3cfb1dc8-d9d7-4fa0-ac16-4d91c191b0fa · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1 – 311 – 928 / 2015Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00425-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; (S) 1.1.4.5.1.; 1.1.7.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.;                                                                                  1.2.4.8.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 2.3.6.4.2.;                                   2.3.6.4.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.vasario 26 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Vaidai BaniÅ¡auskienei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiesiems D. R., A. R.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams E. S., Vygintui AukÅ¡tuoliui, kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba Kauno rajono Ežerėlio vaikų darželyje, kiemsargiu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012-08-27 Kauno r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., R.

R., gimęs 1993 m. birželio 13 d. Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2012-06-19 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu patvirtinus Kauno r. apylinkės teismo teisėjai vadovaujantis BK 38 byla nutraukta dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d.,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., n u s t a t ė :

Kaltinamieji A. R. ir R. R. 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, A. R. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavus A. R. į veidÄ ir tokiu bÅ«du jį pargriovus ant žemės, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis bei įspyrė A. R. nemažiau kaip 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas, po to A. R. laikant nukentėjusįjį prispaustÄ prie žemės, kai tuo metu R.

R. užšoko A. R. ant deÅ¡inės kojos, tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmÄ bei padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.Kaltinamasis A. R., buvo kaltinamas tuo, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D. R. nuo laiptų, padarydamas jai deÅ¡inės rankos ir deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D.

R. fizinį skausmÄ .Kaltinamasis A. R. kaltu dėl žmonos D. R. kaltinimo prisipažino iÅ¡ dalies, dėl sÅ«naus A. R. kaltinimo neprisipažino. Parodė, jog 2014-03-30 dirbo su sÅ«numi pas kaimynÄ , parėjo namo. Kauno g. 30 namo kieme, prie laiptų jis susiginčijo su žmona D. R.. Žmona D. R. norėjo iÅ¡eiti, kad ji neiÅ¡eitų jis sugriebęs jai už kapiÅ¡ono laikė. Tuo metu grįžęs ir nuÅ¡okęs nuo dviračio sÅ«nus A. R., sudavė jam į veidÄ , nuo smÅ«gio nugriuvo. Atbėgo kitas sÅ«nus R.

R. ir jį (A. R.) apginė, t.y. R. susigrÅ«mė su A. Kai buvo paleistas A. R., dar sykį jį puolė ir spyrė jam į nugarÄ . SÅ«nÅ«s vėl susigrÅ«mė. Po to jis juos iÅ¡skyrė, t.y. R. nutempė nuo A., ir išėjo. Niekada nėra sudavęs A. R. į veidÄ , įvykio dienÄ taip pat nesudavė bei nelaikė jo kojų. Jis nukentėjusios D. R. nesužalojo, o tik palaikė už kapiÅ¡ono, Å¡i nuo laiptų nenugriuvo, dėl kivirčo su ja gailisi, sÅ«nui nesudavė (nesmogė), niekas nieko nesitarė bendrai sumuÅ¡ti.

Sumokėjo ligonių kasai gydymo iÅ¡laidas. Jo stuburas operuotas, jau 6 metai, suveržti slanksteliai, daugiau nei 8 kg negali pakelti, turi trečiÄ invalidumo grupę.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir jis juos tvirtina, kai jis kaip įtariamasis buvo apklausinėjamas dalyvaujant advokatei (2014-03-31 apklausa), o kiti parodymai, kur jis buvo apklausinėjamas be advokatės (2014-10-13 apklausa) yra neteisingi, jų netvirtina, nes šių parodymų jis neskaitė, jam davė tik pasiraÅ¡yti, nes kai jį iÅ¡sikvietė į Čiurlionio gatvę, jam tyrėjas sakė, viskÄ prisiimti, bus geriau, sakė, kad gali skirti viešų darbų, jei pasiraÅ¡ys.

A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu dalyvaujant advokatei jis nurodė, kuo yra įtariamas kaltu neprisipažįsta, ir parodė, jog 2014-03-30 apie 17.30 val. pas kaimynÄ iÅ¡gėręs 0,5 l. 18 stiprumo vyno, grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Jo žmona D. R. jį pasitiko ant laiptų lauke prie įėjimo į namÄ priekaiÅ¡taudama, kad grįžo girtas, nors ir ji pati buvo girta. Jis D. pastÅ«mė, kad ji eitų į kambarį miegoti, ji pateko į koridorių.

Tuo metu į namus grįžo sÅ«nus A. R., kuris be jokio perspėjimo viena kartÄ ranka trenkė jam į sprandÄ . Tai pamatęs namuose buvęs kitas sÅ«nus R. R. laiptais nusileido prie durų ir pastÅ«mė A. ant žemės, jį apžergė ir jie abu puolė muÅ¡tis, kas kiek smÅ«gių sudavė jis negali pasakyti. Tada jis nutraukė R. nuo A. iÅ¡ iÅ¡sivedė iÅ¡ kiemo, o D. laikė A., kad jis taip pat daugiau nebesimuÅ¡tų. (1 t., 69 b.l.).A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-13 apklausos metu jis nurodė, kad prisipažįsta pilnai, 2014-03-30 apie 18 val., bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti su sutuoktine D.

R.. Konfliktas įvyko ant laiptų, prie jų namų lauko durų. Nenorėdamas su ja bendrauti, bandė patraukti jÄ iÅ¡ kelio, tampė jÄ už drabužių, o jai nepasitraukus, nustÅ«mė jÄ nuo laiptų. Sutuoktinė pati krito ir susižalojo, jis nenorėjo, kad ji nukristų. IÅ¡kart po to jis norėjo eiti į namus, tačiau iÅ¡ kažkur atsirado jauniausias sÅ«nus A. R., kuris puolė prie jo, priekaiÅ¡tavo jam, kodėl jis skriaudžia motinÄ ir pan. Kad sÅ«nus neÅ¡auktų, jis vienÄ kartÄ smogė jam į veidÄ , kur pataikė, neprisimina.

Vėliau prie jo prisijungė vyriausiasis sÅ«nus R. R.. IÅ¡ kur jis atsirado, nepastebėjo. Kartu su vyriausiuoju sÅ«numi suspardė A., kiek kartų jam įspyrė ir kur, neprisimena. Neprisimena, ar A. laikė prispaustÄ prie žemės, kol kitas sÅ«nus jį mušė, tačiau pripažįsta, kad taip galėjo bÅ«ti. (1 t., 72b.l.)Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nes A. susimušė su tėvu, o jis tėvÄ ginė, t.y. A. pargriovė ant žemės, laikė už kaklo, A. jam davė į veidÄ , ir jis sudavė Algiui.

