2020-03-25 Nr. AB-6032-3-61-3-00341-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-246-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras) nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą ir jame nurodytus galbūt neteisėtų veikų faktus; 2) įpareigoti Generalinį prokurorą organizuoti karvės paėmimą iš pareiškėjo skubos tvarka; 3) iš Generalinio prokuroro priteisti pareiškėjui 24 250 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir 30 000 Eur moralinei žalai, atsiradusiai dėl diskriminavimo bei pareiškėjo garbės ir orumo žeminimo, atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, akcentavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Taip pat teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

III. Pareiškėjas A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo apie teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės tyčia padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 109 straipsnių ir ABTĮ 22, 111 straipsnių pažeidimus, kuriais pareiškėjui padaryta moralinė ir materialinė žala, informuoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja ABTĮ 22 straipsnio ir 111 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Pareiškėjas skunde reikalavo, kad teismas įpareigotų Generalinį prokurorą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus – pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo konkretų skundą, organizuoti karvės paėmimą iš pareiškėjo, taip pat prašė priteisti pareiškėjui iš Generalinio prokuroro neturtinės žalos atlyginimą dėl vilkinimo atlikti pareigas ir pareiškėjo diskriminavimo bei jo garbės ir orumo žeminimo.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Kaip jau buvo nurodyta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinis teismas netiria prokurorų atliekamos ikiteisminio tyrimo veiklos, be kita ko, ir Generalinio prokuroro, kaip Lietuvos Respublikos prokuratūros vadovo, procesinės veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą atisakymo priimti skundą pagrindą (vietoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodė 2 punktą), tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeistina, taičau tikslinimas atsisakymo priimti skundą teisinis pagrindas, kontatuojant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Generalinio prokuroro neturtinės žalos atlyginimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019). Taigi su ikiteisminiu tyrimu susijusiais veiksmais / neveikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Pareiškėjo atskirajame skunde cituojamo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis draudžia bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas skundo priėmimo, o ne bylos nutraukimo ar skundo palikimo nenagrinėtu klausimas, todėl taikytinos ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, todėl vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad asmuo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme savo interesus gali ginti pats arba per atstovą administracinių, civilinių ir baudžiamųjų bylų procesą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei asmuo neturi pakankamai lėšų teisinėms paslaugoms, kurias paprastai teikia advokatai, apmokėti, jis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė