3cf7f353-e0f1-4a41-8a37-c2d7f3875811 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas VitunskasPranešėjas Arūnas Paštuolis                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-493-2014Teisėjas Virginijus Kalkauskas                          Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01530-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistojo D.

D. gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei, nukentėjusiesiems G. B. ir S. J. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų areÅ¡to.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių 30 (trisdeÅ¡imties) dienų bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus apygardos teismo 2013-06-03 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių 10 (deÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 20 (dvideÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmė.IÅ¡ kaltinamojo D.

D. priteista 346 Lt (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai) turtinės žalos atlyginimo G. B. naudai ir 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) turtinės žalos atlyginimo S. J. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. D. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2011 metų liepos 16 d. 17:38:33 val. iÅ¡ kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.autoplius.lt įdėjus skelbimÄ dėl automobilio VW Golf pardavimo ir 2011-07-18 telefonu (duomenys neskelbtini) melagingai įsipareigojus jį parduoti nukentėjusiajam S. J. ir pastarajam nurodžius pervesti 300 EUR avansÄ už automobilį į AB „Swedbankas“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytÄ R.

B. vardu, po ko S. J. pervedė 1000 Lt į AB „Swedbankas“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytÄ R. B. vardu, tačiau automobilio S. J. nepardavė ir pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ S. J. 1000 litų ir padarė S. J. 1000 litų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais D. D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.D. D. taip pat nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2011 metų rugpjūčio 24 d. 18:50:33 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.autogidas.lt įdėjus skelbimÄ dėl automobilio VW Golf pardavimo ir 2011-08-26 telefonu (duomenys neskelbtini), melagingai įsipareigojus jį parduoti nukentėjusiajam G.

B. ir pastarajam nurodžius pervesti 100 EUR avansÄ už automobilį į AB „Swedbankas“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytÄ R. B. vardu, po ko G. B. pervedė 346 Lt į AB „Swedbankas“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytÄ R. B. vardu, tačiau automobilio G. B. nepardavė ir pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ G. B. 346 litus ir padarė G. B. 346 litų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais D. D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje.D.

D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nuteistÄ jį iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino ir nesusistemino visų byloje surinktų įrodymų, nesutikrino ir nesuderino jų tarpusavyje, teisminio nagrinėjimo metu nepaÅ¡alino ikiteisminio tyrimo trÅ«kumų, perkėlė kaltinamajam pareigÄ Ä¯rodinėti savo nekaltumÄ , nukrypo nuo lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo, dėl dalies surinktų įrodymų savo nuosprendyje nepasisakė, nenurodė jokių motyvų dėl kurių Å¡ie įrodymai gali bÅ«ti atmestini.

Apelianto teigimu, sprendžiant apie kaltinamojo D. D. kaltumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar jis prekiavo automobiliais ir turėjo galimybę juos pristatyti, ar jis kontaktavo su nukentėjusiais ir jiems žadėjo pristatyti skelbime nurodytus automobilius, ar kaltinamasis pats ar kitų praÅ¡ymu internetiniame puslapyje patalpino skelbimus apie parduodamus automobilius, ar jis gavo pinigus už neva parduodamus automobilius, ar nėra kitų asmenų, kurie galėjo užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus. Nesant įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti faktinių aplinkybių visumÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie asmens kaltumÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įrodymų, kad nukentėję asmenys bendravo bÅ«tent su D.

D. , nėra. Ir S. J. , ir G. B. , duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad pagal balsÄ atpažinti, su kuo jie bendravo, negali. Apelianto teigimu, bÅ«tina vertinti ir aplinkybę, kad telefoninis ryÅ¡ys bendrai keičia asmens baisÄ , o ir kontaktų tarp nukentėjusiųjų telefoninių numerių ir kaltinamojo D. D. telefono numerio nenustatyta. Skunde apeliantas iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, jog įtartinai atrodo S. J. elgesys duodant teismui parodymus – po kaltinamojo D.

D. apklausos, jis pareiÅ¡kė, kad neatpažįsta D. D. balso, tačiau vėliau, po įrodymų tyrimo užbaigimo, prokuroro praÅ¡ymu, jis teismo salėje pareiÅ¡kė, kad atpažįsta D. D. balsÄ kaip negauto automobilio pardavėjo. Apelianto manymu, toks teiginys ne tik negali bÅ«ti patikrintas BPK nustatyta tvarka ir priimtas kaip įrodymas, bet derinant su anksčiau duotais parodymais bendrai keliÄ abejonių dėl jo tikrumo ir gali bÅ«ti tik nukentėjusiojo materialinio suinteresuotumo atgauti savo prarastas lėšas pasekmė.

Tačiau teismas, suraÅ¡ydamas nuosprendį minėtu teiginiu vadovavosi kaip įrodymu, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliantas, nurodo, kad iki 2011-07-21 dėl žandikaulio lūžio D. D. negalėjo normaliai ir laisvai kalbėti, kadangi jo žandikaulis buvo surakintas metalinėmis vielomis – tai yra nenuginčijama ir svarbi aplinkybė vertinant nukentėjusiojo S. J. pareiÅ¡kimÄ dėl balso atpažinimo ir jo liudytojo parodymus.Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo R. B. parodymai teismui, kad kaltinamasis D.

D. naudojosi jo banko sÄ skaita, kad jis pats niekada nepardavinėjo automobilių ir kad avansai, kurie buvo sumokami į jo sÄ skaitÄ , buvo atiduodami kaltinamajam, yra parodymai, kurių nustatyta tvarka patikrinti negalima, be to, tokie parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo R. B. teiginys, kad jis greituosius kreditus ėmė D. D. praÅ¡ymu, nėra niekuo paremtas ir negali bÅ«ti patikrintas. Vienintelis įrodymas, kad D. D. susijęs su byla, yra duotas skelbimas apie parduodamÄ automobilį iÅ¡ IP (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R.

D. , gyv. (duomenys neskelbtini).Apelianto teigimu, teismo salėje liudytojas R. B. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2011 liepos mėn., jis nakvojo adresu (duomenys neskelbtini) g. kur gyveno D. D. . VisiÅ¡kai atmesti galimybę, kad skelbimÄ galėjo patalpinti pats R. B. negalima, kadangi IP (duomenys neskelbtini) priklauso bÅ«tent Å¡iam adresui, o R. B. lankėsi pas D. D. ir minėtu adresu tuo laikotarpiu gyveno vienas (D. D. buvo iÅ¡vykęs), turėjo nuosavÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį. Apelianto teigimu, minėta aplinkybė byloje nėra patikrinta.Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojų M.

G. ir J. B. parodymai bylos iÅ¡sprendimui neturi visiÅ¡kai jokios įtakos, bet charakterizavo santykius tarp R. B. ir D. D. kaip įtemptus, o ikiteisminio tyrimo metu versija, kad R. B. galėjo apkalbėti D. D. siekdamas jo vardu prisidengti savo nusikalstamus veiksmus, nėra patikrinta. Apelianto teigimu, visos bylos abejonės buvo traktuojamos kaltinamojo nenaudai, teismo nuosprendis grindžiamas BPK 20 straipsnio tvarka nepatikrintų faktų visuma ir esant tik prielaidai, kad niekas, iÅ¡skyrus kaltinamÄ jį D. D. , nusikalstamų veiksmų atlikti negalėjo.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja nuteistojo apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė nuteistojo skundÄ prašė atmesti. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimÄ nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«das. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012 ir kt.). Patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje teismas nustatė visus bÅ«tinus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.Å ioje byloje yra nustatyta, kad D.

D. , turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , internetiniame skelbimų puslapyje įdėjo skelbimus apie parduodamus automobilius, o nukentėjusiesiems susidomėjus galimybe pirkti automobilius, įsipareigojo juos jiems parduoti, nurodydamas nukentėjusiajam S. J. pervesti 1000 litų, o nukentėjusiajam G. B. – 346 litus į D. D. nurodytÄ R. B. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ . Nukentėjusiesiems pervedus pinigus, D. D. automobilių jiems nepardavė ir pinigų jiems negrÄ Å¾ino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia D.

D. veika atitinka sukčiavimo požymius, kadangi D. D. svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiųjų kaip avansÄ už perkamus automobilius pervestus pinigus, įgijo naudodamasis nukentėjusiųjų pasitikėjimu, kad automobiliai jiems bus parduoti. Tuo tarpu automobilių nukentėjusiesiems D. D. parduoti neketino, taigi veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde yra ginčijamos kelios pirmosios instancijos teismo nustatytomis pripažintos bylos aplinkybes, tai yra: pirma, kad nukentėjusieji, susidomėję parduodamais automobiliais ir paskambinę skelbime nurodytu telefono numeriu, bendravo bÅ«tent su D.

D. ; antra, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog bÅ«tent D. D. patalpino skelbimus internete; trečia, kad R. B. parodymai yra nepatikimi, nes jis galėjo apkalbėti D. D. , pats siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog puslapyje www.autoplius.lt rado skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį, kuriuo susidomėjo, todėl paskambino nurodytu telefono numeriu.

Su atsiliepusiu vyriÅ¡kiu sutarė, jog automobilis per savaitę bus parvarytas į LietuvÄ , o S. J. jam perves 1000 litų į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Gavęs žinutę su banko sÄ skaitos numeriu, kurioje taip pat buvo nurodyta, jog sÄ skaita priklauso R. B. , S. J. pervedė 1000 litų. Po pinigų pervedimo S. J. dar keletÄ kartų kalbėjo su automobilio pardavėju telefonu, kuris vis atidėliojo automobilio perdavimo datÄ , tačiau vėliau visai nebeatsiliepė (t. 1, b. l. 24-25; t. 3, b. l. 12). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. J. po kaltinamojo D.

D. apklausos, dar nebaigus įrodymų tyrimo, nurodė, jog atpažįsta D. D. balsÄ kaip asmens, su kuriuo bendravo telefonu dėl automobilio pardavimo (t. 3, b. l. 15, 35). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes S. J. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 96-97). Nors nukentėjusysis G. B. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, Å¡is procesinis trÅ«kumas buvo iÅ¡taisytas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, kad G.

B. atžvilgiu D. D. veikė pagal tÄ pačiÄ nusikalstamos veikos schemÄ kaip ir S. J. atveju – G. B. susidomėjus www.autoplius.lt patalpintame skelbime nurodyto automobilio pirkimu, telefonu atsiliepęs vyriÅ¡kis pasakė sÄ skaitos numerį ir paprašė pervesti 346 litus kaip užstatÄ už automobilio pirkimÄ . Vėliau dar vienÄ kartÄ bendravo su automobilį jam parduoti žadėjusiu vyriÅ¡kiu, o po to Å¡is telefonu nebeatsiliepė (t. 1, b. l. 18; t. 3, b. l. 104). IÅ¡ byloje esančio R. B. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad G.

B. į Å¡iÄ sÄ skaitÄ 2011-08-26 pervedė 346 litus (t. 1, b. l. 53).Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas R. B. nuosekliai laikėsi savo parodymų, jog D. D. , pasiskolinęs iÅ¡ liudytojo pinigų, paprašė Å¡io nurodyti savo banko sÄ skaitÄ . Liudytojui D. D. nurodžius savo vardu atidarytos sÄ skaitos numerį, jam nepažįstami asmenys pradėjo pervedinėti į jo sÄ skaitÄ pinigus, kuriuos jis D. D. praÅ¡ymu iÅ¡grynindavo ir jam atiduodavo.

Liudytojas teigė, kad naudos už tai negavo, nes visus pinigus nieko neįtardamas atiduodavo D. D. (t. 3, b. l. 13-14, 95-96). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. 2011 m. liepos mėnesį pas jį gyveno, pats R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡iÄ aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad pas D. D. nakvojo tik vienÄ naktį, tai atitinka ir pirmosios instancijos teisme jo duotus parodymus. Taigi aplinkybes, jog bÅ«tent D. D. patalpino skelbimÄ apie parduodamus automobilius ir telefonu bendravo su nukentėjusiaisiais, patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų ir liudytojo R.

B. parodymai, kurių jie laikėsi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo proceso metu. Juose nėra prieÅ¡taravimų ir tiek, kiek jie vieni su kitais susiję, sutampa tarpusavyje, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis S. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje atpažino D. D. balsÄ , kaip asmens, su kuriuo bendravo telefonu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡iÄ aplinkybę jis patvirtino, teigdamas, jog yra visiÅ¡kai tikras, kad kalbėjo su D. D. ir neturi jokio pagrindo jį neteisingai apkaltinti.

Byloje esantis Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, jog, remiantis mobiliojo ryšio telefono abonentų išklotinėmis nustatyta, kad telefono abonentai, kuriais naudojosi D. D. , bendravo tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su liudytoju R. B. (t. 1, b. l. 86-87). Iš byloje esančių duomenų apie www.autogidas.lt patalpintus skelbimus matyti, kad skelbimai dėl automobilių pardavimo buvo patalpinti iš IP adresų (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas – R.

D. , gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.

59) bei (duomenys neskelbtini), nurodant telefono numerius, kuriais naudojosi D. D. (t. 1, b. l. 65-79). Apelianto nurodytÄ aplinkybę, jog iki 2011-07-21 dėl žandikaulio lūžio jis negalėjo normaliai kalbėti, paneigė liudytojas R. B. , nurodydamas, kad D. D. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. 2011 metų liepos mėnesį, galėjo iÅ¡siimti kabes, kuriomis buvo sutvirtintas žandikaulis, ir normaliai kalbėti, taip pat ir nukentėjusysis S. J. , kuris visiÅ¡kai nėra suinteresuotas bylos baigtimi, atpažindamas nuteistojo balsÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

D. kaltė yra įrodyta, o savo parodymais jis siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaltę perkeldamas liudytojui R. B. , kurį pats įtraukė į nusikalstamas veikas, Å¡iam apie tai nežinant. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė :

Nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos primininkas                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai                                                    Algirdas Jaliniauskas Egidijus Jonas Grigaravičius