Parodė, kad konfliktas įvyko 2014-03-20, apie 17-18 val., namie prie įėjimo į namus, kieme. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio, t.y. su tėvu A. R. buvo iÅ¡gėrę po stiklinę vyno. Jis su tėvu A. R. grižo į namus, o tėvas su mama D. R. lauke apsižodžiavo, keikėsi, girdėjo jog mama sakė eisianti pas draugę. Bevalgydamas pamatė grįžtantį visiÅ¡kai girtÄ A. R., išėjo į laukÄ , mama ir tėvas stovėjo Å¡alia. Grįžęs A. R. sudavė tėvui A. R. veidÄ .

Pribėgęs jis paguldė A. ant žemės, jį prispaudęs už gerklės laikė, liepė ramintis. Daugiau smurto nenaudojo. A. prašė paleisti, jis paleido, tačiau A. vėl puolė tėvÄ ir spyrė tėvui. Tada jis A. iÅ¡ nugaros sudavė per kojas (pakiÅ¡o „padnoÅ¡kę“), ir Å¡is nugriuvo ant nugaros. Jis atsigulė ant jo, liepė ramintis, tačiau gulėdamas A. R. jam sudavė į veidÄ , o jis sudavė atgal A. su deÅ¡ine ranka į kairį žandÄ . Paskui tėvas priėjo, paėmė už „karšėnės“, tuo ir pasibaigė.

Ä®vykio metu tėvas broliui nesudavė nei vieno karto, jis sudavė ir laikė prispaustÄ brolį, tačiau ant kojų neÅ¡oko. KojÄ galėjo iÅ¡sisukti krisdamas ant nugaros, kai trenkėsi ant žolės. Ä®vykio metu A. buvo visiÅ¡kai girtas, iÅ¡gėrę buvo ir tėvai, o jis iÅ¡ jų buvo blaiviausias. Konflikto su motina nematė, motina nesiskundė po to, kad jai kÄ nors skauda.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jo parodymai, kur jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tyrėjo (2014-10-23 apklausa) yra neteisingi, jų netvirtina, nes tyrėjas čia taip surašė, parodymų jis neskaitė, tyrėjas jam sakė suraÅ¡au, o tu pasiraÅ¡yk, gausi viešųjų darbų, kelias dienas padirbsi ir viskas, tokie parodymai suraÅ¡yti, nes tyrėjas skaitė visų parodymus, dėl to taip surašė, ir sakė man pasiraÅ¡yti, liepė prisipažinti ir neis byla į teismÄ .R.

R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-23 apklausos metu jis nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, 2014-03-30 apie 18 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su taip pat neblaiviu tėvu A. R. grįžo namo. Jis pirmas nuėjo į namus, tėvas liko namų kieme kartu su motina D. R.. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi jųdviejų tarpusavio konfliktai yra dažni, todėl į juos dėmesio nekreipė. Išgirdęs, kad tarp jaunesniojo brolio A.

R. ir tėvo kilo muÅ¡tynės, atskubėjo juos skirti. Išėjęs į kiemÄ pamatė kaip brolis kelis kartus sudavė tėvui, o tėvas taip pat sudavė A. Nuo tėvo smÅ«gių į veidÄ A. nugriuvo, tada jis kartu su tėvu jį suspardė. Kaip jis suprato, brolis pirmas puolė muÅ¡ti tėvÄ , todėl jis jam už tai kerÅ¡ijo. Kartu su tėvu broliui galėjo įspirti apie 8 kartus į kojas ir Å¡onus, kur tiksliai jam pataikė, neprisimena. Brolis Å¡aukė, kad atkerÅ¡ys, todėl tėvas laikė jį prispaustÄ prie žemės ir liepė jam nusiraminti.

Kadangi brolis nenurimo ir bandė įspirti tėvui, jis užšoko broliui ant kojų. Taip pasielgė, nes norėjo apraminti brolį, sužaloti nenorėjo. (1 t., 121 b. l.)Nukentėjusioji D. R. parodė, kad jos vyras A. R. su sÅ«numi R. dirbo pas kaimynus, o ji buvo namuose. Ji su vyru susibarė, vyras jai paėmė už kapiÅ¡ono, pradėjo tempti, ji iÅ¡sinėrė iÅ¡ bliuzono ir nugriuvo. Vyras jos nemušė, ji griuvo, užsigavo biÅ¡kį rankÄ , buvo mėlyna, neskaudėjo. Paskambinusi sÅ«nui A.

R. pasakė, kad grįžus iÅ¡gėrusiam tėvui, jie susikoliojo, susibarė. SÅ«naus A. klausė, kur jis randasi, Å¡is pasakė važiuoja namo. Po kiek laiko pamatė dviračiu, vingiais, nes Å¡is buvo girtas, grįžtantį A. namo. A. įvažiavęs į kiemÄ numetė dviratį ir pirmas sudavė tėvui, prie namo įėjimo. Tuo metu R. R. lipo laiptais, kai A. R. puolė tėvÄ A. R.. Tėvas A. R. nuo smÅ«gio nukrito ant žemės, R. puolė tėvÄ ginti. Nepastebėjo, kad A. R. suduotų A.

R., nes A. R. vos paeina. IÅ¡ tos baimės nesužiÅ«rėjo, kuris kam trenkė, kiek kartų trenkė, tačiau R. ginė tėvÄ . A. R. kojÄ galėjo pasitemti kai spyrė arba griÅ«damas. Kai juos iÅ¡skyrė, A. pradėjo kojÄ skaudėti, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Jie buvo nugriuvę, voliojosi kieme ant pievos. R. įsikiÅ¡us ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes jie dviese, o A. vienas, todėl iÅ¡sigando, kad A. nesužeistų. PolicijÄ kvietė ji, pasakė muÅ¡asi kieme, bijo, kad nesusižeistų, aplinkybių dėl savęs nenurodė.

Atvykus pareigÅ«nams pasakė, kad susipyko su vyru, kad jÄ tempė, ji nugriuvo, t.y. kai iÅ¡sinėrė, nugriuvo ant laiptų. Ji pati tÄ dienÄ buvo du puodelius 6 laipsnių alaus iÅ¡gėrusi. Ä®vykio metu A. ginė jÄ , o R. – tėvÄ . Su J. R. skyrė A. su R.. Neturi prieÅ¡ A. nieko blogo, tačiau viskas buvo taip kaip kaltinamieji pasakoja, o ne kaip A. pasakoja, nes A. nekenčia tėvo ir brolio.Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu ji nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. ji išėjusi į kiemÄ ant laiptų lauke sutiko savo vyrÄ A.

R. ir sunų R. R.. A. griebė jai už sprando ir trenkė į žemę. Jai nugriuvus ant Å¡ono pradėjo tampytį. Tuo metu į namus sugrįžo sÅ«nus A. R., kuris jÄ apginė. Tada vyras su sÅ«numi R. puolė A. ir jį sumušė kieme. Po kiek kartų smÅ«giavo pasakyti negali. Ji puolė A. ginti ir begindama susitrenkė deÅ¡inę rankÄ . Kol atvyko pareigÅ«nai R. ir A. iÅ¡ namų pabėgo. Kadangi sÅ«nui A. skaudėjo kojÄ , todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ligoninėje A. diagnozavo deÅ¡inės kojos raiščių patempimÄ , sumuÅ¡imÄ . (1 t., 60 b.l.)Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-03-31 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad A. jÄ už kapiÅ¡ono tempė, ji staigiai iÅ¡sinėrė, pasitraukė, pabėgo.

Ji rankÄ susitrenkė, kai griuvo, ji nebuvo nuversta, pati nukrito. Viskas ne taip buvo kaip čia paraÅ¡yta, jie kai suraÅ¡o, dar dadeda, t.y. sako suraÅ¡ysime, kaip geriau, kad greičiau pasibaigtų tos bylos, nes pas mus pastoviai barniai. Patvirtino, kad viskas yra taip, kaip ji sako, o kas čia suraÅ¡yta, tai ne viskas tiesa.Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-04-07 apklausos metu ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-03-30 apie 18.00 val.

į namus parėjo A. ir R. R., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. PrieÅ¡ tai ji skambino A. R. klausdama, kada jis grįš į namus, ir jeigu jis negrįš tai ji eis pasivaikščioti ir apsirengusi striukę ėjo iÅ¡ namų. Kieme ant laiptų sutiko vyrÄ A. R.. Ji lipo žemyn, o A. aukÅ¡tyn. A. sakydamas kur „šliauži“ griebė jai už striukės kapiÅ¡ono ir tempė žemyn, nuo jo tempimo ji nukrito nuo laiptų ant žemės Å¡onu (ant kurio Å¡ono nepamena). Tuo metu grįžo A.

R., bei sakydamas A., kad mamos nedaužysi, puolė jÄ ginti. KÄ A. konkrečiai darė ji nematė. Tada A. ir R. R. puolė A., tačiau kÄ kuris darė ji nematė, bet matė, kad A. buvo nukritęs ant žemės. Vienu metu matė, kad A. rankomis laikė A.už kaklo ties ausimis. Kad kas spardytų A., jam suduotų kumščiais, ant jo Å¡okinėtų nematė. Ji bandė ginti A., bandė traukti A., R. nuo A., tačiau nepavykus ji pasakė, kad kvies policijÄ , ir A. bei R. išėjo. A. atsikėlęs pasakė, kad jam skauda deÅ¡inę kojÄ , buvo iÅ¡kviesta policija, greitoji.

Greitoji atvykusi A. nuvežė į ligoninė, kur nustatė kojos raiščių patempimÄ bei uždėjo langetę. Po įvykio jai buvo iÅ¡tinusi deÅ¡inė plaÅ¡taka, tačiau dėl ko ji nežino, nes jai niekas nesudavė smÅ«gių. Mano, kad rankÄ galėjo susižaloti krisdama, bet tuo metu jokio skausmo nejautė. (1 t., 61-62 b.l.)Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-04-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad dukra buvo kieme, ne namuose, bei tÄ dienÄ buvo R., L. ir J..

A. jos tyčia nestÅ«mė. Ji su dukra J. skyrė A. ir R., iÅ¡kvietė policijÄ , kad nesimuÅ¡tų. A. tikrai buvo iÅ¡gėręs, nes grįžo zigzagais. Ji skausmo nejautė, tik mėlyna buvo.Nukentėjusiosios D. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-07 apklausos metu ji nurodė, kad konflikto metu, kai sutuoktinis tampydamas jÄ nustÅ«mė nuo laiptų ji nukrito. Krisdama ji susižalojo rankÄ , susitrenkė Å¡onÄ . Tuoj po konflikto jai skaudėjo rankÄ ir Å¡onÄ , tačiau dėl sužalojimų į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė, skausmai po kelių dienų praėjo savaime.

Kodėl sutuoktinis jÄ puolė, pagriebė už drabužių, nustÅ«mė nuo laiptų negali paaiÅ¡kinti, nes jis dažnai jÄ užgaulioja, elgiasi nepagarbiai (1 t., 63 b.l.)Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, pagarsinus jos 2014-10-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad čia buvo pusė teisybės, teisybė, kad gėrė pusę metų, kad jai nieko neskaudėjo, o tai kad A. jÄ griebė, stÅ«mė – netiesa.Nukentėjusysis A. R. parodė, kad kaltinamieji, t.y.

A. R. yra jo tėvas, o R. R. jo brolis. 2014-03-30, vakare, blaivus, pažvejojus su bendradarbiu N. B. grįžo į namus. Kauno g 30, kieme pamatė mamÄ , kuri stovėjo ant laiptų, o tėvas prieÅ¡ laiptus apačioje ir jÄ nutraukė žemyn, t.y. nustÅ«mė motinÄ suėmęs už krÅ«tinės. Mama nukrito, todėl jis priėjo, nustÅ«mė tėvÄ . Tėvas jam trenkė į veidÄ , jis nugriuvo ant nugaros, atbėgo R. ir abu pradėjo jį spardyti. Jam apie aÅ¡tuonis kartus buvo įspirta tėvo ir brolio, kurie buvo apsimovę batus, į Å¡onus.

Ant Å¡onų nebuvo nustatyti sužalojimai. Tėvas užgulė ant jo, laikė už kaklo (gerklės) rankomis, o R. užšoko ant deÅ¡inės kojos, t.y. kai Å¡oko ant kojos plyÅ¡o raiščiai, arba buvo patemti. IÅ¡girdę, kad atvažiuoja policija tėvas ir brolis pabėgo. Policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Po konflikto jam buvo mėlynė paakyje „fanaras“, koja iÅ¡tinusi, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ä®vykį matė sesuo J., R. draugė R., L. G.. Jis neatsimena nuo kieno smÅ«gių buvo kraujosruva kairiame paakyje, nes ir tėvas, ir brolis į kairę pusę trenkė.

Kai gulėjo, nepamena ar buvo suduota į veidÄ . Mama yra nusistačiusi prieÅ¡ jį, nes ten negyvena, be to mama su tėvu susitaikė, pradėjo kartu gerti ir viskas.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R., pagarsinus jo 2014-03-31, 2014-09-07 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi juos tvirtina, bei tuo metu viskÄ prisiminė, nuoseklius davė parodymus. Nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-03-31 apklausos metu jis nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. sugrįžus iÅ¡ žvejybos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad tėvas A.

R. ant laiptų prie įėjimo bÅ«damas girtas su kumščiu muÅ¡a, nuo laiptų nustÅ«mė motinÄ D. R.. Jis puolė ginti motinÄ , todėl tėvas jam kumščiu trenkė į kairį skruostÄ , nuo smÅ«gio nugriuvo. Jam nugriuvus, jis dar pajuto smÅ«gius į Å¡onÄ . Tuo tarpu dar puolė padėti jį muÅ¡ti ir jo brolis R. R.. Jis taip pat buvo girtas. Dėl sumuÅ¡imo jis patempė deÅ¡inės kojos raiščius, nes ant kojos buvo užšokęs jo brolis R., o tėvas jį tuo metu laikė už kaklo darė spaudimÄ . (1 t., 19 b.l.).2014-04-07 apklausos metu A.

R. nurodė, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. grįžo į namus, kur kieme ant lauko laiptų pamatė stovinčiÄ mamÄ D. R., o tėvÄ A. R. stovintį ant žemės, kuris mamai ranka paėmė už kaklo (gali bÅ«ti, kad už rÅ«bų paėmė to tiksliai nematė) ir jÄ vertė ant žemės. Jis ėjo ginti mamos, tačiau tik priėjus A. R. jam trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Nuo smÅ«gio nugriuvo ant nugaros. Kas toliau vyko su D. R. jis nematė. Tada atėjo brolis R. R.. Brolis ir tėvas A.

R. jį spardė. Jam buvo įspirta ne mažiau 8 kartų į Å¡onus, kojas. Abu jie jam gulinčiam įspyrė ne mažiau kaip po 4 kartus. Ar buvo jam suduota kumščiais nematė, dengėsi rankomis veidÄ . Po to A. rankomis sugriebė už kaklo iÅ¡ priekio už galvos Å¡onų palei ausis ir taip jį laikė, o tuo metu R. R. abiem kojomis jam užšoko ant deÅ¡inės kojos, tuo metu man suskaudo deÅ¡inės kojos kulniukÄ . Jis pradėjo Å¡aukti, kad skauda ir jie jį paleido. IÅ¡girdę, kad atvažiuoja policija tėvas ir brolis pabėgo.

Kad daugiau bÅ«tų suduota smÅ«gių D. R. nematė, tačiau matė, kad mamai po įvykio buvo iÅ¡tinusi ranka. Dėl ko A. mušė mamÄ jis nežino, pradžios nematė. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, ar D. R. buvo blaivi jis nežino, tačiau A. ir R. R. buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai matėsi iÅ¡ jų veidų. Tarpusavio santykiai tarp jo ir A. bei R. yra normalÅ«s. Po įvykio jis greitÄ ja buvo iÅ¡vežtas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam sugipsavus kojÄ buvo iÅ¡leistas į namus.

Visi smÅ«giai jam sukėlė fizinį skausmÄ . Kai jis buvo muÅ¡amas A. ir R. R., mama D. R. kiek jis matė jį ginė, t.y. A. ir R. R. traukė nuo jo. Ar Å¡io konflikto metu sudavė A. ir R. neprisimena. (1 t., 20-21 b.l.)Liudytojas A. S. dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. PK postiniu. Parodė, kad jam yra matyta moteris D. R.. Jis ta dienÄ su kolega R. Å . gavę praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ . Å iÄ moterį, liudytoja, apklausinėjo jos namuose, protokole rašė kÄ sakė, nevertė duoti parodymų, po apklausos paraÅ¡yta protokolÄ perskaitė, pasirašė.

Nelabai atsimena to įvykio, buvo nakties metas, paryčiai, nežino kas kvietė pareigÅ«nus. Asmenys neatrodė, kad bÅ«tų iÅ¡gėrę, t.y. atrodo, kad buvo du asmenys, moteris ir sÅ«nus. Nuvažiavo, pusę valandos pabuvo ir iÅ¡važiavo, nieko nesulaikė.Nukentėjusioji D. R. patvirtino, kad ji su Å¡iuo pareigÅ«nu kalbėjo, ėjo į beržynÄ pasižiÅ«rėti, kur kaltinamieji, Å¡is pareigÅ«nas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . PareigÅ«nas kažkÄ rašė, ji tuo kartu pasakė, kaip viskas buvo.

Ji pasakė, kad A. pribėgo ir pirmutinis kirto. R. už tėvÄ , A. už mane. Jokio kraujo nebuvo, jie tik apsistumdė. Kaltinamieji nemušė A.. Ji krito nuo laiptų, kai už kapiÅ¡ono A. patempė, tačiau jis jos nemušė ir už sprando negriebė. Voliojosi visi, t.y. sugriuvę buvo visi, ant pievos. Liudytoja R. B., parodė, kad  R. R. buvęs jos draugas, nuo jo laukiasi kÅ«dikio. Apie muÅ¡tynes jai nieko nėra žinoma, nieko nematė. TÄ dienÄ ji buvo namuose pas R., triukÅ¡mo negirdėjo, nematė, kad R.bÅ«tų vartoję alkoholinius gėrimus.Liudytoja J.

M., kad tuo metu dirbo vyresniÄ ja tyrėja. Jai kai kurie proceso dalyviai iÅ¡ matymo matyti, nes buvo daug bylų su R. Viena byla buvo smurtas artimoje aplinkoje, o kita kažkas su „Caru“. Gali bÅ«ti, kad ji 2014-04-07 užpildė apklausÄ . Apklausos buvo pildomos kaip visada, laisvas pasakojimas ir užduodami klausimai, perskaito, pasiraÅ¡o. Visada duodama perskaityti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant, iÅ¡aiÅ¡kinama esmė ir pasiraÅ¡oma. Tiksliai Å¡ios apklausos neprisimena, bet visada be iÅ¡imties duoda skaityti, klausia ar suprato.

Nepamena, kad bÅ«tų kažkokios pastabos. Å ios apklausos neprisimena, bet jei bÅ«na pastabos, aiÅ¡kinasi, užraÅ¡o tiksliai ir jei teisingai, pasiraÅ¡o. Tų parodymų ji ne sugalvojo, jokio suinteresuotumo byloje neturi. Jai taip pat yra matytas ir A. R., tačiau nepamena ar jis nuosekliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nes praėjęs ilgas laiko tarpas.Liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamieji yra jos tėvas ir brolis. Ji žino, kad apsistumdė trys RekeÅ¡iai, tačiau nežino dėl ko. Matė tik pradžiÄ , kai apsistumdė stovėdami, nematė ar kas nugriuvo.

Nematė, kad Algirdui tėtis bÅ«tų į veidÄ davęs, nematė ar nukrito. Matė, kad tėtis mamÄ pastÅ«mė ar patempė, t.y. mama ir tėtis abu išėjo iÅ¡ namų ir apsistumdė. Mama lyg tais nugriuvus buvo, to apsistumdymo pasėkoje, tačiau nematė kas kurį stÅ«mė. Neprisimena ar mama buvo iÅ¡sinėrusi iÅ¡ striukės, ar mama dėl ko nors skundėsi.Liudytojas N. B. parodė, kad jis su A. žvejojo. A. paskambino iÅ¡ namų mama, kad namie kažkoks konfliktas. A. sėdo ant dviračio ir iÅ¡važiavo.

Žvejybos metu nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tik grįžę iÅ¡gėrė pas jį namuose po alaus butelį, 6 laipsnių stiprumo. Liudytoja L. G. parodė, kad ji nelabai prisimena to įvykio, nes seniai buvo, be to atėjo į pačiÄ konflikto pabaigÄ , kai jau viskas baigėsi. Tuo metu kieme buvo D. R., o R. ir A. jau nebuvo. A. ir D. pasakė, kad susimušė. D. R. niekuo nesiskundė, ji buvo tik susijaudinusi, o A. sakė, kad jam kojÄ skauda. A. tuo metu buvo blaivus. TÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį matė A. ir R.

R., gal biÅ¡kį buvo iÅ¡gėrę.Liudytojas T. G. (pareigÅ«nas) parodė, kad nukentėjusioji ir nukentėjusysis jam yra matyti, dėl iÅ¡kvietimų Ežerėlyje. Paskutinis kartas jau buvo senokai, kai važiavo į iÅ¡kvietimÄ pas juos. BÅ«davo moteris kviečia, kad vyras su sÅ«numi geria, triukÅ¡mauja, bÅ«davo ir smurtas artimoje aplinkoje. Jam yra tekę dirbti poroje su AndriuÅ¡kevičiumi. Kiek pamena, kai atvažiavo jaunuoliui koja buvo sutinusi, jaunuolis sakė, kad lūžusi, todėl iÅ¡kvietė medikus.

Jis nuvykęs ieÅ¡kojo to vyro ir vyresnio sÅ«naus. Nepamena ar nukentėjęs buvo blaivus. Ekspertas D. T. parodė, kad jis yra susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiomis dvejomis 2014-05-23 ir 2014-06-13, jo pateiktomis, specialisto iÅ¡vadomis. PaaiÅ¡kino, kad uždavus į tÄ pačiÄ vietÄ du kartus, atskirti kiekvieno smÅ«gio negali. Užšokant ant kojos toks patempimas negalimas. Toks patempimas gali bÅ«ti iÅ¡sukant, netaisyklingai pastačius kojÄ , bet neatsitrenkus į kažkÄ . TÄ diagnozę parašė gydytojas, o jis surašė iÅ¡ to, kÄ rado dokumentuose.

Ir vienas, ir kitas sumuÅ¡imai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas turi pats spręsti ar tai buvo sumuÅ¡imas ar patempimas. Gydytojas parašė diagnozę patempimÄ , susirinko diagnozę ir buvo nustatyta čiurnos trauma, nes koja patinusi. Nustatyti, ar čiurna patino dėl raiščių patempimo ar sudavus, juk ji irgi sutins, požymių iÅ¡oriÅ¡kai atskirti nėra. Jei byloje yra duomenys, kad jam spyrė, galite patys daryti iÅ¡vadas, neužsifiksuoti ties diagnoze, kÄ parašė gydytojas.

Jei žmogus yra nugriuvęs, mano, kad neįmanoma pasitempti raiščių, nes pasitempia tik staigiai statant kojÄ .Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo bÅ«rio P. R. AndriuÅ¡kevičiaus tarnybiniu praneÅ¡imu, iÅ¡ kuriuo matyti, kad 2014-03-30 dirbant su vyr.patruliu T.Geniu 18.40 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), tėvas namuose neblaivus triukÅ¡mauja. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ juos pasitiko D. R., kuri paaiÅ¡kino jog vyras A. R. bÅ«damas neblaivus grįžo į namus, pradėjo triukÅ¡mauti, rėkauti, o grįžus sÅ«nui A.

R., A. R. pradėjo muÅ¡ti D. R. ir A. R.. A. R. iÅ¡girdęs jog kviečiama policija pabėgo iÅ¡ namų, o A. R. buvo iÅ¡kviesta GMP 1607 brigada, kuri iÅ¡sivežė į traumų punktÄ . Apvažiavus rajonÄ pagal D. R. nurodytus asmens požymius jokio panaÅ¡aus asmens nepastebėjo (1 t., 1 b.l.)2014-03-31 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje iÅ¡ kurio matyti, kad 2014-03-31 02.14 val. patruliuojant patruliams A. P. ir V. K. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), tėvas kabinėjasi prie sÅ«naus, triukÅ¡mauja.

Nuvykus į įvykio vietÄ nustatė, kad policijÄ kvietė A. R. ir D. R.. Ä®vykio vietoje nustatė, kad 2014-03-30 18.00 val. vyras A. R. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. R. ir A. R. spardydami kojomis, muÅ¡dami rankomis. D. ir A. R. paaiÅ¡kino, kad stumdė, pervertė ant žemės sukeldamas fizinį skausmÄ . Kojomis spardė, mušė rankomis per galvÄ , mėlynė prie kairės akies, t.y. A. R. mėlynė prie kairės akies, sugipsuota deÅ¡inė koja. A. R. paaiÅ¡kino, kad jis nesmurtavo prieÅ¡ žmonÄ ir sÅ«nų, buvo ramus. (1 t., 2-4 b.l.)A.

R. protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. sugrįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo tėvas A. R. bÅ«damas girtas ant laiptų, prie namo muÅ¡a mamÄ D. R. ir nustÅ«mė jÄ nuo laiptų. Jis puolė mamÄ ginti, bet girtas tėvas ėmė jį kumščiu muÅ¡ti į veidÄ ir spardyti kojomis. Dar pribėgęs brolis R. R. užšoko jam ant deÅ¡inės kojos ir jÄ sužalojo, kai tuo tarpu tėvas jį rankomis smaugė už kaklo. (1 t., 9 b.l.)- Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, fotolentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Kauno r., Ežerėlio gyvenvietėje Kauno gatvėje prie medinio gyvenamojo namo Nr.

30. Prie įėjimo į namÄ yra mediniai 6 pakopų laiptai (1 t., 15-18 b.l.)2014-05-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G1173/14(02), iÅ¡ kurios matyti, kad A. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ir kumÅ¡tis, vieno smÅ«gio pasėkoje. DeÅ¡inės čiurnos raiščių patempimas atsirado netaisyklingai pastačius deÅ¡inę pėdÄ ir jai pakrypstant. Medicininių dokumentų duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2014-03-30.

Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 25 b.l.)2014-06-13 papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. G1409/14(02), iÅ¡ kurios matyti, kad A. R. LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikose priėmimo skyriuje traumatologo buvo diagnozuotas deÅ¡inės kojos čiurnos raiščių patempimas. Čiurnos raiščių patempimas gali įvykti tik pertempus raiÅ¡tį, kas įmanoma pasukant ar pakrypstant pėdai. Patempti raiščių tiesiogiai suduodant į tÄ vietÄ smÅ«gį negalima. Suduodant smÅ«gį į čiurnÄ gali bÅ«ti padarytas čiurnos sumuÅ¡imas.

Pagal turimus duomenis pasakyti, ar A. R. buvo padarytas čiurnos raiščių patempimas, ar dešinės čiurnos sumušimas, negalima. Kiti sužalojimai (išskyrus poodinę kraujosruva kairės akies vokuose) A. R. medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti. (1 t., 50 b. l.) Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas                           Dėl D. R. sukelto fizinio skausmo Kaltinamasis A. R., buvo kaltinamas, kad 2014-03-30 apie 18.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D.

R. nuo laiptų, padarydamas jai deÅ¡inės rankos ir deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmÄ .IÅ¡analizavęs ir įvertinęs aukščiau iÅ¡vardintų duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tempdamas už drabužių pargriovė sutuoktinę D. R. nuo laiptų, padarydamas jai deÅ¡inės rankos ir deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imus, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad 2014-03-30 nukentėjusioji D.

R. buvo tyčia tempiant už drabužių pargriauta nuo laiptų kaltinamojo A. R. ir jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisminio proceso metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, kad tarp jo ir žmonos lauke ant laiptų įvyko apsižodžiavimas, kadangi Å¡i norėjo iÅ¡eiti tai jis sugriebęs jai už kapiÅ¡ono laikė, nuo laiptų ji nenugriuvo, jos nesužalojo. Nukentėjusioji teisminio proceso metu patvirtino tas pačias aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad vyras jos nemušė, nestÅ«mė, jai norinti iÅ¡eiti Å¡is tik paėmė jai už kapiÅ¡ono ir tempė, ji iÅ¡sinėrusi iÅ¡ bliuzono pati nugriuvo, bei griÅ«dama biÅ¡kį užsigavo rantÄ , buvo mėlynė, tačiau neskaudėjo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu dėl jos sužalojimo vis nurodo kitas aplinkybes 2014-03-31 apklausoje nurodė, kad A. R. griebė jai už sprando ir trenkė į žemę, jai nugriuvus pradėjo jÄ tampyti, po to puldama ginti A. susitrenkė deÅ¡inę rankÄ , kas jÄ sužalojo pasakyti negali (1 t., 60 b.l.), 2014-04-07 apklausoje jau nurodo, kad A. sakydamas kur „šliauži“ griebė jai už striukės kapiÅ¡ono ir tempė žemyn, nuo jo tempimo ji nukrito nuo laiptų ant žemės Å¡onu, rankÄ galėjo susižaloti krisdamas (1 t., 61 b.l.), 2014-10-07 apklausoje vėl nurodo kitas aplinkybes, kad konflikto metu, kai sutuoktinis tampydamas jÄ nustÅ«mė nuo laiptų ji nukrito (1 t., 63 b.l.).

Nukentėjusysis A. R. taip pat viso proceso metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl motinos D. R. sužalojimo, t.y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad motina stovėjo ant laiptų, o tėvas prieÅ¡ laiptus apačioje ir jÄ nutraukė žemyn, t.y. nustÅ«mė motinÄ suėmęs už krÅ«tinės, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. R. ant laiptų prie įėjimo su kumščiu muÅ¡a, bei nuo laiptų nustÅ«mė motina (1 t., 19 b.l.), kitu atveju jau nurodo, kad A. paėmė mamai už kaklo (gali bÅ«ti, kad už rÅ«bų paėmė to tiksliai nematė) ir vertė žemės (1 t., 20 b.l.), apklausti liudytojai R.

B. nurodė, kad jai apie muÅ¡tynes niekas nėra žinoma, nieko nematė, nors tÄ dienÄ ir buvo pas RekeÅ¡ius, liudytoja L. G. nurodė, kad nieko nepamena, o be to atėjo į konflikto pabaigÄ , liudytoja J. R. nurodė, kad matė, jog tėtis mamÄ pastÅ«mė ar patempė, po to jau nurodo, kad viskas buvo seniai, jog mama ir tėtis išėjo iÅ¡ namų ir apsistumdė, ji negali pasakyti ar pastÅ«mė. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nepaneigia aplinkybių, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota netyčiniais kaltinamojo veiksmais, o galėjo susižaloti pati bandydamas iÅ¡trÅ«kti, kai kaltinamasis laikė suėmęs už kapiÅ¡ono, kad Å¡i neiÅ¡eitų.

Taip pat nukentėjusioji viso proceso metu negalėjo nurodyti ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas ar ne, t.y. vienu atveju atsisakė kreiptis pas teismo medikus dėl sužalojimo, kitu atveju nurodė, kad rankÄ galėjo susižaloti krisdama, bet tuo metu jokio skausmo nejautė, o po įvykio praėjus beveik 7 mėnesiams jau nurodė, kad tuoj po konflikto jai labai skaudėjo ir Å¡onÄ ir rankÄ , skausmas praėjo po kelių dienų, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai neskaudėjo, arba nurodė kad nei skaudėjo, nei kÄ .

Dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. R., nurodė, kad nepamena ar mama po įvykio dėl ko nors skundėsi, L. G. nurodė, kad D. R. niekuo nesiskundė, tik buvo susijaudinusi, tik A. sakė, kad jam skauda kojÄ . Taip pat ir liudytojas T. G. nurodė, kad kiek pamena tai tik jaunuolis skundėsi, kad jam lūžusi kojÄ , todėl ir kvietė medikus. Be to, kaip matyti iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tiek A. R., tiek D.

R. nurodė, kad jų atžvilgiu A. R. naudojo fizinį smurtÄ , juos spardė, mušė rankomis. D. R. nurodė, kad jÄ stumdė, parvertė ant žemės sukeldamas fizinį skausmÄ , tačiau kaip matyti tai yra užraÅ¡yta tik abstrakčiu teiginiu, nedetalizuojant dėl kokių sužalojimų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaip tuo tarpu dėl kito nukentėjusiojo yra nurodyti ir užfiksuoti sužalojimai (1 t., 2-3 b.l.). Be to atkreiptinas dėmesys, kad po įvykio nukentėjusioji D. R. vyko kartu su sÅ«numi A.

R. į ligoninę, kur A. R. buvo nustatyti sužalojimai, o tuo tarpu D. R. bÅ«dama gydymo įstaigoje nesiskundė jokiais skausmais. Tai patvirtina slaugytojos Alčiauskienės telefoninis policijai praneÅ¡imas iÅ¡ Kauno LSMUL, kad buvo pristatytas A. R., kuriam nustatytas galvos ir kojos sumuÅ¡imas. Be to ir iÅ¡ bylos matyti, kad D. R. į medikus nesikreipė dėl jokių sužalojimų. Kad nukentėjusioji buvo tempiant už drabužių nustumta nuo laiptų kaltinamojo, galima daryti tik prielaidÄ , o Å¡iuo metu su kaltinamuoju yra susitaikiusi, duoda neteisingus parodymus.Atsižvelgiant į viso proceso metu nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo, skausmo sukėlimo, į kitokias nukentėjusiojo A.

R. nurodytas aplinkybes dėl motinos sužalojimo, į tai kad niekas iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti, kaip ir prie kokių aplinkybių buvo sužalota nuketėjusioji D. R., Å¡iais surinktais įrodymais kaltinamojo kaltę grįsti nepakanka. Kaip ne kartÄ teismų praktikoje pasisakyta, visos abejonės ir neaiÅ¡kumai yra vertinami kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje. Kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

IÅ¡ to seka, kad byloje nėra jokių patikimų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę įvykdžius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismas iÅ¡ visumos įrodymų, surinktų byloje ir iÅ¡nagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. tyčia nustÅ«mė D. R. nuo laiptų ir sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui – sutuoktinei D. R.. Nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimai nenustatyti, ji pati nurodė, kad fizinio skausmo nejuto arba nurodė, nei skaudėjo nei kÄ .

Nors Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimÄ , bÅ«tina jo kaltę įrodyti. Kadangi nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu yra nenuoseklus, tiek dėl jos sužalojimo, tiek dėl jai sukelto fizinio skausmo neatmetama tikimybė, kad kaltinamasis tik suėmė už kapiÅ¡ono, kad nukentėjusioji neiÅ¡eiti, o nukentėjusioji pati iÅ¡sinėrė iÅ¡ bliuzono ir nugriuvo užsigaudama rankÄ , tačiau jokio skausmo nejautė.

Kad nukentėjusioji butų griÅ«dama dar užsigavusi šonÄ , jokių duomenų nesurinkta. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A.

R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. iÅ¡teisintinas.                           Dėl A. R. sužalojimo Nors kaltinamieji A. R. ir R. R. padarę jiems inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau jų kaltė, kad jie bÅ«dami neblaivÅ«s, veikdami bendrininkų grupėje nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmÄ A. R. yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. R. parodymais, jog pamatęs tėvo ir motinos konfliktÄ , ir norint apginti motinÄ , nukentėjusiajam kaltinamasis A.

R. sudavė į veidÄ , o Å¡iam nugriuvus atbėgo kaltinamasis R. R. ir jie abu sudavė bei spardė į įvairias kÅ«no vietas, buvo įspirta, suduota bendrai apie aÅ¡tuonis kartus, po ko tėvas užgulė ant jo, laikė už kaklo (gerklės) rankomis, o R. užšoko ant deÅ¡inės kojos. Dėl visų suduotų smÅ«gių jautė skausmÄ . Be to posėdžio metu nurodė, kad į tÄ pačiÄ veido sritį jam buvo suduota tiek kaltinamojo A. R., tiek kaltinamojo R. R.. Nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiosios D.

R. ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ karto po įvykio duoti parodymai, jog A. jÄ ginė, tada vyras A. su sÅ«numi Rimvydu puolė A. ir jį sumušė kieme, matė A. nugriuvusį ant žemės, matė kaip A. rankomis laikė A. už kaklo ties ausimis, ji pati bandė ginti A., t.y. traukė AntanÄ ir R. nuo A.. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. R. jau nurodo kitas A. R. sužalojimo aplinkybes, t.y. kad pats A. puolė tėvÄ , dėl ko R. puolė ginti tėvo, iÅ¡ tokių nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamųjų padėtį, tačiau patvirtino, kad jie visi buvo nugriuvę ant žemės, voliojosi ir kai į muÅ¡tynes įsikiÅ¡o R., ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes iÅ¡sigando, kad nesužeistų A., nes jie buvo dviese, o A. vienas.

Policijai nurodė, kad muÅ¡asi kieme. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada bei eksperto D. T. paaiÅ¡kinimai dėl jo suraÅ¡ytų specialisto iÅ¡vadų, kad uždavus du smÅ«gius į tÄ pačiÄ vienÄ atskirti nėra galimybės, be to dėl čiurnos patempimo jis surašė iÅ¡ gydytojo paraÅ¡ytos diagnozės, bei papildomai nurodė, kad nustatyti ar čiurna patinusi dėl raiščių patempimo, ar sudavus, požymių iÅ¡oriÅ¡kai atskirti nėra. Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis, kur yra pareigÅ«nų užfiksuoti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nuvykus į įvykio vietÄ .

Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvÅ«nus ar gyvius ir pan. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamieji tyčiniais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje, nes kaltinamajam A.

R. sudavus A. R. prie Å¡ių muÅ¡tynių iÅ¡karto prisidėjo ir kaltinamasis R. R., po ko jau kartu atliko tolimesnius veiksmus nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Duomenų prieÅ¡taraujančių A. R. nurodytam traumų laikui bei aplinkybėms nėra, nustatytų sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. A. R. ir R. R. padaryta nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamųjų parodymai, kad pateikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jie buvo pareigÅ«nų įkalbėti prisipažinti, nes taip bus jiems geriau, vertinti kritiÅ¡kai. Posėdžio metu apklausti pareigÅ«nai, vykdę jų apklausas, nurodė prie kokių aplinkybių ir kaip buvo apklausinėjami kaltinamieji, kad jie patys savo noru prisipažino, davė parodymus, iÅ¡ kaltinamųjų parodymų buvo suraÅ¡yti apklausų protokolai, suraÅ¡ius parodymus, kaltinamieji perskaitė ir pasirašė, pastabų neturėjo.

Kaltinamųjų parodymus, kad A. R. nenaudojo smurto A. R. atžvilgiu, o R. R., kad ginė tėvÄ , teismas vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Kaltinamųjų duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu yra nenuoseklus, pateikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ kaltinamieji prisipažino dėl nukentėjusiojo A. R. sužalojimo, posėdžio metu, neigia savo kaltę, A. R. nurodžius, kad jokio smurto A. R. atžvilgiu nenaudojo, o pats nukentėjusiojo buvo sumuÅ¡tas, o R.

R. nurodė, kad jis suduodamas smÅ«gį Algirdui į veidÄ ginė tėvÄ AntanÄ nuo A. R. veiksmų. Tokie kaltinamųjų parodymai yra paneigti nukentėjusiojo A. R. parodymais, kuris iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams nurodė sužalojimo aplinkybes, specialisto iÅ¡vada. Be to, kaltinamasis A. R. nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent jis buvo sumuÅ¡tas nukentėjusiojo, o dėl to R. R. turėjo tėvÄ AntanÄ ginti nuo A.. Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , nepagrindžia nei bÅ«tinosios ginties, teis tariamos bÅ«tinosios ginties buvimo situacijos.  Kaltinamojo A.

R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė savo noru atlygino žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų A. R., R. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir Å¡iÄ veikÄ padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad kaltinamieji veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, patvirtino patys kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, kai jie prisipažino savo kaltę, be to tiek A.

R., tiek D. R. patvirtino, kad kaltinamieji į namus grįžo neblaivÅ«s, taip pat ir liudytoja L. G. nurodė, kad kaltinamieji tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrę, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji neneigė, kad kai grįžo į namus jau buvo vartoje alkoholinių gėrimų. Dėl bausmės Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, Å¡ia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatÄ .

Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę teistas vienÄ kartÄ (1 t., 85-87 b.l.), teistumas neiÅ¡nykęs, teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 98-99 b.l.), dirbantis (1 t., 101 b.l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniÅ«nijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 103 b.l.), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., 105 b.l.), VÅ¡Ä® Garliavos PSPC psichikos ligų skyriaus įskaitoje neužregistruotas, narkologinio kabineto įskaitoje nuo 2008-04-02.

Diagnozė – F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., 109 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje 2008-2009 m. gydytas 2 kartus, dgn.: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Suicidinis bandymas (1 t., 111 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-06-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 116 b.l.).

Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymÄ , jeigu teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas, padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymÄ tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašė kaltinamajam A. R. skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėti.

Kaip iÅ¡ bylos medžiagos matyti, nors ankstesniu nuosprendžiu kaltinamasis ir buvo pripažintas kaltu, buvo skirta bausmė – laisvės apribojimas, bausmę atlikęs, yra dirbantis, yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, civilinio ieÅ¡kinio nėra, kaltinamasis savo nori atlygino ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatytÄ antrÄ pagal griežtumÄ bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principÄ , tikslinga jam skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , nustatant maksimalų terminÄ , paskiriant įpareigojimus.

Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtauja ne pirmÄ kartÄ , jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytÄ Â BK 722 str. - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ir tai darys teigiamÄ Ä¯takÄ A. R. elgesiui. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. R. bausmę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, Å¡ia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatÄ .

Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, neteistas (1 t., 126-127 b.l.), tačiau 2012-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (1 t., 130-131 b.l.), pirmÄ kartÄ teisiamas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka (1 t., 141-143 b.l.), darbo biržoje neregistruotas, darbo paieÅ¡ka nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., 144 b.l.), nedirbantis, Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniÅ«nijos duomenimis R.

R. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su asmenimis turinčiais žalingų įpročių, bendruomenės visuomeniniame gyvenime nedalyvauja (1 t., 146 b.l.) VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2013-04-25 02.20 val. iki 2013-04-25 09.30 val. atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (1 t., 105 b.l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., 107 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., 111 b.l.), VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatriniame ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neužregistruotas (1 t., 147 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-06-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R.

R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 151 b.l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Valstybinis kaltintojas prašė kaltinamajam skirti antrÄ pagal griežtumÄ BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ bausmę, t.y. laisvės apribojimÄ , tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tik 2012-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindais, yra jauno amžiaus, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principÄ , tikslinga jam skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus.              Dėl civilinio ieÅ¡kinio.          Kaltinamajam A.

R. atlyginus žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai, civilinis procesas pagal 2014-06-16 Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį A. R. ir R. R. dėl 291,69 Lt žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str., n u s p r e n d ž i a : A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje.įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.               Vadovaujantis BK 722 str.

A. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. R. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. kovo 31 d. 02.30 val. iki 2014 m. balandžio 1 d. 14.55 val. (dvi paras) A. R. iÅ¡teisinti pagal BK 140 str. 2 d. (dėl D. R. sužalojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių .

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. ir  skirti jam bausmę – vieÅ¡uosius darbus 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui. Ä®pareigoti R. R. atlikti vieÅ¡uosius darbus per septynis mėnesius 84 valandas, neatlygintinai dirbant po 12 valandų kas mėnesį visuomenės labui.Panaikinti A. R. ir R. R. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Civilinį procesÄ pagal 2014-06-16 Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį A. R. ir R.

R. dėl 84,47 euro (291,69 Lt) turtinės žalos priteisimo nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjaOdeta Gruodienė