2020-11-18 Nr. AB-21658-3-64-3-00788-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2421-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00788-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas Šiaulių TI neužtikrinant jam priklausančio dietinio maitinimo dėl (duomenys neskelbtini), paskirto gydytojų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo marinamas badu, reiškė pretenzijas žodžiu, nes dėl paūmėjusios ligos negalėjo rašyti skundų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas jautė bendrą sveikatos būklės pablogėjimą, alkį, orumo pažeminimą, dvasinę kančią, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Šiaulių TI asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos namų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie paskirtą dietinį maitinimą, taip pat nėra duomenų, jog jam Šiaulių TI buvo tiekiamas netinkamas maitinimas.

3.2. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl jo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamo maitinimo. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjui būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2017 m. liepos 11 d. paskirta dieta – R↓B↑ gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės slaugos skyriuje laikotarpiu, tačiau pacientą išrašant iš ligoninės išraše (epikrizėje) dietinis maitinimas neberekomenduotas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, jog jam būtų skirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) (tokių kaip (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra duomenų apie tai, kad jis būtų nurodęs apie jam paskirtą dietinį maitinimą.

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius, jog jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Šiaulių TI darbuotojus, teismas pažymėjo, kad negalima atmesti galimybės, jog tokie pokalbiai ar žodiniai prašymai buvo, tačiau teismas nurodė, kad vien teiginiais, jog buvo taip, o ne kitaip, jis negali vadovautis priimdamas sprendimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe teikti Šiaulių TI direktoriui skundus ar rašytinius prašymus, todėl neįrodė, jog teikė žodinius prašymus dėl dietinio maitinimo paskyrimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. kovo 4 d. teismui buvo pateikęs skundus dėl netinkamų Šiaulių TI veiksmų, taip pat skundė ir apsunkintą jam, kaip invalidui, maisto priėmimą, tačiau nė karto nenurodė, jog jam buvo neskiriamas priklausantis dietinis maitinimas.

7. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuos pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

8.1. Teismas neteisingai įvertino esminę bylos aplinkybę, t. y. sprendė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojai skyrė dietą tik gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu, ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės slaugos skyrių buvo atvežtas atlikti bausmės visam bausmės laikui, o tai reiškia, kad dietinis maitinimas skirtas visam bausmės laikui, kurį pareiškėjas turi būti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo ne kartą vežamas į Šiaulių TI, todėl dietinis maitinimas jam turėjo būti skirtas vos atvykus. Tai padaryta nebuvo, todėl atsakovo atstovas veikė neteisėtai.

8.2. 2017 m. liepos 11 d. pažymoje nenurodytas laikotarpis, kuriam buvo skirtas dietinis maitinimas. Dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas dėl neįgalumo, nes dėl per mažo judrumo sutriko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl neįgalumo beveik negali rašyti, jo prašymus rašo kiti asmenys, todėl skundų Šiaulių TI dėl dietinio maitino nerašė, o kituose skunduose teismui skundėsi dėl kitų neteisėtų veiksmų, gydytojams nusiskundimus reiškė žodžiu, tačiau jie įrašų apie pretenzijas nepadarė.

9. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

9.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo, o pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde dėsto lakoniškus, įrodymais nepagrįstus argumentus.

9.2. Bylos įrodymus vertina teismas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teismui, t. y. dėl Šiaulių TI nesuteikto dietinio maitinimo, kuris jam buvo skirtas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino Laisvės atėmimo vietos ligoninėje skirto dietinio maitinimo trukmę. Pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas tik laikotarpiui, kuomet jis buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teismas išsamiai ištyrė visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė tinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

12. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjui 2017 m. liepos 11 d. buvo paskirta dieta – R↓B↑ gydymosi LAVL slaugos skyriuje laikotarpiu. Jį išrašant iš ligoninės išraše (epikrizėje) rekomenduotame gydyme dietinis maitinimas neberekomenduotas, jokių kitų neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjui buvo paskirtas neterminuotas dietinis maitinimas, nėra.

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių apelianto argumentų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Byloje nėra įrodymų, kad šios taisyklės būtų buvę pažeistos.

15. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. kovo 22 d. pažymos (b. l. 6) matyti, kad pareiškėjui riebalus mažinanti dieta buvo paskirta gydymosi skyriuje metu. Be to, teismui pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. gegužės 28 d. rašte Nr. S-2319 nurodyta, kad A. Z., būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2017 m. liepos 11 d. paskirta dieta – R↓B↑ gydymosi slaugos skyriuje laikotarpiu, pacientą išrašant iš ligoninės išraše (epikrizėje) rekomenduotame gydyme dietinis maitinimas neberekomenduotas. Taigi, Laisvės atėmimo vietų ligoninė nesprendė dėl dietinio maitinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

16. Ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punkte buvo numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. pažymos matyti, kad kalinimo įstaigos gydantis gydytojas pareiškėjui dietinio maitinimo neskyrė.

17. Apelianto teiginiai, kad iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jis ne kartą buvo vežamas į Šiaulių TI, todėl dietinis maitinimas jam turėjo būti skirtas automatiškai, nėra pagrįstas galiojančiais teisės aktais.

18. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius