3cf8dfd2-cd9b-4959-a4aa-76a7902492fd · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-744-881/2020 Teisminio proceso numeris 2-55-3-00020-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2; 2.6.16.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-222-614/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomena“ dėl skolos ir nuostolių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Tomena“ 223 554,70 Eur skolÄ , 2 319 553,05 Eur negautų pajamų ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir BUAB „Fresh Market“ buvo sudarę dvi 2013 m. rugsėjo 16 d. nuomos sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos dėl dviejų skirtingų objektų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys). TinkamÄ skolininkės įsipareigojimų pagal Sutartis įvykdymÄ asmeniniu laidavimu ieÅ¡kovei užtikrino laiduotoja (atsakovė UAB „Tomena). IeÅ¡kovė ir laiduotoja buvo sudarę dvi analogiÅ¡kas laidavimo sutartis: 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotoja įsipareigojo neatlygintinai ir besÄ lygiÅ¡kai atsakyti ieÅ¡kovei tuo atveju, jeigu skolininkė (UAB „Fresh Market“) neįvykdytų visų ar bet kurios dalies savo iÅ¡ pirmos sutarties kylančių įsipareigojimų; 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta antroji laidavimo sutartis, pagal kuriÄ laiduotoja įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei už skolininkės iÅ¡ antros sutarties kylančius įsipareigojimus.

Nors atsakovė nepripažįsta, kad antra laidavimo sutartis buvo sudaryta, jos buvimas patvirtinamas pačios nuomos sutarties turiniu, kuris nustato nuomininkės pareigÄ pateikti laidavimÄ , prieÅ¡ingu atveju nuomos sutartis nebÅ«tų buvusi sudaryta. Tokia laidavimo sutartis neabejotinai buvo sudaryta. Laidavimo sutarčių 4.1 punktas, kuris buvo analogiÅ¡kas abejose laidavimo sutartyse, nustatė, kad laidavimo sutartys įsigalioja nuo jų pasiraÅ¡ymo ir galioja iki visiÅ¡ko iÅ¡ sutarčių kylančių skolininko įsipareigojimų įvykdymo.

Taigi laiduotoja laidavo už skolininkės UAB „Fresh Market“ prievolių pagal sutartis tinkamÄ vykdymÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5511-794/2015, iÅ¡kėlė skolininkei bankroto bylÄ ir bankroto administratore paskyrė D. R.. Administratorė 2015 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie nuomos sutarčių nutraukimÄ ir nurodė, kad neturi galimybių operatyviai atlaisvinti patalpų, nes neturi tam reikalingų resursų. Patalpas skolininkė atlaisvino tik 2016 m. balandžio 12 d. Per visÄ tÄ laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki jų atlaisvinimo ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡nuomoti patalpų kitam potencialiam nuomininkui, nes patalpose vis dar buvo skolininkei priklausanti įranga ir skolininkė naudojosi patalpomis jai priklausančio turto sandėliavimui ir saugojimui, todėl ieÅ¡kovė skolininkei už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir Å¡ių apskaitos dokumentų pagrindu administratorė Vilniaus apygardos teismui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl skolininkės kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo ir ieÅ¡kovės įtraukimo į skolininkės bankroto bylÄ su 223 554,70 Eur finansiniu reikalavimu.

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi skolininkės bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovės 223 554,70 Eur reikalavimÄ . Nutartis nebuvo apskųsta, įsiteisėjo, todėl laiduotojai yra privaloma. Kadangi skolininkė įsipareigojimų ieÅ¡kovei neįvykdė, juos už skolininkę turi įvykdyti laiduotoja (ieÅ¡kovė). IÅ¡ pateiktų Laidavimo sutarčių nuostatų matyti, kad jų galiojimas yra ribojamas ne nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu, o bÅ«tent iÅ¡ sutarčių kylančių skolininkės įsipareigojimų įvykdymu. Tam įtakos neturi nuomos sutarčių nutraukimo faktas. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ yra pagrįstas, nes jis buvo patvirtintas ir įtrauktas į skolininkės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

5. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), skolininkei buvo perduotos 2013 m. spalio 4 d. ir jomis turėjo būti naudojamasi iki 2023 m. spalio 4 d. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), skolininkei buvo perduotos 2013 m. gruodžio 20 d. ir jomis skolininkė privalėjo naudotis iki 2023 m. gruodžio 20 d. Dėl skolininkės kaltės Sutartys buvo nutrauktos, o realiai nuomininkė patalpas naudojo iki 2016 m. balandžio 12 d. Ieškovei 2017 m. gruodžio 1 d. pavyko išnuomoti tik (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) esančių patalpų išnuomoti nepavyko iki šiol. Dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė, kuri yra skolininkės laiduotoja.

6. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo sÄ lygos. Skolininkė akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi nesilaikė Sutartyse įtvirtintos pareigos naudotis patalpomis ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Toks ilgas nuomos terminas buvo viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų, dėl kurių ieÅ¡kovė ir skolininkė susitarė dėl palankesnių nuomos kainų, bÅ«tent dėl ilgo nuomos termino ieÅ¡kovas sutiko savo lėšomis įrengti patalpas pagal skolininkės reikalavimus.

Skolininkės bankroto administratorė, nutraukdama Sutartis prieÅ¡ jose numatytÄ terminÄ , atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, o naudodamasis savo teise (bankroto administratoriaus teisė nutraukti sutartis esant iÅ¡keltai bankroto bylai) asmuo negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl skolininkės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , nes negavo suplanuoto patalpų nuomos mokesčio (pagal abi nuomos Sutartis numatytas nuomos mokestis sudarė po 60 500 Lt / 17 522,02 Eur kas mėnesį).

Jeigu pirmoji Sutartis nebÅ«tų buvusi nutraukta prieÅ¡ terminÄ , skolininkė arba laiduotoja, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (kada (duomenys neskelbtini) patalpos iÅ¡nuomotos kitam nuomininkui) bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei 355 855,93 Eur. Jeigu skolininkė ieÅ¡kovės atžvilgiu nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų ir nebÅ«tų nutraukusi sutarčių prieÅ¡ jose numatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ viso bÅ«tų gavusi 2 319 553,05 Eur pajamų (355 855,93 Eur už (duomenys neskelbtini) + 1 963 697,12 Eur už (duomenys neskelbtini) patalpas).

Minėtų pajamų ieÅ¡kovė iÅ¡ skolininkės ir / arba laiduotojos negavo tik dėl skolininkės neteisėtų veiksmų. Taip pat tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys – jei skolininkė nebÅ«tų nutraukusi sutarčių pažeidžiant jose numatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių, t. y. bÅ«tent skolininkės veiksmai nulėmė tai, kad ieÅ¡kovė negavo planuotų pajamų už patalpų nuomÄ .

Skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų bei laiku nemokant Sutartyse numatyto nuomos mokesčio, jį privalėjo mokėti laiduotoja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovės kaip laiduotojos prievolės ieÅ¡kovės naudai įvykdyti prievoles už skolininkę BUAB „Fresh Market“ bei atlyginti žalÄ (negautas pajamas).

9. Taip pat teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Fresh Market“ 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarė dvi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. PirmÄ ja sutartimi ieÅ¡kovė deÅ¡imčiai metų iÅ¡nuomojo nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir antrÄ ja sutartimi ieÅ¡kovė deÅ¡imčiai metų iÅ¡nuomojo nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių 7.3.7 punkte numatyta, kad nuomininkė UAB „Fresh Market“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti nuomotojai UAB „Tomena“ laidavimÄ .

10. Tačiau laidavimo sutartis pagal antrÄ jÄ nuomos sutartį į bylÄ ieÅ¡kovės nebuvo pateikta. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė tik vienÄ 2013 m. rugsėjo 26 d. Laidavimo sutartį, kuriÄ sudarė ieÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kreditorius) ir atsakovė UAB „Tomena“ (laiduotojas).

11. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nesant pateiktai antrai laidavimo sutarčiai nėra galimybės padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokia sutartis Å¡alių apskritai buvo sudaryta, todėl menamos laidavimo sutarties turinys nagrinėjamu atveju nėra įrodytas. Teismas konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai Å¡alis (ieÅ¡kovę ir atsakovę) siejo tik pagal pirmÄ ja nuomotojo ir nuomininko (skolininko) 2013 m. rugsėjo 16 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi.

12. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog 2015 m. lapkričio 5 d. skolininkės UAB „Fresh Market“ bankroto administratorės praneÅ¡imu buvo nutrauktos trys tarp ieÅ¡kovės ir skolininkės UAB „Fresh Market“ sudarytos patalpų nuomos sutartys. Å iÄ aplinkybę patvirtina bankroto administratorės 2015 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tas. Patalpos ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾intos 2016 m. balandžio 12 d. priėmimo-perdavimo aktu.

13. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 223 554,70 Eur skolos, kuri susidarė pagal 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. kovo 1 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Å ios skolininkės BUAB „Fresh Market“ skolos bankroto administratorė neginčijo ir ji Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi buvo įtraukta į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . 2019 m. birželio 6 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kuris Å¡ios bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.

14. Ieškovės ir atsakovės susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, pateiktoje laidavimo sutartyje išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Tačiau ieškovės prašoma priteisti skolos suma susidarė laikotarpiu, kai skolininkei UAB „Fresh Market“ jau buvo iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo normų.

15. Teismas pritarė ieÅ¡kovei, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , matyti, kad dėl Å¡io reglamentavimo ieÅ¡kovo (kreditoriaus) finansinis reikalavimas bankroto administratorės skolininko bankroto byloje buvo pripažintas. Tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pastaroji prievolė kilo ne iÅ¡ Å¡alių – kreditorės ir skolininkės 2013 m. rugsėjo 16 d. patalpų nuomos sutarties pažeidimo, už kurios tinkamÄ vykdymÄ atsakovė laidavo, o iÅ¡ skolininkės bankroto byloje administratorės vykdomo bankrutuojančios įmonės turto valdymo sprendimų kreditorių naudai – panaudoti ieÅ¡kovės patalpas skolininkės turtui saugoti.

16. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad tokiu tikslu bankroto procese naudojamų patalpų iÅ¡laikymo kaÅ¡tai ar ieÅ¡kovės ir bankroto administratorės atskiras susitarimas su ieÅ¡kove dėl vėlesnio patalpų jai grÄ Å¾inimo, o taip pat ir esant tokiam susitarimui, jog ieÅ¡kovė bandys iÅ¡nuomoti patalpas naujam nuomininkui kartu su bankroto administratorės patalpose saugoma skolininkės prekybine įranga, nėra ir negali bÅ«ti laikoma skolininkės prievole, už kuriÄ atsakovė laidavo, kadangi Å¡iuo atveju buvo sukurti nauji materialiniai teisiniai santykiai.

17. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad bankroto administratorės sprendimu 2015 m. lapkričio 5 d. įvykęs patalpų nuomos sutarčių nutraukimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos laiduotojo teisėms ir pareigoms ir ieÅ¡kinį dalyje dėl skolos priteisimo pripažino neįrodytu.

18. IeÅ¡kovė nurodė, jog jeigu nebÅ«tų atlikti neteisėti veiksmai ir nebÅ«tų nutrauktos sutartys prieÅ¡ numatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ viso pagal abi sutartis bÅ«tų gavusi 2 319 553,05 Eur pajamų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas byloje laikė neįrodyta ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvos sudaryta laidavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė laidavo už skolininkės prievolių dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tinkamÄ vykdymÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio ir Å¡ioje dalyje.

19. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas ir skolininkės neteisėti veiksmai grindžiami nesavalaikiu sutarties nutraukimu, taigi ieÅ¡kovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

20. Teismas sprendė, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sÄ lyga negali bÅ«ti laikomas bankroto procedÅ«rų vykdymas Ä®BÄ® nustatyta tvarka, nes atsakovė negalėjo įtakoti vykusių procesų. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sÄ lyga teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti pripažintinas skolininko, kaltais savo veiksmais nutraukusio sutartį bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, tačiau teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad rinkos sÄ lygomis įmonė nesugebėjo konkuruoti ir bankrutavo, savaime nėra ir negali bÅ«ti pripažinta neteisėta ar kalta veika (neveikimu).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neginčijo nuomos sutarties (sutarčių) nutraukimo teisėtumo. Duomenų apie tai, kad bankrotas galėjo bÅ«ti tyčinis į nagrinėjamÄ bylÄ taip pat nebuvo pateikta. Jokių kaltų ar neteisėtų laiduotojos veiksmų ar neveikimo ieÅ¡kovė neįvardijo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė byloje neįrodė neteisėtų skolininkės ar laiduotojos veiksmų. Kaltė taip pat byloje nebuvo įrodyta.

22. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir kitus ieÅ¡kovės procesinius dokumentus, nustatė, kad ieÅ¡kovė pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , kad reikalaudama solidarios atsakovės atsakomybės, savo reikalavimÄ grindžia žalos institutu, kur žalos dydį ir faktÄ sÄ moningai pateikia kaip sutartinių prievolių su skolininku nutraukimo padarinį, t. y. žalÄ ieÅ¡kovė įvardija kaip negautas pajamas.

23. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad per ginčo laikotarpį ji realiai būtų galėjusi gauti pajamas iš minimų patalpų nuomos dešimt metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė bent kokiais veiksmais ieškojo naujo nuomininko. Nuostoliai negali būti hipotetiniai. Ieškovė CPK leistinais ir pakankamais įrodymais nei žalos, nei priežastinio ryšio nagrinėjamu atveju neįrodė, todėl ieškinį atmetė.

24. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ , nes nenustatė piktnaudžiavimo atvejų, o vien tai, kad ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ teise. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 25. IeÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra įrodytas antrosios laidavimo sutarties egzistavimo faktas. Aplinkybę, kad egzistuoja antroji laidavimo sutartis patvirtina nuomos Sutarčių turinys, t. y. Sutarties 7.3.7 punktas, kuris nustatė, kad skolininkė įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas pateikti atsakovės laidavimÄ pagal prie Sutarties pridedamÄ formÄ . Tuo pačiu skolininkė įsipareigojo užtikrinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarytų atitinkamÄ laidavimo sutartį už visų Sutartimi skolininkės prisiimtų įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Skolininkė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo įpareigota pateikti ieÅ¡kovei antrÄ jÄ laidavimo sutartį. 25.2. Antrosios laidavimo sutarties egzistavimÄ patvirtina ir atsakovės elgesys dėl kitos skolininkės ir ieÅ¡kovės sudarytos nuomos sutarties. AnalogiÅ¡kas skolininkės įsipareigojimas buvo numatytas ir kitoje jos ir ieÅ¡kovės 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytoje nuomos sutartyje, kuria skolininkė nuomos pagrindu naudojosi kitomis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Taigi sudarydama pirmÄ jÄ laidavimo sutartį atsakovė patvirtino, kad neatlygintinas laidavimas už skolininkės prisiimtus įsipareigojimus atsakovei yra įprasta praktika. 25.3. Taip pat, ieÅ¡kovė į bylÄ teikė 2015 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovės direktoriaus A. L. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovė laidavo už tinkamÄ skolininkės prievolių pagal Sutartis įvykdymÄ pagal dvi laidavimo sutartis. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintas Å¡is įrodymas, kuris patvirtina aplinkybę, kad antroji laidavimo sutartis buvo sudaryta. 25.4.

Ginčo atveju po Sutarčių nutraukimo skolininkė naudojosi patalpomis, tačiau su ieškove neatsiskaitė ir būtent dėl to susidarė skola. Nepaisant to, kad skolininkei buvo iškelta bankroto byla, skola susidarė būtent skolininkei nevykdant iš Sutarčių kylančių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos laidavimo sutartys, būtent atsakovė privalėjo įvykdyti neįvykdytas skolininkės prievoles. 25.5. Ieškovės teigimu, po bankroto bylos iškėlimo ieškovės ir skolininkės santykiai, susidarę Sutarčių pagrindu, nepasikeitė, t. y. ir po bankroto bylos iškėlimo skolininkė ieškovei priklausančias patalpas valdė nuomos santykių pagrindu.

Nepaisant to, kad skolininkei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir visiÅ¡kai nesvarbu, dėl kokių priežasčių skolininkė laiku neatlaisvino ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, jai bet kuriuo atveju kyla pareiga už visÄ patalpų naudojimosi laikotarpį sumokėti ieÅ¡kovei nuomos mokestį. Skolininkei tokios pareigos neįvykdžius atsirado atsakovės, kaip laiduotojos, pareiga atsakyti. 25.6. Laidavimo sutarčių 4.1 punktas nustato, kad laidavimo sutartys galioja iki tol, kol bus įvykdytos visos skolininkės iÅ¡ Sutarčių kylančios prievolės. Taigi laidavimo sutarčių galiojimas yra ribojamas ne Sutarčių galiojimo laikotarpiu, o bÅ«tent, iÅ¡ Sutarčių kylančių skolininkės įsipareigojimų įvykdymu.

Atsižvelgiant į tai, iki to momento, kol skolininkė neįvykdys savo iÅ¡ Sutarties kylančių įsipareigojimų arba egzistuos atsakovės už skolininkę neįvykdytų prievolių, laidavimo sutartys neabejotinai galios ir tokius neįvykdytus skolininkės įsipareigojimus privalės vykdyti laiduotoja (atsakovė). Tam jokios įtakos negali turėti Sutarčių nutraukimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktai. Tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ieÅ¡kovei, ji bÅ«tų įgijusi teisę kreiptis į skolininkės bankroto administratorę, reikalaudama grÄ Å¾inti sumokėtas pinigines lėšas. 25.7.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir bankroto administratorei nutraukus Sutartis tuo pačiu pasibaigė ir atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė. Tokie teismo teiginiai pažeidžia CK 6.499 straipsnio ir CK 6.76 straipsnio nuostatas, bei laidavimo sutarčių sÄ lygas. 25.8. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė ir skolininkė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Skolininkė nesilaikė Sutartyse įtvirtintos pareigos naudotis patalpomis ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Toks ilgas patalpų nuomos terminas buvo viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų, dėl kurių ieÅ¡kovė ir skolininkė susitarė dėl palankesnių patalpų nuomos kainų. Be to, bÅ«tent ilgas nuomos terminas lėmė tai, kad ieÅ¡kovė sutiko savo lėšomis įrengti patalpas pagal skolininkės reikalavimus. 25.9. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtos žalos.

Skolininkė patalpomis privalėjo naudotis atitinkamai iki 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. Abi Sutartys buvo nutrauktos 2015 m. lapkričio 5 d., t. y. beveik aÅ¡tuoneriais metais anksčiau nei buvo planuota. Po Sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovei 2017 m. gruodžio 1 d. pavyko iÅ¡nuomoti tik (duomenys neskelbtini)esančias patalpas. Tuo (duomenys neskelbtini) esančių patalpų iki Å¡iol nėra galimybės iÅ¡nuomoti. Tuo atveju, jeigu Sutartis (duomenys neskelbtini) esančių patalpų nuomos nebÅ«tų nutraukta prieÅ¡ terminÄ , skolininkė arba laiduotoja nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei 355 855,93 Eur.

Taip pat, įvertinus aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) esančios patalpos vis dar yra neiÅ¡nuomotos, ieÅ¡kovė už jų nuomÄ iÅ¡ skolininkės nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. bÅ«tų gavusi 1 963 697,12 Eur. Taigi, jeigu nuomos Sutartys nebÅ«tų nutrauktos prieÅ¡ terminÄ , tai ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi net 2 319 553,05 Eur pajamų. 25.10. Tuo atveju, jei skolininkė nebÅ«tų nutraukusi Sutarčių, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių. Taigi bÅ«tent skolininkės veiksmai nulėmė tai, kad ieÅ¡kovė negavo planuotų pajamų už nuomÄ .

Taip pat egzistuoja ir priežastinis ryšys, nes jeigu skolininkė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė būtų gavusi planuojamas pajamas. Taigi skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų, laiku nemokant Sutartyse numatyto nuomos mokesčio už skolininkę, jį būtų privalėjusi mokėti laiduotoja (atsakovė).

26. Atsakovė UAB „Tomena“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad negalima iÅ¡vestinai manyti, jog antroji laidavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta pagal Sutarties reikalavimus, nesant byloje raÅ¡ytinio įrodymo. Nesant pateiktai antrajai laidavimo sutarčiai, nėra aiÅ¡ku kokia atsakomybė kyla tiek skolininkei, tiek laiduotojai.

Vadovaujantis tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir iÅ¡vestiniais įrodymais konstatuoti, kad antroji laidavimo sutartis buvo sudaryta, bÅ«tų pažeistas rungimosi principas ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. 26.2. Vien tik ieÅ¡kovės nesutikimas su teismo padarytomis ir ieÅ¡kovei nepalankiomis iÅ¡vadomis savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 26.3. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kaip laiduotojÄ , nes skolininkės bankroto administratorė 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , informuodama apie abiejų nuomos Sutarčių nutraukimÄ .

TokiÄ teisę bankroto administratorei suteikia Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatos, vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras. Ä®BÄ® aiÅ¡kiai nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius, įvertinęs, jog bankrutuojančios įmonės dar iki bankroto sudarytų sutarčių, kurių terminas nėra pasibaigęs, vykdymas nėra naudingas bankrutuojančiai įmonei, (pavyzdžiui, gaunamos lėšos galėtų bÅ«ti skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais), įmonės administratorius yra laisvas tokias sutartis nutraukti tinkamai apie tai pranešęs kitai nutraukiamos sutarties Å¡aliai. 26.4.

IÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. 26.5. IeÅ¡kovė nepateikė teisinių argumentų, įrodančių, kad bankrutavus skolininkei ir jÄ atstovaujančiai bankroto administratorei tinkamai nutraukus sutartis, už prievoles, kurios atsiranda po sutarties nutraukimo, turėtų atsakyti laiduotoja, kuri laidavo tik pagal sutartį iki jos nutraukimo. 26.6.

Nuomos Sutartys nutrauktos vadovaujantis Ä®BÄ® normomis, nepraleidžiant įstatymo nustatytų terminų. Be to, Sutarčių nutraukimo teisėtumo ieÅ¡kovė neginčijo. Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bando primesti skolininkei pareigÄ tęsti veiklÄ esant nemokiai vien dėl to, jog turi turtinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ nuomos sutarčių, sudarytų tarp ieÅ¡kovės ir skolininkės. 26.7. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde kartoja ieÅ¡kinio ir dubliko argumentus.

Nors apeliaciniu skundu siekia paneigti skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus, tačiau nėra pateikiama nei naujų argumentų, nei įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė galėtų pagrįsti savo reikalavimÄ , kuris yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nei viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų ginče nebuvo įrodyta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Tomena“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. ieÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Fresh Market“ sudarė dvi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. PirmÄ ja sutartimi ieÅ¡kovė deÅ¡imčiai metų iÅ¡nuomojo nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o antrÄ ja sutartimi ieÅ¡kovė deÅ¡imčiai metų iÅ¡nuomojo nuomininkei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 26 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Tomena“ buvo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė laidavo už skolininkę UAB „Fresh Market“ pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5511-794/2015 iÅ¡kėlė skolininkei UAB „Fresh Market“ bankroto bylÄ . 2015 m. lapkričio 5 d. skolininkės bankroto administratorė praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie nuomos sutarčių nutraukimÄ , nurodydama, kad neturi galimybių operatyviai atlaisvinti patalpas, nes neturi tam reikiamų resursų. Patalpas skolininkė atlaisvino tik 2016 m. balandžio 12 d. IeÅ¡kovė už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (kol nebuvo atlaisvintos patalpos) iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 223 554,70 Eur sumai ir pateikė jas UAB „Fresh Market“ bankroto administratorei.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi skolininkės bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovės 223 554,70 Eur finansinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovė, bÅ«dama skolininkės UAB „Fresh Market“ laiduotoja, nutraukus nuomos Sutartis, turi įvykdyti prievolę už skolininkę ir sumokėti visÄ skolÄ . Be to, ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, nes skolininkė UAB „Fresh Market“ akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus, nes nesilaikė Sutartyse įtvirtintos pareigos naudotis patalpomis ne mažiau kaip deÅ¡imt metų.

Skolininkės bankroto administratorė, nutraukdama Sutartis prieÅ¡ jose numatytÄ terminÄ , akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , t. .y negavo suplanuoto patalpų nuomos mokesčio. Tuo atveju, jei skolininkė ieÅ¡kovės atžvilgiu nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų ir nebÅ«tų nutraukusi sutarčių prieÅ¡ jose numatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ viso bÅ«tų gavusi 2 319 553,05 Eur pajamų (355 855,93 Eur už (duomenys neskelbtini) esančias patalpas + 1 963 697,12 Eur už (duomenys neskelbtini) esančias patalpas).

30. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nes į bylÄ buvo pateikta tik viena 2013 m. rugsėjo 26 d. Laidavimo sutartis (dėl (duomenys neskelbtini) esančių patalpų), todėl sprendė, kad nesant antrosios laidavimo sutarties, nėra galimybės padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokia sutartis tarp Å¡alių apskritai buvo sudaryta. Taip pat skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola susidarė laikotarpiu, kai skolininkei UAB „Fresh Market“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl sprendė, jog bankroto administratorės sprendimu 2015 m. lapkričio 5 d.

įvykęs patalpų nuomos sutarčių nutraukimas neturi įtakos laiduotojo teisėms ir pareigoms ir ieÅ¡kinį dalyje dėl skolos priteisimo pripažino neįrodytu. Teismas byloje laikė neįrodyta ir ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvos sudaryta laidavimo sutartis pagal kuriÄ , atsakovė laidavo už skolininkės prievolių dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tinkamÄ vykdymÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo Å¡ioje dalyje.

31. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sÄ lyga negali bÅ«ti laikomas bankroto procedÅ«rų vykdymas Ä®BÄ® nustatyta tvarka, nes atsakovė negalėjo įtakoti vykusių procesų. Pasak pirmosios instancijos teismo, vien aplinkybė, kad rinkos sÄ lygomis įmonė nesugebėjo konkuruoti ir bankrutavo, savaime nėra ir negali bÅ«ti pripažinta neteisėta ar kalta veika (neveikimu). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog per ginčo laikotarpį ji realiai bÅ«tų gavusi pajamas iÅ¡ ginčo patalpų nuomos deÅ¡imt metų, nes byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės bandymÄ ieÅ¡koti naujo nuomininko, o nuostoliai negali bÅ«ti hipotetiniai.

32. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pateikė apeliacinį skundÄ , nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neegzistuoja antroji laidavimo sutartis (dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir bankroto administratorei nutraukus Sutartis tuo pačiu pasibaigė ir atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė. Apeliantės teigimu, nepaisant to, kad skolininkei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, skola susidarė bÅ«tent skolininkei nevykdant iÅ¡ Sutarčių kylančių įsipareigojimų.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos laidavimo sutartys, bÅ«tent atsakovė privalėjo įvykdyti neįvykdytas skolininkės prievoles. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji neįrodė visų bÅ«tinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė ir skolininkė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. PrieÅ¡ingai, skolininkė nesilaikė Sutartyse įtvirtintos pareigos naudotis patalpomis ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, todėl skolininkės administratorė, nutraukdama nuomos Sutartis, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apeliantė patyrė nuostolius.

Taip pat, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodė, kad patyrė žalÄ , nes skolininkė patalpomis privalėjo naudotis atitinkamai iki 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d., tačiau abi Sutartys buvo nutrauktos 2015 m. lapkričio 5 d., t. y. beveik aÅ¡tuoneriais metais anksčiau nei buvo planuota. Taigi už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį apeliantei turi bÅ«ti atlyginta.

33. Apeliantė skunde aplinkybę, kad egzistuoja antroji laidavimo sutartis (dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų) grindė tuo, kad nuomos Sutarčių 7.3.7 punktas nustatė, jog skolininkė įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas pateikti atsakovės laidavimÄ pagal prie Sutarties pridedamÄ formÄ . Be to, pasak apeliantės, antrosios laidavimo sutarties egzistavimÄ patvirtina atsakovės elgesys, nes ji buvo sudariusi laidavimo sutartį, užtikrinančiÄ nuomos sutarties dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymÄ , t. y. sudarydama pirmÄ jÄ laidavimo sutartį atsakovė patvirtino, kad neatlygintinas laidavimas už skolininkės prisiimtus įsipareigojimus atsakovei yra įprasta praktika. Taip pat, skundžiamame sprendime nebuvo įvertinta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te atsakovės direktorius A. L. patvirtino, jog atsakovė laidavo už tinkamÄ skolininkės prievolių pagal Sutartis įvykdymÄ pagal dvi laidavimo sutartis.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta antroji laidavimo sutartis (dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų) bei remdamasis CK 6.79 straipsnio nuostata, kad laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o Å¡ios formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančiÄ , sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog tokia sutartis apskritai buvo sudaryta.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju antrosios laidavimo sutarties (dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų) egzistavimÄ turėjo įrodyti apeliantė, teigusi, kad jÄ ir atsakovę sieja laidavimo teisiniai santykiai. Tačiau apeliantė byloje nepateikė teismui nei minėtos laidavimo sutarties originalo, nei kopijos.

