3cf4b29c-afe3-4e9a-9273-2a3c34b2010d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00473-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorams Gaudentui BalčiÅ«nui, Agnei StankevičiÅ«tei,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajam J. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeD.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. S. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2016 m. spalio 7 d., apie 19.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia su ranka sudavė ne mažiau keturis kartus J.

G. į galvÄ , nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, tada užsėdo ant J. G. ir su plyta sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus į kaktos sritį ir į pakaušį, tuo nukentėjusiajam J. G. padarydamas muÅ¡tines pakauÅ¡io ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir virÅ¡utinio deÅ¡inio 6 dantų vainikų lūžius, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Kaltinamasis D. S., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies bei paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ , t.y. 2016 m. spalio 7 d. vakare jis Å¡ventė G.

V. gimtadienį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį. Po to poros valandų bėgyje pas G. į svečius pasveikinti jį su gimtadieniu taip pat atvažiavo nukentėjusysis ir G. brolis D. V.. Jiems atvykus iš pradžių buvo viskas gerai, tačiau po to G. V. norėjo paraginti savo jaunesnį brolį D., kad šis atiduotų jam (kaltinamajam) 30-50 eurų, kuriuos šis skolinosi prieš metus laiko ir dėl to įvyko konfliktas. Nukentėjusysis ir D. V. ant jo supyko, nors jis nieko nesakė ir skolos nereikalavo.

Po to jie visi keturi išėjo į laukÄ parÅ«kyti, ten J. G. pasakė žodį „Fight“ ir kartu su D. V. jį užsipuolė, stovėdami prieÅ¡ais jį, suduodami jam daug smÅ«gių į veidÄ , į galvÄ ir suplėšydami marÅ¡kinėlius. Kur tuo metu buvo G. V., jis nežino. Jis buvo parblokÅ¡tas ant žemės, jam bėgo kraujas. Jis bandė atsitraukti nuo nukentėjusiojo ir D. V., tačiau jie jį vijosi ir dar jis liko kaltas. Kaltinamasis gynėsi nuo jų su lazda, galimai per stipriai suduodamas ja nukentėjusiajam.

D. S. neneigė, kad galėjo suduoti kaltinime nurodytus smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad tai darė tik gindamasis. G. V. ramino savo brolį D., jie galynėjosi, bet D. vis rasdavo progų suduoti ir jam. Kai J. G. ir D. V. nuo jo atstojo, D. V. dar sulaužė broliui G. nosį. Kaltinamojo teigimu, jis mušėsi ne tik su nukentėjusiuoju, bet ir su D. V.. Kaltinamajam buvo praskelta galva, nes D. jam spyrė iÅ¡ kojos į galvÄ , todėl jam reikėjo laimėti Å¡iÄ kovÄ , nes prieÅ¡ingu atveju jam bÅ«tų baigęsi blogai.

Po to D. V. ir J. G. išėjo, nes pamatė, kad jie nelaimės kovos, o jo atvažiavo pasiimti žmona. Policija į įvykio vietÄ kviečiama nebuvo. Po Å¡io įvykio jis į medikus nesikreipė. Kaltinamasis nurodė, kad anksčiau jie visi dirbo vietoje darbovietėje ir iki nagrinėjamo įvykio sutarė gerai, dabar jis taip pat nejaučia jiems jokio piktumo. Kaltinamasis nurodė, kak konfliktÄ pradėjo ne jis ir nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smÅ«gius sudavė tik gindamasis. TÄ vakarÄ jie gėrė degtinę ir jis neatsimena, kiek buvo iÅ¡gėręs, taip pat nežino, ar konfliktas įvyko dėl alkoholio poveikio.

Po įvykio jis nesikreipė į policijÄ , nes manė, kad nukentėjusysis taip pat nesikreips į policijÄ ir supras, kad taip elgtis negalima. Tik po kelių dienų jis sužinojo, kad J. G. buvo ligoninėje. Jis norėjo J. atsipraÅ¡yti, bet konflikto iniciatorius buvo ne jis, jis pats vos iÅ¡nešė sveikÄ kailį. Sutiktų atlyginti J. dalį moralinės žalos. Po Å¡io įvykio jis su nuketėjusiuoju ir D. V. nebendravo, bendravo tik su G. V.. Jis supranta, kad viskas pasisuko bloga linkme, savo poelgį vertina blogai, gailisi, bet atgal kelio nėra.

Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį D. S., kadangi su juo apie pusę metų dirbo vienoje darbovietėje, įvykio metu jie kartu jau nedirbo. Nagrinėjamo įvykio dienÄ , baigęs darbÄ , jis kartu su D. V. nuvažiavo pasveikinti pastarojo brolio G. su gimtadieniu. PrieÅ¡ tai užsuko į parduotuvę, paėmė butelį degtinės. G. V. pasveikino su gėlėmis ir buteliu. Pas G. svečiuose buvo D. S.. Jie prisėdo prie stalo, kažkÄ kalbėjo ir jokio konflikto nebuvo.

Galimai kažkas kažkÄ sakė apie skolÄ , tačiau jis į tas kalbas nekreipė dėmesio, vengė tos kalbos. IÅ¡gėrus porÄ stikliukų degtinės, namuose pasidarė karÅ¡ta ir jie išėjo į laukÄ pakvėpuoti grynu oru. Jis sėdėjo kambaryje prie durų, atsistojo ir basas išėjo pro duris. D. ir G. išėjo jam iÅ¡ paskos, o D. V. liko kambaryje. IÅ¡eidamas pro duris atsistojo ant pirmo laiptelio, suÅ¡lubavo ir pajuto smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio iÅ¡ karto nukrito, susibraižė krÅ«tinę.

Gulėdamas ant pilvo jautė smÅ«gius į galvÄ , jam skaudėjo nepakeliamai, per akis bėgo kraujas. Jis norėjo apsiversti, bet ant jo sėdėjo D. S.. Jis apsivertė, matė, kaip G. V. jam porÄ kartų spyrė, o D. smÅ«giavo ir ranka, ir su plyta, kuriÄ laikė kitoje rankoje, nes jam buvo praskelta galva. Kęsdamas skausmÄ jis gulėjo ant nugaros ir girdėjo, kaip D. grasina jį nužudyti, pakasti po velėna, pakarti. Jis Å¡aukėsi pagalbos, kvietė D. V.. IÅ¡bėgęs D. nustÅ«mė D. nuo jo ir jie išėjo pro vartus.

G. sÅ«nus iÅ¡nešė jam batus ir pasakė, kad telefonÄ ir piniginę jam atiduos kitÄ dienÄ . Išėjęs kartu su D. V., jie iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Patys ėjo link parduotuvės „Maxima“, kad juos lengviau rastų. Nukentėjusysis nežino, kodėl jis buvo sumuÅ¡tas. Nurodė, kad jis visÄ laikÄ bandė keltis, bet ant jo sėdėjo vienas žmogus. Pasisukęs matė, kad tai D. S.. Nukentėjusysis vartė galvÄ kad jam jos nepraskeltų, nes jis į galvÄ buvo daužomas su plyta, kuri gulėjo atremta į duris ir kuriÄ laisvai D. galėjo pasiekti ranka.

Taip pat jis matė, kaip G. V. jam smÅ«giavo su koja į galvÄ . IÅ¡ viso jam buvo suduota daug smÅ«gių, 4-6 smÅ«giai jam buvo suduoti iÅ¡ nugaros. PrieÅ¡ jam nukrentant ant žemės, jis gavo kruÅ¡Ä smÅ«gių. D. jam smÅ«giavo su plyta arba akmeniu. G. smÅ«giavo iÅ¡ kojos. Jis neatsimenu, ar G. buvo su avalyne ar be jos. Kai jam pradėjo grasinti, jis pradėjo rėkti, kad D. jam padėtų. Tada D. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo ir nustÅ«mė D. nuo jo. G. jis nepastebėjo, bet D. jam sakė „kÄ tų darai, neseniai mÅ«sų brolį nužudė ir tu dabar kÄ darai?“ G. po Å¡ių žodžių pasitraukė.

Pas kaltinamÄ jį jokios žaizdos jis nematė. PrieÅ¡ šį įvykį jis turėjo su D. S. konfliktÄ ceche, tuomet D. S. taip pat grasino jį nužudyti. Po Å¡io įvykio jis buvo susiskambinęs su G. V., jis jo atsiprašė ir pasakė, kad palaikė ne tÄ Å¾mogų, galėjo apginti jį (nukentėjusįjį). Nukentėjusysis nurodė, kad jam su D. atvykus pas G. iki konflikto pradžios jis spėjo iÅ¡gerti tik dvi taureles, t.y. apie 100 g degtinės, buvo blaivus, o D. S. ir G. V. jau buvo iÅ¡gėrę, jiems matyt buvo per daug degtinės. GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jie iÅ¡vietė apie 19 valandÄ , praėjus maždaug 4 minutėms po muÅ¡tynių pabaigos.

Išėję iÅ¡ G. V. namų ir eidami link parduotuvės, jie sutiko policijos pareigÅ«nus, D. V. juos palydėjo pagal adresÄ . Jiems atėjus į namus, G. V. pasakė, kad D. S. pabėgo. Po to jis ir D. V. buvo iÅ¡vežti į ligoninę, greitosios medicinos pagalbos laukė Salininkuose, prie parduotuvės „Maxima“. Iki parduotuvės apie vienÄ kilometrÄ jį vedė D. V., nes jis pats nieko nematė, jo akies vokas buvo užkritęs. Atvykę greitosios pagalbos medikai praplovė jam akis, pasakė, kad sužalojimai yra sunkÅ«s ir reikia važiuoti į ligoninę juos siÅ«ti.

Ligoninėje jam keliose vietose buvo susiÅ«ta galva, užklijuoti nubrozdinimai. Taip pat jam buvo subraižyta krÅ«tinė ir nugara, labai skaudėjo galvÄ . IÅ¡ ligoninės jis buvo iÅ¡leistas tik ryte ir nedarbingumas tęsėsi 21 dienÄ . Dantis jis buvo iÅ¡spjovęs bei apie juos pamiršęs, vėliau pasakė apie juos per apžiÅ«rÄ . Jam buvo sužaloti du dantys Å¡one iÅ¡ vienos pusės, jie buvo nuskilę, o Å¡aknys likusios. Å ie dantys buvo plombuoti. Nukentėjusiojo teigimu, jis kaltinamajam nesudavė nei vieno smÅ«gio, o pirmas gavo smÅ«gius.

D. V. tiesiog buvo nustÅ«męs D. S. nuo jo. Jis palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, nes mokėjo už eksperto iÅ¡vadÄ , turėjo pirkti vaistus, daryti žaizdų perriÅ¡imus, kreiptis į advokatÄ , nenuėjo su vaikais į renginį. Ateityje jis ruoÅ¡iasi daryti plastinę operacijÄ , nes jo antakis dabar yra Å¡iek tiek nusileidęs. Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta ir kaltinamÄ jį, ir nukentėjusįjį. Su nukentėjusiuoju po Å¡io įvykio jis nebendrauja.

Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo jo gimtadienis. Po darbo apie 16.00-16.30 val. jis su D. S. atvyko pas jį į namus. Apie 17 valandÄ pasveikinti jį su gimtadieniu atvažiavo J. G. ir liudytojo brolis D.. Jie visi sėdėjo prie stalo, kartais iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti. BÅ«nant namuose jo brolis D. susibarė su D. dėl pinigų, bet po to jie viskÄ iÅ¡sprendė ir toliau sėdėjo namuose, kartais iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti. Praėjus maždaug valandai laiko D. susiruošė eiti namo, nes jo žmona turėjo atvažiuoti jo pasiimti. PrieÅ¡ tai D. su J. dar buvo išėję į laukÄ parÅ«kyti, o jis bei brolis liko namuose ir tada prasidėjo muÅ¡tynės. Jam išėjus į laukÄ , D. su J. jau mušėsi prie namo, maždaug 10 metrų atstumu nuo durų.

Jie buvo susikabinę, gal mostelėjo vienas kitam porÄ kartų. Jis įsitraukė į Å¡ias muÅ¡tynes ir puolė brolį D., nes jis puolė D., bet gavo smÅ«gį į nosį nuo nukentėjusiojo, prarado sÄ monę, todėl nematė, kas vyko toliau. Jo brolis D. taip pat buvo iÅ¡bėgęs į laukÄ , nes jie norėjo atitraukti vienas nuo kito besimuÅ¡ančius ir gynė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo jis kojomis nespardė. Jis atsigavo tik tuomet, kai namo apie 18 valandÄ grįžo žmona. Jis paskambino D.

žmonai ir ji buvo atvykusi ieÅ¡koti D. į jo namus, tačiau namuose nieko jau nebuvo. Jis nematė, kad D. bÅ«tų įlipęs į savo žmonos automobilį. Po to į jo namus buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie ieÅ¡kojo D.. Liudytojas nurodė, kad tÄ dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs, tačiau nesijautė esantis girtas. Po Å¡io įvykio į medikus jis nesikreipė, nors jam buvo sulaužyta nosis. Dėl suduoto smÅ«gio jis nieko neatsimena. Atsimena, kad atsigavęs jis susibarė su žmona. Po to jam paskambino brolis D. bei pranešė, kad jis su J. yra Lazdynų ligoninėje.

Po Å¡io įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes jis nesisveikina. Jie kalbėjo su broliu apie įvykį ir mano, kad visas Å¡is reikalas neturėjo nueiti iki teismo. Liudytojas nurodė, kad iÅ¡ pradžių konfliktas dėl pinigų kilo tarp jo brolio D. ir D., jiems sėdint namuose. Kilęs konfliktas namuose ir aprimo. Jis nežino, prie ko čia J., galimai jis kiÅ¡osi į tÄ konfliktÄ , bet jis pats to nematė. Po Å¡io įvykio D. iÅ¡ karto išėjo. Jo brolis D. taip pat išėjo kartu su nukentėjusiuoju.

Apie 20 val. -21 val. buvo atvažiavusi D. žmona, bet tuo jis nėra tikras. Po muÅ¡tynių jis matė pas D. mėlynę ant veido. Po įvykio D. rÅ«bų iÅ¡ jo nesiskolino ir jis neatsimena, ar buvo kokia nors kalba apie rÅ«bus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 77), G. V. nurodė, kad jis davė bÅ«tent tokius parodymus, tik nepasakė, kad į nosį jis gavo nuo J. G.. Ikiteisminio tyrimo metu jis minėjo, kad nuo smÅ«gio buvo praradęs sÄ monę, tačiau kodėl tai neužfiksuota parodymuose, jam nežinoma.

Po kelių dienų po įvykio jis buvo sutikęs D., matė pas jį aplink akį mėlynę. D. jam neminėjo, kad muÅ¡tynių metu jam buvo prakirsta galva. Taip pat G. V. nurodė, kad jam išėjus į kiemÄ , jis matė stovinčius ir besimuÅ¡ančius kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį. Gulinčių jis jų nematė. Jis taip pat nurodė, kad kieme vyksta statybos ir ten mėtosi statybinės medžiagos. Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra buvę jo bendradarbiai.

Santykiai su J. G. normalÅ«s. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su J. G. apie 17 val. po darbo užvažiavo pasveikinti brolį G. V. su gimtadieniu. Ten jau sėdėjo D. S.. D. pradėjo klausinėti jo apie skolÄ , jie persimetė keliais žodžiais ir tuo viskas baigėsi, jie sėdėjo toliau, Å¡ventė gimtadienį, retkarčiais iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti. Paskutinį kartÄ jiems visiems išėjus parÅ«kyti, jis su broliu grįžo namo, o D. su J. liko lauke. Maždaug po 5 minučių jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , rėkimÄ , iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė ant žemės, maždaug 6 metrų atstumu nuo durų gulintį J., ant kurio sėdėjo D., deÅ¡inėje rankoje laikė plytÄ ir daužė jam plyta per galvÄ .

Liudytojas matė vienÄ smÅ«gį. Brolis iÅ¡bėgo jam iÅ¡ paskos. Jam nežinoma, dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo lauke įvyko konfliktas. Toje vietoje auga žolė, aikÅ¡telė yra paruoÅ¡ta statyboms ir ten mėtėsi visokių statybos reikmenų. J.s buvo kruvinas. Jis nustÅ«mė D. nuo J., smogė D., kad Å¡is apsiramintų, t.y. jam pavyko labai greitai juos iÅ¡skirti. J. tuo metu gulėjo ant žemės. Po to prie jo pribėgo brolis, manydamas, kad jis puls muÅ¡tis su D. ir jie su broliu apsistumdė, brolis nustÅ«mė jį nuo D..

Tuo metu jis nematė ant D. jokių sumuÅ¡imo žymių. Tada J. jį apsikabino ir jie kartu išėjo nieko vieni kitiems nesakydami ir bijodami, kad toliau nesitęstų muÅ¡tynės. Einant link parduotuvės „Maxima“ iÅ¡kvietė policijÄ bei greitÄ jÄ . Vesdamas J. jis su juo nekalbėjo, nes J. buvo netekęs daug kraujo, skundėsi, kad jam viskÄ skaudÄ ir vis praradinėjo sÄ monę. Policijos pareigÅ«nai ir greitoji atvyko maždaug po 5-10 minučių, jie tuo metu buvo netoli parduotuvės „Maxima“, iki kurios nuo G. namų yra apie 15 minučių kelio.

Atvykę greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbÄ J. ir po to iÅ¡vežė jį į ligoninę, o jis su policijos pareigÅ«nais iÅ¡ karto nuvyko pas G. ieÅ¡koti D., tačiau jo pas G. jau nebuvo, nors po įvykio buvo praėję apie 15-20 minučių. Brolis buvo namuose, atrodė normaliai.. Liudytojo teigimu, jis nieko D. nėra skolingas, nors pastarasis mano kitaip. VienÄ kartÄ D. pirko gėrimus, jį vaiÅ¡ino, o po kurio laiko pasakė, kad jis jam už tai yra skolingas. Tarp jo ir D. dėl to įvyko žodinis konfliktas, kuris truko apie 5 minutes, tačiau brolis juos apramino ir tuo viskas pasibaigė.

Å io žodinio konflikto metu Jurijus buvo jį užstojęs ir pasakęs porÄ Å¾odžių D.. Po muÅ¡tynių pas J. buvo prakirstas antakis, galva, rÅ«bai buvo suplėšyti. Apie iÅ¡muÅ¡tus dantis jis nieko nežino. J. buvo su batais. Po muÅ¡tynių brolis jam sakė, kad J. jam sulaužė nosį, bet jis asmeniÅ¡kai to nematė. Jis neneigė, kad muÅ¡tynių metu buvo susistumdęs su broliu. Brolis galvojo, kad jis nori muÅ¡tis su D., todėl jie ir susistumdė. Jis su broliu nesimušė, jie tik susistumdė.

D. V. taip pat nurodė, kad jie prieÅ¡ tai keturiese buvo iÅ¡gėrę butelį degtinės. Jis nematė ir nežino, ar prieÅ¡ tai brolis su D. gėrė dviese. Jie visi buvo apgirtę maždaug vienodai. Nagrinėjamo įvykio dienÄ darbe jis negėrė, po konflikto į medikus nesikreipė, nes nepatyrė jokių matomų sužalojimų. Praėjus maždaug savaitei po įvykio jis matė brolį G. ir matė, kad jo nosis yra sumuÅ¡ta. Brolis sakė, kad į nosį jam sudavė J., tačiau jis pats to momento nematė ir nežino kokiu momentu J. galėjo trenkti G..

Pagarsinus liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 64-65), jis juos patvirtino ir neatmeta galimybės, kad po viso šio įvykio buvo susikibimas, nes praėjo nemažai laiko ir jis visų aplinkybių gerai neatsimena. Liudytojas taip pat nurodė, kad anksčiau tarp D. ir J. darbe kildavo žodiniai asmeninio pobūdžio konfliktai.  Liudytojas P. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, kaltinamojo ir nukentėjusiojo neatsimena.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad tai buvo seniai, jie važiavo pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ ir dabar negali pasakyti, kuris pilietis buvo vietoje. Abu vaikinai buvo sumuÅ¡ti, vienas stipriau, kitas silpniau, tačiau neatsimena kuris. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 59), P. A. juos patvirtino bei nurodė, kad abu piliečiai buvo apgirtę ir buvo sunku suprasti, kÄ jie pasakoja. Pasakė, kad Å¡ventė su bendradarbiais ir po to susimušė. Jie buvo nuvykę į įvykio vietÄ , sunkiai rado tÄ namÄ , nes ten nėra numeracijos ir namuose rado tik vienÄ asmenį.

Asmuo, kuris buvo sumuÅ¡tas, kalbėjo neriÅ¡liai, tai galėjo įtakoti galvos žaizdos. Jis nepamena, ar buvo kraujo žymių ant laiptų ar kitose vietose. Jis neatsimena, ar namie buvęs asmuo buvo sumuÅ¡tas. Liudytojas nurodė, kad jiems atvykus, greitoji medicinos pagalba jau buvo vietoje, medikai apžiÅ«rinėjo sužeistus asmenis ir nusprendė juos vežti į ligoninę. Liudytoja R. S. nurodė, kad D. S. yra jos vyras. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ vyras iÅ¡vyko pasveikinti G. V. su gimtadieniu, pasakė, kad jai paskambins, kai reikės atvažiuoti jo pasiimti.

Apie 17-18 val. sulaukusi skambučio ji pradėjo ruoÅ¡tis, aprengė mažametį vaikÄ ir tai užtruko apie pusvalandį. Vyro kalba buvo riÅ¡li. Praėjus maždaug pusvalandžiui jai vėl paskambino vyras, pasakė apie muÅ¡tynes ir liepė gal geriau nevažiuoti. Jokio triukÅ¡mo ji negirdėjo. Ji vis tiek aprengė vaikÄ , sėdo į automobilį ir pradėjo skambinti D., tačiau jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tuomet ji paskambino G., jis liepė jai nesijaudinti, nurodė, kad D. yra sveikas ir kad jį puolė D. su J..

Ji iÅ¡ Pavilnio į Salininkus atvažiavo maždaug per pusvalandį, matė D. praskeltÄ galvÄ kairėje pusėje, prašė jo važiuoti į poliklinikÄ , tačiau jis nesutiko. Su mažamečiu vaiku vykti į Lazdynų ligoninę ji nenorėjo, nes ten reikėtų ilgai laukti. Ji pamanė, kad įkalbės vyrÄ kitÄ dienÄ nueiti į poliklinikÄ , bet jis nesutiko ir pasakė, kad nebus skundikas. Kai ji namuose padėjo D. nusirengti, pamatė jo kÅ«nÄ â€“ nugarÄ , pilvÄ , rankas ir kojas nusėtÄ mėlynėmis.

Šias mėlynes ji nufotografavo, tačiau nuotraukas vyras ištrynė. Liudytoja nurodė, kad jai atvažiavus jos vyras buvo apsirengęs kitais drabužiais, nes jo rūbai buvo sudraskyti ir turbūt išmesti, jo veidas buvo sumuštas. Vyras jai pasakojo, kad jiems sėdint prie stalo, tarp jo ir D. V. įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų, kuris ir baigėsi prie stalo. Vėliau įsikišo J. ir be priežasties pradėjo pulti D.. Jai atvykus pasiimti D., G. nosis buvo sulaužyta, labai ištinusi. Nukentėjusiojo ir G. brolio D. namuose nebuvo.

Jos vyro būsena buvo normali. Ji nepastebėjo, kad jos vyras būtų smarkiai apgirtęs ir nesiorientuotų aplinkoje. Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra greitosios medicinos pagalbos medikas, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis neatsimena. Susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos stoties kortele liudytojas nurodė, kad jam sunku prisiminti įvykio aplinkybes, nes tokių sumušimų darbo metu būna daug. Nukentėjusiajam buvo padaryti tokie sužalojimai, kokie yra aprašyti kortelėje.

Jis skundėsi galvos svaigimu, tai yra smegenų sutrenkimo požymis, kuris diagnozuojamas ligoninėje. Atvykęs į iÅ¡kvietimÄ liudytojas pirmiausiai apžiÅ«ri, ar žmogus yra sÄ moningas, ar orientuojasi aplinkoje, ar yra kraujavimų. Burnos ertmė neapžiÅ«rima, nes tai nėra grėsmė gyvybei. Apie girtumÄ kortelėje niekada neraÅ¡o, nes negali jo pats nustatyti. Taip pat jis negali paraÅ¡yti, kad sklinda alkoholio kvapas, nes tai yra tik jo pojūčiai. Liudytojas patikslino, kad kai nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jam buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, jis prisiminė daugiau Å¡io įvykio aplinkybių.

Liudytojas prisiminė, kad nukentėjusysis buvo su draugu, pasakojo, kad kažkuo sunkiu, su armatÅ«ra gavo per pakaušį ir nugarÄ , nugaroje buvo nubrozdinimas. LiudytojÄ pasitiko draugas, tačiau jis bendravo su nukentėjusiuoju. Tačiau jis negali bÅ«ti tikras visu Å¡imtu procentu, kad jis pasakoja bÅ«tent apie tÄ Ä¯vykį. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016 m. spalio 7 d., 19.05 val. bendrajam pagalbos centrui D. V. pranešė apie tai, kad kÄ tik 30 metų amžiaus pranešėjÄ bei jo draugÄ J.

G. 34 metų amžiaus svečiuose sumušė pažįstamas, vardu D.. Tikslaus adreso nurodyti negalėjo. PareigÅ«nams atvykus nurodys kur gyvena. Å iuo metu jie pabėgo nuo muÅ¡eikos ir eina link Salininkų „Maximos“, lauks prie parduotuvės. Pranešėjo draugui stipriai sumuÅ¡tas veidas, kraujuoja, muÅ¡eika sudavė su geležiu į galvos sritį (b.l. 1-2);Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. B. 2016 m. spalio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 19.22 val. patruliavimo metu iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo budėtojo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. yra sumuÅ¡ti du vyrai.

Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas D. V., kuriam buvo sumuÅ¡tas veidas. Kartu su juo buvo J. G., kuriam buvo prakirsta galva. Vyrai paaiÅ¡kino, kad kartu girtuokliavo draugų kompanijoje, tarpusavyje susipyko ir vienas iÅ¡ kompanijoje buvusių vyrų vardu D., pasiėmęs metalinį strypÄ , sudavė kelis kartus J. G. per galvÄ , o D. V. kumščiais mušė į veidÄ . Pranešėjas minėtÄ D. pažįsta, kadangi anksčiau kartu dirbo, tačiau pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nežino.

Abu vyrus GMP pristatė į Lazdynų ligoninę (b.l. 3).Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. K. 2017 m. sausio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal J. G. 2016 m. spalio 10 d. gautÄ pareiÅ¡kimÄ , kadangi D. S. veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, bet tokio pobÅ«džio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir jos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l. 14-15). Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2017 m. liepos 12 d. pateiktoje teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. A-KI-297-15 nurodyta, kad vadovaudamasis J.

G. teismo medicininio apžiÅ«rėjimo bei aukščiau iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytų medicininių dokumentų duomenimis, daro teismo medicinos specialisto konsultacinę iÅ¡vadÄ :

1) J. G. 2016 m. spalio 7 d. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio kairės pusės riboje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje bei nugaroje, o taip pat nuskelti du dantys;

2) aprašytųjų kūno sužalojimų pobūdis nurodo, kad jie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, o abi muštinės žaizdos aštriabriauniais daiktais, galimai net ir plyta ir galėjo gautis nukentėjusiojo nurodomu laiku, t.y. 2016 m. spalio 7 d.;

3) Kadangi medicininių dokumentų duomenys liudija, jog J. G. dėl Å¡ių sužalojimų gydėsi 21 dienÄ , darytina iÅ¡vada, kad 2016 m. spalio 7 d. jam padaryti kÅ«no sužalojimai priklauso vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymo mastui (b.l. 20-22).Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento BalčiÅ«no 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 27-28).Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 7 d., 19.19 val. J. G. konstatuoti galvos sumuÅ¡imai, žaizdos (b.l. 33-34).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4073/2017(01) nurodyta, kad remiantis J. G. medicinos dokumentų duomenimis pateikiama iÅ¡vada:

1) J. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinės pakaušio ir kaktos kairės pusės žaizdos, apatinio kairio 8 ir viršutinio dešinio 6 dantų vainikų lūžiai, nepatikslinti sužalojimai nugaroje. Sužalojimai galimai padaryti kietu, buku daiktu ( daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016 m. spalio 7 d.. Gydytojo R. S. 2017 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyti sužalojimai – galvos plaukuotoje dalyje buvo stebėtos daugybinės mėlynės, žaizdos, hematoma kairės akies srityje, veido sumušimas, mėlynės, dešinio peties srityje buvo matomi nubrozdinimai, žaizdos ir sumušimo žymės, nudraskymai nugaroje – nebuvo užfiksuoti jokiuose ankstesniuose medicinos dokumentuose ar gydytojų įrašuose, todėl šie sužalojimai nevertinami.

2) Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, tačiau tikslesniam sužalojimų padarymo laikui nustatyti, medicinos dokumentų duomenų nepakanka.

3) Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

4) Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

5) Atsakyti ar sužalojimai atsirado ginantis, ar suduodant smūgius, pagal turimus medicinos dokumentų duomenis, nėra galimybės.

6) Nustatyti sužalojimai yra prieÅ¡inguose kÅ«no pavirÅ¡iuose, todėl negalėjo atsirasti vienkartinio griuvimo metu (b.l. 43-44). VSDFV duomenyse nurodyta, kad iki nagrinėjamo įvykio J. G., D. S., G. V. ir D. V. dirbo vienoje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 90). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju D. S. kaltinamas, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei laiku sudavė su ranka ne mažiau keturių kartų J. G. į galvÄ , dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, o tada užsėdęs ant J. G., su plyta sudavė jam ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų į kaktos sritį ir į pakaušį, tuo padarydamas jam sužalojimus – muÅ¡tines pakauÅ¡io ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir virÅ¡utinio deÅ¡inio 6 dantų vainikų lūžius, įvertintus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Vertinant byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (dėl kai kurių duomenų vertinimo jų patikimumo ir kitais aspektais pasisakyta bus vėliau, juos aptariant), pripažintina, jog neabejotinai nustatyta, jog 2016 m. spalio 7 d., apie 19 val., G.

V. gyvenamojoje vietoje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp D. S. ir J. G., bei kad konflikto metu nukentėjusiajam J. G. buvo padaryti atitinkami sužalojimai. Šias aplinkybes patvirtina tiek ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytojų G. V. ir D. V. parodymai, taip pat duomenys, susiję su greitosios medicinos pagalbos iškvietimu J. G., policijos pareigūnų iškvietimas bei apklausto policijos pareigūno P. A. parodymais, kai jis nors pažymėjo, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kiti rašytiniai duomenys byloje (pranešimas BPC ir kt.).Dėl J.

G. padarytų sužalojimų pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje (b. l. 43-44), iÅ¡tyrus medicininiuose dokumentuose užfiksuotÄ informacijÄ (specialisto iÅ¡vada padaryta praėjus daugiau nei metams nuo įvykio) nurodyta, kad J. G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinės pakauÅ¡io ir kaktos kairės pusės žaizdos, apatinio kairio 8 ir virÅ¡utinio deÅ¡inio 6 dantų vainikų lūžiai, nepatikslinti sužalojimai nugaroje; sužalojimai galimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2016 m. spalio 7 d.; nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ; sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais; atsakyti, ar sužalojimai atsirado ginantis ar suduodant smÅ«gius pagal turimus medicinos dokumentų duomenis nėra galimybės; nustatyti sužalojimai yra prieÅ¡inguose kÅ«no pavirÅ¡iuose, todėl negalėjo atsirasti vienkartinio griuvimo metu.

Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad gydytojo R. S. 2017 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyti sužalojimai – galvos plaukuotoje dalyje buvo stebėtos daugybinės mėlynės, žaizdos, hematoma kairės akies srityje, veido sumušimas, mėlynės, dešinio peties srityje buvo matomi nubrozdinimai, žaizdos ir sumušimo žymės, nudraskymai nugaroje – nebuvo užfiksuoti jokiuose ankstesniuose medicinos dokumentuose ar gydytojų išrašuose, todėl šie sužalojimai nevertintini.

Taigi atsižvelgdamas į tai, jog duomenų, paneigiančių Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes, byloje nėra, teismas vadovaujasi Å¡ia specialisto iÅ¡vada kaip įrodymu dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto. Pažymėtina, kad dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo nukentėjusysis (jo atstovas) kreipėsi ir į A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biurÄ . Teismo medicinos specialisto 2017 m. liepos 12 d. konsultacinėje iÅ¡vadoje A-KI-297-15 nurodyta, kokie sužalojimai buvo padaryti bei atitinkamai kad jie galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodomu laiku bei kad jie priklauso vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymo laipsniui, nes nukentėjusysis dėl Å¡ių sužalojimų gydėsi 21 dienÄ .

Vis dėlto pastebėtina, kad Å¡i konsultacinė iÅ¡vada buvo padaryta iÅ¡ esmės remiantis pateiktais medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ais (tarp jų – 2017 m. birželio 7 d. iÅ¡raÅ¡u), tačiau Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nurodyti sužalojimai, kaip pažymėta jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje, nėra užfiksuota pirminiuose medicinos dokumentuose, suraÅ¡ytuose iÅ¡ karto po įvykio (kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje suraÅ¡yti duomenys, užfiksuoti minėtuose pirminiuose medicinos dokumentuose), dėl ko atitinkamai ir minėta konsultacine iÅ¡vada teismas nesiremia.Tačiau nors nėra ginčo, kaip minėta, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo padaryti atitinkami sužalojimai, vis dėlto dėl Å¡io konflikto pradžios, eigos, dalyvavusių jame asmenų vaidmens ir pan., kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų, dalyvavusių minėtame įvykyje (G.

V. ir D. V.) parodymai skiriasi tam tikrais aspektaisKaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, pažymėdamas, jog jis galėjo padaryti atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam, tačiau jis Å¡iuos sužalojimus padarė gindamasis, nes buvo pastarojo užpultas. Taigi iÅ¡ esmės kaltinamasis savo kaltę neigia teigdamas, jog veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. Pagal Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį;

Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodyto instituto taikymui yra bÅ«tina, kad konkreti situacija atitiktų atitinkamas sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Taigi aptariant byloje surinktus duomenis, nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir tai, ar yra pakankamai patikimų duomenų, galinčių patvirtinti egzistavus bÅ«tinosios ginties situacijÄ , t. y. ar nagrinėjamu atveju yra nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.Dėl konflikto aplinkybių kaltinamasis parodė, kad Å¡iek tiek pasėdėję prie stalo (Å¡vęsdami G.

V. gimtadienį), jie buvo išėję parÅ«kyti, ir tada J. G. pasakė žodį „Fight“ ir jis (J. G.) su D. V. jį užpuolė, suduodami daug smÅ«gių į veidÄ , galvÄ , suplėšydami marÅ¡kinius; jis buvo parblokÅ¡tas ant žemės, jam bėgo kraujas; kaltinamasis gynėsi nuo jų su lazda, galbÅ«t tada per stipriai suduodamas nukentėjusiajam; kur tuo metu buvo G. V., jis nežino. Nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės yra prieÅ¡ingi – jis parodė, kad norėjo iÅ¡eiti į grynÄ orÄ pakvėpuoti, D.

S. ir G. V. išėjo jam iÅ¡ paskos, D. V. liko kambaryje; iÅ¡eidamas nukentėjusysis ant laiptelių pajuto smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio nukrito, gulėdamas ant pilvo ir toliau jautė smÅ«gius į galvÄ , norėjo apsiversti, tačiau ant jo sėdėjo D. S. (jis tai matė), kai pavyko apsiversti ant nugaros, matė, kad G. V. kelis kartus jam spyrė, o D. S. smÅ«giavo ir ranka ir su plyta (jÄ laikė kitoje rankoje); jis Å¡aukėsi D. V. pagalbos, pastarasis iÅ¡bėgęs nustÅ«mė D. S. ir jie (nukentėjusysis ir D.

V.) pasiÅ¡alino iÅ¡ kiemo, einant D. V. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ .Pažymėtina, kad be to, jog iÅ¡ esmės iÅ¡siskyrė kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto pradžios bei eigos, jame dalyvavusių asmenų vaidmenų, skiriasi ir liudytojų, dalyvavusių konflikte – G. V. ir D. V. parodymai – tiek nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, tiek ir tarpusavyje. Nors abu Å¡ie liudytojai parodė, kad į laukÄ buvo išėję D. S. ir J. G., tada jie iÅ¡girdo, kad vyksta muÅ¡tynės ir išėjo į laukÄ (t. y. nenurodė, kad vienas iÅ¡ jų bÅ«tų ėjęs kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju), parodymai dėl aplinkybių, kurias jie matė, vėlgi skiriasi – G.

V. parodė, kad apie 10 metrų atstumu nuo namo matė stovinčius ir besimuÅ¡ančius D. S. ir J. G., gulinčių jų nematė, o D. V. parodė, kad iÅ¡bėgus iÅ¡ namų pamatė apie 6 metrų atstumu nuo durų gulintį Jurijų, ant kurio sėdėjo D. S., deÅ¡inėje rankoje laikė plytÄ ir dauÅ¾Ä ja per galvÄ ; liudytojas matė vienÄ smÅ«gį; jis nustÅ«mė D. nuo J., smogė D., kad Å¡is apsiramintų, J. tuo metu gulėjo ant žemės. Vertindamas pastarųjų liudytojų parodymus, teismas visgi nesiremia G.

V., o remiasi D. V. parodymais tiek, kiek tai susiję su jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis matė, jog J. G. guli ant žemės, o ant jo sėdi D. S. ir trenkė su plyta rankoje (matė bent vienÄ smÅ«gį) J. G. į galvÄ , kadangi bÅ«tent jo parodymai atitinka kitus įrodymus – specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes dėl sužalojimų pobÅ«džio, tarp jų nustatyti sužalojimai ir nugaroje (pagal paaiÅ¡kinimus, kieme vyko statybos, todėl mėtėsi įvairių statybinių medžiagų), nukentėjusiojo parodymus, kad jis gulėjo ant nugaros, kai ant jo sėdėjęs D.

S. jam sudavė smūgius ranka ir su kita ranka, kurioje buvo plyta. Savo ruožtu G. V. parodymus, kad D. S. su J. G. mušėsi stovėdami bei kad gulinčių jų, prieš išskiriant, jis nematė, prieštarauja kitų surinktų duomenų visumai (minėtiems duomenims specialisto išvadoje, nukentėjusiojo išsamiems parodymams ir kt.). Todėl atsižvelgdamas į pastaruosius argumentus, teismas sprendžia, kad kaip patikimais vadovautinasi būtent nukentėjusiojo parodymais dėl esminių aplinkybių, kurie tiek pasižymėjo nuoseklumu viso proceso metu, tiek juos patvirtina ir kiti jau minėti ir aptarti duomenys, be to, ir pradinė informacija, užfiksuota pranešime bendrajam pagalbos centrui (b. l. 1, 2), nukentėjusiojo pareiškime, surašytame praėjus kelioms dienoms po įvykio (b. l. 4).

Padarius iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent nukentėjusiojo parodymai yra patikimi, pripažintina ir tai, jog nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis su D. V. puolė jį (kaltinamÄ jį), suduodami daug smÅ«gių į veidÄ , galvÄ , suplėšydami marÅ¡inius, kad jis buvo parblokÅ¡tas ant žemės, todėl nuo tokio užpuolimo kaltinamasis gynėsi su lazda. Nors apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamojo sutuoktinė R. S. parodė, kad po įvykio ji atvyko į G. V. namus ir pasiėmė D.

S., kuriam buvo praskelta galva kairėje pusėje, jis buvo apsirengęs kitais drabužiais, nes jo rÅ«bai buvo sudraskyti ir tikriausiai iÅ¡mesti, tačiau tokių jos parodymus patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai. Nors G. V. nurodė, kad jis paskambino D. S. žmonai ir ji buvo atvykusi ieÅ¡koti D. į namus, tačiau namuose nieko nebuvo, jis nematė, kad D. S. bÅ«tų lipęs į žmonos maÅ¡inÄ ; dėl drabužių taip pat parodė, kad neatsimena, kad bÅ«tų skolinęs D. ar bÅ«tų kokia kalba apie rÅ«bus.

Jokių kitokių objektyvių duomenų apie D. S. padarytus ir nustatytus sužalojimus minėto įvykio metu taip pat nėra – nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į medicinos įstaigÄ ar kitaip bÅ«tų užfiksuoti sužalojimai, nors pagal jo bei jo sutuoktinės parodymus, jam turėjo bÅ«ti padaryti pakankamai reikÅ¡mingi sužalojimai. Nors G. V. parodė, kad jis matė ant D. S. veido mėlynę, visgi spręsti iÅ¡ tokių parodymų, kad mėlynė buvo padaryta bÅ«tent kaltinamÄ jį užpuolus, o ne minėtame konflikte, pavyzdžiui, siekiant jį atplėšti nuo nukentėjusiojo (atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas D.

V. nurodė, kad siekdamas, jog D. S. apsiramintų, jį nustÅ«mus nuo nukentėjusiojo, sudavė D. S.), negalima. Remdamasis nurodytais argumentais, kad byloje patikimų ir pakankamų duomenų, jog atitinkamus smÅ«gius kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam J. G. gindamasis nuo realaus ir pavojingo kėsinimo į jį (jo sveikatÄ ir gyvybę, užpuolus nukentėjusiajam su D. V., kaip kad nurodė kaltinamasis), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Atitinkamai pripažintina, kad jau aptartų įrodymų visuma (dėl smÅ«gių pobÅ«džio ir mechanizmo remiantis iÅ¡ esmės daugiausia nukentėjusiojo parodymais) yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , kad jau minėtomis aplinkybėmis D. S. su ranka sudavė ne mažiau keturis kartus J. G. į galvÄ , nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, ir užsisėdęs ant pastarojo (jam gulint ant nugaros), su ranka ir su plyta sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus į kaktos sritį ir į pakaušį, taip padarydamas jam muÅ¡tines pakauÅ¡io ir kaktos kairės pusės žaizdas, apatinio kairio 8 ir virÅ¡utinio deÅ¡inio 6 dantų vainikų lūžius, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi pripažintina, kad D. S. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ (veikiant tiesiogine tyčia, kadangi suduodamas smÅ«gius, juolab su plyta rankoje, jie neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , galimas sukelti pasekmes ir jų norėjo), numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo D. S., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, padaryta žala nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) (aplinkybę dėl alkoholio vartojimo iÅ¡ esmės pripažino tiek jis, tiek ir kiti įvykio metu dalyvavę asmenys – nukentėjusysis bei liudytojai G. V. bei D. V.) Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – dirba, neteistas (b. l. 108), administracine tvarka baustas (b. l. 107), duomenų apie gydymÄ si nuo priklausomybės ar dėl psichikos sveikatos ligų, nėra (b. l. 111, 112).

Teismui pateikta kaltinamojo D. S. charakteristika, iÅ¡duota UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kurioje nurodyta, kad D. S. Å¡ioje įmonėje dirba nuo 2017 m. vasario 6 d. Å¡altkalviu suvirintoju. Jis pasižymi kaip pareigingas, gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas. Jis visuomet laiku ir tiksliai įvykdo jam skirtas užduotis, kolegos jį apibÅ«dina kaip draugiÅ¡kÄ ir nekonfliktiÅ¡kÄ darbuotojÄ . Tiesioginis vadovas darbuotojÄ apibÅ«dino kaip tvarkingÄ , punktualų, rezultatyvų ir turintį norÄ kelti savo profesines kompetencijas.

Per visÄ darbo bendrovėje laikotarpį Å¡iam darbuotojui nebuvo taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo. Taip pat pateikti duomenys, kad kaltinamasis yra vedęs, augina mažametį sÅ«nų, gimusį 2015 m. rugsėjo 12 d. Už nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Sprendžiant klausimÄ dėl konkrečios bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, bÅ«tina vadovautis, be kita ko, BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Todėl įvertinęs tai, kad, kaip minėta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių, o nustatytÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kita vertus – kaltinamasis dirba, darbovietės yra teigiamai charakterizuojamas, vedęs, augina mažametį vaikÄ , duomenų, kad jam bÅ«tų bÅ«dingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, byloje nėra, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos terminÄ â€“ 9 mėnesius. Taip pat jam skirtini įpareigojimai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, kurie, teismo nuomone, padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ bei atitinka nukentėjusiojo interesus.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina. Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. S. 5000 eurų, nes jam buvo padaryta žala, jis patyrė gydymo išlaidas, lankėsi pas gydytojus, turėjo važinėti dėl to, kainavo vaistai, odontologas, patyrė teismo medicinos eksperto ir advokato išlaidas, dėl nedarbingumo nesilankė darbe (b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad buvo mokėti pinigai už eksperto iÅ¡vadÄ , kreipėsi į advokatÄ , pirko vaistus, darė perriÅ¡imus, dėl sužalojimų nenuėjo su vaikais į renginį, patyrė daug žalos; ateityje dar ruoÅ¡iasi daryti plastinę operacijÄ , nes po sužalojimų jo antakis yra Å¡iek tiek nusileidęs. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio, iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡oma priteisti 5000 eurų žalÄ , neidentifikuojant, kokio pobÅ«džio padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma priteisti. Tačiau iÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų bei iÅ¡ teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo nurodytų paaiÅ¡kinimų matyti, kad iÅ¡ esmės praÅ¡oma tiek turtinės žalos, patirtos dėl gydymosi iÅ¡laidų, vaistų pirkimo, dėl to, kad nukentėjusysis turėjo važinėti pas gydytojus, kreipėsi į teismo medicinos ekspertÄ , advokatÄ , tiek ir neturtinės žalos, kadangi dėl sužalojimų negalėjo su vaikais vyti į renginį, patyrė atitinkamų nepatogumų dėl sužalojimų, gydymo ir pan.Sprendžiant dėl turtinės žalos, pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusysis, nors ne kartÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta bÅ«tinybė pateikti atitinkamus duomenis, įrodančius jo patirtas iÅ¡laidas (t. y.

įrodymus dėl jo patirtos žalos), tokių duomenų nepateikė, pastebint, kad tokiÄ realiÄ galimybę jis turėjo, nes byloje buvo padarytos dvi pertraukos (juolab prieÅ¡ paskutinį posėdį jis pats prašė padaryti pertraukÄ , kad galėtų surinkti duomenis ir pateikti juos teismui). Tačiau teismui buvo pateiktas iÅ¡ esmės vienas dokumentas (jo kopija) – teisinių paslaugų sutartis Nr. 2017-06-12, sudaryta su advokato padėjėju E. G., kuria pastarajam pavesta parengti praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados apie sužalojimus gavimo, sutartas užmokestis – už valandÄ darbo ne mažiau kaip 10 eurų.

Vis dėlto jokių kitokių konkrečių duomenų, kokios vis dėlto iÅ¡laidos už minėtų paslaugų suteikimÄ buvo patirtos (realiai sumokėtos), kaip kad ir jokių kitokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių nukentėjusiojo patirtos kitos turtinės žalos dydį – iÅ¡laidas medicinos ekspertui (nors, kaip matyti, tokia paslauga buvo suteikta, t. 1, b. l. 20-22), vaistams, dėl gydymo, perriÅ¡imų ir pan., teismui nepateikta. Juolab pažymėtina, kad nepateikti ne tik atitinkamas iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, tačiau iÅ¡ esmės net ir nenurodytas konkretus patirtos turtinės žalos dydis.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ netenkintinas.Kaip minėta, iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis praÅ¡o priteisti ir patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ nurodo, kad dėl sumuÅ¡imų negalėjo vykti su vaikais į renginį, patyrė nepatogumus dėl važinėjimo pas gydytojus ir pan. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. BÅ«tina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o bÅ«tent: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju nors iÅ¡ esmės nukentėjusysis detaliau argumentų dėl patirtų neturtinio pobÅ«džio pergyvenimų nenurodė, vis dėlto įvertinęs pačių sužalojimų pobÅ«dį, medicininius duomenis apie juos, nedarbingumo trukmę ir pan., iÅ¡ ko akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek reikÅ¡mingus nepatogumus, emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir pan., teismas sprendžia, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustato teismas. Taigi Å¡iuo atveju, atsižvelgiant pirmiausia į vertybę, į kuriÄ buvo kėsintasi ir padaryta žala – žmogaus sveikatÄ , padarytų sužalojimų pobÅ«dį, jų pavojingumÄ (smÅ«giai suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , ir pan., ), be to, į aplinkybę, kad dėl jau anksčiau patartų argumentų nukentėjusiajam nepriteistina turtinė žala, spręstina, kad iÅ¡ kaltinamojo priteistina 1000 eurų neturtinė žala nukentėjusiajam, kuri Å¡iuo atveju laikytina protinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai bei jos sukeltoms pasekmėms.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, skirti D. S. įpareigojimus:

1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ (BK 48 str. 7 d.) ir 2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. D. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti J. G. naudai iÅ¡ D. S. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Ingrida Mikužytė