2021-03-24 Nr. AB-6102-3-62-3-00836-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-157-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00836-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovams R. G. ir A. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) naudai 145,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

2.2. Nuo 2008 m. spalio 1 d. Prienų rajono savivaldybė įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pagal Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą (13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 20 p.) pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.3. Vadovaujantis Nuostatų 5 punktu, komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybėje.

2.4. 2016 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-267 buvo patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovai privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal Nuostatus atsakovai yra tinkami vietinės rinkliavos mokėtojai.

2.5. Atsakovai nėra sumokėję pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų nustatyta tvarka, nors kokio juridinio pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

3. Atsakovas R. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į pareiškėjo skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. 2014 m. dėl iš esmės analogiško ginčo administracinė byla buvo nutraukta (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-3699-428/2014).

3.2. Atsakovai skunde nurodytu adresu negyvena, nes namas griūvantis ir netinka gyventi, jokių atliekų išvežimo paslaugų atsakovai negauna, jokios atliekos nesudaro, todėl mokėti vietinės rinkliavos trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriklauso.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai.

5. Teismas, išanalizavęs Nuostatų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, nes yra nekilnojamojo turto savininkas (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą.

6. Atsižvelgęs į Nuostatų 13 ir 14 punktus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7. Teismas pažymėjo, kad Nuostatai buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai).

8. Teismas apžvelgė 2017 m. Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą (4 p., 5 p., 6.5., 8 p., 13 p., 14 p., 17–19 p., 30 p., 36 p., 55 p.).

9. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje ir tai pažymėta viešame Nekilnojamo turto registre. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir atsakovams siųsto įspėjimo teismas nustatė, kad atsakovai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-3699-428/2014 buvo nutraukta dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi dėl lengvatos taikymo, kuri buvo pritaikyta ir įsiskolinimas panaikintas.

11. Teismas pabrėžė, kad vietinės rinkliavos mokėjimas – tai tęstinis procesas, pagrinde susijęs su nekilnojamojo turto valdymu teisės aktų nustatytais pagrindais, o nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad nuo 2014 metų iki 2018 metų pabaigos atsakovai būtų teisės aktų nustatyta tvarka inicijavę lengvatos pritaikymą, kaip tai reglamentuota Nuostatuose ir 2017 m. Nuostatuose. Teismas nurodė, kad teisės aktų analizė patvirtina, jog atsakovas, siekdamas gauti lengvatą, atitinkamus dokumentus turi pateikti kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, todėl teismas atmetė atsakovų argumentus dėl administracinės bylos nutraukimo.

12. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas iš atsakovų solidariai, nes turtą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisė pareiškėjo skunde nurodytą sumą.

III. 13. Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas šiuo klausimu jau pasisakė 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 1-3699-428/14 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01374-2014-6), o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 straipsnio 3 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

13.2. 2019 m. liepos 3 d. gauta pažyma Nr. JF-ST-852 iš Administracijos Stakliškių Seniūnijos tik patvirtina faktą, kad per ginčo laikotarpį pastatai liko tokios pačios būklės kaip ir buvo ir jų naudoti saugiai šiuo metu nėra galimybės.

13.3. Jei būtų priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, pareiškėjas prašo pateikti metaduomenų išklotinę, kurioje būtų nurodyta kada ir koks transportas buvo atvykęs iki sklypo ribų. Tokiu būdu galima bus įsitikinti, kad paslaugos tiekėjas, reikalaudamas atlygio už savo atliktą darbą, jį atliko tinkamai, t. y. atvyko iki paslaugos gavėjo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Administracija nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atsakovai pagrįstai laikytini tinkamais rinkliavos subjektais, be to, atsakovo nurodytoje byloje ginčas kilo dėl kito laikotarpio, todėl nėra pagrindo nutraukti šią bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas pagal teisės aktų nuostatas pagrįstai pripažįstamas tinkamu subjektu mokėti vietinę rinkliavą, taip pat įvertinęs, jog nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pasinaudojęs teise į lengvatą, pareiškėjo skundą tenkino visiškai. atmetė.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad ginčas jau buvo išnagrinėtas, todėl byla turėjo būti nutraukta.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo R. G. apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo R. G. apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-524-822/2021ir kt.).

22. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

23. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.

24. Atsakovas R. G. apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad analogiškas ginčas jau buvo išnagrinėtas teisme, todėl, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, byla turėtų būti nutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 dalį teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. 1-3699-428/14 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01374-2014-6) ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir administravimo išlaidų priteisimo tarp pareiškėjo UAB „Alytaus regionų atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo R. G. Ši byla buvo nutraukta dėl to, kad pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas visiškai sumokėjo skolą, atsisakė nuo skundo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 2 dalyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, nes ginčai yra dėl skirtingais laikotarpiais paskaičiuotos vietinės rinkliavos, t. y. skiriasi ginčo dalykas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų susimokėjęs skolą.

25. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas pastatas – gyvenamasis namas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata. Byloje taip pat nėra duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovai nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Šiuo aspektu atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pastatas negyvenamas, fiziškai nusidėvėjęs, griūvantis, jame jokia veikla nevykdoma ir jokie asmenys jame negyvena, nelaikytini objektyviais duomenimis, neabejotinai patvirtinančiais, kad jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir atsakovai negali būti pripažinti „atliekų turėtojais“, nes jie neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatose. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovai pripažintini atliekų turėtojais ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojai teisės aktų prasme.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius