Legislator Case Law & Legislation
3cf90118-696e-4772-95dc-c9fe3e68feb3 AI generated

3cf90118-696e-4772-95dc-c9fe3e68feb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3cf90118-696e-4772-95dc-c9fe3e68feb3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo S. V. S. (S. V. S.) atstovams A. S. ir atstovei advokatei Ilonai Å altei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. S., atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ A. S., skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

3cf90118-696e-4772-95dc-c9fe3e68feb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: dalyvaujant pareiÅ¡kėjo S. V. S. (S. V. S.) atstovams A. S. ir atstovei advokatei Ilonai Å altei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. S., atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ A. S., skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Keywords

AI generated
immigration and asylum policy lawful deportation principle of non-refoulement family migration unlawful international child displacement unreasonableness of return to Afghanistan
AI generated
acae6df4-e375-40bc-a538-5271409282eb
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
cec0aa5c-c29f-4197-b86f-e9ff6ffe5f5c
?Administracinė byla Nr.
6820f780-99af-4b2a-a2ed-7f1c4e304889
K. (M. I. K.) atstovui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei,atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. I. K. (M. I. K.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:I 1.
c55213b7-4778-4a90-b040-2d6d777730ae
?Administracinė byla Nr.
18379be8-3715-44df-9cfa-a147f406b951
PareiÅ¡kėja O. Y. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos močiutė M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kauno, Lietuvos Respublikos, emigravusi į PalestinÄ , iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. PareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindžia tokiais esminiais argumentais: 1.1. PareiÅ¡kėja O. Y. 2018 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), praÅ¡ydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI2-8510-931/2023 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05139-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Tatjanai Baškir,

dalyvaujant pareiškėjo S. V. S. (S. V. S.) atstovams A. S. ir atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

atsakovo atstovei S. P.,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. S., atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ A. S., skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 23S41837 (toliau – ir Sprendimas); ir 2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl užsieniečio paso iÅ¡davimo.

Skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėjo tėvas A. S. 2023 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti S. V. S. užsieniečio pasÄ .

Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pasÄ pažeidė pabėgėlio Å¡eimos nario teises. A. S. Lietuvoje yra suteiktas pabėgėlio statusas, su juo kartu gyvena jo nepilnametis vaikas S. V. S. (S. V. S.), kadangi vaiko motina yra įkalinta (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomÄ apsaugÄ galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2011/95/ES) 23 straipsnio 2 dalimi, kad valstybės narės užtikrina, jog tarptautinės apsaugos gavėjo Å¡eimos nariai, kuriems patiems tokia apsauga negali bÅ«ti suteikta, turėtų teisę į 24–35 straipsniuose nurodytas lengvatas nacionalinių procedÅ«rų nustatyta tvarka, kiek tai suderinama su Å¡eimos nario asmeniniu teisiniu statusu.

Pažymi, kad Direktyvos 2011/95/ES 25 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti kelionės dokumentÄ prieglobstį gavusiems asmenims, todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti garantuojama teisė nacionalinių procedÅ«rų nustatyta tvarka gauti kelionės dokumentÄ .

Migracijos departamento Sprendimas neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui užsieniečio paso neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina galimybę tinkamai naudotis Å¡eimos susijungimo teise, kadangi užkerta jam galimybę gauti visus reikiamus dokumentus ir naudotis su tuo susijusiomis teisėmis. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė pagalba, kad jeigu kokiai nors pabėgėlio teisei įgyvendinti reikia užsienio valstybės valdžios institucijų, į kurias jis negali kreiptis, pagalbos, Susitariančiosios valstybės, kurių teritorijoje pabėgėlis gyvena, imasi priemonių, kad tokiÄ pagalbÄ suteiktų jų pačių valdžios institucijos arba tarptautinė institucija.

Pareiškėjo nuomone, jeigu opozicionierių nepilnametis vaikas kreipsis į (duomenys neskelbtini) institucijas, jis padidins pavojų tiek pareiškėjui, tiek kalinčiai (duomenys neskelbtini) motinai.

Institucijos pabėgėlio atžvilgiu turi laikytis principo nedidinti jam pavojaus ir esant poreikiui padėti, tačiau atsakovas jo vaikui iÅ¡ esmės siÅ«lo surizikuoti ir tiesiogiai fiziÅ¡kai kreiptis į institucijas, kurios persekioja tiek jį, tiek nuteistÄ motinÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Migracijos departamento vertinimas neatitinka geriausių vaikų interesų principo.

Atsakovas ignoruoja (duomenys neskelbtini) praktikÄ persekioti opozicionierių vaikus.

PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika, kad, vertinant persekiojimo pavojų užsieniečiui ir jo vaikui, persekiojimas vertinamas visų Å¡eimos narių atžvilgiu neatsižvelgiant į tai, ar tik vienas iÅ¡ Å¡eimos narių pateikęs prieglobsčio praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, pagal kuriÄ valstybių institucijų galimas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas yra vertinamas per bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje principÄ . Teigia, kad byloje L. B. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 38121/20, Teismas konstatavo, kad atsisakymas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui užsieniečio pasÄ buvo priimtas neatlikus pusiausvyros vertinimo ir neužtikrinus, kad tokia priemonė bÅ«tų pagrįsta ir proporcinga jo konkrečioje situacijoje (žr., mutatis mutandis (su bÅ«tinais pakeitimais), Pfeifer, minėta pirmiau, § 57). Nurodo, kad, remiantis L. B. prieÅ¡ LietuvÄ byla, Departamentas apsiribojo tik formaliu pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus nurodytų aplinkybių įvertinimu, t. y. atsakovas tik nurodė formalias nuostatas, kodėl jo sÅ«nus gali kreiptis dėl naujo paso iÅ¡davimo.

Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 37 straipsnį, užsieniečio pasas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iÅ¡ savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Siekdamas? nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas turi galimybę gauti savo kilmės valstybės piliečio pasÄ , surinko ir iÅ¡nagrinėjo vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie (duomenys neskelbtini) piliečio paso iÅ¡davimÄ (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvos Respublikoje tvarkÄ . Lietuvoje yra įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini) ambasada, į kuriÄ (duomenys neskelbtini) piliečiai gali kreiptis dėl nacionalinio paso iÅ¡davimo neiÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, sulaukę 14 metų, pasibaigus (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso galiojimo terminui, pakeitus vardÄ , pavardę ar tėvavardį, esant netikslių įrašų ar spaudų piliečio pase, iÅ¡naudojus spaudams skirtus puslapius piliečio pase, pasui tapus nenaudojamam, pakeitus lytį, gali pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti piliečio pasÄ .

Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvui Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis, o jo motina (duomenys neskelbtini) yra įkalinta. PaaiÅ¡kina, kad tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso iÅ¡davimas kaip paslauga yra teikiama visiems (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams, įskaitant (duomenys neskelbtini) Respublikos opozicijÄ ar su ja asocijuojamus asmenis, jos metu Lietuvoje gyvenantys (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai nėra įpareigojami grįžti į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ . Taip pat nenustatė??, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos diplomatinėje atstovybėje praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti piliečio pasÄ pateikusiems asmenims kiltų tiesioginė susidorojimo grėsmė atstovybės teritorijoje, nebuvo rasta.

Pažymi, kad pats pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad į ambasadÄ dėl paso nesikreipė todėl, kad nepripažįsta (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, todėl Departamentas pagrįstai surinktų duomenų kontekste tokį atsisakymÄ kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas nelaikė bjektyvia priežastimi Ä®statymo 37 straipsnio 1 dalies prasme.

Skunde pareiÅ¡kėjas įvardija visai kitas negalėjimo kreiptis į ambasadÄ priežastis ir jas jau sieja su tuo, kad pareiÅ¡kėjo tėvas ir motina buvo persekiojami (duomenys neskelbtini).