Be to, nebuvo pateikta ir jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių antrosios laidavimo sutarties realų egzistavimÄ . Vien tai, kad abiejose 2013 m. rugsėjo 16 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 7.3.7 punktuose numatyta, kad skolininkė įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas pateikti atsakovės laidavimÄ pagal prie Sutarties pridedamÄ formÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad tokia laidavimo sutartis apskritai buvo sudaryta. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te atsakovės direktorius A.

L. patvirtino, kad atsakovė laidavo už tinkamÄ skolininkės prievolių pagal Sutartis įvykdymÄ pagal dvi laidavimo sutartis, taip pat nepagrindžia, jog antroji laidavimo sutartis (dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų) iÅ¡ tiesų egzistavo. Vien tai, kad minėtame praneÅ¡ime yra nurodyta apie Sutarčių vykdymÄ pagal dvi laidavimo sutartis, nėra pagrindas konstatuoti realaus antrosios laidavimo sutarties egzistavimÄ , nes, kaip jau buvo minėta, Å¡io argumento nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

37. Civilinė atsakomybė atsiranda esant Å¡ioms sÄ lygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimÄ asmuo turi tik tuomet, kai jis jÄ patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

38. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 straipsnis). Å iai atsakomybei taikyti taip pat turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti sutarties Å¡alies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys, kaltė.

39. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

40. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

41. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodyta teisės norma, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

42. Priežastinis ryÅ¡ys suprantamas kaip sÄ saja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymas kartu reiÅ¡kia teismo diskrecijÄ svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sÄ lyga negali bÅ«ti laikomas bankroto procedÅ«rų vykdymas Ä®BÄ® nustatyta tvarka, nes atsakovė negalėjo daryti įtakos vykusiems procesams. Teismas vertino, kad Å¡iuo atveju neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sÄ lyga teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti pripažintinas skolininko, kaltais savo veiksmais nutraukusio sutartį bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, tačiau aplinkybė, kad rinkos sÄ lygomis įmonė nesugebėjo konkuruoti ir bankrutavo, savaime nėra ir negali bÅ«ti pripažinta neteisėta ar kalta veika (neveikimu).

Teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė neteisėtų skolininkės ar jos laiduotojos (atsakovės) neteisėtų veiksmų. Taip pat skundžiamu sprendimu konstatuota, kad apeliantė neįrodė, jog per ginčo laikotarpį ji realiai būtų galėjusi gauti pajamas iš minimų patalpų nuomos dešimt metų bei byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė siekė surasti naujus nuomininkus, jos pateikti skaičiavimai hipotetiniai.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuomininkei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tu nuomininkės bankroto administratorė informavo nuomotojÄ (apeliantę), kad nuomos sutartys toliau nebebus vykdomos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡i bankroto administratorės teisė yra numatyta Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 13 punkte, nustatančiame, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimÄ per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės Å«kinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ , ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos praneÅ¡a suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankrutuojančios įmonės turto rėžimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Ä®BÄ® normomis, bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu. Remiantis nustatytomis byloje aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad Å¡iuo atveju nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima vertinti kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto patalpų nuomos sutarčių nutraukimo.

Byloje apeliantė nenurodo ir neįrodinėja jokių kitų nuomininkės ar laiduotojos (atsakovės) neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindÄ taikyti civilinę atsakomybę dėl neįvykdytų Sutarčių. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuomininkė (skolininkė) iki jos bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų netinkamai vykdžiusi prisiimtas prievoles pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

45. CK 6.76 straipsnyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog skolininkė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko buvo anksčiau termino nutrauktos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, tai ir atsakovei, kaip skolininkės laiduotojai, nekyla prievolė atlyginti nuostolius ieÅ¡kovei už nuomos sutartimis prisiimtus skolininkės įsipareigojimus.

46. Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujų reikÅ¡mingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovei, kaip laiduotojai, atsirado pareiga prisiimti prievoles pagal nutrauktas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo nepasisako dėl visų apeliantės nurodomų argumentų ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytiems motyvams.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir / ar proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, rėmėsi aktualia teismų praktikÄ ginčo klausimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieÅ¡kovei, nereiÅ¡kia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Tomena“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos 786,50 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomena“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 786,50 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir penkiasdeÅ¡imt euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas