9412f32dc382 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-463/2014Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00896-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų RÅ«tos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡,gynėjui advokatui Aldevinui Å vedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 250 MGL (32500 litų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaičiuotas kardomasis kalinimas (2 dienos), prilyginant 4 MGL (520 litų) dydžio baudai, ir nustatytas galutinis baudos dydis – 31980 litų, Å¡iÄ baudÄ sumokant per 12 mėnesių, po 2665 litus kas mėnesį.Å iuo nuosprendžiu G.

S. iÅ¡teisintas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis Å¡ioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. M. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , t.y. pažeisdamas 2004-05-26 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200, dėl „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei pažeisdamas 2010-06-11 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 3.2.2 punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims leidžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, jeigu vienos rÅ«Å¡ies cigarečių yra ne daugiau kaip 2 pakeliai, o bÅ«tent nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. birželio 27 d. 15 val. 59 min., patalpose – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, laikė neleistinÄ kiekį – 58000 vienetų pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra vertė yra 422240 litų.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės: suÅ¡velninti paskirtÄ baudos bausmę ir, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinti jÄ vienu trečdaliu.Nuteistasis S. M. teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė BK 54 ir 641 straipsnių reikalavimų, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, jog už sunkų nusikaltimÄ bausmė – piniginė bauda nustatoma iki 1500 MGL, tačiau baudžiamasis įstatymas nenumato minimalaus baudos dydžio. Tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas siekia subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskrecijÄ , vertinant konkrečias bylos aplinkybes, nes kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Apygardos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, įvertino, kad anksčiau neteistas, pastarųjų metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas, atsižvelgė į neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių didelę vertę, trumpÄ disponavimo laikotarpį, prekių priklausomybę (jam nepriklauso).

Taip pat teismas nurodė, kad įvertino jo asmenybę, Å¡eimyninę situacijÄ , turtinę padėtį, socialinį statusÄ , tačiau, apelianto manymu, Å¡ias aplinkybes įvertino nepakankamai, paskirtoji bausmė jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam, nedirbančiam asmeniui, pensininkui, turinčiam iÅ¡laikytinių (moka alimentus), kurio mėnesines pajamas sudaro tik 1143,56 Lt socialinė iÅ¡moka, yra per griežta. Tokio dydžio piniginės sankcijos įvykdymas, nors ir iÅ¡dėsčius jÄ 12 mėnesių laikotarpiui, tampa neįmanomas, kadangi privalomai mokėtina mėnesinė baudos dalis daugiau nei du kartus virÅ¡ija jo mėnesines pajamas, taigi, tokiu sprendimu iÅ¡kreipiama bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Be to, skirdamas tokio dydžio baudÄ , teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes analogiÅ¡kose bylose pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui teismai paprastai skiria 100 MGL dydžio baudÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-548/2009, 1-318-397/2010). Apeliantas taip pat teigia, kad apygardos teismas privalėjo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Esminė sÄ lyga Å¡io baudžiamojo įstatymo taikymui – asmens prisipažinimas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (nuo pat pirmos apklausos), tiek bylÄ nagrinėjant teisme jis pripažino savo kaltę, davė iÅ¡samius ir nuoÅ¡irdžius parodymus, ir viso proceso metu tikėjosi, kad byla bus užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tačiau prokuroras, nusprendęs, kad „teisingumÄ vykdo teismas“ ir tik teismas turi priimti sprendimÄ kito įtariamojo, Å¡iuo metu iÅ¡teisinto asmens, atžvilgiu, bylų neiÅ¡skyrė, o surašė kaltinamÄ jį aktÄ ir taip atėmė iÅ¡ jo galimybę tikėtis bausmės sumažinimo vienu trečdaliu. Kita vertus, iki priimant nuosprendį Å¡ioje byloje, įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatų pakeitimai, leidžiantys teismui atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimÄ .

Kadangi jis – S. M. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , egzistavo prielaidos ir sÄ lygos sutrumpintam įrodymų tyrimui, o BPK 273 straipsnio nuostatos nebuvo svarstytos ir taikytos ne dėl jo – S. M. gynybinės pozicijos ar kitų subjektyviai nuo jo priklausančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms ir Å¡ių institucijų klaidos negali sunkinti kito kaltinamojo atsakomybės, privalėjo svarstyti galimybę dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.

Pasak apelianto, BK 641 straipsnio nuostatos, remiantis konstituciniu asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos plačiau nei sintaksės požiÅ«riu bei taikomos ir tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje buvo visos prielaidos ir įstatymu nustatytos sÄ lygos taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnis), tačiau tokia galimybė nebuvo svarstoma ir įgyvendinta ne dėl kaltinamojo kaltės.Teismo posėdyje nuteistojo S. M. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs nuteistajam S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl S. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam tinkamÄ bausmę.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę sumažinant baudos dydį ir, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinti bausmę vienu trečdaliu, tačiau tenkinti tokius apelianto praÅ¡ymus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. M., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.Skundžiamu nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , gabenimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .

Å is nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paprastai skiriamos asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam tik už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ . Tačiau įstatymo leidėjas už S. M. inkriminuoto BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymÄ sankcijoje įtvirtino dvejas alternatyvias bausmes – baudÄ ir laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. Pagrįstai įvertinęs tai, kad S. M. teisiamas pirmÄ kartÄ , jo įvykdytu sunkiu nusikaltimu nebuvo padaryta reali žala valstybės ekonomikai, tinkamai vadovaudamasis teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai jam paskyrė sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ .

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas S. M. skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Buvo įvertinta tai, kad S. M. padarė sunkų nusikaltimÄ â€“ neteisėtai disponavo didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau disponavo itin trumpÄ laikÄ , prekės neiÅ¡plito apyvartoje, byloje nėra duomenų, kad jos bÅ«tų priklausę pačiam nuteistajam. S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Teismas taip pat atsižvelgė į S. M. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, psichiatro ir narkologo įskaitose neįraÅ¡ytas (1 t., 125, 129 b. l.). PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nustatydamas baudos dydį S. M., teismas įvertino ir jo Å¡eiminę bei turtinę padėtį, socialinį statusÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. M. iÅ¡situokęs, turi du vaikus, iÅ¡ kurių vienas nuo 2014 m. vasario 16 d. jau yra pilnametis, (1 t., 117 b. l.).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu S. M. po iÅ¡tuokos įpareigotas teikti materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams iki jų pilnametystės (1 t., 142-145 b. l.). Nors apeliaciniame skunde S. M. akcentuoja tai, kad jis yra pensininkas, tačiau iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad jis, gimęs 1968 m., gauna ne senatvės pensijÄ , o pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ â€“ 1143,56 Lt (1 t., 116, 137 b. l.). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad S. M. nedirba, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (1 t., 122, 124), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę ar kitas priežastis, dėl kurių jis, bÅ«damas 45 metų amžiaus, negalėtų dirbti.

Be to, paties S. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, jog, padėdavo Baltarusijos Respublikos piliečiams Marijampolės turguje iÅ¡sirinkti automobilius ir juos suremontuoti, leidžia manyti, kad S. M. be pensijos gauna ir kitų pajamų.Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas S. M. už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė 250 MGL dydžio baudÄ . BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimÄ nustatoma iki 1500 MGL dydžio bauda.

Nors BK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio, tačiau kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. M. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, žymiai mažesnė už baudos, nustatomos už sunkius nusikaltimus, vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai individualizuota, todėl nėra teisinio pagrindo jÄ dar labiau Å¡velninti, kaip to praÅ¡o apeliaciniame skunde S. M..

Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar aiÅ¡kiai per griežta. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika dėl baudų už sunkius nusikaltimus yra neaktuali, kadangi suformuota iki 2011 m. įsigaliojusių BK 47 straipsnio 3 dalies pakeitimų, pagal kuriuos baudų dydžiai už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidėjo net penkis kartus.Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo principÄ individualizuojant bausmę, nuosprendyje atsižvelgė į nepakankamÄ nuteistojo turtinę padėtį bei gaunamų pajamų dydį, Å¡eiminę situacijÄ , baudos dydį, atsižvelgė į S. M. teisiamajame posėdyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , ir iÅ¡dėstė paskirtos baudos mokėjimÄ dvylikai mėnesių.

Tokiu bÅ«du, kolegijos manymu, nuteistajam S. M. paskirtoji bausmė buvo tinkamai individualizuota užtikrinant teisingumo principo bei bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .Nepagrįstas yra nuteistojo S. M. praÅ¡ymas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, Å¡i baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, ji negalėjo bÅ«ti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. BPK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali kreiptis į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi bÅ«ti nagrinėjama apylinkės teisme.

Taip pat, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

BPK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ galima atlikti tik tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos gali bÅ«ti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl dviejų asmenų – S. M. ir G. S., pastarasis kaltu neprisipažino, sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo bÅ«ti atliekamas. Dėl Å¡ios priežasties, vadovaujantis BPK 418 – 421 straipsnių nuostatomis, baudžiamoji byla negalėjo bÅ«ti užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat nepažeidžiant BPK 234 straipsnio 4 dalies nuostatų, jog byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau iÅ¡nagrinėti iÅ¡skirtas bylas, S. M. byla nebuvo iÅ¡skirta ir nagrinėjama atskirai nuo G. S. bylos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, priimant skundžiamÄ teismo nuosprendį, nebuvo bÅ«tinų BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų sumažinti nuteistajam S. M. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodyta BK 641 straipsnio 2 dalyje numatyta sÄ lyga – asmens prisipažinimas kaltu, neturi lemiamos reikÅ¡mės BK 641 straipsnio nuostatų taikymui.Apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl S. M. paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo S. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                 RÅ«ta Mickevičienė                                                                  Violeta Ražinskaitė