Atsakovas taip pat nesutinka su skunde pateiktų LVAT ir ESTT nutarčių interpretavimu, nes šiose nutartyse nagrinėtos situacijos nėra analogiškos pareiškėjo situacijai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovai prašė skundÄ patenkinti. Advokatė I. Å altė akcentavo, kad pareiÅ¡kėjui kreipiantis į (duomenys neskelbtini) ambasadÄ Lietuvoje bus atskleista asmens, kuriam Lietuvoje suteiktas pabėgėlio statusas, gyvenamoji vieta ir taip bus pažeisti prieglobsčio teisės principai, vienas iÅ¡ jų – konfidencialumo. Å io principo esmė, kad nebÅ«tų sukuriamas pavojus asmeniui, kuriam yra suteikta apsauga. Vien pabėgėlio statuso suteikimas nėra pakankama valstybės suteikta apsauga. Tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadÄ , nes taip jam gali bÅ«ti sukeltas pavojus, patvirtina Migracijos departamento sprendimas suteikti užsieniečio pasÄ pareiÅ¡kėjo broliui, t. y. jaunesniam A. S. sÅ«nui. Jei A. S. negali kreiptis, akivaizdu, kad ir nė vienas iÅ¡ jo artimų Å¡eimos narių negali keiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas, nes gali bÅ«ti atskleista A. S. gyvenamoji vieta. Konfidencialumo principas atsispindi ir Ä®statymo 68 straipsnyje, ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Atstovė pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo nenorÄ kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadÄ lemia baimė bÅ«ti persekiojamam.

PareiÅ¡kėjo tėvas A. S. teismo posėdyje pabrėžė, kad grėsmė tikrai kyla. Toks sÅ«naus kreipimasis sukels ne tiks stresÄ , psichologinę traumÄ visai Å¡eimai, bet ir gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ įkalintÄ sÅ«naus motinÄ .

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atstovė pabrėžė, kad Ä®statymas neįpareigoja visiems iÅ¡duoti pasus. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, kodėl pareiÅ¡kėjas paso negali gauti savo kilmės valstybės institucijose. Migracijos departamentas vertino ir tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvui suteiktas pabėgėlio statusas, ir tai, kad motina įkalinta ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgė, buvo tai, kad pareiÅ¡kėjui yra (duomenys neskelbtini) metų ir jis savarankiÅ¡kai, nelydimas tėvo gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadÄ . Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad Lietuvoje pareiÅ¡kėjui ar jo tėvui kiltų persekiojimo grėsmė. Nei Migracijos departamentas, nei valstybė nepažeidė konfidencialumo pareigos.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 23S41837 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl užsieniečio paso iÅ¡davimo.

Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad 2023 m. kovo 2 d. A. S. kreipėsi į Migracijos departamentÄ savo sÅ«naus S. V. S. vardu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti S. V. S. užsieniečio pasÄ .

2023 m. kovo 21 d. A. S. paaiÅ¡kinime nurodė, kad sÅ«naus (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas pasibaigė galioti, o pasidaryti naujÄ nėra galimybės, nes A. S. yra pabėgėlis Lietuvoje, o žmona (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) kalinio statusÄ .

2023 m. kovo 27 d. A. S. papildomai nurodė, kad jis nesikreipė į (duomenys neskelbtini) ambasadÄ . Jis yra buvęs politinis kalinys, tik per stebuklÄ pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) režimo ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivežti vaikus, nes juos bandė paimti į vaikų namus. Žmona P. S. P. jau pustrečių metų yra kalėjime sunkiomis sÄ lygomis. Ji yra (duomenys neskelbtini) kalinė ir (duomenys neskelbtini) įkaitė vien todėl, kad visiÅ¡kai nepripažįsta jo teisėtumo. PareiÅ¡kėjas taip pat nepripažįsta (duomenys neskelbtini) ir laiko visas jo valdžios institucijas neteisėtomis. Dėl Å¡ių priežasčių neketina kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadÄ .

Migracijos departamentas iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti užsieniečio pasÄ , nes pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių negalima gauti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso, nelaikytinos „objektyviomis“ ir dėl to jis neatitinka Ä®statymo nurodytų kumuliatyvių sÄ lygų užsieniečio pasui gauti.

PareiÅ¡kėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka ir teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip pabėgėlio statusÄ turinčio asmens, Å¡eimos nario teisės. Anot jo, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomÄ apsaugÄ galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio reikalavimų (nauja redakcija) 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės nacionalinės procedÅ«ros, kuriomis realizuojamos Å¡ios direktyvos 24–35 straipsniuose nurodytos teisės, taip pat ir 25 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti kelionės dokumentÄ . Ginčijamas sprendimas pareiÅ¡kėjui neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina galimybę tinkamai naudotis Å¡eimos susijungimo teise, laisvai judėti, įskaitant teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, kurios įgyvendinti neįmanoma neturint kelionės dokumento.

Pagal Įstatymo 37 straipsnį, užsieniečio pasas gali būti išduodamas užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

Užsieniečio paso iÅ¡davimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 „Dėl Užsieniečio paso iÅ¡davimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), 29 punkte nurodyta, kad Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti pasÄ ir kartu pateiktus dokumentus, įvertinęs priežastis, dėl kurių užsienietis negali galiojančio kelionės dokumento gauti iÅ¡ savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nustato, ar gali bÅ«ti užsieniečiui pasas iÅ¡duotas ar pakeistas.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje (atitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus pabėgėlio statuso nustatytus kriterijus, t. y. prieglobsčio praÅ¡ytojas yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti ten persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų). PareiÅ¡kėjo motina P. S. P. (duomenys neskelbtini) yra nuteista kalėti (duomenys neskelbtini), bausmę pataisos kolonijoje bendro režimo sÄ lygomis atlieka nuo (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso 1 straipsnį, užsienio valstybės diplomatinė atstovybė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis užsienio valstybės užsienio reikalų tarnybos padalinys, atstovaujantis tai užsienio valstybei, ginantis jos ir jos piliečių teises bei interesus Lietuvoje, palaikantis oficialius tarpvalstybinius santykius. Bet kurios užsienio valstybės ambasada yra neatskiriama nuo valstybės. Tarptautinė teisė reglamentuoja, kad viena valstybė negali primesti kitai valstybei savo teises, nes atstovaujamoji valstybė ir jos ambasada turi imunitetÄ nuo valstybės, kurioje ji reziduoja, jurisdikcijos.

Teismo įsitikinimu, pripažinus, kad A. S. negali ar bijo naudotis savo kilmės valstybės apsauga, pripažintina, kad jis taip pat negali naudotis (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados Lietuvoje apsauga, kadangi tai yra viena iš (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų. Su tokia išvada sutinka ir Migracijos departamentas.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Migracijos departamento 2023 m. gegužės 16 d. gautÄ SprendimÄ , kuriuo patenkino A. S. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nepilnamečiam sÅ«nui S. S. (S. S. (pareiÅ¡kėjo broliui)) užsieniečio pasÄ . Sprendime Migracijos departamentas, įvertinęs jau minėtas aplinkybes, t. y. kad A. S. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, padarė iÅ¡vadÄ , kad pabėgėlio statuso gavėjas yra persekiojamas valstybinio subjekto, todėl pagrįstai negali kreiptis ar bÅ«ti įpareigotas kreiptis į kilmės valstybės institucijas, taip sukeldamas sau pavojų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad Sprendimu atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui pasÄ iÅ¡ esmės dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų (o S. S. yra jaunesnis nei 14 metų) ir pats gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadÄ .

Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ApraÅ¡as), 109 punktÄ , kuris nustato, kad, priėmus sprendimÄ suteikti prieglobsčio praÅ¡ytojui prieglobstį, jo Å¡eimos nariams, kaip jie apibrėžti Ä®statymo 2 straipsnio 22 dalyje, kurių praÅ¡ymai suteikti prieglobstį taip pat nagrinėjami iÅ¡ esmės, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, iÅ¡skyrus atvejus, kai prieglobsčio praÅ¡ytojo Å¡eimos nariui nebÅ«tų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį. Užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, praÅ¡ymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko ApraÅ¡o 97 punkte nurodyto tyrimo. Teismo įsitikinimu, remiantis Å¡ia nuostata, preziumuojama, kad nustačius, jog vienas iÅ¡ Å¡eimos narių negali ar bijo naudotis savo kilmės valstybės apsauga, pripažintina, kad ir kiti Å¡eimos nariai negali naudotis savo kilmės valstybės apsauga.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad nepilnamečio pareiÅ¡kėjo tėvui A. S. suteiktas pabėgėlio statusas. Nepilnametis pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko po to, kai pareiÅ¡kėjui jau buvo suteiktas pabėgėlio statusas, dėl prieglobsčio atskirai nesikreipė, jam buvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvoje.

Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, priimtos 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Organizacijos įgaliotųjų atstovų konferencijos dėl pabėgėlių ir pilietybės neturinčių asmenų statuso, suÅ¡auktos pagal 1950 m. gruodžio 14 d. Generalinės Asamblėjos 429 (V) rezoliucijÄ (toliau – ir Pabėgėlių konvencija) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kokiai nors pabėgėlio teisei įgyvendinti reikia užsienio valstybės valdžios institucijų, į kurias jis negali kreiptis, pagalbos, Susitariančiosios valstybės, kurių teritorijoje pabėgėlis gyvena, imasi priemonių, kad tokiÄ pagalbÄ suteiktų jų pačių valdžios institucijos arba tarptautinė institucija. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ar institucijos iÅ¡duoda pabėgėliams arba pasirÅ«pina, kad joms prižiÅ«rint pabėgėliams bÅ«tų iÅ¡duodami dokumentai ar pažymėjimai, kuriuos paprastai iÅ¡duoda užsieniečiams jos pačios arba joms tarpininkaujant.

Nagrinėjamam ginčui aktuali Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomÄ apsaugÄ galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio reikalavimų.

Direktyvos 2011/95/ES 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos gavėjo Å¡eimos nariai, kuriems patiems tokia apsauga negali bÅ«ti suteikta, turėtų teisę į 24–35 straipsniuose nurodytas lengvatas nacionalinių procedÅ«rų nustatyta tvarka, kiek tai suderinama su Å¡eimos nario asmeniniu teisiniu statusu. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 24 straipsnio 1 dalį, iÅ¡kart po tarptautinės apsaugos suteikimo valstybės narės pabėgėlio statuso gavėjams iÅ¡duoda leidimÄ gyventi Å¡alyje, kuris turi galioti ne trumpiau kaip trejus metus ir gali bÅ«ti pratęsiamas, nebent dėl privalomų nacionalinio saugumo ar vieÅ¡osios tvarkos priežasčių bÅ«tų reikalaujama kitaip, ir nedarant poveikio 21 straipsnio 3 daliai. Nedarant poveikio 23 straipsnio 1 daliai, pabėgėlio statuso gavėjo Å¡eimos nariams iÅ¡duodamas leidimas gyventi Å¡alyje gali galioti trumpiau kaip trejus metus ir bÅ«ti pratęsiamas.

Pagal Direktyvos 2011/95/ES 25 straipsnio 1 dalį, valstybės narės pabėgėlio statuso gavėjams išduoda kelionės dokumentus, kurių forma nustatyta Ženevos konvencijos papildomame dokumente, kad jie galėtų keliauti už jų teritorijos ribų, nebent dėl privalomų nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių būtų reikalaujama kitaip.

Nurodytas reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pabėgėlio statusÄ turinčio A. S. Å¡eimos nariai turi teisę į Direktyvos 2011/95/ES 24–35 straipsniuose nurodytas lengvatas nacionalinių procedÅ«rų nustatyta tvarka, kiek tai suderinama su Å¡eimos nario asmeniniu teisiniu statusu, taip pat ir gauti kelionės dokumentÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Migracijos departamento 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo, tik vienam iÅ¡ pabėgėlio statusÄ Lietuvoje turinčio A. S. Å¡eimos nariui, t. y. sÅ«nui S. S., Migracijos departamentas iÅ¡davė užsieniečio pasÄ , kitam sÅ«nui – pareiÅ¡kėjui S. V. S. – pasÄ atsisakė iÅ¡duoti argumentuodamas tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų ir pats gali nuvykti į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadÄ .

Teismas pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva Nr. 2013/32/ES) 48 straipsnyje įtvirtintas konfidencialumo principas. Å is straipsnis nustato, kad valstybės narės užtikrina, kad Å¡iÄ direktyvÄ Ä¯gyvendinančios institucijos laikytųsi konfidencialumo principo, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, dėl bet kokios vykstant darbui gautos informacijos.

Pagal Ä®statymo 68 straipsnio 2 dalį, užsieniečio praÅ¡yme sutekti prieglobstį pateikta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Nagrinėjant praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė praÅ¡ymÄ sutiekti prieglobstį, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo Å¡eimos narių gyvybei sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veikla susijusi su praÅ¡ymu suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sÄ lygų užtikrinimu, draudžiama atskleisti informacijÄ , gautÄ atliekant savo funkcijas. Taigi darytina iÅ¡vada, kad valstybės institucijos imasi visų priemonių, kad nebÅ«tų atskleista užsieniečio kilmės valstybei informacija apie prieglobsčio praÅ¡ytojÄ , siekiant jį ir jo Å¡eimos narius apsaugoti nuo bet kokios galimos grėsmės jam ar jo Å¡eimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Teismas nagrinėjamu atveju kritiÅ¡kai vertina teismo posėdyje iÅ¡dėstytus atsakovo atstovės argumentus, kad nei Migracijos departamentas, nei Lietuvos valstybė tarptautinėje teisėje įtvirtinto konfidencialumo principo nepažeidžia ir nepažeis, nes jokių duomenų kilmės valstybei apie užsienietį pati institucija neatskleis ir neperduos. Teismo įsitikinimu, nors tiesiogiai Migracijos departamentas ar jo įgalioti asmenys jokių duomenų asmeniÅ¡kai apie A. S. ir neatskleis, tačiau A. S. sÅ«nui nepalieka jokios kitos galimybės kaip tik pačiam asmeniÅ¡kai nuvykti į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadÄ . Sutiktina su pareiÅ¡kėjo atstovės argumentais, kad kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadÄ pareiÅ¡kėjas turės nurodyti visus savo asmens duomenis, nurodyti gyvenamosios vietos adresÄ , galimai ir pagrindÄ , kuriuo jam yra iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvoje. Taip pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijai bus atskleisti duomenys apie pabėgėlio statusÄ Lietuvoje turinčio asmens Å¡eimos narius, kartu ir apie patį A. S., kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam (duomenys neskelbtini) Respublikos ir jos institucijų. Teismo įsitikinimu, tokia situacija prieÅ¡tarauja konfidencialumo principo įgyvendinimui.

Teismas pažymi, jog gero administravimo principas reiÅ¡kia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiÅ¡kia, jog sprendime turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, nes nepakankamai iÅ¡samiai buvo iÅ¡analizuotos visos pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytos Ä®statymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatos, jas aiÅ¡kinant nebuvo atsižvelgta į Direktyvos 2011/95/ES nuostatas.

Nustatyta, kad nors sprendime atsakovas ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvui A. S. buvo suteiktas pabėgėlio statusas, tačiau iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės nevertinto, nevertino, kokios teisės turi bÅ«ti užtikrinamos pabėgėlio statusÄ turinčiam asmeniui ir jo Å¡eimos nariams.

Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės yra pakankamai svarbios, jas bÅ«tina įvertinti, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo (pabėgėlio statusÄ turinčio A. S. sÅ«naus) praÅ¡ymas iÅ¡duoti kelionės dokumentÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas pripažintinas išimtinai formaliu, nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) ir 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų.

BylÄ nagrinėjantis teismas negali paÅ¡alinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikÅ¡tų naujos administracinės procedÅ«ros atlikimÄ , todėl Migracijos departamentas įpareigojamas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo S. V. S. (S. V. S.), atstovaujamo A. S., skundÄ patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 22S41837.

Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo S. V. S. (S. V. S.), atstovaujamo A. S., praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti S. V. S. (S. V. S.) užsieniečio pasÄ .

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė