3cfd88c5-4246-47bd-8d84-68ee5ce3fdf8 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-108-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-290972016Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajai J. P.,nukentėjusiajam R. P.,psichologei K. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteistakaltinama nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte n u s t a t ė: Kaltinamoji J. P. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2016 m. birželio 21 d. apie 20 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio ginčo metu tyčia peiliu dūrė savo sutuoktiniui R.

P. du kartus į nugarÄ ir Å¡launį, tuo padarydama jam kiauryminę - durtinę - pjautinę deÅ¡inės pusės žaizdÄ , lydimÄ oro susikaupimo deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, aklÄ durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inėje Å¡launyje, poodines kraujosruvas nugaros deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .J. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad 2016 m. birželio 21 d. jis bÅ«dama namuose, iÅ¡gėrė butelį degtinės. Vakare apie 18 val.

į namus sugrįžus jos vyrui R. P., jiedu antrame namo aukÅ¡te esančiame kambaryje ėmė konfliktuoti, nes vyras barėsi, kad ji per daug iÅ¡gėrusi. Nepamena, iÅ¡ kur ir kaip ji paėmė peilį, kaip įdÅ«rė vyrui, nes buvo visiÅ¡kai girta. Tik pamena jog pamatė, kad vyrui per kojÄ ir nugarÄ bėga kraujas, o ji rankoje laiko peilį. Tuomet supratusi, jog tai ji įdÅ«rė savo sutuoktiniui į kojÄ bei nugarÄ . Neužilgo iÅ¡ kažkur kambaryje atsirado ir jų sÅ«nus, kuris vyrui iÅ¡kvietė medikus.

Kodėl ji sužalojo savo vyrÄ , paaiÅ¡kinti negali. Sutuoktinis tÄ vakarÄ prieÅ¡ jÄ jokio smurto nenaudojo. Dėl savo poelgio pergyvena ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 18 val. grįžo iÅ¡ darbo. Namuose buvo tik žmona J. P., nes sÅ«nus tuo metu žaidė krepÅ¡inį. Žmona buvo visiÅ¡kai girta. Jis pradėjęs priekaiÅ¡tauti, kad ji prisigėrė ir visiÅ¡kai nieko nesuvokia, todėl jiedu ėmė bartis. Nusileidęs į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , atsinešė valgyti.

Valgydamas antro aukÅ¡to kambaryje, kuriame buvo ir sutuoktinė, ant stalo kambaryje pasidėjo peilį. Žmona nenustojo kabinėtis, priekaiÅ¡tavo, todėl jis jai pasakė, kad jam nusibodo ir jis iÅ¡eina į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ . Atsistojo eiti link kambario durų ir pajuto skausmÄ deÅ¡inėje Å¡launyje bei nugaroje. IÅ¡ pradžių nesuprato, kas atsitiko, tačiau po to pamatė, kad tiek Å¡launyje, tiek nugaroje yra žaizdos, iÅ¡ kurių bėga kraujas. Žmona tuo metu stovėjo netoliese ir laikė rankoje peilį, todėl jis suprato, kad tai žmona jį sužalojo peiliu.

IÅ¡ karto paskambino savo sÅ«nui ir liepė sugrįžti į namus. SÅ«nui grįžus, pasakė, kad žmona jį sužalojo peiliu. SÅ«nus skubiai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Žmona tuo metu buvo labai iÅ¡sigandusi, sakė jog nežino, kodėl jam įdÅ«rė. Jis tÄ vakarÄ su žmona tik barėsi, jokio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo, todėl nebuvo jokios priežasties jį sužaloti. Pretenzijų žmonai neturi, su ja susitaikė, jai atleidžia ir civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia.

Nepilnametis liudytojas A. P. patvirtino, kad 2016 m. birželio mėn. 21d. vakare išėjo iÅ¡ namų žaisti krepÅ¡inį į mokyklos aikÅ¡telę. Apie 20 val. jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino tėtis ir liepė greitai grįžti namo. Parėjęs į namus, pamatė, kad tėtis kruvinas, iki pusės nuogas. Jo nugaros deÅ¡inėje pusėje bei kojos Å¡launyje buvo durtinės žaizdos. Tėtis paaiÅ¡kino, kad mama jam įdÅ«rė peiliu. Mama buvo girta, ji pasakė, kad tėtis jÄ sunervavo.

Jis paskambino 112 ir pasakė, kad peiliu sužalotas jo tėvas, paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, neužilgo atvažiavo ir greitoji. Tėtį iÅ¡sivežė greitoji, o mamÄ policija. Užėjęs pas pirmame namo aukÅ¡te gyvenančiÄ močiutę, pasakė, kad mama peiliu sužalojo tėtį. Liudytoja A. P. parodė, kad gyveno su sÅ«naus Å¡eima viename name, ji pirmame namo aukÅ¡te, sÅ«naus Å¡eima antrame. 2016 m. birželio 21d. vakare buvo kambaryje, konflikto tarp sÅ«naus R.

P. ir marčios J. P. ji nematė ir juos barantis negirdėjo. Matė, kaip į namus atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Anūkas A. jai pasakė, kad tėvai susiginčijo ir mama tėčiui įdūrė peiliu. Ji nustebo, nes anksčiau jokio smurto sūnaus šeimoje nėra buvę, marti nėra konfliktiška.Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1679/2016(02) matyti, kad R. P. 2016 m. birželio 21d. buvo padaryta kiauryminė – durtinė - pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje bei akla durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje.

Poodinės kraujosruvos žaizdų aplinkoje susidarė užtekėjus kraujui. Kiauryminė - durtinė-pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, lydima oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, akla durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje padarytos aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros dešinę pusę ties apatiniais šonkauliais, dešinės šlaunies  išorinį paviršių , ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimas dėl kiauryminės -durtinės - pjautinės nugaros deÅ¡inės pusės žaizdos, lydimos oro susikaupimo deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktÄ ( b. l. 44-45);IÅ¡ 2016-06-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis matyti, jog (duomenys neskelbtini) R. ir J. P. gyvenamojo namo kambaryje rastas virtuvinis peilis, kuris apžiÅ«rėtas ir prijungtas prie bylos ( b. l. 13-21, 47-50).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad J. P. 2016-06-22 buvo apsvaigusi nuo alkoholio – jai 21:26:37 val. nustatytas 3,15 promilės girtumas (b. l. 70).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymos matyti, kad R. P. yra kaltinamosios J. P. sutuoktinis (b. l. 59).Aptarti duomenys patvirtina, kad J. P., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio ginčo metu tyčia du kartus peiliu dÅ«rė savo Å¡eimos nariui - sutuoktiniui R. P. - į nugarÄ ir Å¡launį, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jos veika tyrimo metu tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sÄ lygų, numatytų 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti J. P. Å¡velnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti nuteistajai J. P. 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jai Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta LR BK 135 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant kaltinamajai bausmę, vertintinos aplinkybės, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra charakterizuojama neigiamai, turi nepilnametį vaikÄ , savo kaltę pripažino, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Å ios aplinkybės yra svarbios ir į jas turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimÄ , tačiau jos vertintinos kaip įprastos ir bÅ«dingos daugeliui bylų, bet ne iÅ¡imtinės, kurios sudarytų pagrindÄ skirti Å¡velnesnę negu sankcijoje numatyta bausmė.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad J. P., veikdama tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Ji nėra bausta administracine tvarka, nedirba, augina nepilnametį vaikÄ , nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), tačiau nustatyta ir viena sunkinanti aplinkybė (veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi, kas turėjo reikÅ¡mės veikos padarymui).

Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumÄ , asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas atsakomybei reikÅ¡mės turinčias aplinkybes bei tai, kad kaltinamosios sutuoktinio sveikatai nekilo sunkių padarinių ir jis kaltinamajai atleido, sprendžia, kad prokuroro praÅ¡oma skirti minimali sankcijoje numatyta bausmė, nevertintina kaip per Å¡velni. Tad skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, savo dydžiu lygiÄ sankcijos minimumui, t. y. 2 metus laisvės atėmimo. Tokia bausmė atitinka nuteistosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos asmenybę, taip pat atitinka teisingumo, proporcingumo principus. Kadangi kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimÄ , BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jai netaikytinos. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis R. P. civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė. Civilinis ieÅ¡kovas - Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 714,22 Eur turtinės žalos, patirtos gydant R. P., atlyginimo (1 t., b. l. 96).Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Civilinis ieÅ¡kovas kaltinamosios nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo patirta turtine žala, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.Kadangi J. P. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu buvo laikinai sulaikyta 2016-06-21 21:00 val., o paleista 2016-06-22 13:47 val. ( b. l.  64-65, 71), sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jÄ laisvės atėmimu 2(dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme nuo 2016-06-21 iki 2016-06-22 (BK 66 str.).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti J. P. nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę - dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. l. 83-87, 89-90), o nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti ir nuteistosios asmens tapatybės kortelę, saugomÄ baudžiamojoje byloje (b. l. 88) , perduoti saugojimui jos bausmės atlikimo vietos administracijai.Civilinio ieÅ¡kovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ( b. l.

Nr. 30-32) patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ J. P. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 714,22 Eur (septynis Å¡imtus keturiolika eurų 22 centus) turtinei žalai, kilusiai dėl gydymo iÅ¡laidų, atlyginti, jÄ sumokant į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus, virtuvinį peilį iÅ¡imtÄ Â 2016-06-21 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, pateiktÄ ir saugomÄ byloje (b. l. 103), gražinti nukentėjusiajam R. P.; byloje saugomÄ CD laikmenÄ su A. P. apklausos filmuota medžiaga (b. l. 101), perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .                                                                                                                      Teisėjas                                                                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                  Â